Civilinė byla Nr. e2A-964-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24544-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui A. D., ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank, AB SEB bankas, UAB „4 finance“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „B.“; iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisti 700 EUR dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės; iš atsakovo priteisti 25200 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „B.“, atsakovui – „D.“; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepriteisti šalims viena iš kitos išlaikymo; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; priteisti atsakovui už žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su statiniais - pastatu-gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją - 77177,60 EUR už sukurtą naują turtinį vienetą, jo atliktą esminį pagerinimą, įdėtą darbą ir asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; iš atsakovo dukrai priteisti periodinį 170 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, kreditorinį įsipareigojimą AB Swedbank pagal 2013-09-17 kredito sutartį Nr. 13-064991-FA, pripažinti asmenine ieškovės prievole, kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal kredito sutartį  Nr. 1750718073290-07 pripažinti asmenine atsakovo prievolę, kreditorinį įsipareigojimą UAB „4finance“ pripažinti asmenine atsakovo prievole, prievole ieškovei vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03442 dėl išlaikymo išieškojimo pripažinti asmenine atsakovo prievole.
3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2015-12-10 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad prievolė pagal banko ir atsakovo 2007-08-06 sudarytą kredito sutartį Nr. 1750718073290-07, liktų asmenine atsakovo prievole.
4. Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-09-28 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėjo, kad LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis ir teismų praktika įtvirtina nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Teismui 2016-03-08 pateiktoje išvadoje nurodė, kad abu tėvai turėtų sutarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri būtų realiai vykdoma.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Panaikino ieškovės D. D. ir atsakovo A. D. konfesijų nustatyta tvarka 2007-09-29 Kernaves švc. Mergelės M. Š. Romos katalikų bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos įrašą Nr. 111, įrašytą 2007-10-02 Širvintų rajono sav. administracijos CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pakeitė ieškovei D. D. santuokoje turėtą pavardę į iki santuokos turėtą pavardę „Burokaitė". Nustatė nepilnamečio vaiko L. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. D.. Priteisė iš atsakovo A. D. nepilnametei dukrai L. D. periodinį 240 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-20) dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę D. D. nepilnamečiui vaikui L. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo A. D. ir nepilnametės dukters L. D. bendravimo tvarką. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. D. valstybei 1267 EUR bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei D. D. 2015-07-16 mokėjimo nurodymu Nr. 422 sumokėto žyminio mokesčio dalį - 10 EUR.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus straipsnius iš periodinės spaudos, sprendė, jog tai nėra įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog juose aprašyti įvykiai negali būti laikomi įvykiais, nulėmusiais santuokos iširimą, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog šalių santykiai pašlijo 2014 metų pabaigoje. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas žaidė azartinius žaidimus, teismas taip nepripažino priežastimi nulėmusią santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, kadangi pati ieškovė neneigė aplinkybės, kad ji taip pat dalyvavo įvairiuose pokerio turnyruose, su atsakovu susipažino lošimų namuose. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovo nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus dar iki 2014 m., ji toleravo tokį atsakovo elgesį ir tai ne vienerius metus nebuvo reikšminga tam, jog šalys ir toliau gyventų santuokoje. Remdamasis šalių povedybinės sutarties 3.2 p., teismas atmetė ieškovės argumentus, jog santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės priežastimi gali būti mažesnis atsakovo indėlis į šeimos gerovės kūrimą. Remdamasis liudytojų ir šalių parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių tarpusavio santykiams stigo pagarbos, geranoriškumo, atsakovas nebuvo pagarbus ir lojalus savo sutuoktinei. Įvertinęs tai, jog ieškovė prieš bylos iškėlimą teisme stengėsi sukurti situacijas, kurios kuo blogiau charakterizuotų jos sutuoktinį teisme, teismas tokį ieškovės elgesį vertino kaip rodantį jos nepagarbą ir nelojalumą sutuoktiniui. 2009 metų gruodžio mėnesio žinutės, esančios ieškovės telefone, teismui leido daryti išvadą, jog ieškovė palaikė ryšį su buvusiu savo draugu būdama santuokoje su atsakovu, todėl sprendė, jog ieškovė taip pat nebuvo lojali atsakovui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Pirmosios instancijos teismas, povedybine sutartimi šalims sutarus, kad nutraukus santuoką joms liks tas turtas, kuris buvo įgytas asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, sutartyje nesant sąlygų, kurių pagrindu šalys galėtų įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatavo jog naikinant šalių santuokos apskaitos įrašą, nėra pagrindo pasisakyti dėl šalių turto teisinio statuso po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo patikslinto ieškinio 6-7 punktuose išdėstytus reikalavimus, kuriais prašoma šalims asmeninės nuosavybės teise palikti jiems asmeninės nuosavybės teise povedybinės sutarties pagrindu priklausantį turtą.
8. Atsižvelgdamas į šalių sudarytos povedybinės sutarties 2.6. punkte ir 3.2. punkte išdėstytas sąlygas, teismas sprendė, jog šalys už savo prievoles tiek būdamos santuokoje, tiek panaikinus santuokos apskaitos įrašą yra atsakingos asmeniškai, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio 12 punkte išdėstytų reikalavimų, kuriais prašoma nustatyti prievolių pobūdį po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
9. Remdamasis bylos medžiaga bei liudytojų parodymais teismas nustatė, kad atsakovas kaip sutuoktinis, savo darbiniu indėliu, prisidėjo prie sodybos kurioje pats leido laiką, statymo darbų, aplinkos tvarkymo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas naudojosi sodyba, joje leido laiką tiek su šeima, tiek su draugais ir nesant povedybinėje sutartyje susitarimo, kad viena šalių kompensuos kitai šaliai jos atliktų darbų vertę, ar atskiro šalių susitarimo dėl konkrečių darbų atlikimo ir užmokesčio už atliktą darbą, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dalyje, kurioje jis prašo priteisti ½  dalį 49310 EUR sumos (24655 EUR), kaip savo darbinio indėlio, galimai įdėto tvarkant ir statant ieškovei nuosavybės teise priklausančią sodybą.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės ½ dalį (52522,60 EUR) asmeninių lėšų, kurias investavo į (duomenys neskelbtini) esantį turtą, konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad realiai turėjo santaupų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio santaupas atsakovas turėjo iki 2007 metų. Pažymėjo, jog faktą, kad atsakovas sudarydamas santuoką su ieškove neturėjo santaupų patvirtina tai, kad atsakovui pardavus butą 2006 metų pabaigoje galėjo gauti apie 81188,94 EUR pajamas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis 2006 metais savo dukrai Aivai išmokėjo ne mažesnę kaip 32160 EUR išlaikymo sumą ir 2007-05-30 nuosavybės teise įsigijo 0,11 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvertintas 47787,30 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2007 metų iki 2015 metų liepos mėnesio atsakovas gavo 54871,94 EUR pajamų iš sportinės veiklos ir turėjo 33534.64 EUR paskolintų lėšų, t.y. atsakovo pajamos minėtu laikotarpiu buvo maždaug 866,73 EUR per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovui asmenines lėšas, gautas iki 2012 metų, galimai investuojant į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, po 2012 metų ieškovė įgijo pareigą išlaikyti atsakovą, kuris nebegavo pajamų, o atsakovas, nebegaudamas asmeninių lėšų, reikalingų pragyvenimui ir dukters išlaikymui, neteko teisės iš ieškovės reikalauti grąžinti į sodybą galimai investuotų savo asmeninių pajamų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių paaiškinimai nagrinėjamu atveju yra prieštaringi, atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų aplinkybę apie atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą statant ir įrengiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė pateikė 2006-03-31 dovanojimo sutartį, patvirtinančią, kad ieškovei buvo padovanota 289620,02 EUR suma, kad po šių lėšų gavimo, ieškovė būtų turėjusi kitų išlaidų nei sodybos (duomenys neskelbtini) statyba ir įrengimas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovo asmeninės lėšos sodybos kūrimui nebuvo reikalingos ir nebuvo naudojamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai vertino atsakovo pateiktą išlaidų lentelę, kadangi joje kartojasi darbų ir daiktų įrašai ir skirtingi, prieštaringi jų įkainiai.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei į tai, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos ir mergaitė labiau norėtų gyventi su mama, šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs, jog dėl atsakovo ir jos nepilnametės dukters bendravimo tvarkos iš esmės ginčo nėra, pirmosios instancijos teismas nustatė geriausiai šalių nepilnametės dukters interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
12. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė  neįrodė, jog dukters poreikių tenkinimui reikalinga jos nurodoma 2027 EUR suma. Byloje nenustačius, kad šalių dukra turi specialiųjų sveikatos poreikių, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių dukters būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma lygi minimaliai mėnesinei algai (380 EUR). Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pritaria dukters lankomiems teniso užsiėmimams, pirmosios instancijos teismas būtiną dukters poreikių patenkinimui sumą padidino 101,37 EUR suma ir konstatavo, jog šalių dukters visų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apytikriai 481,37 EUR suma. Įvertinęs byloje esančius įrodymus susijusius su turtine šalių padėtimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis sudaro galimybę savo nepilnametės dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 240 EUR. Pažymėjo, jog ieškovės pajamos yra beveik du kartus didesnės nei atsakovo, ji turi pakankamai daug turto, todėl ieškovei manant, jog šalių dukrai būtina suteikti daugiau ugdymo, lavinimo, laisvalaikio paslaugų ir pramogų, turėdama ženkliai geresnes turtines galimybes nei atsakovas, ji prie dukters išlaikymo turi teisę ir pareigą prisidėti didesne piniginių lėšų dalimi nei 240 EUR per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gaudamas rentą gali nedirbti, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas patiria išlaidas sveikatos būklės gerinimui bei į tai, kad savo pareigą teikti išlaikymą kitai nepilnametei dukrai atsakovas yra įvykdęs, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo mažinti dukrai priteistino išlaikymo dydį.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2007 metų iki 2012 metų birželio mėnesio atsakovas turėjo pakankamai pajamų savo ir dukters poreikių tenkinimui bei tai, kad remiantis šalių povedybinės sutarties 3.2. punktu ieškovė nuo 2012 m., šalims turint skirtingas galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo, ieškovė turėjo pareigą dukters išlaikymui skirti didesnę savo asmeninių lėšų dalį, atmetė reikalavimą dėl 25200 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti ir šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti – nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės; pakeisti sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisiant periodinį 700 EUR dydžio išlaikymą; panaikinti sprendimą toje dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovo priteisti 25 200 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 20 d. iki civilinės bylos Nr. e2-32187-859/2015 iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 20 d.), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantės nuomone, pripažindamas, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, teismas neatsižvelgė į CK nustatytas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas, spręsdamas dėl ieškovės kaltės rėmėsi aplinkybėmis ir faktais, kurie įtakos šalių santuokos iširimui jau nebeturėjo, visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė būdama santuokoje su atsakovu visą laiką darė viską tik šeimos labui. Atsakovo padarytų administracinių pažeidimų pobūdis ir skaičius, jo pastovus lankymasis kazino, neatsakingas ir nuolatinis gyvenimas į skolą, atsakovo neištikimybės ir smurtavimo prieš ieškovę faktai, neabejotinai įrodo, kad šalių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pažymėjo, jog iki tol, kol jos ir atsakovo bendras gyvenimas tapo neįmanomas, t.y. iki 2014 metų pabaigos – 2015 m. pradžios, ji niekuomet jokia forma nebendravo su savo buvusiu draugu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad SMS pranešimų, nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 45-47 puslapiuose (el. b. VII t., b. l. 76-78), datuotas SMS pranešimų laikas (2009-12-01 - 2009-12-03) protokole yra nurodytas klaidingai. Apeliantės įsitikinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė prieš bylos iškėlimą teisme stengėsi sukurti situacijas, kurios kuo blogiau charakterizuotų jos sutuoktinį teisme.
16. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydžio. Šalių dukters poreikiams tenkinti skiriamų lėšų lentelė ir joje nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai, taip pat vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dukters išlaikymui reikalingą 2 027 EUR/mėn. sumą sumažino iki 481,37 EUR/mėn. Teismas neturėjo jokio pagrindo teiginiams apie tai, kad ieškovė nepatiria būsto nuomos išlaidų ir šias išlaidas eliminuoti iš dukters išlaikymui reikalingos sumos. Tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, neturėtų būti aplinkybė, beveik visa dukters išlaikymo naštą perkelti jai. Atsakovas gauna ir visą likusį savo gyvenimą gaus 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį, taip pat turi visas galimybes dirbti ir gauti papildomų pajamų.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti iš atsakovo 25 200 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Teismas iš esmės rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad išlaikymą jis teikė bei visiškai teorinėmis prielaidomis apie tai, kad atsakovo pajamos ginčo laikotarpiu leido atsakovui savo ir nepilnametės dukters poreikių tenkinimui skirti vidutiniškai po 866,73 EUR per mėnesį. Teismas turėjo įvertinti ne teorines atsakovo galimybes, o nustatyti faktus, ar tokį išlaikymą atsakovas savo dukteriai nuo 2012 m. liepos mėnesio iš tiesų teikė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas turėjo lėšų ir jas panaudojo dukters išlaikymui. Teismo nurodytos atsakovo gautos lėšos dar iki 2012 metų buvo panaudotos atsakovo sportinei veiklai, iš jų buvo dengiami atsakovo finansiniai įsipareigojimai, apmokami atsakovo lošimai internete bei tenkinami kiti kasdieniniai asmeniniai jo poreikiai. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog nuo 2012 metų, kuomet pasibaigė atsakovo pajamos iš sporto veiklos, jis ne tik nebeturėjo jokių kitų pajamų ir santaupų, bet nuolat lėšas skolinosi iš greitųjų kreditų ir trečiųjų asmenų bei už jas dažniausiai lošdavo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių povedybinės sutarties 3.2 p. turinio aiškinimu, kadangi jis prasilenkia su imperatyviomis CK normomis. Apeliantė pažymi, kad vaikų išlaikymas yra asmeninės turtinės tėvų prievolės savo vaikams. Be to šalių povedybinės sutarties 3.1 punkte taip pat aiškiai numatyta, kad ji nereglamentuoja sutuoktinių asmeninių teisių ir pareigų vaikams.
18. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. D. su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsiliepimą grindė apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti ieškovės prašomos 700 EUR sumos, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau atsakovas nepritaria vidutiniškai išleidžiamai 275 EUR (949,52 LT) sumai už nepilnametės dukros užklasinę teniso veiklą. Apelianto nuomone, šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo suma lygi minimaliai mėnesinei algai, kurios dydis sprendimo priėmimo metu yra 380 EUR, todėl iš atsakovo priteistinas ne didesnis kaip 190 EUR išlaikymas. Atsakovas taip pat pažymi, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 25 200 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. liepos 20 d. Atsakovas iki pat gyvenimo skyrium visapusiškai rūpinosi šeima ir visas savo uždirbtas lėšas skyrė šeimai. Su prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma nuo 2012 m. vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra nesutiktina, nes ji niekuo nepagrįsta ir nelogiška, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Jeigu atsakovas nebūtų rūpinęsis dukra, tai ieškovė iš jo galėtų reikalauti tik 4 213,97 EUR, atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu buvusį MMA. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodytos aplinkybės prieštarauja jos teiginiams, kad ji dengdavo ir apmokėdavo visus atsakovo įsipareigojimus, kai tuo tarpu nurodo, jog šie atsiskaitymai buvo vykdomi iš atsakovo gaunamų pajamų iš sportinės veiklos, jo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios SEB banke.
19. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl kompensacijos už atliktą esminį pagerinimą įdėtą darbą ir asmenines lėšas, į sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus: nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovės kaltės; priteisti atsakovui 77 177,60 EUR piniginę kompensaciją už sukurtą naują turtinį vienetą jo atliktą esminį pagerinimą įdėtą darbą ir asmenines lėšas į ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; sumažinti priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 170 EUR/ mėn.
20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltes. Teismas, nustatydamas atsakovo kaltę, rėmėsi niekuo nepagrįstomis ir neįrodytomis aplinkybėmis bei ieškoves teismo posėdžio metu pateiktu garso įrašu, kuris negali būti laikytinas kaip įrodymas byloje, kurį neinformavusi pašnekovės L. K., 2016-05-27 padarė ieškovė. Ieškovė liudytojai darė spaudimą tam, kad ji melagingai nurodytų aplinkybes, jog turėjo intymių santykių su atsakovu. Teismas, išklausęs garso įrašą, turėjo pripažinti jį neleistinu įrodymu byloje, jo nevertinti teismo sprendime. Faktas, kad ši liudytoja ir atsakovas yra pažįstami, savaime nereiškia neištikimybės fakto, kuo vadovaudamasis, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kad santuoka iširo ir dėl atsakovo kaltės. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog visą laiką gyvendamas santuokoje darė viską šeimos gerovei, gavęs ieškovės pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, reiškė norą išsaugoti šeimą, prašydamas nustatyti 6 mėn. terminą susitaikymui, tačiau ieškovė tam prieštaravo. Teismo sprendime išdėstyti motyvai paneigia ieškovės teiginius dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas mano, kad ieškovė neatsakingai nutraukė santuokinius ryšius ir norėjo, kad iširtų jų šeima dėl kito vyro. Apelianto nuomone, teismas dėl ieškovės neištikimybės teisingai ir pagrįstai, įvertino byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už įdėtą darbą ir asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantas pažymėjo, jog šiame žemės sklype atsakovas kartu su ieškove, panaudojant kiekvieno turimas asmenines lėšas, sukūrė naują turtinį vienetą – pastatą, todėl atsakovas turi teisę į kompensaciją už atliktus darbus ir įdėtas savo asmenines lėšas į turto pagerinimą esant santuokoje. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog visos sąskaitos faktūros apmokėtos už sodybos įrengimą buvo su atsakovo A. D. parašu, kuris nenuginčijamai pasirašydamas jas ir apmokėdavo. Ieškovė apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino atsakovo prisidėjimą darbiniu indėliu bei tai, kad atsakovas apmokėjo už pavėsinės statymą, voljerą ir sienelės tvirtinimą pakrantėje. Atsakovo pateiktas darbų vykdytojo L. M. rašytinis patvirtinimas taip pat pagrindžia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, nėra pagrįsta teismo išvada netenkinti atsakovo reikalavimo dalyje, kurioje jis prašo priteisti 1/2 dalį 49310 EUR sumos (24655 EUR), kurią jis įvertino kaip darbinį indėlį, galimai įdėtą tvarkant ir statant ieškovei nuosavybės teise priklausančią sodybą. Tuo tarpu nereikšminga laikytina aplinkybė, kad sutuoktiniai sudarydami povedybinę sutartį jos IV dalies 4.2. punkte neįtraukė sąlygos, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją už atliktų darbų vertę turtui, kuris asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė.
22. Apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš ieškovės kitą kompensacijos dalį - 52522,60 EUR. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus byloje, atliko skaičiavimus ir sau prieštaraudamas, teismo sprendime nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai pagrindžiantys jo ginčo laikotarpiu gautas pajamas, leidžia daryti išvadą, kad jis gavo didesnes nei vidutines pajamas ir turėjo galimybę sukaupti santaupas, tačiau tuo nesivadovavo. Nelogiška teigti, jog atsakovas pragyvenęs 8 metus santuokoje su ieškove, visas savo gautas pajamas būtų panaudojęs vien savo asmeninių poreikių tenkinimui bei prievolių vykdymui kreditoriams. Nepagrįsta, subjektyvi ir šališka teismo išvada, kad atsakovas, sudarydamas santuoką su ieškove, santaupų neturėjo. Neatmestina galimybė, kad atsakovas skolintas lėšas taip pat grynuosius pinigus ar kitas santaupas, kurių nelaikė bankuose, investavo į minėtą sodybą. Apeliantas taip pat nesutinka su subjektyviomis teismo išvadomis, jog tuo atveju jei atsakovo asmeninės lėšos, gautos iki 2012 metų, buvo investuojamos į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, tai po 2012 metų ieškovė įgijo pareigą išlaikyti atsakovą kuris nebegavo pajamų, o atsakovas, nebegaudamas asmeninių lėšų, reikalingų pragyvenimui ir dukters išlaikymui, neteko teisės iš ieškovės reikalauti grąžinti į sodybą galimai investuotų savo asmeninių pajamų.
23. Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžiu. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pajamos yra dvigubai didesnės nei atsakovo, todėl ji turėdama ženkliai geresnes turtines galimybes nei atsakovas, prie dukters išlaikymo turi teisę ir pareigą prisidėti didesne piniginių lėšų dalimi nei 240 EUR per mėnesį. Tačiau nepagrįsta teigti, kad atsakovas prie nepilnametės dukters išlaikymo galėtų prisidėti, kas mėnesį skirdamas po 240 EUR, lygia dalimi kaip ir ieškovė. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei ir atsakovui pritariant dukros teniso užsiėmimas, reikalinga išlaikymo suma didintina 101,37 EUR (įvertinus ieškovės pateiktą 2014 metų gruodžio mėn. sąskaitą faktūrą už dukros teniso užsiėmimus). Apeliantas pažymi, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti išlaidas reikalingas šalių dukters teniso pamokoms. Be atsakovo žinios, 2015 m. rugsėjo 01 d. ieškovė pateikė sudarytą naują sutartį su VĮ „L. S. teniso akademija“, kurioje teniso treniruotėms vidutiniškai per mėnesį išleidžiama 275 EUR, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė nepagrįstai ir neprotingai išleidžia dideles pinigų sumas ne pirmo būtinumo nepilnametės dukros poreikiams. Ieškovės pateikta išlaidų skaičiuotės lentelė neįrodo jos realių turėtų išlaidų dukrai. Apelianto nuomone, šalių dukters būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma lygi minimaliai mėnesinei algai. Atsakovas nuo 2016-01-14 d. buvo nedirbantis ir pastovių kas mėnesinių pajamų susijusių su darbo užmokesčiu negavo. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, taip pat turi papildomų būtinųjų išlaidų buto nuomai. Atsakovas taip pat turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. D. iš pirmosios santuokos bei šių metų pabaigoje gims kūdikis, kurį atsakovas turės pareigą materialiai išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sunki, į tai, kad dėl turimų sveikatos problemų jis yra fiziškai nedarbingas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinas ne daugiau kaip 170 EUR išlaikymas.
24. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo, tačiau po priimto Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo, neliko abejonių, jog teisėja Rasita Kurakienė visos bylos nagrinėjimo metu ir priimant ieškovei palankų teismo sprendimą buvo šališka. Vilniaus miesto apylinkės (tuo metu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo) teisėja Rasita Kurakienė, 2012 metais sprendė ieškovės D. D. ieškinį, kuris buvo patenkintas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereiškė nušalinimo, tikėdamas objektyvaus teismo sprendimo. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose teisėja atsakovo atžvilgiu buvo nemaloni ir kalbėjo žeidžiančia intonacija.
25. Atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą ieškovė D. D. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas iš esmės neneigia fakto, jog santuokos metu ilgą laiką turėjo intymių santykių su ieškovės darbuotoja. Ieškovė garso įrašą, patvirtinantį minėtas aplinkybes padarė viešoje vietoje tikslu užfiksuoti ir pateikti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui įrodymą apie itin amoralų atsakovo elgesį. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl nėra jokio pagrindo teiginiams, kad minėtas garso įrašas negali būti leistina įrodinėjimo priemone. Savęs paties vertinimas ir atsakovo teiginiai apie siekį, kad šeimoje būtų santarvė, sprendžiant santuokos iširimo priežastis yra teisiškai nereikšmingi. Prašymą nustatyti 6 mėnesių terminą atsakovas teikė tik tam, kad vilkinti bylos nagrinėjimą ir palenkti ieškovę sumokėti prašomus 90000 EUR. Pirmo teismo posėdžio metu (2015 m. rugsėjo 28 d.) atsakovas jau gyveno su kita moterimi.
26. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas teigdamas, kad jo dukters būtinųjų poreikių patenkinimui pakanka 380 EUR/mėn., remiasi tik subjektyviu savo įsitikinimu. Ieškovė pažymėjo, jog būtent atsakovas siekė, kad šalių dukra būtų profesionali tenisininkė ir užsiėmimus lankytų tik Vilniaus teniso akademijoje, todėl kritiškai vertina atsakovo bandymas jau apeliacinėje instancijoje ginčyti išlaidas dukters teniso užsiėmimams (lygindamas 2014 metų kainas su 2016 metų), teigiant, kad jis nepritaria tokiems brangiems užsiėmimams. Ieškovė taip atkreipė dėmesį, jog atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai A. D., kadangi visą išlaikymo sumą (iki jos pilnametystės) atsakovas jai jau yra sumokėjęs.
27. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė jam iš ieškovės 77 177,60 EUR dydžio piniginės kompensacijos. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovės vertinimu, teismas preciziškai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir konstatavo nesant byloje įrodymų apie atsakovo nurodomas turėtas santaupas, taip pat jokių patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas su trečiaisiais asmenims atsiskaitydavo už atliktus darbus (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka). Teismas išanalizavo bei įvertino net ir teorines atsakovo santaupų ir lėšų panaudojimo sodybos pastatymui galimybes, padarė nuoseklias, logiškas ir pagrįstas išvadas dėl to, kad atsakovas sudarydamas santuoką su ieškove santaupų neturėjo, kad jo lėšos sodybos kūrimui nebuvo naudojamos. Taip pat visiškai pagrįstai sprendė ir tai, kad nėra pagrindo atsakovui priteisti kompensaciją už jo, kaip sutuoktinio, darbinį indėlį į sodybos sukūrimą. Ieškovė neneigė to, kad atsakovas, kaip sutuoktinis prisidėjo prie sodybos priežiūros, pats atliko tam tikrus nesudėtingus darbus, tačiau ieškovė neturėtų santuokos nutraukimo metu sumokėti atsakovui už tai, kad jis, kaip sutuoktinis, atliko tam tikrus vyriškus darbus. Atsakovas tai pat naudojosi sodyba ir visais jos privalumais, ten praleido nemažai laiko, ilsėjosi.
28. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad bylą pirmoje instancijoje nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nenurodė jokio konkretaus pagrindo, aplinkybių ar pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjos R. Kurakienės šališkumo (CPK 65 ir 66 straipsniai). Atsakovas turėjo teisę reikšti teisėjai nušalinimą, tačiau šia teise nesinaudojo.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose.
30. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštą, 2016 m. rugpjūčio 2 d. SEB banko, D. D. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2011 m. vasario 17 d., lentelę apie minėtu laikotarpiu atsakovo gautas asmenines lėšas į ieškovės banko sąskaitą, bei K. D. gimimo liudijimo kopiją.

14. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog visos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo pajamomis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2011 m. vasario 17 d., turėjo būti įrodinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsakovas turėjo visas galimybes tokius įrodymus pateikti, todėl tokių naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų vertintinas kaip prieštaraujantis CPK 314 straipsnyje nustatytam ribojimui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Priešinga situacija lemtų poreikį ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet išnagrinėti bylą iš naujo. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija nepriima atsakovo naujai pateiktų įrodymų ir jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, kad K. D. gimimo liudijimo objektyviai nebuvo galima pateikti byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, tenkina apelianto prašymą ir prijungia šį įrodymą prie bylos.

31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės nutrūko šalių santuoka, dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo darbinį indėlį bei asmenines lėšas investuotas į atsakovei priklausantį turtą; tarp šalių taip pat kilęs ginčas dėl išlaikymo teiktino šalių nepilnamečiam vaikui dydžio bei kompensacijos už išlaikymo įsiskolinimą priteisimo.
32. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. rugsėjo 29 d. sudarė santuoką. šalys turi dukrą L. D., gimusią (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė jog jų turtui būtų taikomas pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.101-3.108 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, jog šalių santykiai pašlijo 2014 metų pabaigoje, nuo 2015 m. pradžios šalys kartu nebegyvena.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei liudytojų parodymus konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalių tarpusavio santykiams stigo pagarbos, geranoriškumo, abu sutuoktiniai galimai nebuvo lojalūs vienas kitam, netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas sutuoktinių pareigas. Kaip neįrodytą atmetė atsakovo reikalavimą priteisti kompensaciją už darbinį indėlį ir investuotas asmenines lėšas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir šalių argumentus, susijusius su šalių nepilnametės dukters poreikiais bei šalių finansine padėtimi, konstatavo, jog dukters poreikius atitinka ir šalių turtinei padėčiai yra proporcingas 481,37 EUR išlaikymas.
34. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu šalių nepilnamečiam vaikui. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas kvestionuoja sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo darbinį ir piniginį indėlį į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Kolegija atsižvelgdama į tai, sprendžia tik dėl šių teismo sprendimo dalių pagrįstumo bei teisėtumo vertindama ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad ji, skirtingai nei atsakovas, daug dirbo, viena rūpinosi šeimos gerove, atsakovas daug dėmesio skyrė pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, baigęs sportininko karjerą nedirbo, įžeidinėjo ieškovę, bendravo su kitomis moterimis, atsakovė apmokėdavo jam skirtas administracines nuobaudas. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad ieškove jau nuo 2015 m. birželio mėnesio neatlieka įstatymų numatytų sutuoktinės pareigų, neveda bendro santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeimyninių santykių, negyvena šeimos būste ir yra neištikima atsakovui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.
37. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigdamas, kad santuoka iširo ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias išsamiai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo padarė ne remdamasis sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija numatyta CK 3.60 str. 3 d., o remdamasis visapusiškai ir išsamiai byloje ištirtų įrodymų visuma, t.y. šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais dokumentais pagrindžiančiais, jog atsakovui stigo pagarbos jausmo savo sutuoktinei. Byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui vadovaujantis vidiniu įsitikinimu spręsti, jog atsakovas nebuvo pagarbus ieškovei, santuokos su ieškove metu, galimai susitikinėjo su kitomis moterimis. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu neigdamas savo kaltę dėl santuokos iširimo apeliantas iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog visą santuokos laikotarpį jis rūpinosi šeimos gerove, siekė, kad šeimoje būtų taika ir santarvė, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo kaip sutuoktinio pareigų vykdymą, gyvenimo būdą, ir kad šalių santykiai galutinai pašlijo 2014 m. ieškovei sužinojus, kad atsakovas galimai jai nėra ištikimas, turėjo santykių su kitomis moterimis, o bylos nagrinėjimo metu laukiasi kūdikio su kita moterimi. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog ieškovei inicijavus santuokos nutraukimo bylą, atsakovas pateikė prašymą nustatyti terminą susitaikymui, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, remdamasis visapusišku bylos duomenų ištyrimu, tikimybių pusiausvyros principu bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo.
38. Kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus įrodymus, sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, susijusiais su ieškovės kalte dėl santuokos iširimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis atsakovo priešieškinio argumentas ir įrodymas, kuriuo jis grindė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo yra į bylą pateiktas 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171, kuriame pateiktas SMS žinučių mobiliojo ryšio telefone, kurio numeris (duomenys neskelbtini), turinys. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad atsakovo pateiktas susirašinėjimas yra tarp jos ir R. L.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos SMS žinutės rašytos nuo 2015-06-14 iki 2015-06-15 ir nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015 m. birželio mėn. žinučių turinys neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi byloje nustatyta, jog tuo metu šalių santuoka faktiškai buvo nutrūkusi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remdamasis minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis žinutėmis rašytomis laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04, konstatavo, kad ieškovė palaikė ryšį su buvusiu savo draugu būdama santuokoje su atsakovu ir nebuvo lojali atsakovu, todėl santuoka iširo ne tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, siekdama paneigti šią išvadą, kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė 2016 m. rugpjūčio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nuotraukų pavidalu yra perkeltos R. L. telefone esančios SMS žinutės susirašinėjant su abonementu, įvardintu „(duomenys neskelbtini)“, numeris (duomenys neskelbtini). Šių SMS žinučių turinys iš esmės sutampa su atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų žinučių turiniu, tačiau kaip pagrįstai pastebi apeliantė, tos pačios SMS žinutės, kurios anot atsakovo pateikto protokolo rašytos 2009 m. gruodžio mėn. (2015-12-18, Nr. 146-174), remiantis ieškovės pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš tiesų rašytos 2015 m. birželio mėn. (2016 m. rugpjūčio 19 d. protokolo nuotraukos Nr. 1-15). Kad 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171, užfiksuotų SMS žinučių Nr. 146-174 datos nurodytos klaidingai dėl žmogiškosios klaidos, 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu patvirtino ir antstolis S. U.. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovės nelojalumą atsakovo atžvilgiu santuokos metu, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
39. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo konstatavo iš esmės remdamasis atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiomis SMS žinutėmis rašytomis 2009 m. gruodžio mėn. Daugiau įrodymų pagrindžiančių ieškovės kaltę ir esminį sutuoktinės pareigų pažeidimą lėmusį santuokos iširimą, byloje pateikta nebuvo. Taigi, konstatavus jog minėtos SMS žinučių datos nurodytos klaidingai ir neatitinka tikrovės, kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas šioje dalyje tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, nurodant kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl kompensacijos priteisimo

40. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 77177,60 EUR dydžio pinginę kompensaciją už sukurtą naują turtinį vienetą, įdėtą darbą ir asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį reikalavimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių povedybinės sutarties sąlygas, liudytojų ir šalių parodymus. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
41. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovei nuo 2008-09-30 dienos priklauso 0,9277 ha žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2010-09-27 asmeninės nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); kurio baigtumas 2010-08-02 buvo 58 procentai. Leidimas statybai išduotas 2009-10-23, statybų pradžia 2009 metai. Nekilnojamojo turto registro įraše, padarytame 2010-09-27, nurodyta šio statinio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010-08-02, buvo 5213 EUR, atkūrimo sąnaudų (statybos) vertė - 59372 EUR. Šalys 2008-08-11 sudarytos povedybinės sutarties 2.2. punktu sutarė, kad kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo įgyti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai yra jų asmeninė nuosavybė, nutraukus santuoką jie lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Sutarties 4.2. punktu šalys susitarė, jeigu santuokos metu prijungus turtą, kuris yra ir bus vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, padidės turto, kuris yra ir bus kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio turto prijungimo padidėjo kito sutuoktinio turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat ir tais atvejais, kai turtui, kuris yra asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės lėšos.
42. Atsakovas savo poziciją dėl indėlio į ginčo sodybą iš esmės grindė aplinkybe, jog ginčo laikotarpiu atsakovas gaudavo pajamų ir turėjo santaupų. Tačiau kolegija pažymi, jog byloje ieškovas nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių piniginį atsakovo indėlį į ginčo sodybos kūrimą. Teismo posėdžio metu paklaustas apie statybos darbus ginčo sodyboje, atsakovas negalėjo nuosekliai paaiškinti, kokie konkrečiai darbai kiek kainavo, kokios medžiagos buvo perkamos, kokie asmenys juos atliko ir kada, kuo remdamasis nustatė kainas savo pateiktoje lentelėje apie „atsakovo įdėtas asmenines lėšas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta lentelė nėra aiški ir tiksli, kai kurie joje nurodomi darbai kartojasi ir yra įvertinti skirtingomis sumomis, atsakovas joje kaip vieną išlaidų sumą nurodo sumą už darbus ir medžiagas, kurie buvo atlikti skirtingais laikotarpiais. Reikšminga aplinkybė ir ta, jog ši lentelė sudaryta ne darbų atlikimo metu, o bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinta kritiškai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog investavo savo asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 178 str.). Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad šalių povedybinėje sutartyje šalys nebuvo aptarę, kad nutraukiant santuoką šalys būtų sutarusios, jog bus kompensuojami darbai, kuriuos vienas ar kitas sutuoktinius atliko tenkindamas šeimos poreikius, savaime nereiškia, kad atsakovas neturi teisės į kompensaciją už darbinį indėlį į ieškovei priklausantį turtą.
43. Pažymėtina, jog pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis J. S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
44. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs pateiktus dokumentus konstatavo, jog atsakovas atliko tam tikrus statybos darbus ginčo sodyboje, tai pripažino ir ieškovė. Tai, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas turi teisę į kompensaciją atitinkančią įdėto darbo vertę. Atsakovas įrodinėdamas šią aplinkybę pateikė teismui lentelę „apie atsakovo atliktų darbų vertes nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)“. Atsakovo paskaičiavimais 2009 – 2015 jis atliko darbų, kurių bendra vertė 49310 EUR. Kolegijos vertinimu, ši atsakovo sudaryta lentelė, kurioje jis savo nuožiūra įvertino atliktus darbus sodyboje, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie atsakovo atliktų darbų apimtį ir kainą (CPK 178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi byloje paskyrus ekspertizę, ekspertas A. Z. 2016 m. gegužės 16 d. raštu nurodė, jog atsakovo nurodytų asmeniškai atliktų darbų vertės pagal statybos techninių reglamentų metodiką apskaičiuoti nėra galimybės. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai bei remdamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, byloje pateiktais ginčo laikotarpiu, atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančiais dokumentais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog 10 000 EUR kompensacija už atsakovo įdėto darbo vertę į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą yra pakankama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimui.
45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, iš dalies tenkinant atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisiant iš ieškovės 10000 EUR kompensaciją atsakovui.

Dėl išlaikymo dydžio

46. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2011).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 700 EUR, atsakovas sutiko mokėti po 190 EUR, pirmosios instancijos teismas nustatė 240 EUR išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnametės dukros poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog dukters išlaikymui iš tiesų reikalinga jos nurodoma 2027 EUR per mėnesį suma. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnametė dukra neturi išskirtinių specialių poreikių. Mergaitė lanko teniso užsiėmimus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę ir vadovaujantis visuotinai žinomomis maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų ir kitų prekių kainas, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingos sumos poreikių tenkinimui. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai pagrindžiantys išlaidas dukros poreikiams taip pat neįrodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta suma neužtikrina dukros poreikių, be to kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pajamos yra dukart didesnės nei atsakovo, kuris šiuo metu susilaukė dar vieno vaiko, turi kreditorinių įsipareigojimų ir tam tikrų sveikatos problemų, todėl norėdama suteikti dukrai daugiau galimybių lavintis ir leisti laisvalaikį, ieškovė turi teisę prisidėti prie dukters išlaikymo ir didesne dalimi.
48. Kolegija kaip nepagrįstus dalyje dėl išlaikymo atmeta ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turi nuolatines pajamas, t.y. gauna sportininko rentą, kuri gerokai viršija vidutinę mėnesinę algą šalyje. Kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį, neįrodė kad dukros poreikiams tenkinti pakanka jo nurodomos 190 EUR sumos, taip pat neįrodė, jog neturi finansinių galimybių teikti nustatytą išlaikymą. Atsakovo dėstomos aplinkybės dėl dukros teniso užsiėmimų naujoje mokykloje, kurie kainuoja 275 EUR per mėn. neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių dukters poreikius vertino ieškovės pateiktą 2014 m. sąskaitą – faktūrą 101,37 EUR sumai už dukros teniso užsiėmimus.

Dėl išlaikymo įsisikolinimo priteisimo

49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais ir teorinėmis prielaidomis apie atsakovo gautas pajamas ginčo laikotarpiu. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šioje dalyje.
50. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, nustatytinos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
51. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuris išsamiai išanalizavęs byloje esančią medžiagą susijusia su atsakovo finansine padėtimi ginčo laikotarpiu, konstatavo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo finansines galimybes išlaikyti dukrą, be to ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovui priklausančios asmeninės lėšos nebuvo naudojamos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto kūrimui. Atkreiptinas dėmesys, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo rūpinimosi dukters poreikiais. Priešingai teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, jog rūpinosi dukra, vežė ją į mokyklą ir užsiėmimus, gamino maistą. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė dukrai išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
53. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių tenkintų reikalavimų procentinė išraiška žymiai nesikeičia, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.
54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, apeliantui A. D. atidėtas dalies (1323,90 EUR) žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš viso už apeliacinį skundą mokėtinas 1423,90 EUR žyminis mokestis.
55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (93,52 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina likusi 1231,63 EUR žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 5 p). Iš ieškovės proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (6,47 proc.) atsakovui priteistinas 92 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), konfesijų nustatyta tvarka 2007-09-29 Kernavės Švč. Mergelės M. Š. Romos katalikų bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos įrašą Nr. 111, įrašytą 2007-10-02 Širvintų rajono sav. administracijos CMS, dėl atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje tenkinti priešinio ieškinio reikalavimą iš dalies, priteisti atsakovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 EUR kompensaciją.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 92 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1231,63 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                              Danutė Kutrienė

                                                                                                                              Vytautas Zelianka