Civilinė byla Nr. e2A-604-642/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02301-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2020 m. gegužės 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-824/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovės) priteisti 113,63 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 27 d. tarp ADB (duomenys neskelbtini) (tuo metu UADB (duomenys neskelbtini) ir P. A. (toliau – draudėjo) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – sutartis). Sutarties pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimas buvo pradėtas pagal draudėjo pranešimą dėl 2016 m. kovo 28 d. įvykio, kurio metu buvo aplietos apdraustos patalpos. Atlikus apgadinto turto apžiūrą, draudėjo bute buvo užfiksuoti turto sugadinimai (aplietos lubos, sienos, grindys), taip pat nustatyta, jog žalos atsiradimo židinys – trūkęs bendrojo naudojimo karšto vandens stovas, dėl to buvo aplietas draudėjo turtas. Sutarties pagrindu ieškovė draudėjui išmokėjo 113,63 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti dėl 2016 m. kovo 28 d. įvykusio įvykio. Ieškovė, atlyginusi draudėjui padarytą žalą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingos už žalos padarymą įmonės subrogacijos tvarka. Ieškovė kreipėsi į namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruojančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) ieškovę informavo, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) prižiūri namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemas. Ieškovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 2016 m. kovo 28 d. telefonu, nurodant, jog trūko karšto vandens stovas, esantis techninėje spintoje, taip pat kad yra uždarytas karšo vandens tiekimo stovas. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 29 d. avariją lokalizavo, karšto vandens tiekimą atnaujino. Ieškovė nurodo, jog ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Todėl ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi su pretenziniu reikalavimu į UAB (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio namo, kuriame įvyko gedimas, adresu (duomenys neskelbtini), administratorę. 2019 m. vasario 13 d. ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė pakartotinę pretenziją, tačiau pretenzinis reikalavimas liko nepatenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinys patenkintas, iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteista 113,63 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 113,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

4.       Teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai 2004 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą prie 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu trečiajam asmeniui pavedė vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

5.       Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)  gyvenamajame name 15 esantis 107 butas buvo užlietas ir žala jam padaryta dėl 2016 m. kovo 27 d. trūkusio karšto vandens stovo, esančio techninėje spintoje, t. y. dėl bendrojo naudojimo sistemos vamzdyno avarijos.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. neužtikrino trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo tinkamos priežiūros.

7.       Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, o kilusi žala yra UAB (duomenys neskelbtini)  neteisėto neveikimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) lokalinė sąmata, mokėjimo nurodymas, atliktas 2016 m. balandžio 20 d.

8.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos  107 butui atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2016 m. kovo 28 d. butui Bandužių g. 15-107, Klaipėdoje, padarytos žalos. 

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

9.1.                      Apeliantė pažymėjo, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

9.2.                      Apeliantė nurodė, kad visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

9.3.                      Atsakovė pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama savo kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo funkcijas, iki draudžiamojo įvykio nenustatė, kad pastato karšto vandens vamzdynai (stovai) yra avarinės būklės, ir tokios informacijos apeliantei nepateikė.

9.4.                      Atsakovė nurodė, kad ieškovei neįrodžius, jog vamzdžio avarija įvyko dėl jo avarinės būklės, laikytina, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė savo įsipareigojimus pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ reikalavimus, nes vykdė nuolatines objekto sistemų apžiūras. Įvykiui reikšmingi duomenys buvo atsakovės pateikti į bylą, tai 2015 metų gyvenamojo namo apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad atsakovė vykdė privalomas namo apžiūras.

9.5.                      Atsakovė pabrėžė, kad iki 2016 m. balandžio 11 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma apie avarinę vamzdyno būklę ir būtinybę jį keisti, todėl, nežinant apie avarinę vamzdyno būklę, atsakovei negali būti keliamas ir pareigų nevykdymo klausimas. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad tokia korozija negalėjo atsirasti per laiko tarpą tarp atsakovės vykdomų objekto apžiūrų. Atsakovės nuomone, neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais ar konkrečiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.6.                      Apeliantė nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

12.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) su P. A. 2016 m. vasario 27 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas 2016 m. kovo 28 d. buvo aplietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), trūkus karšto vandens stovui, esančiam techninėje spintoje. Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 113,63 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui, todėl, įvykį pripažinus draudžiamuoju ir išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui, iš apeliantės prašoma priteisti 113,63 Eur turtinės žalos atlyginimą.

13.       Pastato (duomenys neskelbtini), administratore buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už buto užliejimą. Argumentuoja, kad nėra įrodytos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, nurodė, kad žalą sukėlė šildymo ir karšto vandens sistemos, už kurios priežiūrą atsakingas trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini).

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

15.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

16.       Patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 28 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytina bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

17.       Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

18.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

19.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

20.       Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. D1-888 redakcija) patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 7.1 punktas). Pagal Reglamento 9.1 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, atliekant nuolatinius stebėjimus. Reglamento 12 punkte numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai, gauti nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu, statybinių tyrinėjimų, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikavimo rezultatai registruojami statybos techninio reglamento STR 1. 12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka (Reglamento 15 punktas). Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, o pagal 25 punktą – namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229.

21.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai 2004 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą prie 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

23.       Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, apeliantė pateikė 2015 m. spalio 15 d. statinio apžiūros aktą (apžiūra sezoninė, apžiūros tikslas – pastato inžinerinės įrangos būklės nustatymas), iš kurio matyti, kad karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos paskirstomojo vamzdyno techninė būklė yra patenkinama, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime neraiškia, jog karšto vandens stovas neturėjo defektų. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens stovo nuolatine priežiūra, byloje nėra. Vien aplinkybė, kad daugiau nei prieš penkis mėnesius iki draudžiamojo įvykio buvo atlikta sezoninė apžiūra, neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

24.       Vertindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo karšto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

25.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. 

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

29.       Ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.  

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                   Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                                            Erinija Kazlauskienė

    Danutė Žvinklytė