Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-3055-142-2013].docx
Bylos nr.: I-3055-142/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 188721990 atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 188721990 atsakovas
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 193404123 pareiškėjo atstovas
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerjijos trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3055-142/2013

Proceso Nr. 3-61-3-01095-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 74

(S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

n u s t a t ė:

L. K. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1028,32 Lt žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TIK, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atsisakyta priimti teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 15–16). Nutartis įsiteisėjusi, nes pareiškėjas jos neskundė (reaguojant į teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, teismui pateikti tik pareiškėjo atstovavimą patvirtinantys įrodymai, b. l. 19–22).

Pareiškėjas paaiškina, kad atlieka tarnybą Lukiškių TIK. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnį, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, kuriomis pareigūnus nemokamai aprūpinti yra darbdavio pareiga. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotos tarnybinės uniformos (atskirų jos dalių) nustatyti dėvėjimo terminai pasibaigė, tačiau visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos. Pagal Statuto 18 straipsnį, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) 1, 2, 4 punktus, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas neprašė piniginės kompensacijos, taip išreikšdamas savo valią gauti jam priklausančias tarnybinės uniformos dalis, tačiau atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė. Lukiškių TIK neįgyvendinus pareigos įstatymo nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė nepatogumų ir išlaidų: dėl dažno skalbimo, siuvimo, lopymo nešiojo nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, batelius, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog trūkstamos uniformos dalys bus netrukus išduotos. Dėl šių priežasčių patirtos turtinės žalos pareiškėjas negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau tvirtina, kad patirta turtinė žala negali būti mažesnė už turėjusią būti išmokėtą kompensaciją. Tokiais atvejais, kai turima tarnybinė uniforma, nors ir pasibaigus nustatytiems jos dėvėjimo terminams, tačiau pripažįstama tinkama toliau dėvėti, pareigūnams mokama 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių vertės dydžio kompensacija. Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A556-580/2009, A63-2434/2011, A492-3379/2011, Nr. A552-2696/2012, aiškina, kad patirti nepatogumai ir neteisėtas atsakovo neveikimas turi būti pareiškėjui teisingai kompensuojamas, t. y. turi būti išmokėta kompensacijos dydžio suma žalai atlyginti.

Pareiškėjas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 45, 49). Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 44).

Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TIK atsiliepime (b. l. 23–25) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir paaiškina, kad pareiškėjas nustatyta tvarka į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis nesikreipė, todėl ginčo laikotarpiu minėtas klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis, o teisės aktai nenustato, kad kompensacija gali būti mokama įstaigos iniciatyva. Pareiškėjas tik 2012 m. kovo 15 d. prašyme prašė pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, išduoti uniformos dalis, o nesant galimybės tai padaryti, išmokėti kompensaciją, tačiau kompensaciją už tarnybinę uniformą pareigūnai gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Pareiškėjas 2012 m. sausio mėnesį gavo 1 porą batelių, 2012 m. kovo mėnesį – 1 vasarinę striukę ir 1 marškinius ilgomis rankovėmis, 2012 m. rugsėjo mėnesį – 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Iš naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos pareiškėjui 2013 m. balandžio mėnesį išduota 1 žieminė striukė, 1 kelnės, 1 vnt. antpečių kostiumui be pynutės, 1 žieminė kepurė, 1 golfas. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundą teismui pateikė 2013 m. balandžio 5 d., atsakovas prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senatį.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 46, 47).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 48).

Skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, nes pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TIK išduoti atitinkamas neišduotos uniformos dalis atsisakyta priimti 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi, o pareiškėjas šios nutarties neskundė.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1028,32 Lt žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lukiškių TIK jam neišdavė 7 vasarinių kepurių (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 metais), 1 žieminės kepurės (neišduota 2008 metais), 1 vasarinės striukės (neišduota 2009 metais), 3 švarkų (neišduoti 2009, 2010 ir 2011 metais), 3 kelnių (neišduotos 2006, 2009 ir 2010 metais), 2 pusvilnonių megztinių (neišduoti 2007 ir 2009 metais), 6 vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006 ir 2010 metais, po vienerius neišduota 2008, 2011 metais), 4 vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2008, 2009, 2010 ir 2011 metais), 2 šalikų (neišduoti 2006 ir 2010 metais), 8 kaklaraiščių (neišduoti 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 metais), 7 porų batelių (neišduota 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 metais), 3 porų žieminių batų (neišduota 2005, 2007 ir 2010 metais), 3 porų demisezoninių batų (neišduota 2005, 2007, 2010 metais), 1 kelnių odinio diržo (neišduotas 2003 metais), 2 porų odinių pirštinių (neišduota 2003, 2007 metais), 1 megztų pirštinių (neišduotos 2011 metais). Šį savo reikalavimą pareiškėjas grindžia atsakovo pateikta 2012 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 24-970 apie pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę (b. l. 12). Žalos dydį pareiškėjas vertina piniginės kompensacijos, kuri pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos nuostatas jam turėjo būti išmokėta vietoje neišduotos tarnybinės uniformos ar jos dalių, suma. Darytina išvada, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pareiškėjas žalą kildina iš tarnybinių uniformų išdavimą reglamentuojančių teisinių santykių, kurių pažeidimu kaltina Lukiškių TIK. Tarnybinės uniformos išdavimo ir dėvėjimo tvarką reglamentuoja Statutas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tarnybinės uniformos išdavimo normos nustatytos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128. Tuo pačiu įsakymu patvirtinta ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Apibendrinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Teisės aktai nenustato atvejų, kai pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedūra. Toks teisės normų aiškinimas atitinka LVAT praktiką (žr. 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Lukiškių TIK pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neišdavė pareiškėjui atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: Lukiškių TIK 2012 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 22-801 pareiškėjui, kuriame atsakovas paaiškino tarnybinės uniformos neišdavimo priežastis, taip pat 2012 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 24-970 ir 2013 m. balandžio 19 pažyma Nr. 24-1508 apie laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertės dydį bei (b. l. 26–27, 40). Atsakovas taip pat neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Kaip matyti iš Lukiškių TIK pareiškėjui teikto atsakymo, atsakovas pareiškėjui uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavė dėl nepakankamo finansavimo. LVAT savo nuoseklioje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais (žr., pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Dėl to Lukiškių TIK neveikimas nurodytu laikotarpiu neišduodant nurodytu laikotarpiu pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Aiškindamas minėtas pareigūnų aprūpinimą uniformomis reglamentuojančias nuostatas LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiuo imperatyvu nustatyta teisė, pasak LVAT, gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos laiku neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr. LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje A662-2567/2012).

Pareiškėjas aiškina, kad nurodytu laikotarpiu Lukiškių TIK nevykdžius įstatyme nustatytos pareigos išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjas patyrė materialinių nuostolių (tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taisyti, nešioti savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan.). Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, pareiškėjas nekaupė, kadangi tikėjosi, jog greitu laiku bus išduotos tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjo nuomone, jo patirta turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. negauta kompensacija, kurią turėjo išmokėti Lukiškių TIK.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, tarnyboje nešiodamas savo drabužius ir avalynę, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju, nuostolių buvimo faktas yra akivaizdus, jis, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pateikti į bylą tikslius duomenis apie patirtus nuostolius yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo ilgas laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, be to, pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį gauti įstatyme nustatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir apskritai nerinkti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jis patyrė savo lėšomis įsigydamas drabužius ir avalynę dėvėti darbe. Nors pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, yra didelė tikimybė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir į minėtose LVAT nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Lukiškių TIK pažeidė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Atsakovo pateikta 2012 m. balandžio 12 pažyma Nr. 24-970, taip pat 2013 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 24-1508 patvirtina, kad: žieminės kepurės kaina – 44,50 Lt, vasarinės kepurės kaina – 48,00 Lt, vasarinės striukės kaina – 155,00 Lt, švarko kaina – 95,00 Lt, kelnių kaina – 95,00 Lt, pusvilnonio megztinio kaina – 72,60 Lt, marškinių ilgomis rankovėmis kaina – 53,00 Lt, marškinių trumpomis rankovėmis – 46,00 Lt, kaklaraiščio kaina – 16,00 Lt, šaliko kaina – 17,70, batelių poros kaina – 99,22 Lt, žieminių batų poros kaina – 110,00 Lt, demisezoninių batų poros kaina – 105,00 Lt, kelnių diržo kaina – 53,10 Lt, odinių pirštinių – 52,00 Lt, megztų pirštinių – 15 Lt (b. l. 12, 40). Nei pareiškėjas, nei atsakovas nurodytų kainų neginčija, kitokių duomenų teismui nepateikta. Pareiškėjas prašo priteisti 30 procentų kompensaciją už: septynias vasarines kepures – 100,80 Lt; vieną žieminę – 13,35 Lt; vieną vasarinę striukę – 46,50 Lt; trejus švarkus– 85,50 Lt; trejas kelnes – 85,50 Lt; dvejus pusvilnonius megztinius – 43,56 Lt; šešerius marškinius ilgomis rankovėmis – 95,40 Lt; ketverius vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis – 55,20 Lt; du šalikus – 10,62 Lt; aštuonis kaklaraiščius – 38,40 Lt; septynias poras batelių – 208,36 Lt; tris poras žieminių batų – 99 Lt; tris poras demisezoninių batų – 94,50 Lt; vieną kelnių diržą – 15,93 Lt; dvi poras odinių pirštinių – 31,20 Lt, megztų pirštinių – 4,50 Lt. Pareiškėjas prašo kompensacijos už mažiau neišduotų uniformos atitinkamų dalių negu nurodyta minėtoje Lukiškių TIK pažymoje. Nurodytą pažymą pareiškėjui pateikė atsakovas (b. l. 11–12), pareiškėjas susipažino su pažyma, be to teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą išduoti atitinkamas uniformos dalis, teismo nutartis pareiškėjui įteikta, tačiau pareiškėjas neprašė dėl to atitinkamai padidinti priteistinos žalos, todėl teismas priteisia kompensaciją už pareiškėjo nurodytas neišduotos tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjas nurodo, kad iš viso per 2003–2011 metų laikotarpį jam turėjo būti išmokėta kompensacija, kurios dydis – 1028,32 Lt. Pareiškėjo nurodyta suma atitinka ir teismo skaičiavimus.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos. Dėl to laikytina, kad pareiškėjas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti ir priteisti L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1028,32 (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis litus ir 32 centus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                            Halina Zaikauskaitė