Baudžiamosios bylos Nr. 1A-360-908/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42056-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio, 68 straipsnio 2 dalimi, B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       B. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 20 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti nuteistajam B. K. paskirtą baudą iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos ir prailginti baudos sumokėjimo terminą iki aštuonių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl savo elgesio, suvokia, jog nusipelnė dėl baudos bausmės kylančių neigiamų pasekmių, suvokia bausmės prevencinius tikslus, tačiau prašo, kad skiriama bauda aiškiai neprieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016) dėl bausmės skyrimo bei individualizavimo ir teigiama, kad spręsdamas bausmės klausimą teismas turi įvertinti su konkrečiu kaltinamuoju susijusias faktines ir gyvenimiškas aplinkybes. Argumentuojant, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtu baudos dydžiu nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nuteistajam B. K. gimė sūnus, o iki 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis buvo bedarbis, bet negavo bedarbio pašalpos, nes prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, pažymima, kad B. K. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, taip buvo apsunkintos jo galimybės įsidarbinti, nes be asmens dokumento darbdaviai nuteistojo neįdarbindavo. Nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, tačiau jam nustatytas valandinis darbo užmokestis, įsipareigojant mokėti ne mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali alga, todėl B. K. nėra užtikrintas dėl didesnio darbo užmokesčio. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo žmona yra bedarbė, todėl nuteistasis vienintelis finansiškai išlaiko šeimą. Gynėjo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 750 Eur bauda, sumokant ją per keturis mėnesius, taptų nepakeliama našta nuteistajam, o tai neišvengiamai sukeltų neigiamas pasekmes ir jo šeimai. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistojo šeimos finansinės padėties aplinkybių teigiama, kad nuteistasis B. K. negali didelėmis dalimis per trumpą laikotarpį sumokėti skirtos baudos. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami prie skundo pridedamais dokumentais.

3.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Audronė Šukienė (toliau ir – prokurorė) atsiliepimu prašo apeliacinė skundą atmesti. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis gailisi dėl savo elgesio, tačiau vykusio proceso metu jis savo kaltės nepripažino, nurodė galimai melagingas įvykio aplinkybes, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis automobilį vairavo pavojingai, mėtėsi po kelią, didino greitį ir nors jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau buvo nustatyti akivaizdūs jo neblaivumo požymiai. Nėra objektyvaus pagrindo paskirtą 75 MGL dydžio baudą vertinti kaip aiškiai per griežtą. Pažymėta, kad bauda yra pati švelniausia bausmė, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o B. K. paskirtos baudos dydis yra artimas šios bausmės minimaliam dydžiui, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. B. K. finansinė padėtis ir jo šeimos interesai negali būti laikomi išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti mažesnę baudą nei skyrė pirmosios instancijos teismas ar nustatyti ilgesnį jos mokėjimo terminą. Pažymėta, kad B. K. anksčiau skirtos arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatgrasė nuo nusikalstamo elgesio, be to, įtakos nuteistajam nepadarė ir turimas vaikas bei noras rūpintis šeimas. Pabrėžiama, kad B. K. poreikis išlaikyti šeimą egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas pasekmes dėl nusikalstamo elgesio. Be kita ko, nenustatyta, kad nuteistojo galimybės ieškotis geriau apmokamo darbo yra apsunkintos. Prokurorės vertinimu, dėl nusikalstamos veikos kilusios neigiamos pasekmės savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę, o tai, kad bausmė nuteistam asmeniui sukelia suvaržymų ir nepatogų, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijamos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės ar nuteistojo B. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos baudos dydžio ir nustatyto jos sumokėjimo termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia bausmės dydžio ir jos įvykdymo termino klausimą.

6.       Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7.       Atsižvelgdama į skundžiame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į B. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – nuteistasis tyčia padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Toks elgesys kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta B. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys – praeityje teistas šešis kartus (1 t., b. l. 71-73), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 74-75), tačiau turi šeimą, gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę B. K., visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

8.       Pažymėtina tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9.       Nuteistasis B. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas B. K. padarytą nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti B. K. skiriant baudos bausmę ir nustatant jos dydį – 75 MGL, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11.       Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12.       B. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistajam apylinkės teismas skyrė ne tik švelniausią iš BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, tačiau ir jos dydį nustatė itin artimą minimaliam, t. y. 75 MGL (3 750 Eur).

13.       Apeliaciniu skundu prašoma pirmosios instancijos paskirtą baudą sumažinti iki 60 MGL dydžio ir prailginti baudos sumokėjimo terminą iki aštuonių mėnesių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skunde pateikiamos aplinkybės dėl nuteistojo finansinės padėties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam skirtos baudos dydis nustatytas netinkamai ir dėl to reikėtų jį keisti ar lengvinti bausmės įvykdymo sąlygas. Nagrinėjant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam B. K. paskirta bausmė turėtų būti švelninama.

14.       Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme B. K. kaltės nepripažino ir neigė padaręs nusikalstamą veiką, be to, iš pradžių apskritai neigė vairavęs automobilį (1 t., b. l. 84-86, 100-102, 137-138). Argumentuojant, kodėl nuteistajam skirta bausmė laikytina per griežta, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam B. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (2 t., b. l. 23), o jo žmona nedirba (pagrindžiama prie skundo pridėtu Užimtumo tarnybos el. laišku apie A. K. paskirtą susitikimą (2 t., b. l. 24)); nuteistasis vienintelis finansiškai išlaiko šeimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė 2020 m. spalio 20 d., vadinasi, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo sūnus jau buvo gimęs. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad 75 MGL dydžio baudos sumokėjimas per keturis mėnesius neišvengiamai sukeltų neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, bet ir jo šeimai. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad neigiamos pasekmės, kurias sukelia nuteistajam skiriama bausmė, yra neišvengiamos, jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas bausmės skyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad sūnaus gimimas ir šeimos turėjimas nesulaikė B. K. nuo nusikalstamo elgesio, nors būdamas praeityje ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galėjo įvertinti už nusikalstamą veikimą gresiančias pasekmes, kurios, be kita ko, neišvengiamai gali apsunkinti ir nuteistojo šeimos finansinę situaciją, tačiau nusikalstamo elgesio neatsisakė. Be to, kaip teisingai pažymima ir prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą, nuteistojo B. K. elgesiui įtakos nepadarė ir anksčiau taikytos terminuoto laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Nors bausmės tikslai turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau bausmės tikslas – nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, todėl apeliaciniame skunde minimas bendrosios prevencijos tikslas negali būti nepagrįstai sureikšmintas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam B. K. kilsiančios pasekmės dėl baudos bausmės įvykdymo yra neproporcingos ir neteisingos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda neprieštarauja teisingumo principui.

15.       Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatyto paskirtos baudos sumokėjimo termino pagrįstumą ir atitiktį teisingumo principui, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vadinasi, pagal bendrą taisyklę nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokama per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį šios bausmės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo B. K. 75 MGL dydžio baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16.       Nors nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad iki 2021 m. gruodžio 2 d. B. K. buvo bedarbis, negavo bedarbio išmokos, tačiau taip pat nurodo, kad prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, gynėjo teigimu, dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – buvo apsunkintos nuteistojo galimybės įsidarbinti, tačiau apeliantas nurodo, kad nuo 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis įsidarbino autošaltkalviu. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra dirbantis ir kas mėnesį gaunantis pastovias pajamas, o skundo argumentai, kad nuteistasis nėra užtikrintas dėl darbo užmokesčio, laikytinas subjektyvaus pobūdžio apelianto pasvarstymu, kuris neturi objektyvaus pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo neginčijamai spręsti, kad nuteistasis negaus pajamų tiek, jog galėtų įvykdyti jam paskirtą bausmę. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirtos baudos dydis turi būti mažinamas ar ilginamas jos sumokėjimo terminas, nes apeliacinio skundo argumentai neleidžia konstatuoti, jog nuteistajam skirtos baudos dydis ar keturių mėnesių ilgio jos įvykdymo terminas nepagrįstas ir aiškiai prieštaraujantis teisingumo principui.

17.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ir nustatė pagrįstą jos įvykdymo terminą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės ar jos įvykdymo sąlygų keitimo klausimai taip pat gali būti sprendžiami bausmės vykdymo procese, jeigu paaiškėtų, jog nuteistasis B. K. neturi lėšų skundžiamu nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti,, nes BVK 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo B. K. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė