Civilinė byla Nr. 2-953/2008
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos
Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato
Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo
S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2008 m. spalio 3 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje
byloje Nr. 2-2275-450/2008 pagal ieškovo Z. M. ieškinį
atsakovams S. A. ir A. V. , tretysis
asmuo Lietuvos ir Kazachstano uždaroji akcinė bendrovė ,,Kazameta“, dėl
priverstinio akcijų pardavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas Z. M. 2008 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovams S. A. ir A. V. dėl
priverstinio atsakovams priklausančių UAB ,,Kazameta“ paprastųjų vardinių
materialiųjų akcijų pardavimo. Nurodė, kad UAB ,,Kazameta“ yra trys akcininkai:
ieškovas, kuriam priklauso 45 procentai visų bendrovės akcijų bei balsų,
atsakovas S. A. ir atsakovas A. V. ,
kuriems abiem kartu priklauso 55 procentai bendrovės akcijų bei balsų. Nuo
bendrovės įsteigimo 1993 m. spalio 22 d. iki 2007 m. liepos 30 d. bendrovės
vadovu buvo ieškovas ir tuo metu bendrovė sėkmingai vykdė veiklą. Tačiau nuo
2007 m. liepos 31 d. bendrovės vadovu tapo atsakovas S. A. ,
kuriam vadovaujant bendrovė per trumpą laiką patyrė nuostolius, buvo atlikti bendrovės
veiklos tęstinumui grėsmę keliantys veiksmai, sudaryti tai lemiantys sandoriai.
Dėl to 2008 metais žymiai sumažėjo bendrovės pajamos, ši tendencija išlieka,
bendrovės veikla siaurėja, netenkama ir jau netekta rinkos dalies. Tuo tarpu
veiklos sąnaudos, nors bendrovės veikla atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo
labai nuostolinga, dvigubai išaugo. Ieškovo nuomone, atsakovų veiksmai
prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir nėra pagrindo manyti, kad jie
pasikeis ateityje. Atsakovų ketinimus pardavinėti įmonės turtą patvirtina
atsakovų balsais priimtas 2008 m. gegužės 5 d. visuotinis akcininkų susirinkimo
sprendimas reorganizuoti Ukrainoje veikiančią bendrovės dukterinę įmonę
,,Kazameta-Ukraina“, ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę. Tai,
ieškovo nuomone, daroma tik tam, kad būtų galima parduoti šią bendrovės
gamyklą. Be šios dukterinės įmonės bendrovė turi dar dvi pelningai dirbančias
gamyklas Kazachstano Respublikoje – TOO ,,Biofud“ ir TOO ,,Ren“, kurias,
ieškovo žiniomis, taip pat ketinama parduoti. Tai dar labiau pablogins
bendrovės būklę, sumažins jos akcijų vertę. Ieškovas nurodė, kad turėdamas tik
45 procentus bendrovės akcijų neturi galimybių atšaukti akivaizdžiai netinkamai
bendrovę valdančio vadovo, nes vadovas renkamas ir atšaukiamas paprasta
akcininkų balsų dauguma. Ieškovo teigimu, susidarė konfliktinė bendrovės
valdymo bei veiklos situacija, o vienintelė galimybė užbaigti šią krizę yra
priverstinis atsakovams priklausančių akcijų pardavimas.
Ieškinio
užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra:
1)
Uždrausti atsakovams be ieškovo sutikimo parduoti ar kitaip perleisti jiems
priklausančias bendrovės akcijas, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas,
taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises.
2)
Uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis visų jiems
priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba
uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis jiems priklausančių
bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose priimant tam tikrus ieškovo nurodytus sprendimus (keisti
bendrovės įstatus, rinkti bei atšaukti bendrovės vadovą, didinti ar mažinti
bendrovės įstatinį kapitalą, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, paskirstyti
pelną, reorganizuoti, restruktūrizuoti ar atskirti bendrovę, likviduoti
bendrovę ir pan.).
3)
Uždrausti bendrovės akcininkui ir direktoriui atsakovui S.
A. be teismo ar ieškovo sutikimo priimti ieškovo nurodytus sprendimus (tai
yra sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; steigti Bendrovės
filialus ir atstovybes; nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių
įmonių ar kitų Bendrovės padalinių veiklą; priimti sprendimus ir sudaryti
sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki
ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius
sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl
ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė
kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama
bendra sandorių suma) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis;
priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma
yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo
ar garantavimo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti
sprendimus ir sudaryti sandorius įsigyti turto už kainą, iki ir didesnę kaip
1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus
asmenis; priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę; investuoti Bendrovės ir
Bendrovės padalinių (filialų, atstovybių, dukterinių įmonių ir kt.) lėšas ar
turtą į kitą asmenį; atstovauti Bendrovę kitų juridinių asmenų dalyvių
susirinkimuose ir balsuoti Bendrovei priklausančiomis kitų juridinių asmenų
akcijomis (pajais, dalimis), įgalioti tai Bendrovės vardu daryti kitus asmenis
ir perleisti Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių)
suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims; išduoti Bendrovės vardu
prokūras; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių
kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar
kitokio apsunkinimo), o taip pat uždrausti tokius priimtus sprendimus ir/ar
sudarytus sandorius vykdyti.
4)
Sustabdyti Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m.
gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 įformintų sprendimų vykdymą ir uždrausti juos
vykdyti, tai yra uždrausti Bendrovei ir atsakovams vykdyti sprendimą
reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“
ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę „Kazameta-Ukraina“; sustabdyti Bendrovės
dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo (pertvarkymo) komisijos įgaliojimus,
tai yra uždrausti šiai komisijai atlikti visus būtinus veiksmus pasibaigimo
(pertvarkymo) procedūrai atlikti.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš
dalies: areštavo atsakovams priklausančias ginčo akcijas, uždraudžiant jas
parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, o
likusią prašymo dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 2 d.
šią nutartį paliko nepakeistą.
Ieškovas Z. M. 2008 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu
taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iki priimto teismo
sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo ir teismo nutarties dėl
priverstinai parduodamų akcijų kainos nustatymo įvykdymo dienos:
1)
Uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis visų jiems
priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba uždrausti
atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis jiems priklausančių bendrovės
akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose
priimant tam tikrus ieškovo nurodytus sprendimus (keisti bendrovės įstatus,
rinkti bei atšaukti bendrovės vadovą, didinti ar mažinti bendrovės įstatinį
kapitalą, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, paskirstyti pelną,
reorganizuoti, restruktūrizuoti ar atskirti bendrovę, likviduoti bendrovę ir
pan.).
2)
Uždrausti bendrovės akcininkui ir direktoriui atsakovui S.
A. be teismo ar ieškovo sutikimo priimti ieškovo nurodytus sprendimus (tai
yra sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; steigti Bendrovės
filialus ir atstovybes; nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių
įmonių ar kitų Bendrovės padalinių veiklą; priimti sprendimus ir sudaryti
sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki
ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius
sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl
ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė
kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra
sandorių suma) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti
sprendimus ir sudaryti sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma yra iki
ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar
garantavimo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti
sprendimus ir sudaryti sandorius įsigyti turto už kainą, iki ir didesnę kaip
1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus
asmenis; priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę; investuoti Bendrovės ir
Bendrovės padalinių (filialų, atstovybių, dukterinių įmonių ir kt.) lėšas ar
turtą į kitą asmenį; atstovauti Bendrovę kitų juridinių asmenų dalyvių
susirinkimuose ir balsuoti Bendrovei priklausančiomis kitų juridinių asmenų akcijomis
(pajais, dalimis), įgalioti tai Bendrovės vardu daryti kitus asmenis ir
perleisti Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių)
suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims; išduoti Bendrovės vardu
prokūras; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių
kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar
kitokio apsunkinimo), o taip pat uždrausti tokius priimtus sprendimus ir/ar
sudarytus sandorius vykdyti.
3)
Sustabdyti Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m.
gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 ir 2008 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 3 įformintų
sprendimų vykdymą ir uždrausti juos vykdyti, tai yra uždrausti Bendrovei ir
atsakovams vykdyti sprendimą reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės
dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“ ją pertvarkant į ribotos atsakomybės
bendrovę „Kazameta-Ukraina“; sustabdyti Bendrovės dukterinės įmonės
„Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo (pertvarkymo) komisijos įgaliojimus, tai yra uždrausti
šiai komisijai atlikti visus būtinus veiksmus pasibaigimo (pertvarkymo)
procedūrai atlikti, tame tarpe paruošti Bendrovės dukterinės įmonės
„Kazameta-Ukraina“ perdavimo aktą ir pateikti jį Bendrovės akcininkams
tvirtinti iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Prašymą grindė
nurodydamas, jog 2008 m. sausio 29 d. Įstatinio kapitalo dalies
pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 5732765 ir Nr. 5732765 įmonės TOO „Ren“ ir TOO
„Biofud“, kuriuose UAB „Kazameta“ turėjo 100 procentų dalių, buvo parduotos
kitam asmeniui – Kazachstano Respublikos piliečiui N. J. A.,
kuris savo ruožtu jas pardavė Kazachstano Respublikos pilietei P.
T. S.. Ieškovo nuomone, tai patvirtina, jog atsakovai teismui pateikia melagingą
informaciją apie tai, kad šios įmonės tebepriklauso UAB „Kazameta“. Tai pat ieškovas
nurodė, kad UAB „Kazameta“ dukterinė įmonė „Kazameta-Ukraina“ taip pat jau yra
parduota 2008 m. liepos 4 d. Dalies įstatiniame fonde pirkimo-pardavimo
sutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad šiais sandoriais yra mažinama ieškiniu
prašomų priverstinai parduoti UAB „Kazameta“ akcijų vertė – pardavinėjamas
įmonės turtas, ir tokia grėsmė išlieka iki šiol, todėl yra tikslinga uždrausti
atsakovams naudotis visų jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis
balsavimo teisėmis, o taip pat uždrausti atsakovui S. A. ,
kaip įmonės vadovui, priimti tam tikrus jo kompetencijai priklausančius
sprendimus, bei sustabdyti tam tikrų visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų
sprendimų vykdymą, uždrausti juos vykdyti, kad akcijų vertė nesumažėtų dar
labiau.
Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies:
1)
Uždraudė UAB ,,Kazameta“ akcininkui ir direktoriui atsakovui S. A. ir/ar atsakovo įsakymo, įgaliojimo ir/ar prokūros
pagrindu veikiančiam kitam asmeniui be teismo ar ieškovo sutikimo:
-
priimti sprendimus nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių
įmonių veiklą, o tokius priimtus sprendimus vykdyti;
-
priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės
turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio
kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai
sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis, o tokius
priimtus sprendimus ir/ar sudarytus sandorius vykdyti;
-
priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės
turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio
kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) bei
įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis, o tokius priimtus sprendimus
ir/ar sudarytus sandorius vykdyti;
-
priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių
kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar
kitokio apsunkinimo.
2)
Sustabdė Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m.
gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 ir 2008 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 3 įformintų
sprendimų vykdymą ir uždraudė juos vykdyti, tai yra:
-
uždraudė Bendrovei bei atsakovams ir/ar atsakovų įgaliojimo pagrindu veikiantiems
kitiems asmenims vykdyti sprendimą reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės
dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“ ją pertvarkant į ribotos atsakomybės
bendrovę „Kazameta-Ukraina“;
-
sustabdė Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo
(pertvarkymo) komisijos įgaliojimus.
Likusioje dalyje
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė.
Teismas atmetė
ieškovo prašymą uždrausti atsakovams naudotis visų jiems priklausančių
Bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba balsavimo teisėmis
priimant tam tikrus sprendimus, o taip pat uždrausti atsakovui S.
A. , kaip įmonės vadovui, priimti tam tikrus jo kompetencijai
priklausančius sprendimus valdant UAB „Kazameta“, nurodydamas, jog ieškovas
tokias priemones prašė taikyti ir pirmame savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, todėl tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslingumo ir
galimumo klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo
2008 m. liepos 3 d. nutartimi, ši nutartis apeliacine tvarka buvo patikrinta Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ir palikta nepakeista. Dėl to
teismas sprendė, kad nėra pagrindo vėl pasisakyti tuo pačiu klausimu ir atmetė ieškovo
prašymą šioje dalyje tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie išdėstyti
minėtoje teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje.
Teismas taip pat nurodė,
kad ieškovas pakartotinai prašo sustabdyti 2008 m. gegužės 5 d. ir 2008 m.
liepos 29 d. Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų
sprendimų, susijusių dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ pertvarkymu, vykdymą
bei uždrausti juos vykdyti, ir šis prašymas taip pat buvo atmestas nagrinėjant
pirmą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes nebuvo pateikta jokių
įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dukterinės įmonės „Kazameta –
Ukraina“ pertvarkymą, jo eigą ir pan., bei tokio pertvarkymo įtaką nagrinėjamam
ieškiniui dėl priverstinio akcijų pardavimo. Tačiau teismas sprendė, kad pateikdamas
naują prašymą dėl šių priemonių taikymo, ieškovas pateikė svarbius rašytinius
įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurios verčia kitaip vertinti susiklosčiusią
faktinę situaciją. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog iš pateiktų 2008
m. sausio 29 d. Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.
5732765 ir Nr. 5732766 matyti, kad Kazachstano pilietis J. N. ,
būdamas 100 procentų TOO „Ren“ bei TOO „Biofud“ įstatinio kapitalo dalių,
anksčiau priklausiusių UAB „Kazameta“, savininku, pardavė jas Kazachstano
pilietei T. P. . Be to, 2008 m. liepos 4 d. Dalies
įstatiniame fonde pirkimo-pardavimo (perleidimo) sutartimi UAB „Kazameta“
pardavė Ukrainos privačiai įmonei „Laona“ 100 procentų savo dalies Bendrovės dukterinės
įmonės „Kazameta – Ukraina“ įstatiniame kapitale. Teismas nurodė, jog nors šioje
proceso stadijoje ieškinio teisėtumas bei pagrįstumas nėra vertinami, tačiau atsakovai
savo procesiniuose dokumentuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad
neketina parduoti nei Bendrovei priklausančių gamyklų „Ren“ ir „Biofud“, nei
dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“. Teismas sprendė, kad esant tokioms
aplinkybėms bei atsakovų nuosekliai vykdomai politikai - UAB „Kazameta“
priklausančių įmonių, o tiksliau turimų įstatinio kapitalo kitose įmonėse dalių
perleidimo tretiesiems asmenims tendencijai, kyla grėsmė, kad atsakovai gali
imtis ir kitų veiksmų bei sprendimų, susijusių su UAB „Kazameta“ priklausančio
turto perleidimu tretiesiems asmenims.
Atsižvelgdamas į
tai, kad tokie veiksmai, kaip ilgalaikio didelės vertės įmonės turto
perleidimas, dukterinių įmonių veiklos nutraukimas ir pan., gali įtakoti pačios
UAB „Kazameta“ akcijų vertę, o nagrinėjamos bylos dalykas kaip tik ir yra UAB
„Kazameta“ akcijų pardavimas ieškovui, teismas sprendė, jog tikslinga tenkinti
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su UAB „Kazameta“
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtais sprendimais, liečiančiais
dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ pertvarkymą ir pan. Taip pat teismas
sprendė, kad tikslinga uždrausti atsakovui S. A. , kaip
UAB „Kazameta“ vadovui, be teismo ar ieškovo sutikimo priimti jo kompetencijai
priklausančius sprendimus, susijusius su didelės vertės (didesnio kaip 1/20
įmonės įstatinio kapitalo) įmonės turto perleidimu tretiesiems asmenims bei
įmonės filialų, atstovybių ir dukterinių įmonių likimu.
Atskiruoju
skundu atsakovas S. A. ir trečiasis asmuo Lietuvos ir
Kazachstano UAB ,,Kazamenta“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, išspręsti
klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo atmesti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1.
Ieškovas teismui
pateikė 2008 m. sausio 29 d. įstatinio kapitalo dalių pirkimo – pardavimo
sutarčių Nr. 5732765 ir Nr. 5732766 nepatvirtintus nuorašus. Šie dokumentai
neatitinka CPK 298 straipsnio antrosios dalies ir 114 straipsnio pirmosios
dalies reikalavimų, galima abejoti šių dokumentų tikrumu, todėl šių sutarčių
kopijos negali būti traktuojamos kaip rašytiniai įrodymai.
2.
Apeliantai neturi
minėtų sutarčių ir su jų turiniu susipažino tik gavę jas iš Vilniaus apygardos
teismo. Informaciją, kad minėtos įmonės gali būti parduotos, apeliantai
sužinojo tik 2008 m. vasarą iš ieškovo raštų ir, siekdami išsiaiškinti
situaciją, kreipėsi į Karagandos srities justicijos departamentą. Tokie
apeliantų veiksmai patvirtina, kad jie nesiekia klaidinti nei ieškovo, nei
teismo.
3.
Apeliantai, siekdami išsiaiškinti,
kokios sutartys ir kada buvo sudarytos, kreipėsi į Kazachstano pilietį J. N. , kuris nurodė, kad UAB ,,Kazameta“ priklausančių
gamyklų TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofun“ dalis jam buvo perduotos ieškovo nurodymu
dar 2007 metais už paskolas. Jis tapo minėtų akcijų savininku tuo metu, kai Bendrovės
direktoriumi buvo ieškovas.
4.
Ieškovas, pateikdamas
teismui tik vieną sutartį, ketino atsakovo S. A. veiklą
pavaizduoti neigiamai, sukurti nuomonę, jog jis švaisto įmonės turtą, mažina
ginčo akcijų vertę ir pan., tačiau taip nėra. Bendrovė 2008 m. liepos 4 d. su
įmone ,,Laona“ pasirašė dvi viena nuo kitos neatsiejamas sutartis. Pagal vieną
iš jų UAB ,,Kazameta“ pardavė įmonei ,,Laona“ 100 procentų dukterinės įmonės
,,Kazameta-Ukraina“ įstatinio kapitalo dalį, tačiau kartu buvo pasirašyta
sutartis, pagal kurią ,,Laona“, atlikusi žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas
įmonei ,,Kazameta-Ukraina“ privatizavimą, parduoda minėtą įstatinio kapitalo dalį
atgal UAB ,,Kazameta“ už tą pačią kainą, o UAB ,,Kazameta“ už žemės sklypo
privatizavimą sumoka 30 000 JAV dolerių komisinį mokestį. Taip pat numatyta, jog
jei žemės privatizuoti bus neįmanoma, pirmoji sutartis bus laikoma
negaliojančia.
5.
Teismo pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų
pusiausvyros principus, nes trikdo UAB ,,Kazameta“, dukterinės įmonės ,,Kazameta
Ukraina“ komercinę ūkinę veiklą, dėl to įmonė gali patirti labai didelius
nuostolius. UAB ,,Kazameta“ vykdoma ūkinė-komercinė veikla reikalauja operatyviai
spręsti klausimus dėl sandorių sudarymo ir vykdymo, nes bendrovės pagrindine
veikla yra prekyba metalais, o metalų kainos finansinės krizės metu sparčiai
keičiasi.
6.
Teismas uždraudė
sudaryti ilgalaikio ir kito turto investavimo, perleidimo, nuomos sandorius,
kurių vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, bet pagal teismo nutarties
formuluotę yra neaišku, ar sumos skaičiuojamos kiekvienam sandoriui, ar sudėjus
vienos rūšies sandorių sumas per kažkokį periodą, ar pagal visus galiojančius
sudarytis sandorius. Tie patys neaiškumai yra ir dėl turto įkeitimo, hipotekos,
kur skaičiuojama bendra sandorių suma.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Z. M. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad
apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašyme taikyti laikinąsias
apsaugos priemones nurodytus faktus. Taip pat nebuvo paneigtas ir faktas, kad
atsakovai ketina parduoti UAB ,,Kazameta“ dukterinę įmonę ,,Kazameta-Ukraina“.
Ši įmonė jau yra parduota 2008 m. liepos 4 d., nors atsiliepime į ieškinį
apeliantai tai slėpė. Ieškovo nuomone, pritaikytos priemonės nepažeidžia
ekonomiškumo principo ir netrikdo Bendrovės bei tuo labiau jai jau
nebepriklausančios dukterinės įmonės ,,Kazameta – Ukraina“ veiklos. Tam tikriems
veiksmams atlikti ieškovo sutikimą galima gauti operatyviai. Taip pat ieškovas
nurodo, kad visi teismui teikti rašytiniai įrodymai yra patvirtinti advokato,
kaip numatyta CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nė vieno jo tikrumas nebuvo
atsakovų ar trečiojo asmens nuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad
jie neturi įrodomosios galios.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos
aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius
teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei
pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas, apeliacinės
instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties
teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kartu ex
officio patikrindamas, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo
pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad absoliučių
skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra (CPK 329 str.). Dėl to
šioje nutartyje teisėjų kolegija nagrinės klausimą dėl pirmosios instancijos
teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos
priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nagrinėjamu
atveju ieškovas ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus parduoti jų turimas
UAB ,,Kazameta“ akcijas, tai yra reiškia ieškinį dėl priverstinio akcijų
pardavimo. Taigi ginčas yra kilęs dėl konkretaus objekto – akcijų, kurias
ieškovas siekia nupirkti iš atsakovų. Atsižvelgiant į tokį specifinį ieškinio
reikalavimo pobūdį, akivaizdu, jog norint užtikrinti būsimo galimai ieškovui
palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išsaugoti situaciją, kai ginčo
akcijų savininkai yra atsakovai ir jų nuosavybės teisė nėra apsunkinta. Be to,
atsižvelgiant į tai, kad akcijos yra toks turtas, kurio vertė tiesiogiai
priklauso nuo įmonės, kurios akcijos tai yra, turimo turto vertės, siekiant
užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, būtina imtis priemonių, jog
nesumažėtų Bendrovės turtas ir, ieškinio patenkinimo atveju, nebūtų įgytos
galimai nemokios įmonės akcijos.
Atsižvelgiant
į šias aplinkybes bei į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos
nutarties turinio matyti, kad iš esmės visos teismo papildomai pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos išskirtinai apsaugoti UAB
,,Kazameta“ turimą turtą, tai yra apsunkinti vertingo Bendrovės turto
perleidimą, jos turimų dukterinių įmonių reorganizavimą ir pan., nustatant, jog
šiems veiksmams būtinas ieškovo sutikimas arba teismo leidimas, teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius minėtų
priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Pažymėtina, jog CPK
nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl minėtų priemonių taikumo, būtų
įvertintas ieškinio pagrįstumas, nes šioje proceso stadijoje vertinamas ne
ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai, o kitos aplinkybės - galimai
palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Kaip minėta,
nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl specifinio turto – Bendrovės akcijų, kurių
vertei priklausant nuo Bendrovės turimo turto vertės, yra būtina užtikrinti,
kad Bendrovės turimas turtas nebūtų perleistas ar apsunktinas. Pažymėtina ir
tai, kad sprendžiant klausimą dėl grėsmės, jog šis turtas gali būti perleistas,
nėra būtina tiksliai nustatyti nei turto sumažėjimo dydžio nei konkretaus
fakto, o pakanka pagrįstos abejonės, jog nepritaikius tam tikrų laikinųjų
apsaugos priemonių, Bendrovės turtas gali būti perleistas, apsunkintas ir pan.
Nagrinėjamu
atveju pirmosios instancijos teismas nustatė naujas aplinkybes, kurios
paaiškėjo po pirmojo ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo:
buvo perleistos Bendrovei priklausiusios TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“. Ieškovas
šias aplinkybes įrodinėjo, pateikdamas 2008 m. sausio 29 d. įstatinio kapitalo dalies pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5732766 ir Nr. 5732765,
kuriomis Kazachstano Respublikos pilietis J. N. perleido
minėtų bendrovių 100 procentų įstatinio kapitalo dalį T. P. (b.
l. 30-35). Taip pat 2008 m. liepos 4 d. sutartimi, kuria UAB ,,Kazameta“ perleido
įmonei ,,Laona“ 100 procentų savo dalies dukterinės įmonės ,,Kazameta-Ukraina“
(b. l. 36-40). Tuo tarpu apeliantai nurodė, jog šios aplinkybės nepatvirtina
grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes apie
nurodytas sutartis dėl TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“ apeliantai nurodė nežinoję
ir tik gavę teismo bei ieškovo dokumentus išsiaiškinę, jog minėtos bendrovės J. N. buvo perleistos dar 2007 m. liepos mėnesį, tai yra tuo metu, kai Bendrovės vadovu tebebuvo ieškovas. Apeliantai neneigė, kad
sutartis su įmone ,,Laona“ buvo sudaryta, tačiau nurodė, jog kartu buvo
pasirašyta ir kita neatsiejamai susijusi sutartis, pagal kurią įmonė ,,Laona“
įsipareigojo, privatizavusi Bendrovei nuomojamą žemės sklypą, grąžinti viską,
ką buvo gavusi pagal ieškovo nurodytą sutartį, Bendrovei už tą pačią kainą. Dėl
to, apeliantų nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti esant grėsmę, kad
Bendrovės turtas gali būti perleistas, tuo pažeidžiant ieškovo teisėtus
interesus.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia pagrįstos pirmosios
instancijos teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių,
susijusių su Bendrovės ir jos dukterinių įmonių turto disponavimu, kyla reali
grėsmė, kad Bendrovės turto, taigi ir ginčo akcijų, vertė gali būti sumažinta
(CPK 185 str.). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas ieškinys iš esmės. Dėl
to teisėjų kolegija nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl minėtų sutarčių,
sudarytų tarp trečiųjų asmenų J. N. ir T.
P. , teisėtumo, sudarymo laiko, sudarymo realumo ir pan. Vien jau
aplinkybė, kad apeliantai, iš kurių vienas yra dabartinis Bendrovės vadovas, o
kitas – pati Bendrovė, teigia tik iš ieškovo sužinoję apie Bendrovei
priklausiusių TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“ perleidimą, leidžia konstatuoti, kad
Bendrovės turto perleidimo sandoriai nėra pilnai kontroliuojami bei skaidrūs.
Šią išvadą patvirtina ir apeliantų nurodyta aplinkybė, kad, norėdami
išsiaiškinti, kokios sutartys ir kada buvo sudarytos, jie kreipėsi į
Kazachstano pilietį J. N. bei į Karagandos srities
justicijos departamentą. Akivaizdu, jog aplinkybės, susijusios su didelės
vertės Bendrovės turto perleidimu, turėtų būti žinomos Bendrovės vadovams. Dėl
to, susidarius konfliktinei situacijai tarp Bendrovės akcininkų, ir vienam iš
jų pareiškus ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, pirmosios instancijos
teismas pagrįstai konstatavo, jog yra tikslinga apriboti tam tikrus atsakovo S. A. , kaip Bendrovės vadovo, veiksmus, kad dėl jų iš esmės
nesumažėtų įmonės akcijų vertė, juo labiau, kad tiek iš ieškovo, tiek iš
apeliantų pateiktų sutarčių matyti, kad įmonėje vyksta su turto perleidimu
susiję procesai, dėl kurių kyla grėsmė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos
priemonių galimai palankus ieškovui teismo sprendimas gali neatitikti teisėtų
ir pagrįstų lūkesčių, nes būtų įgytos galimai nemokios įmonės akcijos. Šios
išvados nepaneigia ir apeliantų nurodyta antroji su įmone ,,Laona“ sudaryta
sutartis (CPK 185 str.).
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones,
uždraudė atlikti konkrečius nurodytus veiksmus ne apskritai, o tik be ieškovo
sutikimo ar teismo leidimo. Taigi, esant būtinybei atlikti tam tikrus Bendrovės
funkcionavimui gyvybiškai svarbius veiksmus teismo apribotoje srityje, Bendrovė
gali kreiptis arba į ieškovą dėl jo sutikimo, arba į teismą dėl leidimo, ir
juos gavus tai atlikti. Esant konfliktiškai situacijai tarp Bendrovės vadovo ir
ieškovo, Bendrovei paliekamas pasirinkimas kreiptis į teismą. Be to, ir pats
ieškovas atsiliepime nurodė savo nusiteikimą operatyviai bendradarbiauti, kad
būtų gautas reikalingas jo sutikimas. Tokiu būdu teismo pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės minimaliai riboja Bendrovės veiklą, o ribojimai taikomi tik
tiek, kiek būtina užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo
įvykdymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apeliantų argumentai, jog
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei šalių
interesų pusiausvyros principus ar trikdo UAB ,,Kazameta“, dukterinės įmonės
,,Kazameta Ukraina“ komercinę ūkinę veiklą. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo
sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, apeliantams neužkirstas kelias
reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos padarė ieškovo prašymu
taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Apeliantų
argumentai, kad iš teismo nutarties formuluotės neaišku, ar apribojimų sumos
skaičiuojamos kiekvienam sandoriui, ar sudėjus vienos rūšies sandorių sumas per
kažkokį periodą, ar pagal visus galiojančius sudarytis sandorius, neturi
teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pritaikymo pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 str.). Pagal CPK 278 straipsnį,
jei sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančiųjų
byloje asmenų prašymu išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši
teisės norma gali būti taikoma ir tuo atveju, jei neaiški yra teismo nutartis
(CPK 338, 302 str.).
Atmestini
apeliantų argumentai dėl netinkamos ieškovo pateiktų įrodymų formos, tai yra,
jog ieškovas pateikė teismui nepatvirtintus sutarčių nuorašus. Kaip matyti iš
atskirojo skundo turinio, apeliantai patys pripažino, kad sutartys yra
patvirtintos advokato. Tuo tarpu pagal CPK 114 straipsnio pirmąją dalį,
dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti rašytinių įrodymų originalus arba
nuorašus, patvirtintus ne tik teismo ar notaro, tačiau ir byloje dalyvavusio
advokato. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą,
byloje nėra duomenų, jog nurodytos sutartys būtų nuginčytos įstatymų nustatyta
tvarka ar būtų nustatytas šių dokumentų netikrumas. Apeliantams neįrodžius
priešingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių dokumentų tinkamumu
bei autentiškumu (CPK 178 str.).
Įvertinusi minėtas aplinkybes, atsižvelgdama
į tai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios
išimtinai su Bendrovės turto perleidimu ir neapriboja kitų administracijos
vadovo funkcijų, būtinų tam, kad įmonė galėtų normaliai vystyti veiklą, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė
teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais
motyvais nėra pagrindo (CPK
329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas Gurinas
Donatas Šernas