Civilinė byla Nr. e2-134-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01595-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės VAB–Transport atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1421-863/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės VAB–Transport ieškinį atsakovams A. V. (A. V.), R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) VAB–Tranport kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. V., R. S. ir UAB „Jesa“ 103 508 Eur nuostolius. Reikalavimą grindė 2022 m. birželio 14 d. pranešimais, kuriais nutraukė su atsakove UAB „Jesa“ sudarytas panaudos sutartis ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 21 d. perduoti panaudos pagrindais perduotas transporto priemones. Nurodė, kad dėl neteisėtai valdomų ir laiku negrąžintų transporto priemonių patyrė iš viso 103 508 Eur nuostolius (negavo pajamų).

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, bet kokias ir visas atsakovo turtines teises, taip pat bet kokias atsakovo gautinas sumas, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus, banko sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis bendros 103 508 Eur sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

3.       Ieškovė nurodė, kad jos ieškinys preliminariai pagrįstas. Prašoma priteisti suma atsakovams laikytina itin didele, o tai, vadovaujantis teismų praktika, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis viešai skelbiama informacija, atsakovė UAB „Jesa“ nuolat vėluoja mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2022 m. lapkričio 17 d. skola buvo 720,96 Eur), todėl atsakovės UAB „Jesa“ turtinė padėtis nėra stabili. Taip pat nuosekliai mažinamas atsakovės darbuotojų skaičius: 2022 m. birželio 29 d. bendrovėje dirbo 24 darbuotojai, 2022 m. spalio 7 d. – 13, o šiuo metu – 7 darbuotojai. Pažymėjo, kad pagal viešai prieinamus duomenis matyti, jog UAB „Jesa“ pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažėjo nuo 1 336 819 Eur iki 425 121 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolius dėl laiku negrąžintų transporto priemonių yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (preliminarų ieškinio pagrįstumą) laikė įrodyta.

7.       Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog, siekdami išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, atsakovai ketina turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti arba kad minėti veiksmai jau yra atlikti.

8.       Ieškovė apie atsakovų nesąžiningumą nurodė ieškinyje dėstydama faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovai sudarė nesąžiningas panaudos sutartis, kurių sąlygos pažeidė ieškovės, jos akcininkų ir kreditorių interesus, taip pat tai, jog nutraukus panaudos sutartis transporto priemonės nebuvo grąžintos laiku. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai panaudos pagrindu valdytas transporto priemones grąžino pavėluotai, galimai nesiėmė visų būtinų priemonių jas grąžinti laiku (sąmoningai vengė grąžinti laiku), suteikė ieškovei pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teisme, tačiau tai savaime nesudarė pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų piniginių lėšų ir turto areštą.

9.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, kad atsakovė UAB „Jesa“, kurios darbuotojų ir pardavimų pajamos pastaruoju metu mažėja, bei kuri turi tam tikrų skolų valstybės biudžetui, yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikštą reikalavimą, teismo nuomone, niekaip negalėtų užtikrinti, kad būtų pasiektas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų negalima daryti tikslių išvadų apie realią atsakovės UAB „Jesa“ finansinę padėtį ir vertinti, ar ieškinio suma jai yra didelė, nes byloje nėra patikimų (oficialių) įrodymų apie šio juridinio asmens turimą registruotą ir kitą turtą, finansinius rodiklius ir pan. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie kitų atsakovų –  A. V. ir R. S. finansinę padėtį. Vien tai, kad minėti atsakovai yra fiziniai asmenys, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio suma yra jiems itin didelė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą bei į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismas nukrypo nuo minėtos aktualios teismų praktikos.

11.2.                      Iš UAB „Jesa“ balanso matyti, kad jos turimas turtas yra lygus 542 029 Eur. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 402 172 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Jesa“ įsipareigojimai sudaro net daugiau nei 74 proc. viso UAB „Jesa“ turto. UAB „Jesa“ grynasis apyvartinis kapitalas sudaro 120 751 Eur. Ieškinio patenkinimo atveju UAB „Jesa“ trumpalaikiai įsipareigojimai sudarytų 488 810 Eur. Taigi, šiuo atveju egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir UAB „Jesa“ perleidus bent mažą dalį turto UAB „Jesa“ taptų finansiškai nepajėgi įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. 

11.3.                      103 508 Eur ieškinio reikalavimo suma solidariam atsakovui A. V., kuris neturi jokio nekilnojamojo turto, yra itin didelė.

11.4.                      Atsakovo R. S. vardu registruota ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 335/1343 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas yra įkeistas hipoteka. R. S. vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra nedidelė, siekianti 13 400 Eur, dėl ko palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, galėtų būti patenkinama itin nedidelė ieškinio reikalavimų dalis. Šiame turte atsakovas R. S. negyvena, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad šį turtą perleis tretiesiems asmenims arba jį apsunkins.

11.5.                      Vadovaujantis aktualia teismų praktika, ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymus, kad neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jog atsakovai yra neabejotinai nesąžiningi. Reikalaujant iš ieškovės pateikti objektyvius, neginčijamus įrodymus dėl atsakovų nesąžiningumo, laikinųjų apsaugos priemonių institutas realiai prarastų prasmę, kadangi laikinosios apsaugos priemonės beveik niekada nebūtų taikomos.

11.6.                      Visi atsakovai, derindami savo veiksmus, atliko nesąžiningus veiksmu, t. y. ieškovė mano, kad atsakovai yra linkę į neteisėtas veikas ir visais įmanomais būdais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovės atžvilgiu.

11.7.                      Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-22915-1041/2022 UAB „Jesa“ ne tik teikia prieštaringus dokumentus, bet ir siekia suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, kas pagrindžia UAB „Jesa“ ir jos vadovo A. V. nesąžiningumą.

11.8.                      Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, kadangi UAB „Jesa“, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galės vykdyti komercinę veiklą bei turimą turtą naudoti pagal paskirtį. Atsakovai R. S. bei A. V. taip pat galės naudotis savo turtu net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Atsakovai UAB „Jesa“ ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

12.1.                      Ieškovė nepagrindė sunkios atsakovų turtinės padėties. Atsakovės UAB „Jesa“ pardavimo pajamų sumažėjimui laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. įtakos turėjo tuo metu vyravusi pasaulinė pandemija. Be to, 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovės UAB „Jesa“ pardavimo pajamos per ataskaitinį laikotarpį sudarė 1 181 166 Eur, t. y. atsakovės UAB „Jesas“ pardavimo pajamos pakilusios beveik trigubai nei buvo gautos per praėjusį ataskaitinį laikotarpį (425 121 Eur). Grynasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį taip pat žymiai padidėjo (iki 107 630 Eur). Taigi, minėtos aplinkybės nepatvirtina atsakovės UAB „Jesa“ sunkios turtinės padėties.

12.2.                      Ieškovė yra skolinga atsakovės direktoriui A. V. 36 100 Eur, bendra ieškinio suma 42 497,34 Eur. Dėl šio įsiskolinimo byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-4198-842/2023). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo A. V. turtinė padėtis nėra sunki.

12.3.                      Jei būtų nuspręsta tenkinti atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas turėtų pareikalauti iš ieškovės pateikti užtikrinimą dėl atsakovų galimų nuostolių (ieškinio dydžio) atlyginimo, nes pačios ieškovės turtinė padėtis nėra gera (vėluoja mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuosekliai mažinamas ieškovės darbuotojų skaičius, 2021 m. ieškovė dirbo nuostolingai).

13.       Atsakovas R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

13.1.                      Ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos dydį bei gautinų pajamų gavimo tikėtinumą, o tai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovo R. S. atžvilgiu ieškovė nėra net preliminariai pagrindusi savo reikalavimo.

13.2.                      Ieškovės reikalavimas pareikštas veikiančiam juridiniam asmeniui ir dviem fiziniams asmenims solidariai. Akivaizdu, kad vien dėl to tikimybė, jog sprendimas realiai gali būti įvykdytas, yra didesnė, nei pareiškus reikalavimą vieno atsakovo atžvilgiu.

13.3.                      Ieškovė visiškai nepagrindė reikalavimo dydžio, o įrašė jį savo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

15.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Jesa“ finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2022 m. gruodžio 19 d., išrašus iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras apie atsakovo R. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, 2022 m. gegužės 31 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, 2022 m. lapkričio 24 d. skolų žiniaraštį. Šiais dokumentais apeliantė grindžia savo teiginius apie atsakovų nesąžiningumą ir turtinę padėtį.

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nors ir pateikti pavėluotai, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovai yra susipažinę su apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais, todėl teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus prie atskirojo skundo priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18.       Atsakovai UAB „Jesa“ ir A. V. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ieškovės 2022 m. gruodžio 23 d. balansą ir 2022 m. gruodžio 27 d. antstolio patvarkymą, kuriais grindžia prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovų pateiktų naujų rašytinių įrodymų kaip nesusijusių su apeliacijos dalyku nepriima ir prie bylos medžiagos neprideda.  

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

19.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo (atsakovų) veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

21.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, šiuo atveju nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

22.       Apeliantės teigimu, šiuo atveju teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą bei į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

23.       CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 nėra pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos kiekvienoje byloje turi būti nustatinėjamos ir vertinamos individualiai.

24.       Vien didelė ieškinio suma ir (ar) atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą ir kad dėl to egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai dėl atsakovės finansinės padėties, neleidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta. 2022 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovės turto vertė sudarė 542 029 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 402 172 Eur, 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė gavo 107 630 Eur pelno. Taigi, aptartų duomenų visuma, įrodo, kad įmonė veiklą vykdo, veikia nenuostolingai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovei prašoma priteisti suma yra itin didelė.

25.       Ieškovė taip pat akcentuoja, kad 103 508 Eur ieškinio reikalavimo suma solidariam atsakovui A. V., kuris neturi jokio nekilnojamojo turto, yra itin didelė, o dalis atsakovo R. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto įkeista hipoteka, kitame turimame nekilnojamame turte šis atsakovas negyvena, todėl egzistuoja didelė tikimybė, jog šį turtą jis perleis tretiesiems asmenims arba jį apsunkins.

26.       Vertindamas skundo argumentus, teismas pažymi, kad tik aplinkybės, jog vienas atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o kitas atsakovas turi hipoteka apsunkinto turto bei butą, kuriame negyvena, neįrodo grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovų finansinių pajėgumų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28-1120/2022).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų) apie tai, kad atsakovai perleido, perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, apsunkina jį bet kokia forma ir pan. Tikslas išvengti būsimo galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonėms taikyti buvimą (CPK 178 straipsnis).

28.       Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).

·       Apeliantės argumentai, kad visi atsakovai, derindami savo veiksmus, atliko nesąžiningus veiksmus, (atsakovai yra linkę į neteisėtas veikas ir visais įmanomais būdais sieks išvengti piniginių prievolių vykdymo ieškovės atžvilgiu), taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovų atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantės vertinimu, nesąžiningas elgesys. Aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais, galimai lėmusiais nuostolių ieškovei atsiradimą, bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

29.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Rasa Gudžiūnienė