Civilinė byla Nr. 2-644-838/2013
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00247-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.3.6; 22.3.1;116.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 25 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovui M. A., jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovui D. M., jo atstovui advokatui A. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (3-8 b. l.), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, t.y. 2012-12-15 ieškovo atsakovui išduotą paprastąjį 11 500 eurų vekselį bei iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuoja tuo, kad vekselį pasirašė atsakovo naudai, norėdamas jam padėti dėl pastarojo finansinių problemų firmoje, tačiau pinigų negavo, vekselį pasirašė Airijoje, o ne Lietuvoje, vekselis neatitiko ieškovo tikrosios valios, todėl mano, kad vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas dėl apgaulės.
Atsakovas atsiliepimu (64-67 b. l.) su ieškiniu nesutiko, motyvavo tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad vekselis buvo išduotas atsakovo vardu, o ne jo įmonės. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas veikė tyčia ieškovo nenaudai ar buvo nesąžiningas. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo antstolis J.Petrikas atsiliepimu (62 b. l.) ieškinio tenkinimo klausimą paliko teismo prerogatyvai.
Teismo posėdžio metu ieškovas M. A. ir jo atstovė advokatė V.Safošina ieškinį prašė tenkinti iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais ieškinyje.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. ir jo atstovas advokatas A.Gervaitis prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, motyvavo iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2010 metais dirbo pas atsakovą, 2010-10-05 ieškovui gimė duktė Airijoje (27-38 b. l.). 2010-12-15 pasirašytas ieškovo M. A. paprastasis vekselis, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti 11500 eurų D. M. iki 2011-12-01, o laiku nesumokėjus mokėti 0,04 procentus delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (9 b. l.). Ieškovui negrąžinus skolos, 2011-12-02 atsakovas kreipėsi į jį pretenzija ragindamas sumokėti skolą ir delspinigius iki 2011-12-12 (10 b. l.). 2011-12-16 atsakovas įspėjo ieškovą, kad kreipsis dėl vykdomojo įrašo išdavimo (11 b. l.). 2012-03-13 antstolis Jonas Petrikas priėmė vykdyti atsakovo D. M. pateiktą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2012-02-29 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JP-747 dėl 39929,70 Lt ir delspinigių (12-13 b. l.). Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą pareiškimu dėl vekselio suklastojimo, tačiau 2012-10-30 nutrauktas iki teisminis tyrimas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje ir 300 straipsnyje (14-26 b. l.)
Teismas pažymi, jog įstatyme vekselis, būdamas vertybiniu popieriumi, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Pažymėtina, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias vekselio savybes, nurodė, jog vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
Nors šalių pozicijos dėl ginčijamo vekselio išdavimo tikslo iš esmės skiriasi, atsakovui teigiant, esą vekseliais buvo palengvinta įsiskolinimo išieškojimo procedūra, o ieškovui teigiant, kad vekseliais buvo siekiama legalizuoti pinigus atsakovo įmonėje, visgi konstatuotina, jog labiau tikėtina atsakovo D. M. pateikta versija, kad jis pinigus buvo paskolinęs ieškovui anksčiau, kol pastarasis dirbo jo įmonėje Airijoje, o ieškovui nusprendus išvykti gyventi į Lietuvą, norėdamas apsaugoti savo interesus, sutarė su ieškovu, kad šis pasirašys paprastąjį vekselį 11 500 eurų sumai. Ieškovo elgesys šiuo atveju neparemtas jokiais įrodymais – tuo labiau, kad iš pradžių, atliekant ikiteisminį tyrimą, jis buvo nurodęs, kad iš viso vekselio nepasirašė. Tik po to iškėlė versiją, kad tokiu būdu siekė padėti draugui legalizuoti įmonės pinigus, kas taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais, nes vekselis išrašytas asmeniškai atsakovui, jo vardu. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė teisėta situacija, kuomet atsakovas įgijo teisę savo reikalavimą patenkinti pasinaudodamas ginčijamu vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi.
Teismas, įvertinęs teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas vekselius ginčija kaip sandorius, sudarytus dėl apgaulės, teigdamas, kad buvo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kas galėjo paveikti jo atidumą. Minėta, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta – ieškovas M. A. iškėlė versiją, kuri neparemta jokiais įrodymais, tuo labiau, kad ginčo vekselį jis užpildė pats, surašydamas gana smulkiai tiek savo asmens duomenis, tiek sumą, kurią privalo grąžinti, tiek palūkanas, tiek vekselio apmokėjimo vietą. Duomenų, kad atsakovas D. M. būtų nutylėjęs aplinkybes, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs sandorio, ar aplinkybes nuslėpęs, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyviais veiksmais siekė suklaidinti ieškovą, byloje nenustatyta. Pripažintina, kad ieškovas M. A. ginčijamą vekselį išrašė ir atsakovui išdavė laisva valia. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentą, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės.
Taip pat teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklausto M. G. parodymais teismas nesiremia, jo parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi tuo pagrindu, kad abu asmenys – tie ieškovas, tiek liudytojas M. G. pasirašė vekselius D. M. naudai.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 suformuota praktika akcentuoja vekselių ginčijimo momentą ir pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Nagrinėjamu atveju ieškovas vekselį pradėjo ginčyti jau pradėjus išieškojimo procedūras. Akivaizdu, jog šalių ginčą sąlygojo ne pats ginčijamų vekselių išrašymas ir išdavimas, o jų pateikimas vykdyti. Nes tik išdavus vekselį, ieškovas M. A. jokių aktyvių veiksmų dėl vekselio išdavimo nuginčijimo nesiėmė ir tik perdavus jį vykdyti, kreipėsi į visas įmanomas institucijas.
Esant minėtai įstatyminei reglamentacijai bei bylos faktinėms aplinkybėms, ieškinys atmetamas.
Iš ieškovo M. A. priteistinos atsakovo D. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 3000,00 Lt už advokato paslaugas (93-95 b. l. ) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 37,87 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2013-03-14 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės paslaugos) atsakovui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.
Priteisti iš ieškovo M. A. 37,87 Lt (trisdešimt septynis litus ir 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-03-14 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Lina Jociuvienė