Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-953-2008].doc
Bylos nr.: 2-953/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-953/2008

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2275-450/2008 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams S. A. ir A. V. , tretysis asmuo Lietuvos ir Kazachstano uždaroji akcinė bendrovė ,,Kazameta“, dėl priverstinio akcijų pardavimo. 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

          Ieškovas Z. M. 2008 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. A. ir A. V. dėl priverstinio atsakovams priklausančių UAB ,,Kazameta“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų pardavimo. Nurodė, kad UAB ,,Kazameta“ yra trys akcininkai: ieškovas, kuriam priklauso 45 procentai visų bendrovės akcijų bei balsų, atsakovas S. A. ir atsakovas A. V. , kuriems abiem kartu priklauso 55 procentai bendrovės akcijų bei balsų. Nuo bendrovės įsteigimo 1993 m. spalio 22 d. iki 2007 m. liepos 30 d. bendrovės vadovu buvo ieškovas ir tuo metu bendrovė sėkmingai vykdė veiklą. Tačiau nuo 2007 m. liepos 31 d. bendrovės vadovu tapo atsakovas S. A. , kuriam vadovaujant bendrovė per trumpą laiką patyrė nuostolius, buvo atlikti bendrovės veiklos tęstinumui grėsmę keliantys veiksmai, sudaryti tai lemiantys sandoriai. Dėl to 2008 metais žymiai sumažėjo bendrovės pajamos, ši tendencija išlieka, bendrovės veikla siaurėja, netenkama ir jau netekta rinkos dalies. Tuo tarpu veiklos sąnaudos, nors bendrovės veikla atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo labai nuostolinga, dvigubai išaugo. Ieškovo nuomone, atsakovų veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir nėra pagrindo manyti, kad jie pasikeis ateityje. Atsakovų ketinimus pardavinėti įmonės turtą patvirtina atsakovų balsais priimtas 2008 m. gegužės 5 d. visuotinis akcininkų susirinkimo sprendimas reorganizuoti Ukrainoje veikiančią bendrovės dukterinę įmonę ,,Kazameta-Ukraina“, ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę. Tai, ieškovo nuomone, daroma tik tam, kad būtų galima parduoti šią bendrovės gamyklą. Be šios dukterinės įmonės bendrovė turi dar dvi pelningai dirbančias gamyklas Kazachstano Respublikoje – TOO ,,Biofud“ ir TOO ,,Ren“, kurias, ieškovo žiniomis, taip pat ketinama parduoti. Tai dar labiau pablogins bendrovės būklę, sumažins jos akcijų vertę. Ieškovas nurodė, kad turėdamas tik 45 procentus bendrovės akcijų neturi galimybių atšaukti akivaizdžiai netinkamai bendrovę valdančio vadovo, nes vadovas renkamas ir atšaukiamas paprasta akcininkų balsų dauguma. Ieškovo teigimu, susidarė konfliktinė bendrovės valdymo bei veiklos situacija, o vienintelė galimybė užbaigti šią krizę yra priverstinis atsakovams priklausančių akcijų pardavimas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra:

1)       Uždrausti atsakovams be ieškovo sutikimo parduoti ar kitaip perleisti jiems priklausančias bendrovės akcijas, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises.

2)       Uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis visų jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant tam tikrus ieškovo nurodytus sprendimus (keisti bendrovės įstatus, rinkti bei atšaukti bendrovės vadovą, didinti ar mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, paskirstyti pelną, reorganizuoti, restruktūrizuoti ar atskirti bendrovę, likviduoti bendrovę ir pan.).

3)       Uždrausti bendrovės akcininkui ir direktoriui atsakovui S. A. be teismo ar ieškovo sutikimo priimti ieškovo nurodytus sprendimus (tai yra sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; steigti Bendrovės filialus ir atstovybes; nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių įmonių ar kitų Bendrovės padalinių veiklą; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius įsigyti turto už kainą, iki ir didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę; investuoti Bendrovės ir Bendrovės padalinių (filialų, atstovybių, dukterinių įmonių ir kt.) lėšas ar turtą į kitą asmenį; atstovauti Bendrovę kitų juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose ir balsuoti Bendrovei  priklausančiomis kitų juridinių asmenų akcijomis (pajais, dalimis), įgalioti tai Bendrovės vardu daryti kitus asmenis ir perleisti Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims; išduoti Bendrovės vardu prokūras; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar kitokio apsunkinimo), o taip pat uždrausti tokius priimtus sprendimus ir/ar sudarytus sandorius vykdyti.

4)       Sustabdyti Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 įformintų sprendimų vykdymą ir uždrausti juos vykdyti, tai yra uždrausti Bendrovei ir atsakovams vykdyti sprendimą reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“ ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę „Kazameta-Ukraina“; sustabdyti Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo (pertvarkymo) komisijos įgaliojimus, tai yra uždrausti šiai komisijai atlikti visus būtinus veiksmus pasibaigimo (pertvarkymo) procedūrai atlikti.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovams priklausančias ginčo akcijas, uždraudžiant jas parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, o likusią prašymo dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 2 d. šią nutartį paliko nepakeistą.

 

Ieškovas Z. M. 2008 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iki priimto teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo ir teismo nutarties dėl priverstinai parduodamų akcijų kainos nustatymo įvykdymo dienos:

1)      Uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis visų jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba uždrausti atsakovams be teismo ar ieškovo sutikimo naudotis jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant tam tikrus ieškovo nurodytus sprendimus (keisti bendrovės įstatus, rinkti bei atšaukti bendrovės vadovą, didinti ar mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, paskirstyti pelną, reorganizuoti, restruktūrizuoti ar atskirti bendrovę, likviduoti bendrovę ir pan.).

2)      Uždrausti bendrovės akcininkui ir direktoriui atsakovui S. A. be teismo ar ieškovo sutikimo priimti ieškovo nurodytus sprendimus (tai yra sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; steigti Bendrovės filialus ir atstovybes; nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių įmonių ar kitų Bendrovės padalinių veiklą; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma yra iki ir didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius įsigyti turto už kainą, iki ir didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis; priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę; investuoti Bendrovės ir Bendrovės padalinių (filialų, atstovybių, dukterinių įmonių ir kt.) lėšas ar turtą į kitą asmenį; atstovauti Bendrovę kitų juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose ir balsuoti Bendrovei  priklausančiomis kitų juridinių asmenų akcijomis (pajais, dalimis), įgalioti tai Bendrovės vardu daryti kitus asmenis ir perleisti Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) suteikiamas balsavimo teises kitiems asmenims; išduoti Bendrovės vardu prokūras; priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar kitokio apsunkinimo), o taip pat uždrausti tokius priimtus sprendimus ir/ar sudarytus sandorius vykdyti.

3)      Sustabdyti Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 ir 2008 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 3 įformintų sprendimų vykdymą ir uždrausti juos vykdyti, tai yra uždrausti Bendrovei ir atsakovams vykdyti sprendimą reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“ ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę „Kazameta-Ukraina“; sustabdyti Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo (pertvarkymo) komisijos įgaliojimus, tai yra uždrausti šiai komisijai atlikti visus būtinus veiksmus pasibaigimo (pertvarkymo) procedūrai atlikti, tame tarpe paruošti Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ perdavimo aktą ir pateikti jį Bendrovės akcininkams tvirtinti iki 2008 m. gruodžio 31 d.

             Prašymą grindė nurodydamas, jog 2008 m. sausio 29 d. Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 5732765 ir Nr. 5732765 įmonės TOO „Ren“ ir TOO „Biofud“, kuriuose UAB „Kazameta“ turėjo 100 procentų dalių, buvo parduotos kitam asmeniui – Kazachstano Respublikos piliečiui N. J. A., kuris savo ruožtu jas pardavė Kazachstano Respublikos pilietei P. T. S.. Ieškovo nuomone, tai patvirtina, jog atsakovai teismui pateikia melagingą informaciją apie tai, kad šios įmonės tebepriklauso UAB „Kazameta“. Tai pat ieškovas nurodė, kad UAB „Kazameta“ dukterinė įmonė „Kazameta-Ukraina“ taip pat jau yra parduota 2008 m. liepos 4 d. Dalies įstatiniame fonde pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad šiais sandoriais yra mažinama ieškiniu prašomų priverstinai parduoti UAB „Kazameta“ akcijų vertė – pardavinėjamas įmonės turtas, ir tokia grėsmė išlieka iki šiol, todėl yra tikslinga uždrausti atsakovams naudotis visų jiems priklausančių bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, o taip pat uždrausti atsakovui S. A. , kaip įmonės vadovui, priimti tam tikrus jo kompetencijai priklausančius sprendimus, bei sustabdyti tam tikrų visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą, uždrausti juos vykdyti, kad akcijų vertė nesumažėtų dar labiau.

            Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies:

1)      Uždraudė UAB ,,Kazameta“ akcininkui ir direktoriui atsakovui S. A. ir/ar atsakovo įsakymo, įgaliojimo ir/ar prokūros pagrindu veikiančiam kitam asmeniui be teismo ar ieškovo sutikimo:

-         priimti sprendimus nutraukti Bendrovės atstovybių, filialų, dukterinių įmonių veiklą, o tokius priimtus sprendimus vykdyti;

-         priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorių rūšiai) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis, o tokius priimtus sprendimus ir/ar sudarytus sandorius vykdyti;

-         priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl ilgalaikio ir kito Bendrovės turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) bei įgalioti tokius sandorius sudaryti kitus asmenis, o tokius priimtus sprendimus ir/ar sudarytus sandorius vykdyti;

-         priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl Bendrovei priklausančių kitų juridinių asmenų akcijų (pajų, dalių) perleidimo, įkeitimo ir hipotekos ar kitokio apsunkinimo.

2)      Sustabdė Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. 2 ir 2008 m. liepos 29 d. protokolu Nr. 3 įformintų sprendimų vykdymą ir uždraudė juos vykdyti, tai yra:

-         uždraudė Bendrovei bei atsakovams ir/ar atsakovų įgaliojimo pagrindu veikiantiems kitiems asmenims vykdyti sprendimą reorganizuoti Ukrainoje veikiančią Bendrovės dukterinę įmonę „Kazameta-Ukraina“ ją pertvarkant į ribotos atsakomybės bendrovę „Kazameta-Ukraina“;

-         sustabdė Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“ pasibaigimo (pertvarkymo) komisijos įgaliojimus.

Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė.

Teismas atmetė ieškovo prašymą uždrausti atsakovams naudotis visų jiems priklausančių Bendrovės akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis arba balsavimo teisėmis priimant tam tikrus sprendimus, o taip pat uždrausti atsakovui S. A. , kaip įmonės vadovui, priimti tam tikrus jo kompetencijai priklausančius sprendimus valdant UAB „Kazameta“, nurodydamas, jog ieškovas tokias priemones prašė taikyti ir pirmame savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslingumo ir galimumo klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi, ši nutartis apeliacine tvarka buvo patikrinta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ir palikta nepakeista. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo vėl pasisakyti tuo pačiu klausimu ir atmetė ieškovo prašymą šioje dalyje tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie išdėstyti minėtoje teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje.

 

         Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pakartotinai prašo sustabdyti 2008 m. gegužės 5 d. ir 2008 m. liepos 29 d. Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų sprendimų, susijusių dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ pertvarkymu, vykdymą bei uždrausti juos vykdyti, ir šis prašymas taip pat buvo atmestas nagrinėjant pirmą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ pertvarkymą, jo eigą ir pan., bei tokio pertvarkymo įtaką nagrinėjamam ieškiniui dėl priverstinio akcijų pardavimo. Tačiau teismas sprendė, kad pateikdamas naują prašymą dėl šių priemonių taikymo, ieškovas pateikė svarbius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurios verčia kitaip vertinti susiklosčiusią faktinę situaciją. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog iš pateiktų 2008 m. sausio 29 d. Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 5732765 ir Nr. 5732766 matyti, kad Kazachstano pilietis J. N. , būdamas 100 procentų TOO „Ren“ bei TOO „Biofud“ įstatinio kapitalo dalių, anksčiau priklausiusių UAB „Kazameta“, savininku, pardavė jas Kazachstano pilietei T. P. . Be to, 2008 m. liepos 4 d. Dalies įstatiniame fonde pirkimo-pardavimo (perleidimo) sutartimi UAB „Kazameta“ pardavė Ukrainos privačiai įmonei „Laona“ 100 procentų savo dalies Bendrovės dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ įstatiniame kapitale. Teismas nurodė, jog nors šioje proceso stadijoje ieškinio teisėtumas bei pagrįstumas nėra vertinami, tačiau atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad neketina parduoti nei Bendrovei priklausančių gamyklų „Ren“ ir „Biofud“, nei dukterinės įmonės „Kazameta-Ukraina“. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms bei atsakovų nuosekliai vykdomai politikai - UAB „Kazameta“ priklausančių įmonių, o tiksliau turimų įstatinio kapitalo kitose įmonėse dalių perleidimo tretiesiems asmenims tendencijai, kyla grėsmė, kad atsakovai gali imtis ir kitų veiksmų bei sprendimų, susijusių su UAB „Kazameta“ priklausančio turto perleidimu tretiesiems asmenims.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokie veiksmai, kaip ilgalaikio didelės vertės įmonės turto perleidimas, dukterinių įmonių veiklos nutraukimas ir pan., gali įtakoti pačios UAB „Kazameta“ akcijų vertę, o nagrinėjamos bylos dalykas kaip tik ir yra UAB „Kazameta“ akcijų pardavimas ieškovui, teismas sprendė, jog tikslinga tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su UAB „Kazameta“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtais sprendimais, liečiančiais dukterinės įmonės „Kazameta – Ukraina“ pertvarkymą ir pan. Taip pat teismas sprendė, kad tikslinga uždrausti atsakovui S. A. , kaip UAB „Kazameta“ vadovui, be teismo ar ieškovo sutikimo priimti jo kompetencijai priklausančius sprendimus, susijusius su didelės vertės (didesnio kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo) įmonės turto perleidimu tretiesiems asmenims bei įmonės filialų, atstovybių ir dukterinių įmonių likimu.

Atskiruoju skundu atsakovas S. A. ir trečiasis asmuo Lietuvos ir Kazachstano UAB ,,Kazamenta“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.      Ieškovas teismui pateikė 2008 m. sausio 29 d. įstatinio kapitalo dalių pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 5732765 ir Nr. 5732766 nepatvirtintus nuorašus. Šie dokumentai neatitinka CPK 298 straipsnio antrosios dalies ir 114 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, galima abejoti šių dokumentų tikrumu, todėl šių sutarčių kopijos negali būti traktuojamos kaip rašytiniai įrodymai.

2.      Apeliantai neturi minėtų sutarčių ir su jų turiniu susipažino tik gavę jas iš Vilniaus apygardos teismo. Informaciją, kad minėtos įmonės gali būti parduotos, apeliantai sužinojo tik 2008 m. vasarą iš ieškovo raštų ir, siekdami išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į Karagandos srities justicijos departamentą. Tokie apeliantų veiksmai patvirtina, kad jie nesiekia klaidinti nei ieškovo, nei teismo.

3.      Apeliantai, siekdami išsiaiškinti, kokios sutartys ir kada buvo sudarytos, kreipėsi į Kazachstano pilietį J. N. , kuris nurodė, kad UAB ,,Kazameta“ priklausančių gamyklų TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofun“ dalis jam buvo perduotos ieškovo nurodymu dar 2007 metais už paskolas. Jis tapo minėtų akcijų savininku tuo metu, kai Bendrovės direktoriumi buvo ieškovas.

4.      Ieškovas, pateikdamas teismui tik vieną sutartį, ketino atsakovo S. A. veiklą pavaizduoti neigiamai, sukurti nuomonę, jog jis švaisto įmonės turtą, mažina ginčo akcijų vertę ir pan., tačiau taip nėra. Bendrovė 2008 m. liepos 4 d. su įmone ,,Laona“ pasirašė dvi viena nuo kitos neatsiejamas sutartis. Pagal vieną iš jų UAB ,,Kazameta“ pardavė įmonei ,,Laona“ 100 procentų dukterinės įmonės ,,Kazameta-Ukraina“ įstatinio kapitalo dalį, tačiau kartu buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ,,Laona“, atlikusi žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas įmonei ,,Kazameta-Ukraina“ privatizavimą, parduoda minėtą įstatinio kapitalo dalį atgal UAB ,,Kazameta“ už tą pačią kainą, o UAB ,,Kazameta“ už žemės sklypo privatizavimą sumoka 30 000 JAV dolerių komisinį mokestį. Taip pat numatyta, jog jei žemės privatizuoti bus neįmanoma, pirmoji sutartis bus laikoma negaliojančia.

5.      Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, nes trikdo UAB ,,Kazameta“, dukterinės įmonės ,,Kazameta Ukraina“ komercinę ūkinę veiklą, dėl to įmonė gali patirti labai didelius nuostolius. UAB ,,Kazameta“ vykdoma ūkinė-komercinė veikla reikalauja operatyviai spręsti klausimus dėl sandorių sudarymo ir vykdymo, nes bendrovės pagrindine veikla yra prekyba metalais, o metalų kainos finansinės krizės metu sparčiai keičiasi.

6.      Teismas uždraudė sudaryti ilgalaikio ir kito turto investavimo, perleidimo, nuomos sandorius, kurių vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, bet pagal teismo nutarties formuluotę yra neaišku, ar sumos skaičiuojamos kiekvienam sandoriui, ar sudėjus vienos rūšies sandorių sumas per kažkokį periodą, ar pagal visus galiojančius sudarytis sandorius. Tie patys neaiškumai yra ir dėl turto įkeitimo, hipotekos, kur skaičiuojama bendra sandorių suma.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Z. M. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus faktus. Taip pat nebuvo paneigtas ir faktas, kad atsakovai ketina parduoti UAB ,,Kazameta“ dukterinę įmonę ,,Kazameta-Ukraina“. Ši įmonė jau yra parduota 2008 m. liepos 4 d., nors atsiliepime į ieškinį apeliantai tai slėpė. Ieškovo nuomone, pritaikytos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo principo ir netrikdo Bendrovės bei tuo labiau jai jau nebepriklausančios dukterinės įmonės ,,Kazameta – Ukraina“ veiklos. Tam tikriems veiksmams atlikti ieškovo sutikimą galima gauti operatyviai. Taip pat ieškovas nurodo, kad visi teismui teikti rašytiniai įrodymai yra patvirtinti advokato, kaip numatyta CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nė vieno jo tikrumas nebuvo atsakovų ar trečiojo asmens nuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie neturi įrodomosios galios. 

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra (CPK 329 str.). Dėl to šioje nutartyje teisėjų kolegija nagrinės klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus parduoti jų turimas UAB ,,Kazameta“ akcijas, tai yra reiškia ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo. Taigi ginčas yra kilęs dėl konkretaus objekto – akcijų, kurias ieškovas siekia nupirkti iš atsakovų. Atsižvelgiant į tokį specifinį ieškinio reikalavimo pobūdį, akivaizdu, jog norint užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išsaugoti situaciją, kai ginčo akcijų savininkai yra atsakovai ir jų nuosavybės teisė nėra apsunkinta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad akcijos yra toks turtas, kurio vertė tiesiogiai priklauso nuo įmonės, kurios akcijos tai yra, turimo turto vertės, siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, būtina imtis priemonių, jog nesumažėtų Bendrovės turtas ir, ieškinio patenkinimo atveju, nebūtų įgytos galimai nemokios įmonės akcijos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad iš esmės visos teismo papildomai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos išskirtinai apsaugoti UAB ,,Kazameta“ turimą turtą, tai yra apsunkinti vertingo Bendrovės turto perleidimą, jos turimų dukterinių įmonių reorganizavimą ir pan., nustatant, jog šiems veiksmams būtinas ieškovo sutikimas arba teismo leidimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius minėtų priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl minėtų priemonių taikumo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas, nes šioje proceso stadijoje vertinamas  ne ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai, o kitos aplinkybės - galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl specifinio turto – Bendrovės akcijų, kurių vertei priklausant nuo Bendrovės turimo turto vertės, yra būtina užtikrinti, kad Bendrovės turimas turtas nebūtų perleistas ar apsunktinas. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl grėsmės, jog šis turtas gali būti perleistas, nėra būtina tiksliai nustatyti nei turto sumažėjimo dydžio nei konkretaus fakto, o pakanka pagrįstos abejonės, jog nepritaikius tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių, Bendrovės turtas gali būti perleistas, apsunkintas ir pan.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė naujas aplinkybes, kurios paaiškėjo po pirmojo ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo: buvo perleistos Bendrovei priklausiusios TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo, pateikdamas 2008 m. sausio 29 d. įstatinio kapitalo dalies pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5732766 ir Nr. 5732765, kuriomis Kazachstano Respublikos pilietis J. N. perleido minėtų bendrovių 100 procentų įstatinio kapitalo dalį T. P. (b. l. 30-35). Taip pat 2008 m. liepos 4 d. sutartimi, kuria UAB ,,Kazameta“ perleido įmonei ,,Laona“ 100 procentų savo dalies dukterinės įmonės ,,Kazameta-Ukraina“ (b. l. 36-40). Tuo tarpu apeliantai nurodė, jog šios aplinkybės nepatvirtina grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes apie nurodytas sutartis dėl TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“ apeliantai nurodė nežinoję ir tik gavę teismo bei ieškovo dokumentus išsiaiškinę, jog minėtos bendrovės J. N. buvo perleistos dar 2007 m. liepos mėnesį, tai yra tuo metu, kai Bendrovės vadovu tebebuvo ieškovas. Apeliantai neneigė, kad sutartis su įmone ,,Laona“ buvo sudaryta, tačiau nurodė, jog kartu buvo pasirašyta ir kita neatsiejamai susijusi sutartis, pagal kurią įmonė ,,Laona“ įsipareigojo, privatizavusi Bendrovei nuomojamą žemės sklypą,  grąžinti viską, ką buvo gavusi pagal ieškovo nurodytą sutartį, Bendrovei už tą pačią kainą. Dėl to, apeliantų nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti esant grėsmę, kad Bendrovės turtas gali būti perleistas, tuo pažeidžiant ieškovo teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Bendrovės ir jos dukterinių įmonių turto disponavimu, kyla reali grėsmė, kad Bendrovės turto, taigi ir ginčo akcijų, vertė gali būti sumažinta (CPK 185 str.). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas ieškinys iš esmės. Dėl to teisėjų kolegija nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl minėtų sutarčių, sudarytų tarp trečiųjų asmenų J. N. ir T. P. , teisėtumo, sudarymo laiko, sudarymo realumo ir pan. Vien jau aplinkybė, kad apeliantai, iš kurių vienas yra dabartinis Bendrovės vadovas, o kitas – pati Bendrovė, teigia tik iš ieškovo sužinoję apie Bendrovei priklausiusių TOO ,,Ren“ ir TOO ,,Biofud“ perleidimą, leidžia konstatuoti, kad Bendrovės turto perleidimo sandoriai nėra pilnai kontroliuojami bei skaidrūs. Šią išvadą patvirtina ir apeliantų nurodyta aplinkybė, kad, norėdami išsiaiškinti, kokios sutartys ir kada buvo sudarytos, jie kreipėsi į Kazachstano pilietį J. N. bei į Karagandos srities justicijos departamentą. Akivaizdu, jog aplinkybės, susijusios su didelės vertės Bendrovės turto perleidimu, turėtų būti žinomos Bendrovės vadovams. Dėl to, susidarius konfliktinei situacijai tarp Bendrovės akcininkų, ir vienam iš jų pareiškus ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra tikslinga apriboti tam tikrus atsakovo S. A. , kaip Bendrovės vadovo, veiksmus, kad dėl jų iš esmės nesumažėtų įmonės akcijų vertė, juo labiau, kad tiek iš ieškovo, tiek iš apeliantų pateiktų sutarčių matyti, kad įmonėje vyksta su turto perleidimu susiję procesai, dėl kurių kyla grėsmė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankus ieškovui teismo sprendimas gali neatitikti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, nes būtų įgytos galimai nemokios įmonės akcijos. Šios išvados nepaneigia ir apeliantų nurodyta antroji su įmone ,,Laona“ sudaryta sutartis (CPK 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atlikti konkrečius nurodytus veiksmus ne apskritai, o tik be ieškovo sutikimo ar teismo leidimo. Taigi, esant būtinybei atlikti tam tikrus Bendrovės funkcionavimui gyvybiškai svarbius veiksmus teismo apribotoje srityje, Bendrovė gali kreiptis arba į ieškovą dėl jo sutikimo, arba į teismą dėl leidimo, ir juos gavus tai atlikti. Esant konfliktiškai situacijai tarp Bendrovės vadovo ir ieškovo, Bendrovei paliekamas pasirinkimas kreiptis į teismą. Be to, ir pats ieškovas atsiliepime nurodė savo nusiteikimą operatyviai bendradarbiauti, kad būtų gautas reikalingas jo sutikimas. Tokiu būdu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės minimaliai riboja Bendrovės veiklą, o ribojimai taikomi tik tiek, kiek būtina užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apeliantų argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus ar trikdo UAB ,,Kazameta“, dukterinės įmonės ,,Kazameta Ukraina“ komercinę ūkinę veiklą. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, apeliantams neužkirstas kelias reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliantų argumentai, kad iš teismo nutarties formuluotės neaišku, ar apribojimų sumos skaičiuojamos kiekvienam sandoriui, ar sudėjus vienos rūšies sandorių sumas per kažkokį periodą, ar pagal visus galiojančius sudarytis sandorius, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 str.). Pagal CPK 278 straipsnį, jei sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši teisės norma gali būti taikoma ir tuo atveju, jei neaiški yra teismo nutartis (CPK 338, 302 str.).

Atmestini apeliantų argumentai dėl netinkamos ieškovo pateiktų įrodymų formos, tai yra, jog ieškovas pateikė teismui nepatvirtintus sutarčių nuorašus. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantai patys pripažino, kad sutartys yra patvirtintos advokato. Tuo tarpu pagal CPK 114 straipsnio pirmąją dalį, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti rašytinių įrodymų originalus arba nuorašus, patvirtintus ne tik teismo ar notaro, tačiau ir byloje dalyvavusio advokato. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra duomenų, jog nurodytos sutartys būtų nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka ar būtų nustatytas šių dokumentų netikrumas. Apeliantams neįrodžius priešingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių dokumentų tinkamumu bei autentiškumu (CPK 178 str.).

 

Įvertinusi minėtas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios išimtinai su Bendrovės turto perleidimu ir neapriboja kitų administracijos vadovo funkcijų, būtinų tam, kad įmonė galėtų normaliai vystyti veiklą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.  

           

Teisėjai                                                                                                             Virginija Čekanauskaitė     

 

                                                                                                                        Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                                        Donatas Šernas