Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-131-1058/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00186-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.4.1; 21.11.10.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria E. A. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimas (toliau – nutarimas), kuriuo E. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistas, paskirta 170 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-582-2023 E. A. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d., apie 16.25 val., Vilniaus g., Grigiškėse, Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, aplenkė pėsčiųjų perėjoje išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.4 punkto reikalavimus. Nutarimu E. A. paskirta 170 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

2.       E. A. Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu E. A., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-245-1123/2023 ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N- 582- 2023 bei jo atžvilgiu nutraukti teiseną.

3.1.       Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad Institucija išsamiai, nešališkai ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Teigiama, jog teismas nurodė, kad pareiškėjo kaltę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį įrodo administracinio nusižengimo protokolas ir pareigūno tarnybinis pranešimas. Cituoja teismų praktiką susijusią su įrodymų vertinimu (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-204-419/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-315-1036/2022). Nagrinėjamu atveju, kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūno A. G. nurodytas aplinkybes, byloje nėra, o kaip jau ir minėta, galimą nusižengimą fiksuojantys (tiriantys) pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto nusižengimo aplinkybes“.

3.2.       Pažymi, jog skundas buvo pateiktas ne dėl pareigūnų suinteresuotumo, bet dėl įrodymų vertinimo. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu ir pareigūno tarnybiniu pranešimu. Nors nėra ginčo, jog lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, vis tik lenkimo manevro pabaigos vieta nėra aiški. Jam inkriminuojamo nusižengimo dalyką sudaro lenkimas neleistinoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, todėl būtina surinkti pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog lenkimas buvo daromas būtent joje, kas pašalintų esminius prieštaravimus. Neužfiksavus tikslaus lenkimo pradžios ir pabaigos momento techninėmis priemonėmis, jo nustatymas yra apsunkintas ir mažai tikėtinas. Šiuo atveju nėra pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Visos abejonės ir neaiškumai privalo būti aiškinami jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Atitinkamai asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą ar nutartį grindžiant prielaidomis. Teismas privalo pašalinti esminius prieštaravimus ir abejones.

3.3.       Nesutinka su teismo argumentais, jog pareiškėjas pradėjo laikytis gynybinės versijos, kai sužinojo, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pažeidimo momentas. Priešingai, tai siekis, kad būtų teisingai ir visapusiškai išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir jo gavimo, kilus pagrįstoms abejonėms, jog pareigūnas neteisingai įvertino visas aplinkybes dėjo visas pastangas gauti įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui: 2022 m. gruodžio 3 d. www.epolicija.lt internetinėje svetainėje pateikė prašymą gauti tarnybinio automobilio vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdinę medžiagą, kurioje pasak pareigūno matyti ginčijamas nusižengimas, iš karto kai gavo administracinio nusižengimo protokolą apžiūrėjo kelio ruožą, kuriame buvo sustabdytas.

3.4.       Administracinio nusižengimo protokole asmens paaiškinimo grafoje nurodė, jog gailisi ir kaltę pripažįsta tik dėl to, kad buvo stresinėje būsenoje, pirmą kartą sustabdytas policijos pareigūnų. Sustabdytas pareigūnų pasimetė. Iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir supažindinimo nebuvo tiksliai informuotas kokį nusižengimą padarė, žinojo, kad tai buvo lenkimas, tačiau pareigūnas nenurodė koks konkrečiai tai buvo lenkimas. Atsižvelgiant į tai, jog pareigūnas patvirtino, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, tai girdėti vaizdo įraše, kuris padarytas pareigūno kūno kamera Nr. 2 (01:57s) „automobilis pastatytas taip, kad filmuotų visą pažeidimą“, būtent todėl neabejodamas pareigūno žodžiais ir pateikė aukščiau minėtą paaiškinimą. Toks jo paaiškinimas, negali būti laikomas įrodymu, kuris patvirtintų kaltę.

4.       Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą byloje esančių įrodymų pakankamumo aspektu bei nurodo, jog nesant vaizdo įrašo, kuriuo užfiksuotas pažeidimas, administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

6.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesti apelianto skundo argumentai, o teismo išvados grindžiamos byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių. Be kita ko, vien tai, kad teismas priėmė ne tokį sprendimą, kurio tikėjosi pareiškėjas, savaime negali reikšti, jog teismas selektyviai rinkosi įrodymus.

7.       Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

8.       ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 140.4 punkte numatyta, kad draudžiama lenkti pėsčiųjų perėjose.

9.       Nagrinėjamu atveju E. A. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d., 16.25 val., Vilniaus g., Grigiškėse, Vilniaus miesto savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę aplenkė pėsčiųjų perėjoje išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, tokiu būdu E. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

10.       Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

11.       Apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog tai, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame tiesiogiai matytųsi, kaip E. A. vairuodamas transporto priemonę lenkė pėsčiųjų perėjoje kitą, ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, reiškia tai, kad nėra įrodymų pagrindžiančių jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog E. A. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik administracinio nusižengimo protokolas ir pareigūno tarnybinis pranešimas, bet ir byloje esantis pareigūno kamera darytas vaizdo įrašas, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys. Remiantis liudytojų parodymais pažeidimas buvo nufilmuotas ir pareigūnų tarnybinio automobilio kameromis, kurių dėl techninių kliūčių nepavyko išsaugoti ir peržiūrėti. Neabejotinai byloje esantis pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas nepatvirtina lenkimo perėjoje, kadangi pats lenkimas nebuvo tiesiogiai užfiksuotas, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai nėra vienintelis pažeidimą patvirtinantis įrodymas. Nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti duomenys: liudytojų parodymai, pareigūno kūno vaizdo kamerų įrašai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas ir kiti bylos duomenys, kurie sudaro loginę veiksmų seką. 

12.       Pirmiausia, iš karto po lenkimo pėsčiųjų perėjoje E. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šias faktines aplinkybes patvirtina iš karto po pažeidimo pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas, pareigūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo turinys, administracinio nusižengimo protokolas bei liudytojų parodymai, kuriuos pateikė teismo posėdžio metu. Tai, jog buvo sustabdytas policijos pareigūnų neneigia ir pats E. A.. Iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo 2022_1201_163139_011 matyti, jog pareigūnui paklausus, ar toks lenkimas buvo galimas, E. A. iš karto atsako, jog nebuvo galimas. Pareigūnas garsiai patvirtina, jog E. A. yra teisus, kad jis supranta savo pažeidimą. E. A. patvirtino pareigūno žodžius ir nurodė, jog nesiginčija. Po protokolo surašymo iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo 2022_1201_164051_012 matyti, jog pareigūnas E. A. detaliai paaiškina padaryto pažeidimo esmę nurodo, jog lenkė „transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, per pėsčiųjų perėją“, E. A. linktelėdamas galva pakartoja „per pėsčiųjų perėją“, ištaria „aha, taip“, kas parodo, jog suprato pažeidimo esmę. Po to, kaip teisingai paminėjo ir apylinkės teismas, E. A. įrašęs administracinio nusižengimo protokole, garsiai perskaito savo žodžius „gailiuosi, kaltę pripažįstu“, kas patvirtina, jog E. A. suprato ir pripažino padarytą pažeidimą. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklausus abu pareigūnus nei vienam nekilo abejonių dėl aptariamo lenkimo teisėtumo, t. y. kad lenkimas nebuvo atliktas iki pėsčiųjų perėjos. Pasak pareigūnų, pažeidimo aplinkybės buvo aiškios, kadangi perėja apšviesta, žymėjimas akivaizdus. 

13.       Taigi, nors ir nėra vaizdo įrašo, kuriuo būtų užfiksuota lenkimo manevro pabaigos vieta, vis tik susiejus kitus byloje esančius duomenis į vientisą loginę grandinę, E. A. pažeidimo padarymo faktas pasitvirtino. Pirmiausia matyti, jog pareigūnai iš karto sureagavo į pažeidimą (tai matyti iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų). Pareigūnų reakcija patvirtina, kad pažeidimas buvo pastebėtas ir jie buvo įsitikinę jo padarymu, ką vėliau patvirtino ir teisme. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, jog asmuo informuojamas apie pažeidimo padarymą, po ko E. A. patvirtina pareigūno paaiškinimus, nurodo, jog supranta savo pažeidimą ir neginčija pareigūno argumentų. Surašius protokolą asmuo jame įrašo ir garsiai perskaito, kad galisi ir prisipažįsta. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina pažeidimo faktą ir tai, kad E. A. suprato, jog netinkamai atliko lenkimo manevrą bei taip pažeidė KET, t. y. sustabdytas pripažino savo kaltę.

14.       Skundo argumentai, jog E. A. nebuvo supažindintas su padarytu pažeidimu taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi kaip jau įvardyta aukščiau, iš pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, jog nuo pat pirmųjų akimirkų pokalbio su pareigūnu pats E. A. tvirtino, jog supranta padarytą pažeidimą. Pareigūnui detaliau aiškinant jo padarytą pažeidimą, kartojo, kad sutinka ir nesiginčija. Pareigūnui nurodžius, kad E. A. yra teisus, jog supranta savo padarytą pažeidimą, to neneigė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įrašo 2022_1201_164051_012 1.54 min E. A. klausia pareigūno „ar negalima buvo padaryti nors, kad ne per perėjėja kirtau, o tik...?“. Po ko policijos pareigūnas paaiškino, jog tarnybinis automobilis pastatytas taip, kad filmuotų visą pažeidimą ir jeigu pareigūnas kažką kitaip padarytų, tai būtų klastojimas, kas yra nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių faktinių aplinkybių kontekste matyti, jog E. A. suprato, kad jo veiksmai buvo pažeidžiantys eismo taisykles, todėl būtent šios aplinkybės paneigia E. A. paaiškinimus, kad pažeidimo esmė jam nebuvo išaiškinta.

15.       E. A. skunde nurodo, jog jam pareigūnas patvirtino, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, todėl neabejodamas pareigūno žodžiais pateikė savo paaiškinimą, jog gailisi ir prisipažįsta. Vis tik, teismo vertinimu, toks E. A. skundo argumentas nėra logiškas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o tai, kad jo veiksmai galėjo būti užfiksuoti vaizdo įraše, kuris galėjo būti naudojamas kaip įrodymas, pavirtinantis jo padarytą pažeidimą, negalėjo nulemti jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius aptariamą pažeidimą.

16.       Iš pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo 2022_1201_164051_012 matyti, kad E. A. nurodžius, jog nežino, ką rašyti paaiškinime, pareigūnas nurodė, jog negali įtakoti jo paaiškinimo. Pasiūlė rašyti trumpai sutinka arba nesutinka, galisi ar nesigaili, o taip pat išaiškino teisę, jog gali atsisakyti rašyti paaiškinimą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog E. A. priėmęs sprendimą administracinio nusižengimo protokolo paaiškinimų skiltyje įrašė „gailiuosi, kaltę pripažįstu“, savo įrašą garsiai perskaitė. Taigi E. A. argumentai, jog nurodė, kad gailis ir kaltę pripažįsta vien dėl to, kad buvo stresinėje būsenoje ir pirmą kartą sustabdytas pareigūnų, nėra pagrįsti. E. A. buvo išaiškintas jo galimas pasirinkimas, o ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste matyti, jog jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, kas logiškai nulėmė ir tokį jo paaiškinimą.

17.       Skunde nenurodant jokių argumentų cituojama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis. Minėtoje byloje teismų buvo nustatyta, jog iš duomenų galinčių patvirtinti galimai asmens padarytą administracinį nusižengimą buvo tik tarnybinis pranešimas ir dalis neaiškios kilmės garso įrašo. Institucija, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga nepateikė daugiau įrodymų, kurie pašalintų abejones, todėl buvo konstatuota, jog šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nors cituojamu ir nagrinėjamu atveju dėl techninių kliūčių nepavyko užfiksuoti pačio pažeidimo momento, tačiau vis tik šios situacijos negali būti laikomos identiškomis ar panašiomis, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai nei pareiškėjo cituotoje nutartyje, nėra abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo pagrįstumo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra jokio pagrindo abejoti Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia padarytą administracinį nusižengimą.

18.       Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju esantys įrodymai buvo siejami į vientisą loginę grandinę ir pagrįstai konstatuota, jog E. A. padarė jam inkriminuojamą ANK nusižengimą ir už tai buvo nubaustas pagrįstai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimas administraciniame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl vien tik tiesioginis pažeidimo neužfiksavimas nereiškia, kad kiti bylos duomenys nepatvirtina padaryto pažeidimo.

19.       Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog E. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, su apylinkės teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. priimta nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, sprendimas priimtas remiantis bylos medžiaga bei faktinės situacijos vertinimu, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

E. A. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                           Giedrė Telksnienė