Byla Nr. 1S-359-1020/2019/1S-360-1020/2019

                                                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00009-2017-8 

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.;  

   2.3.2.1.3.2.; 2.14.4.                       (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės (toliau – prokurorė) ir kaltinamosios T. M. gynėjo advokato Nerijaus Stuko skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, perduoti prokurorei baudžiamąją bylą, kurioje N. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje, o T. M. kaltinama BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

  n u s t a t ė:

I.                      Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. kovo 2 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami N. J. bei T. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą grąžino prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatydamas 2 mėnesių terminą šiems veiksmams atlikti. Prokurorė minėtą sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi jį paliko galioti. 

2.       2019 m. rugpjūčio 13 d. byla su 2019 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Byloje N. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje, o T. M. kaltinama BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėtą baudžiamąją bylą grąžino prokurorei, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir nustatytas 3 mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas negali būti laikomas atitinkančiu BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad kaltinamajame akte nėra nurodomos kai kurios esminės kaltinimo aplinkybės, dalis jų atskleistos neišsamiai, o kai kurios nėra aiškiai suformuluotos, nėra aiški nusikalstamų veikų padarymo vieta, kaltinimą sunku suprasti, tai apsunkina kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir gynybą nuo kaltinimo, o nukentėjusiesiems – tinkamai realizuoti savo teises baudžiamajame procese, taip pat ir pareikšti civilinį ieškinį už padarytą žalą atsakingiems asmenims, ir visa tai trukdo nagrinėti bylą. Apylinkės teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo akto lieka neaišku, kodėl be veiksmų, kuriuos apėmė kaltinime suformuluotas kaltinamųjų susitarimas, aprašant T. M. veiksmus, nurodomi kito kaltinamojo veiksmai, kurie į šio susitarimo ribas nepatenka. Pasak teismo, kaltinime dėl BK 304 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo T. M., neatskleistas nei kaltinamųjų susitarimas teikti melagingą informaciją įstaigoms ar tarnautojams, nei bendras siekis su N. J. gauti dokumentą ar suklastoto dokumento patvirtinimą, nei jos pačios veiksmai, pateikiant melagingą informaciją įstaigai ar tarnautojui. Iš kaltinimo neaišku, kaip T. M. realizavo BK 304 straipsnio objektyvią pusę ir kokių bendrų nusikalstamų numatytų tikslų ji siekė. Be to, vien pati kaltinimo formuluotė šioje dalyje neatskleidžia melagingos informacijos pateikimo objektyviųjų požymių ir tokiu kaltinimu nėra aiškiai apibrėžiamos kaltinimo ribos ir apimtis, taip apsunkinant galimybę kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinimo neaišku, kaip T. M. galėjo bendrai veikti su N. J. piktnaudžiavimo tarnyba atveju ir kaip jos veika galėjo būti pakenkta ne vienos įstaigos prestižui bei kaip ši neturtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su T. M. veika. Be to, neaišku ir tai, kaip, nebūdamas BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu ar BK 24 straipsnio 4-6 dalyse numatytu bendrininku, N. J. galėjo padaryti žalą nukentėjusiesiems ir minėtoms įstaigoms piktnaudžiavimo tarnyba veikoje. Nutartyje taip pat nurodoma, jog nors T. M. kaltinime inkriminuojamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas būtinasis požymis – didelė žala, tačiau jis nėra atskleidžiamas bei nėra nurodoma, kokio būtent dydžio turtinė žala buvo padaryta. Atitinkamai inkriminuojama neturtinė žala apibūdinama tik itin formaliai. Apylinkės teismo įsitikinimu, analogiški trūkumai nustatyti ir kaltinimų BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu dalyje – neatskleistas didelės žalos požymis, nors šis požymis turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Taip pat nutartyje pažymima, jog iš N. J. pateikto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį formuluotės, neaiškus nei turto pasisavinimo dalykas, nei kaltinamojo santykis su galimai pasisavintu svetimu turtu, nei kokiu būdu jis turtą pasisavino.

II. Skundų aukštesniajam teismui ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Skundu aukštesniajam teismui prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisme.

4.1.       Prokurorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog bendrininkai bet kurioje veikos stadijoje susitarę nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti atsako pagal visus kito bendrininko padarytus veiksmus. Todėl po šios nutarties kaltinamajai T. M. ir buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tiek dėl jos veiksmų, tiek dėl N. J. veiksmų kaip viena tęstinė veika, nežiūrint į tai, kad kaltinamosios T. M. veiksmai buvo tik tokie, kad ji 2016 m. gegužės 5 d. - 2016 m. gegužės 12 d. laikotarpiu pagamino žinomai netikrą dokumentą ir perdavė jį N. J., kuris šį panaudojo nebaigto statyti statinio įteisinimui, energinio sertifikato gavimui ir sudarydamas statinio pirkimo-pardavimo sutartį. Skundu nesutinkama su išvada, kad iš pateikto kaltinamojo akto neaišku, kodėl be veiksmų, kuriuos apima kaltinamųjų susitarimas, aprašant T. M. veikas nurodomi kito kaltinamojo veiksmai, kurie į tas susitarimo ribas neįeina – pagaminusi žinomai netikrą dokumentą, jį laikiusi ir panaudojusi kaltinamoji privalėjo suvokti, kad šis dokumentas bus panaudojamas ir sukels neigiamas pasekmes. Skunde pažymima, kad BK 304 straipsnio 1 dalis inkriminuota kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sutaptis, šios veikos T. M. buvo inkriminuotos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį. Prokurorės vertinimu, negalima teigti, kad byloje yra neatskleisti bendrininkų veiksmai ir priežastinis ryšys. Kaltinamajame akte nurodyta, kokius veiksmus susitarus su N. J. atliko T. M. pagamindama netikrą dokumentą, jį laikydama ir panaudodama, šį dokumentą N. J. laikė, gabeno, ir panaudojo daugelį kartų jį pateikdamas įvairioms institucijoms bei gaudamas reikalingus dokumentus statybos užbaigimui ir pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

4.2.       Prokurorė nesutinka su teismo argumentais, kad iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį turinio matyti, jog T. M. veika pasireiškė ir žalingi padariniai sukelti ne tik jos, bet ir N. J. veiksmais, jam kaltinimas pagal šį straipsnį nėra pareikštas, todėl neaišku, kaip T. M. galėjo bendrai veikti su N. J., kaip jos veika galėjo būti sukelta žala nukentėjusiesiems ir įstaigoms. Skunde nurodoma, kad T. M. pareigos atitiko asmens prilyginto valstybės tarnautojo pareigoms, o N. J. – ne, todėl jam ir nebuvo inkriminuota ši veika bei pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje sutaptis, todėl ir buvo nurodyta su visais T. M. ir N. J. veiksmais. Anot prokurorės, T. M. piktnaudžiavimu tarnyba padaryta didelė žala pasireiškė tuo, kad nukentėjusieji bankuose negavo paskolos, o kredito unija jiems suteikė 59 000 EUR dydžio paskolą su palūkanomis, kurios nepakako gyvenamajam namui įsigyti ir tuo nukentėjusiesiems buvo padaryta 92 533 EUR turtinė žala. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad BK 228 straipsnio 1 dalies būtinasis požymis – didelė žala, kaltinime nėra atskleistas ir nurodo, kad tai yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. N. J. su T. M. iš karto susitarė, kad nebaigto statyti namo baigtumas bus nurodytas kaip 100 proc. ir šie neteisingi duomenys naudojami formose, neteisingai įkainojant statinį, ir tai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiųjų interesams.

4.3.       Prokurorė nurodo, kad kaltinime N. J. pagal BK 183 straipsnį buvo praleisti žodžiai apie jo žinioje buvusį turtą, tačiau, jos manymu, šią spausdinimo klaidą prokuroras gali pataisyti dar pirmame teismo posėdyje pateikdamas naują kaltinimą bei kartu įrašyti 92 533 EUR turtinę žalą kaip didelę žalą, tokie nežymūs kaltinimo patikslinimai negali būti būdu grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokurorės vertinimu, teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą nurodydamas, kad baudžiamoji byla nepagrįstai buvo atsiųsta į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nurodyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų. Šiuo atveju daugiausia nusikalstamų veikų buvo padaryta Vilniaus m. teritorijoje, todėl buvo kaltinamasis aktas pagrįstai buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5.       Kaltinamosios T. M. gynėjas advokatas N. Stukas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti ir ikiteisminį tyrimą T. M. atžvilgiu nutraukti. Skundu nurodoma, kad skundžiama nutartimi buvo konstatuoti iš esmės tie patys kaltinamojo akto trūkumai, kurie buvo konstatuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi bei papildomai nustatyti nauji kaltinamojo akto trūkumai. Prokuroras per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą neištaisė kaltinamojo akto trūkumų, todėl terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui. Nurodoma, kad šis terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d., todėl teismas nustatęs, kad kaltinamojo akto trūkumai nebuvo ištaisyti, turėjo ne nustatyti naują terminą, o nutraukti baudžiamąją bylą arba grąžinti baudžiamąją bylą prokuratūrai sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimti. BPK nenumato galimybės vietoje pasibaigusio termino kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti nustatyti naują terminą (LAT 2005 m. spalio 27 d. konsultacijoje B3-366 nurodyta, kad minėtam terminui pagal analogiją taikomos BPK 215 straipsnyje nustatytos taisyklės).

6.       Atsiliepimu į prokurorės skundą T. M. gynėjas advokatas N. Stukas prašo atsisakyti skundą priimti ir grąžinti prokurorei, o išnagrinėjus – atmesti ir tenkinti jo paties skundą bei tyrimą jo ginamosios atžvilgiu nutraukti.

6.1.       Anot gynėjo, prokurorės skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir raštvedybos taisyklių: tekstas kartojasi, įtrauktas visas skundžiamos nutarties tekstas, skundas yra neaiškus, suformuluotas ypatingai ilgais sakiniais. Iš skundo teksto neįmanoma nustatyti, kur yra šio dokumento aprašomoji dalis, ar pačios prokurorės argumentai; prokurorė niekaip to neatskiria ir tai neidentifikuojama. Toks perteklinis teksto kopijavimas apkrauna ir apsunkina tekstą, neleidžia tinkamai jį suprasti, todėl pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo prokurorės veiksmų ir atsikirsti į skundą. Prokurorė neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nes nesuvokė šios nutarties turinio ir jo prasmės. Teismo nutartyje pateiktą teorinę nuostatą, kad susitarę daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką bendrininkai atsako pagal visus kito bendrininko padarytus veiksmus, prokurorė suvokė kaip imperatyvą abiem kaltinamiesiems inkriminuoti visas veikas bendrai, tuo tarpu nurodomoje nutartyje kaip tik yra nurodyta priešingai (3 psl. paskutinė pastraipa), kad bendrininkavimo požymio apibūdinimas yra netinkamas, o vien nurodymas, kad kaltinamieji įvairius veiksmus atliko susitarę, negali būti laikomas motyvuotu veikimo bendrininkų grupėje požymio inkriminavimu. Neturėdama jokių duomenų apie bendrininkavimą, taisydama kaltinamojo akto trūkumus prokurorė turėjo šią aplinkybę pašalinti, o ne pritaikyti visiems abiejų kaltinamųjų veiksmams.

6.2.       Gynybos teigimu, prokurorė skunde nepagrįstai nurodo, kad T. M. atitinka asmens prilyginamo valstybės tarnautojui požymius, o kaltinamajame akte tai net nėra nurodyta. Taip pat nėra nurodyta, pagal kurį alternatyvų BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį T. M. apskritai prilyginama valstybės tarnautojui. Nežinodama, kokiu pagrindu ji prilyginama valstybės tarnautojui, T. M. negalėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo. Anot gynėjo, teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamajame akte neatskleistas didelės žalos požymis, prokurorės skunde taip pat nenurodyta, iš ko susidėjo didelė žala (skundo 11 psl.). Prokurorės skunde nurodoma, kad iš kaltinime nurodytų skaičių matyti, kad nukentėjusiesiems dėl dokumentų klastojimo buvo padaryta 92 533 EUR turtinė žala, tačiau kaltinamajame akte tokia suma nėra įvardinta. Iš skundo 13 psl. 5 pastraipos turinio galima spėti, kad prokurorė turtinės žalos dydį apskaičiavo iš T. M. pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles apskaičiuotos vertės 151 533 EUR atėmusi UAB „L“ nustatytą namo ir žemės sklypo priverstinio pardavimo vertės dydį – 58 000 EUR, tačiau šių sumų skirtumas sudaro 93 533 EUR, o ne prokurorės nurodomą sumą. Be to, toks skaičiavimas neturi pagrindo, nes nukentėjusieji minėtų sumų nei gavo, nei prarado, nei kaip kitaip patyrė tokio dydžio žalą.

7.       Atsiliepimu į prokurorės skundą kaltinamasis N. J. prašo, reaguojant į esminius pažeidimus, įpareigoti prokuratūrą tuos pažeidimus pašalinti, nutraukiant baudžiamąjį procesą. Jei teismas nuspręstų dėl papildomo tyrimo terminų nustatymo, kaltinamasis prašo prokuroro skundą atmesti ir neleisti prokuratūrai toliau vilkinti tyrimo, nes visi tyrimo veiksmai jau seniai atlikti. Anot kaltinamojo, dėl nekvalifikuotai vykdomo tyrimo byla jau ne kartą buvo grąžinti prokurorui, nurodant esminius trūkumus, tačiau prokurorė vis dar bando teismui perduoti net dar didesnės apimties kaltinamąjį aktą, kuriame daugybė loginių prieštaravimų, pasikartojimų, nepagrįstų teiginių, rodančių siekį permesti teismui tyrimo metu pripainiotą bylą. N. J. pažymi, kad kaltinamajame akte jam papildomai inkriminuojamas 92 533 EUR turtinės žalos padarymas A., nors toks įtarimas jam nebuvo reiškiamas ir negalima sutikti su prokurorės nuomone, kad tai nežymus kaltinimo patikslinimas. Atsiliepime taip pat nurodomos aplinkybės, kurios neva įrodo, jog tarp nukentėjusiojo ir jo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

8.       Atsiliepimu į prokurorės skundą nukentėjusiųjų E. ir I. A. įgaliotoji atstovė advokatė E. Trukšinienė prašo tenkinti prokurorės skundą ir skundžiamą nutartį panaikinti bei spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti apylinkės teismui. Nukentėjusiųjų atstovė teigia, kad kaltinamajame akte yra akivaizdžiai atskleistas kaltinamųjų, kaip bendrininkų, siekis, daryti nusikalstamas veikas. Atsiliepime sutinkama ir su prokurorės nuomone, kad T. M. užimamos matininkės pareigos atitiko asmens, prilygstančio valstybės tarnautojui, pareigoms, o ir akivaizdu, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (jie vadovaudamiesi suklastotais dokumentais priėmė įvairius sprendimus dėl statybos darbų pripažinimo, dėl ko sutriko valstybės institucijų veikla) buvo padaryta didelė žala ir tai yra pagrindas asmenims inkriminuoti BK 228 straipsnį. Atitinkamai nukentėjusiųjų atstovė pabrėžia, jog prokurorė pripažino, jog kaltinime dėl BK 183 straipsnio 1 dalies nusikaltimo buvo praleisti žodžiai „jo žinioje“ ir šie trūkumai gali būti ištaisyti teisiamajame posėdyje.

II. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokurorės ir kaltinamosios gynėjo skundai atmestini.

9.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, pateiktais skundų ir atsiliepimų į prokurorės skundą argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Baudžiamojoje byloje visiškai pagrįstai ir objektyviai įžvelgtas akivaizdus bylos perdavimo prokurorui pagrindas – byloje pateiktas kaltinamasis aktas savo turiniu ir forma surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, jis yra neaiškus, nekonkretus, aprašomojo pobūdžio, prieštaringas bei verčiantis teismą bei proceso dalyvius spėlioti dėl to, kuo kaltinami kaltinamieji ir ką siekia įrodyti prokurorė. Toks kaltinimas esmingai apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, aiškiai trukdys bylos nagrinėjimą, todėl iš esmės turi būti perrašytas.  

10.       Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje jam keliamų reikalavimų. Apygardos teismas sutinka su tuo, kad padarytų nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte yra itin abstraktaus – aprašomojo (pasakojimo) – pobūdžio, jame yra akivaizdžiai perteklinių nuostatų, o tam tikros jo dalys prieštarauja viena kitai. Toks kaltinimo ydingumas rodo itin atsainų požiūrį į reikalavimus kaltinamajam aktui, o, kaip pagrįstai pastebėta viename iš atsiliepimų į skundą, neaiškūs bei abstraktūs prokurorės skundo aukštesniajam teismui argumentai – ir tokį pat požiūrį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžiamą valstybinio kaltinimo palaikymo funkciją, verčiant teismą (kartu ir proceso dalyvius) spėlioti ir ieškoti duomenų apie inkriminuojamas aplinkybes.  

11.       Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktriną, kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką; asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

12.       Konstitucinės jurisprudencijos kontekste, apygardos teismas pažymi, jog pagal ankstesnį reguliavimą perduoti bylą prokurorui galima buvo esant trijų sąlygų visumai – 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti teisme bylos nagrinėjimo metu 3) kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti nagrinėti bylą. Toks įstatymo aiškinimas ir teismų praktika buvo suformuota galiojant ankstesnei BPK 234 straipsnio redakcijai, tačiau būtent tokia teismų praktika ir toks įstatymo aiškinimas nepagrįstai sumenkino reikalavimus kaltinamajam aktui ir ikiteisminio tyrimo kokybei, todėl vėliau BPK 234 straipsnio nuostatos buvo keičiamos.

13.       Pirmiausia, dar 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojo įstatymo leidėjo priimto įstatymo pataisos, kuriomis be kita ko, iš BPK 234 straipsnio 2 dalies pašalinti žodžiai ir sąlyga, jog kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti teisme (lyginamoji 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 priimto pakeitimo redakcija: “Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis tai trukdo nagrinėti bylą”). Vėliau, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 308-1 straipsniu įstatymą Nr. XI-1852, kuriuo dar kartą keitė BPK 234 straipsnio 2 dalį ir išplėtė teismų galimybes perduoti bylą prokurorui. Įstatymų leidėjas numatė, kad tokį sprendimą teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto trūkumų, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (lyginamoji 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1852 priimto pakeitimo redakcija: „Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą”).

14.       Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iš įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti jau aptartame BPK 234 straipsnio 2 dalies pakeitimus nulėmusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“ (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 12 d. nutartis b. b. Nr. 1S-215-1020/2017).

15.       Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad būtent toks pagrindas ir buvo įžvelgtas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, net jei juos ir būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimą, lemtų žymų kaltinimo pakeitimą, tikslinimą (taip teismui iš esmės perimant kaltintojo vaidmenį), dėl ko bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje būtų apsunkintas, o šiuo konkrečiu atveju truktų nepagrįstai ilgiau, nei tokių trūkumų ištaisymas tyrimo stadijoje. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo išvados dėl kaltinamojo akto trūkumų yra itin detalios ir tikslios bei tuo pačiu rodo sistemingą BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymą, prokurorei rengiant minėtą procesinį dokumentą. 

16.       Pirmiausia apygardos teismas palaiko apylinkės teismo poziciją, jog pagal dabartinę kaltinimo formuluotę visiškai nėra aiškios prokurorės įrodinėjamos N. J. ir T. M., kaip bendrininkų, nusikalstamo susitarimo ribos. Visiškai neaišku, ar prokurorė siekia įrodyti, kad šie asmenys susitarė T. M. tik pagaminsiant netikrą dokumentą, ar kad ši pagamins dokumentą ir N. J. galimai toliau veiks neteisėtu būdu, ir T. M. galimai žinojo apie N. J. nusikalstamus ketinimus ir jiems pritarė. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka ir su T. M. gynėjo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytą kritiką dėl netinkamo bendrininkavimo instituto inkriminavimo, prokurorė interpretavo netinkamu būdu – kaip imperatyvą abiem kaltinamiesiems visus galimai kiekvieno jų atliktus veiksmus inkriminuoti bendrai. Toks formalus prokurorės veiksmas ne tik, kad nepanaikino neaiškumų – neatskleidė galimo bendrininkų nusikalstamo susitarimo ribų – tačiau tik dar labiau išplėtė kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir taip jau perteklinį aprašymą, kuriame esminiai nusikalstamų veikų dispozicijų požymiai vis tiek neatsispindi. Pažymėtina, kad tik valstybinis kaltintojas pasirenka kokių neteisėtų veiksmų atlikimą įrodinės, tačiau teismas ir proceso dalyviai, esant tokiam kaltinimui, neišvengiamai turėtų spėlioti, kas šiuo atveju įrodinėjama.

17.       Kaltinamajame akte taip pat nėra nurodyti arba nurodomi formaliai dalies įrodinėjamų nusikalstamų veikų esminiai sudėties požymiai, o tam tikrais atvejais jų aprašymas net prieštarauja inkriminuojamų veikų esmei. Atitinkamai prokurorės skundo teiginiai, kad šie netikslumai gali būti lengvai ištaisomi arba, kad taisymai apskritai nebūtini, tik sustiprina įsitikinimą, kad kaltinamasis aktas parengtas ydingai ir neprofesionaliai.

18.       Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams dėl atskirų kaltinamojo akto trūkumų, pastebi, kad kaltinamasis aktas iš esmės turi būti perrašytas ir taisomas nuo pat pirmųjų jo eilučių ir visiškai ydingo ir niekaip kaltinimo esmės neatspindinčio jo pirmojo sakinio. Pagal kaltinimą: „N. J. <...> kaltinamas tuo, kad <...> 2015-10-16 su E. A. bei I. B. sudarę preliminarią <...> sutartį dėl <...> iki pagrindinės sutarties sudarymo <...> 2016 m. gegužės 2 d. prašymu kreipėsi į UAB „B.“ prašydamas atlikti <...> kadastrinius matavimus <...>“. Iš šio 9 eilutes užimančio pirmojo kaltinamojo akto sakinio galima susidaryti įspūdį, byloje N. J., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su E. A. bei I. B. dėl to, kad paprašė atlikti kadastrinius matavimus. Tačiau taip nėra, o atsakymo, kuo kaltinamas N. J. ir koks minėtų kitų dviejų asmenų statusas, šioje byloje reikia ieškoti tolesniame istoriją aprašančiame tekste iki pat 26 kaltinamojo akto lapo. 

19.       Teismas nemato jokio pagrindo toliau analizuoti iš esmės taisytiną kaltinamąjį aktą, ir pritardamas visiems apylinkės teismo pastebėtiems kaltinamojo akto trūkumams, pastebi, kad asmenims pateiktas kaltinimas turi būti pakankamai glaustas ir konkretus, jame turėtų būti išvengta perteklinio ir aprašomojo pobūdžio teksto („Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013)”)

20.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pažymėtina, jog vienoje iš bylų prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) konstatavo, kad pareiškėjui pateikti kaltinimai buvo neapibrėžti ir spekuliatyvūs. Minėtoje byloje, panašiai kaip ir klostosi situacija aptariamoje byloje, ilgą laiką vyko procesiniai ginčai dėl prokurorų skundų kritikuojant teismų išvadas, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai ir kad bylos negalima nagrinėti teisme. Siekiant išvengti tokių pažeidimų, kaltinamiesiems privalu suformuluoti aiškius ir konkrečius kaltinimus pagal ankstesnėse nutartyse detaliai aptartus kaltinamojo akto trūkumus.

21.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir padaryti sistemingai – kaltinime daugybė neaiškumų, dėl kurių iš esmės apsunkinama tiek kaltinamųjų teisė efektyviai gintis, tiek tolesnis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tokį didelį neaiškumų ir dviprasmybių skaičių ir apimtį, kaltinamojo akto trūkumai bylos pasirengimo stadijoje pagrįstai pripažinti kaip kliūtis sklandžiam bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. BPK 324 straipsnio pataisomis ir išplėstomis bylos perdavimo prokurorui galimybėmis siekta numatyti ikiteisminio tyrimo klaidų taisymo mechanizmą, kuris nerodytų galimo teismo šališkumo ir neverstų teismo atlikti kaltinimo funkcijas. Šioje situacijoje kaltinamojo akto trūkumų apimtis ne tik trukdytų bylos nagrinėjimą, bet galimai ir sudarytų šališko bei kaltinimo funkciją palaikančio teismo įspūdį. Todėl apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui iškart po bylos gavimo teisme, t. y. nepradėjus bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Toks sprendimas priimtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, kurios esminis tikslas – pasiruošti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui, bei pašalinti kliūtis, kurios, kaip matyti iš aukščiau pateiktų argumentų, yra realios, gali trukdyti šį tikslą įgyvendinti. Vienas iš įstatyme nustatytų kliūčių šalinimo būdų ir yra bylos perdavimas prokurorui, įpareigojant jį pašalinti nurodytus pažeidimus. Siekdamas užtikrinti sklandų nustatytų kliūčių pašalinimą ir greitą baudžiamąjį procesą, teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų ir trūkumų turinį, gali nustatyti tam adekvatų terminą.

22.       Atitinkamai, kaltinamieji prašė ne tik atmesti prokurorės skundą, tačiau apskritai nutraukti tyrimą, o nukentėjusiųjų atstovė prašė tenkinti prokurorės skundą ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės. Kitaip tariant, abi pusės prašė jų interesus atitinkančių sprendimų priėmimo. Pirma, apygardos teismas vien dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto negali konstatuoti viso baudžiamojo proceso nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismų konstatuoti kaltinamojo akto trūkumai šiuo atveju buvo susiję su kaltinamojo akto ydingumu, o ne su kaltinimų apskritai nepagrįstumu ir neteisėtumu, todėl tokioje situacijoje teismas neturėjo pagrindo bylą nutraukti. Aukštesniajam teismui suprantamas nukentėjusiųjų interesas laukiant bylos baigties, visgi pažymi, kad bylos su iš esmės ydingu kaltinamuoju aktu nagrinėjimas teisme negalimas ir būtų ženkliai ilgesnis, taigi, neleis užtikrinti ir nukentėjusiųjų interesų.

23.       Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl kaltinamojo akto trūkumų yra pagrįstos ir teisingos – byloje pateiktas kaltinamasis aktas savo turiniu ir forma surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, tyrimo metu padaryti pažeidimai surašant kaltinamąjį aktą aiškiai trukdys sklandų bylos nagrinėjimą, todėl byla pagrįstai perduota prokurorui. Aukštesniojo teismo nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą ankstesnių teismų sprendimų įgyvendinimą ir juose konstatuotų pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą ištaisymą, vadovaujantis BPK 257 straipsnio 2 dalimi, apie padarytus pažeidimus būtina pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. 

Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės ir kaltinamosios T. M. gynėjo advokato Nerijaus Stuko skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 2 dalimi, apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje ir šiame sprendime konstatuotus ir ikiteisminio tyrimo metu padarytus BPK 219 straipsnio pažeidimus surašant kaltinamąjį aktą byloje Nr. 1-01-7-00009-2017-8 pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                                                                            Ernestas Rimšelis