Civilinė byla Nr. e2A-486-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13680-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.19.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei RyanairLtd (dabar Ryanair DAC) pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildęs standartinę A ieškinio formą.

2.       Ieškovas, naudodamasis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, prašė iš atsakovės RyanairLtd (dabar Ryanair DAC) priteisti 2000 Eur dydžio kompensaciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Standartinės A ieškinio formos 8 paragrafe ieškovas nurodė, kad turtinius reikalavimus atsakovei reiškia remdamasis tuo, kad atsakovė 2018 m. vasario 23 d. atidėjo skrydį TNF-STN. Į Londoną lėktuvas atvyko vėluodamas daugiau kaip 3 valandas. Pasak ieškovo, atsakovė atsisako išmokėti 400 Eur kompensacija už kiekvieną keleivį (2000 Eur už 5 keleivius).

3.       Atsakovė per 30 dienų nuo nurodytų dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į pareikštą reikalavimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovo L. B. ieškinį tenkino –priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 2000 Eur kompensaciją, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Nurodė, kad atsakovei įteiktoje standartinėje C atsiliepimo formos I dalyje išaiškinta, jog nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo, teismas turės teisę priimti sprendimą. Atsakovei nepasinaudojus nurodyta teise pateikti atsiliepimą į pareikštą reikalavimą, buvo priimtas teismo sprendimas dėl ieškovo pareikšto ieškinio.

6.       Nustatė, kad atsakovė 2018 m. vasario 23 d. atidėjo skrydį FR8167 iš Tenerifės Pietų į Londono Stanstedo oro uostą. Į Londono oro uostą šis skrydis atvyko pavėlavęs daugiau kaip 3 valandas. AESA Valstybinės oro saugos agentūros Civilinės aviacijos saugos ir vartotojų apsaugos direkcija, išanalizavusi atsakovės nurodytas skrydžio atšaukimo priežastis, padarė išvadą, kad minėtas skrydis buvo atidėtas ne dėl ypatingų aplinkybių. Dėl skrydžio atidėjimo nukentėjo 5 keleiviai: L.B., R. B., Ū. B., G. B. ir E. P.. Atstumas nuo Tenerifės iki Vilniaus (galutinės kelionės vietos) yra didesnis kaip 1 500 km. Taigi, teismo vertinimu, nurodyti keleiviai, kurie dėl atsakovės veiksmų patyrė nepatogumų, pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą turi teisę reikalauti iš atsakovės kiekvienam iš jų išmokėti 400 Eur dydžio kompensaciją, t. y. iš viso 2000 Eur.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), bei priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 645 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliantė (atsakovė) Ryanair DAC apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą arba nusprendus, kad byla teisminga teismui priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1.       Pagal šalių sudarytą sutartį skrydis buvo iš Tenerifės į Stansted oro uostą Londone, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui ši byla buvo neteisminga ir teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovas įsigijo tik kelionę, be nakvynės, ieškinys dėl kompensacijos už atidėtą skrydį turėjo būti pareikštas atvykimo arba išvykimo vietos teismams, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apylinkės teismas nevertino jurisdikcijos klausimo šiuo aspektu, nors ieškovas nurodė ieškinio formos 4.2. punkte, jog mano, kad teismas turi jurisdikciją pagal vartotojo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas netaikė Reglamento 1215/2012 17 str. 3 d., numatančio jog vartojimo sutarčių jurisdikcijos taisyklės netaikomos vežimo sutartims, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

9.2.       Byloje nėra jokių įrodymų apie jungiamąjį skrydį į Vilnių, kaip galutinį kelionės tašką, todėl tai tik dar kartą patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui ši byla buvo neteisminga. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidą (netaikė reglamento 1215/2012 nuostatų, kai privalėjo tai padaryti), turinčią įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl jo sprendimas turi būti panaikintas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

9.3.       Teismas sprendimu ieškovui L. B. priteisdamas 2 000 Eur kompensaciją, nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – R. B., teisių ir pareigų, nors pastaroji byloje nedalyvavo nei bendraieškovės, nei trečiojo asmens procesinėje padėtyje. Ieškinio formoje 8.2.2. R. B. tėra nurodyta kaip liudytoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. būtų neveiksni ar riboto veiksnumo, jog negalėtų būti ieškove byloje, nei jokių duomenų, kad L. B. būtų R. B. atstovas pagal įstatymą. Dėl nurodytų priežasčių, teismas ginčijamu sprendimu priteisdamas 400 Eur kompensaciją už R. B., kai ši nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl minėtos kompensacijos, šiurkščiai pažeidė procesines teisės normas, kas yra absoliutus tokio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat, teismas priteisė 400 Eur sumą už vieną iš vaikų – E. P., nors byloje nėra jokių duomneų, kad L. B. būtų šios nepilnametės įstatyminis atstovas (tėvas ar įtėvis). Byloje taip pat nėra įrodymų ir apie tai, jog L. B. yra Ū.B. bei G. B. įstatyminis atstovas, nors jų pavardės ir sutampa. Taigi, esant tokiai situacijai teismas privalėjo visus keleivius įtraukti atsakovais byloje ir įsitikinti, kurie iš jų gali būti atstovaujami L. B. kaip įstatyminio atstovo.

9.4.       AESA Valstybinės oro saugos agentūros Civilinės aviacijos saugos ir vartotojų apsaugos direkcijos išvada, jog skrydis vėlavo ne dėl svarbių priežasčių yra nepagrįsta ir negali būti pagrindu priteisiant ieškovui kompensaciją. Kaip matyti iš Ryanair kapitono paaiškinimo (el. laiškas), 2018 m. vasario 23 d., buvo numatyta, kad Stansted (STN) veiklą vykdantis „Ryanair“ orlaivis, „Boeing 737 800“ ir įgulos nariai vykdys FR8166 / 8167 STN TFS ir atgal. Pirmuoju dienos reisu orlaivis, įgula ir keleiviai buvo savo vietose ir išvyko iš STN laiku 0622 UTC. Po išvykimo iš STN, pakeliui į Tenerifę (TFS), vienas keleivis tapo pavojingu. Įgula bandė nuraminti keleivį, tačiau nepavyko. Paprašius keleivio elgtis deramai ir sėstis į savo vietą, kapitonas buvo informuotas apie esamą situaciją. Kapitonas priėmė sprendimą nukreipti skrydį į artimiausią oro uostą keleivio išlaipinimui įgulos ir kitų keleivių saugumo tikslu. Orlaivis buvo nukreiptas į Menara Maroko oro uostą (RAK). Orlaiviui nusileidus į RAK, keleivis atsisakė išsilaipinti ir tapo agresyvus įgulai, buvo iškviesta oro uosto policija ir keleivis buvo areštuotas. Keleivis buvo išlaipintas ir išlydėtas policijos. Likę keleiviai liko orlaivyje ir šis skrydis buvo tęsiamas kaip FR81 RAK-TFS. FR81 paliko RAK 1150 UTC ir atvyko į TFS 1341 UTC. Įgula atliko įprastą apsisukimą TFS ir išvyko kaip FR8167 1434 UTC atvykstant į stovėjimo vietą STN 1905 UTC. Įprasta „Ryanair“ procedūra tokiu atveju, kai nukreipimas įvyksta avariniu būdu kaip ir šiuo atveju, yra atleisti įgulą nuo pareigų ir artimiausiu metu planuoti veiklą be orlaivio ir įgulos, kadangi įgula gali būti traumuota ir gali prireikti interviu ir įvykių tyrimų. Šiuo atveju įgula buvo pasirengusi tęsti savo pareigas ir šis skrydžio atidėjimas buvo visiškai priklausomas nuo nenumatyto nukreipimo į kitą, nei paskirties oro uostą, dėl pavojingo keleivio. Ši aplinkybė yra ypatinga, nes atitinka ESTT praktikoje nurodytas dvi sąlygas: dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdinga įprastai oro vežėjo veiklai ir jis realiai šios aplinkybės negali kontroliuoti. Lėktuvo įgula ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad užtikrintų kitų keleivių saugumą ir išlaipino pavojingą keleivį kitame oro uoste, priverstinai pakeisdama nusileidimo vietą. Šis nusileidimas, kaip jau minėta, įtakojo tai, jog priverstinai pavėlavo atvykti į Tenerifę ir toliau iš Tenerifės vykdė skrydį į Stanstedą vėliau, nei numatyta.

10.       L. B. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsiliepimais grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

11.1.                      Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai vertintini kaip pateikti pavėluotai, todėl juos atsisakytina priimti.

11.2.                      Atsakovė savo pasirinkimu nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme: kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo ieškinys atsakovei buvo įteiktas 2019 m. gegužės 15, d.  t. y. po 5 dienų nuo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo. Atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismui atsakovė nepateikė, tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas tik daugiau nei po dviejų mėnesių nuo ieškinio įteikimo atsakovei dienos, t. y. atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių visus prašomus į bylą prijungti įrodymus pateikti dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jei nebūtų pernelyg aplaidžiai žiūrėjęs į prasidėjusį teismo procesą.

11.3.                      Atsakovės atsiliepimo teismas laukė daugiau nei 2 mėnesius – jis šių įrodymų nepateikė ir ieškovo bei atsakovės ginčą nagrinėjusiai Ispanijos civilinės aviacijos administracijai, kuri iš atsakovės taip pat nesulaukė visiškai jokio paaiškinimo dėl skrydžio atidėjimo priežasčių ir atitinkamai priėmė ieškovui palankų sprendimą (sprendimo kopija su vertimu yra byloje). Be to, ieškovas iš atsakovės niekada anksčiau nėra gavęs minėto paaiškinimo apie tariamai egzistuojančias ypatingas aplinkybes, nors iki kreipimosi į teismą yra daugybę kartų kreipęsis į atsakovę dėl kompensacijos už atidėtą skrydį išmokėjimo. Taigi, pati atsakovė dėl savo aplaidžių veiksmų laiku ir nustatytais terminais nei Ispanijos civilinės aviacijos administracijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikęs įrodymų apie tariamai egzistuojančias ypatingas aplinkybes, dėl kurių ieškovo skrydis buvo atidėtas, laikytinas praleidęs visus protingus ir racionalius terminus tokių įrodymų pateikimui ir turi prisiimti tokio savo aplaidaus ir netinkamo elgesio pasekmes, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslininkas, turintis tikrai ne vieną ginčą su vartotojais ir puikiai išmanantis tokių ginčų nagrinėjimo procedūras bei eigą.

11.4.                      Atsakovės pavėluotai pateikti įrodymai vertintini kritiškai, nes kapitono specialioji ataskaita ir oro saugos ataskaita nėra pasirašyti ar oficialūs dokumentai, kaip matyti, kapitono paaiškinimas atsiųstas el. paštu, nepasirašytas; Oro saugos atskaita taip pat teikiama nepasirašyta; Kapitono specialioji ataskaita surašyta 2019 m. birželio 13 d., t. y. prasidėjus šio ginčo nagrinėjimui teisme, o ne iš karto po skrydžio, kas būtų normalu ir įprasta, nes ne vienas keleivis nukentėjo dėl skrydžio atidėjimo; Oro saugos atskaitos užpildymo data neaiški; Kapitonas yra atsakovo darbuotojas, pavaldus atsakovui, ir atsižvelgiant į kapitono ataskaitos sukūrimo datą, tad kas galėtų paneigti, kad jis galėjo būti priverstas atsakovo teikti paaiškinimą apie neegzistuojančias priežastis, t.y. teikti atsakovei naudingą paaiškinimą, nutylint esminės reikšmės turinčias detales; Kapitono ataskaitoje, net jei ji būtų vertinama kaip tinkamos formos ir patikima, minimos aplinkybės susiję su 2018 m. vasario 23 d. skrydžiu STN-TFS (Londonas – Tenerifė): šiuo skrydžiu ieškovas neskrido ir net neturėjo bilietų šiam skrydžiui. Ieškovo skrydis prasidėjo Tenerifėje, bet ne Londone; Agresyvus keleivis negali būti vertinamas kaip „ypatingos“ aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis buvo ne Ieškovo skrydyje, o prieš ieškovo skrydį vykusiame skrydyje iš Londono (plačiau apie tai pasisakyta atsiliepimo dalyje „Dėl ypatingų aplinkybių nebuvimo“); Agresyviam, greičiausiai apsvaigusiam keleiviui privalėjo būti uždrausta įlipti į orlaivį, nes būtent atsakovas ar jam pavaldūs asmenys kontroliuoja į orlaivį laipinamus keleivius ir jų galimai neadekvataus elgesio spėjamas pasekmes.

11.5.                      Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas yra vartotojas. Tai reiškia, kad jo atžvilgiu taikytinas Reglamento 1215/2012 18 straipsnis, nustatantis, kad : „Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.“ Kadangi ieškovo gyvenamojo vieta yra Vilniuje, jis galėjo pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinės teismui. Be to, net jeigu ir jurisdikciją nustatinėtume pagal Monrealio konvencijos „Dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo ratifikavimo“ nuostatas, kurios yra specialiosios aukščiau šiame atsiliepime paminėto Reglamento 1215/2012 atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas yra kompetentingas spręsti tarp šalių iškilusį ginčą, nes galutinis ieškovo kelionės taškas yra Vilnius.

11.6.                      Nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovas pateikė ieškinį pildydamas standartinę ieškinių dėl nedidelių sumų elektroninę formą, kurioje nebuvo galimybės pridėti kelių bendraieškių. Ieškovo atstovė yra įgaliota atstovauti ne tik ieškovą, bet ir jo sutuoktinę bei E. P.. Ieškovas, kaip ir priklauso tokiais atvejais, turėjo ir E. P. įstatyminių atstovų notarinį įgaliojimą skristi kartu su ieškovo šeima. Ieškovo ir jo šeimos narių interesų atstovavimo sutartis buvo pridėta prie ieškinio. Iš kitos pusės – už minėtų asmenų kelionės bilietus mokėjo ieškovas, t. y. būtent ieškovas, o ne kiti asmenys užsakė ir sumokėjo už kelionę, gavo kelionės dokumentus, rūpinosi registracija į skrydį, todėl būtent ieškovui, o ne kitiems asmenims ir priklauso kompensacija už vėlavusį skrydį pagal reglamentą.

11.7.                      Agresyvaus ir galimai apsvaigusio keleivio buvimas ankstesniame tos dienos
skrydyje ir jo išlaipinimas nukrypstant nuo skrydžių grafiko bei krypties nėra ir negali būti vertinama kaip ypatinga aplinkybė Reglamento 261/2004 prasme. Atsakovas neįrodė 2 būtinų sąlygų buvimo, kad aplinkybės galėtų būti pripažintos ypatingomis ir įgalinančiomis atsakovą nemokėti ieškovui pagal Reglamentą 261/2004 priklausančios kompensacijos. Ieškovo skrydžio vėlavimas priklausė išimtinai nuo atsakovės valios ir priimtų sprendimų, kurie jokiu būdu negali būti vertinami kaip ypatingos aplinkybės Reglamento 261/2004 prasme ir kurie sukėlė nuostolius ieškovui, dėl orlaivio pavėluoto nusileidimo Londone, ieškovas nespėjo į iš Londono vykstantį skrydį į Vilnių ir buvo priverstas namo grįžti per Rygą. Dėl nurodytų priežasčių visi ir bet kokie atsakovo argumentai dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo, kurios pagrįstų ieškovo skrydžio atidėjimo neišvengiamumą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. 

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14.                      Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 13 d. skrydžių valdymo kontrolės analitikės laišką su vertimu, oro saugos ataskaitą su vertimu, ieškovas atsiliepime pateikė skrydžio duomenis, E. P. gimimo liudijimą, bei jos mamos įgaliojimą atstovauti byloje, bilietus.

15.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodomus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės ir ieškovo naujai pateiktais įrodymais bei jų vėlesnio pateikimo priežastimis, pažymi, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės prašomi prijungti nauji įrodymai yra susiję su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis ir yra reikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkina. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės ir ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl neįtrauktų asmenų

16.                      Atsakovė (apeliantė) pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija šiais pagrindais: 1) ginčas neteismingas pirmosios instancijos teismui; 2) teismas sprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų; 3) keleiviai neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, t. y. skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

17.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškinys yra pareikštas dėl standartinės 400,00 Eur kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) priteisimo.

18.                      Reglamento 5, 6, 7 straipsniai nustato pareigą mokėti kompensaciją po 400,00 Eur dydžio kiekvienam asmeniui, jeigu skrydis atidedamas ilgesniam nei 3 valandų laikui ir tai yra minimali kompensacijos suma. Reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog reglamentas taikomas keleiviams išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis. Reglamentas taikomas bet kuriam skrydį vykdančiam oro vežėjui, teikiančiam transporto paslaugas keleiviams.

19.                      Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas L. B. ieškiniu kreipėsi į teismą siekdamas prisiteisti 2 000,00 Eur kompensaciją iš Ryanair DAC už daugiau nei 3 valandas vėlavusį skrydį iš Tenerifės į Londoną. Pirmosios instancijos teismas, tokį ieškovo reikalavimą tenkino, t. y. kompensaciją priteisė, tačiau apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų.

20.                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

21.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje ieškovu yra įtrauktas tik L. B., tačiau jis iš atsakovės Ryanair DAC prašė priteisti 2000,00 Eur kompensaciją, t. y. po 400,00 Eur už save, R. B., Ū. B., G. B. ir E. P.. Pirmiausia pastebėtina, kad kaip teisingai nurodė apeliantė, byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas yra nepilnamečių Ū. B. ir G. B. įstatymis atstovas. Antra, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų įstatyminis atstovas R. B. ir nepilnametės E. P.. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentų, jog byloje nėra duomenų, jog R. B. būtų neveiksni ir negalėtų pati atstovauti savo interesų, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad E, P. įstatyminė atstovė yra jos motina R. N.. Taigi, nepaisant to, kad ieškovui buvo išduotas notarinis sutikimas vežtis į kelionė nepilnametę, tačiau jis įstatyminio jos atstovu netapo. Nors šiuo atveju, buvo pasirašyta atstovavimo sutartis su kiekvienų asmeniu, kuriam tariamai priklauso kompensacija arba su jų įstatyminiais atstovais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje šie asmenys, nei ieškovo prašymu, nei teismo iniciatyva įtraukti nebuvo, todėl bylos nagrinėjime nedalyvavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl padarė esminį pažeidimą, kuris laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Tokiu būdu kolegija nurodo, jog sprendimas naikintas, bylą grąžinant nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir siūlyti tikslinti ieškovui arba reikalavimą, arba į bylą įtraukti visus suinteresuotus asmenis.

Dėl teismo jurisdikcijos

22.                      CPK

23.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pateikė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui  dėl 2 000 Eur kompensacijos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą iš atsakovės Ryanair DAC , kurios buveinė yra Airijos Respublikoje. Ieškinys dėl kompensacijos priteisimo atsakovei Ryanair DAC buvo priimtas nagrinėti. Apeliantė teigia, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes pagal šalių sudarytą sutartį skrydis buvo iš Tenerifės į Stansted oro uostą Londone. Kadangi ieškovas įsigijo tik kelionę (be nakvynės), apeliantės nuomone, reglamento 1251/2012 nuostatos dėl vartojimo sutarčių šiuo atveju nėra taikomos, todėl ieškinys turi būti pareikštas išvykimo arba atvykimo valstybėje. Be to, byloje nėra įrodymų apie jungiamąjį skrydį į Vilnių, kaip galutinį kelionės tašką, todėl byla yra neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. 

24.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

25.                      Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16).

26.                      Šiuo atveju, atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priėmimo, teismas turėjo pasisakyti dėl jurisdikcijos konkrečioje situacijoje taikymo. Pažymėtina, kad teismas nevertino to, ar ieškovas pagrįstai dėl kompensacijos priteisimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Tuo tarpu, byloje nesant duomenų apie tai, ar ieškovo skrydis iš Tenerifės buvo jungiamasis, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti jurisdikcijos klausimo, todėl bylą gražinus nagrinėti iš naujo turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl jurisdikcijos.

27.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nors remiantis CPK 266 straipsniu tai daryti yra draudžiama, o šio draudimo nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.                      Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Andrutė Kalinauskienė

Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė