Administracinė byla Nr. I-2333-402/2016
Proceso Nr. 3-62-3-00018-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui V.Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Š. kundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
n u s t a t ė :
Pareiškėjas savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 28 800 Eur turtinės ir 100 000 neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4, 9).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį yra nuteistas 3 m. laisvės atėmimo bausme ir bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau tekste – Marijampolės PN). Nurodė, jog į Marijampolės PN administraciją kreipėsi Kauno apskr. VPK su 2014-04-11 raštu prašydami nurodyti ar buvo rasti telefonai su tam tikrais IMEI numeriais. Marijampolės PN atsakydami į pateiktą prašymą nurodė, kad telefonas buvo rastas pas V.Š.. Pareiškėjas nurodė, jog pas jį nebuvo rastas telefonas, todėl, jo nuomone, atsakovas pateikdamas neteisingą informaciją apšmeižė pareiškėją ir suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Atsakovui pateikus neteisingus duomenis ir suklaidinus teismą buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodė, jog buvo kreiptasi raštu ir žodžiu į atsakovą, jog būtų patikslinti duomenys apie rastus telefonus, tačiau atsakovas jų nepatikslino. Pažymėjo, jog pas jį telefonas nebuvo rastas, nes tuo metu jis buvo išvykęs į Lukiškių TI ligoninę. Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, didelė gyvenimo dalis išbraukta iš pilnaverčio gyvenimo, todėl prašo 100 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog patyrė ir 28 800 Eur turtinę žalą, nes pagal klaidingai pateiktą informaciją teismo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir tuo momentu negalėjo dirbti. Kalėdamas 24 mėnesius praranda darbo užmokestį po 1200 Eur į mėnesį.
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 15-17) nurodė, jog 2014-04-11 raštu Nr. 20-65-3-S-4592 į Marijampolės PN kreipėsi Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Rašte nurodė, kadangi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl grasinimo kreipėsi pilietė, nurodydama, kad ji gavo telefoninę žinutę su grasinančiu tekstu. Pilietė nurodė, kad žinutė galimai gauta nuo jos buvusio sutuoktinio V.Š.. Pareiškimo pagrindu, privataus kaltinimo tvarka, policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kadangi tuo metu V.Š. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, Kauno policijos komisariatas raštu kreipėsi į pataisos namus, prašydamas pateikti atsakymus į juos dominančius klausimus. Marijampolės PN pateikė policijos komisariatui juos dominančią informaciją. Vėliau, baudžiamoji byla buvo perduota bendros kompetencijos teismui, kuris, remdamasis byloje surinktais įrodymais, V.Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsakovo nuomone, jis veikė teisėtai, pateikdamas jo turimą informaciją, kurios prašė policijos komisariatas. Teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, tuo pačiu neakivaizdžiai deklaravo, kad visos institucijos ir pareigūnai, dalyvavę ikiteisminiame tyrime, veikė teisėtai, todėl nei vienam iš jų (tame tarpe ir Marijampolės PN) nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo patirtos žalos, siejamos su Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų neteisėtumu, atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais, t.y., jog atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė klaidinančią informaciją ir šios informacijos pagrindu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Iš LVAT suformuotos teisminės praktikos matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė klaidinančią informaciją ir šios informacijos pagrindu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, ir tokie atsakovo veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atlieka Marijampolės PN. Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK kriminalinės policijos skyrius 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 20-65-3-S-4592 kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas suteikti informaciją ar buvo atliekamos kratos pas V.Š. kameroje ir ar buvo rasti telefonai. Rašte nurodė, jog į policijos komisariatą su pareiškimu dėl grasinimo kreipėsi V.D., nurodydama, kad ji gavo telefoninę žinutę su grasinančiu tekstu ir, kad žinutė galimai gauta nuo jos buvusio sutuoktinio V.Š., kuris atlieka bausmę Marijampolės PN (b.l. 18). Marijampolės PN 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 9/07-6181 suteikė informaciją apie rastus mobilaus ryšio telefonus (b.l. 19-20). 2014-12-22 Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu V.Š. pripažino kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. už V.D., Z.D., A.D. terorizavimą ir nuteisė 2 metams laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismas 2015-05-26 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendį paliko nepakeistą ir nuteistojo V.Š. apeliacinį skundą atmetė (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-2465-668/2014).
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas pateikė klaidingą informaciją, tačiau savo teiginiams patvirtinti nepateikė įrodymų.
Teismo nuomone, Marijampolės PN veikė teisėtai pateikdami jų turimą informaciją apie kratų metu rastus ir paimtus mobilaus ryšio telefonus bei SIM korteles, kurios prašė Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK kriminalinės policijos skyrius. Marijampolės PN neįrodinėjo, jog rasti telefonai ir SIM kortelės priklausė V.Š., o tik pateikė prašomą informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kas rastais telefonais ir SIM kortelėmis naudojosi ar kam jie priklauso nustatinėja ir įrodinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu, surinktą informaciją vertina teismas ir tai yra išskirtinai teismo kompetencija. Atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjas buvo susipažinęs su visa baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, todėl galėjo ginčyti Marijampolės PN pateiktą informaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų V. Š. naudojosi visomis gynybos priemonėmis, tačiau Kauno apylinkės teismas, ir Kauno apygardos teismas priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius pareiškėjo atžvilgiu.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN pareigūnai, atsakydami (suteikdami informaciją) į Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK kriminalinės policijos skyriaus 2014-04-11 raštą Nr. 20-65-3-S-4592 „Dėl informacijos pateikimo“, veikė neteisėtai. Pažymėtina, jog teismai, priimdami pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius, tuo pačiu neakivaizdžiai deklaravo, kad visos institucijos ir pareigūnai, dalyvavę ikiteisminiame tyrime, veikė teisėtai.
Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, kaip vienos ir privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Natalja Zelionkienė