Byla Nr. 1S-186-1076/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12

 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu rastas ir paimtas lėšas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų fizinių ir juridinių asmenų, E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 1891 straipsnio 1 dalyje.

2.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. nutarimais, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai buvo apribotos E. M. nuosavybės teisės į lėšas – 242 410 Eur, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, rastas ir paimtas 2016 m. gegužės 12 d. atliekant kratą E. M. gyvenamojoje vietoje. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pirmiau aptartas lėšas, nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos.

II.                      Skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

4.       Kaltinamojo E. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas ir apie priimtą sprendimą informuoti el. paštu – (duomenys neskelbtini) ir/ar korespondencijos adresu – advokato I. N. ir parnerių kontora (duomenys neskelbtini).

4.1.                      Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje konstatuota, kad neteisėto praturtėjimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo kontekste turi būti nustatyta įtariamojo teisėtų pajamų ir turto dalis, tačiau iki šiol nėra nustatyta ir net nebandoma nustatyti E. M. teisėtų pajamų ir turto dalis. Vietoj to, toliau nepagrįstai, vadovaujantis formaliais prokuroro J. Lauciaus prašymais, yra tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas visoms per kratą E. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastoms piniginėms lėšoms, nors dalis jų teisėtai priklauso ir kitiems asmenims, t. y. T. P. ir M. P. bei S. Š. ir I. Š.. Kitos piniginės lėšos – 90 000 Eur paskola iš R. K., 1 490 Eur, 1 600 JAV dolerių ir 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų teisėtai priklauso E. M. ir I. M.. Gynėjas pažymi, kad 690 Eur buvo paimti iš E. M. piniginės, 800 Eur I. M. pateikė STT pareigūnams iš savo delninės, 1 600 JAV dolerių yra šeimos pinigai skirti kelionei į JAV, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų yra šeimos pinigai, kurie liko po kelionės į (duomenys neskelbtini).

4.2.                      Byloje nėra duomenų, kad šios piniginės lėšos būtų nusikalstamos veikos priemonė, įrankis ar rezultatas, ar kad šios pinigų sumos būtų panaudotos kokioje nors galimai nusikalstamoje veikoje, ar kad ant šių lėšų būtų kokių nors nusikalstamos veikos pėdsakų. Taigi, nėra nei vieno duomens, kad šios lėšos atitiktų konfiskuotino turto požymius.

4.3.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek E. M., tiek I. M. yra dirbantys, savo pajamas deklaruojantys asmenys, kurie uždirba pakankamas pajamas galimybei su savimi turėti aukščiau minėtas pinigų sumas, ką, be kita ko, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti VMI specialisto išvada. Gynėjo nuomone, VMI specialisto išvada reikšminga sprendžiant klausimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo ir nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad šie specialisto faktai turėtų būti vertinami tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Skunde gynėjas analizuoja 2017 m. vasario 7 d. VMI specialisto išvadą ir pateikia savo argumentus, analizę ir išvadas.

4.4.                      Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratos metu pas E. M. bute rastoms piniginėms lėšoms yra taikomas jau ilgą laiką, daugiau nei tris metus. Atsižvelgiant į tokį ilgą procesinės prievartos priemonės taikymą, į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas riboja asmens teisę į nuosavybę, o pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais teismai turi išsamiau ir aiškiau argumentuoti sprendimą. Minėtų piniginių lėšų teisėtas įgijimas bei turėjimas yra visiškai pagrįstas bylos medžiagoje esančių duomenų visuma, todėl šioms piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra tęsiamas nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytą proporcingumo reikalavimą bei konstitucinę teisę asmens teisę į nuosavybę, dėl jo laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas turi būti panaikintas, o šios piniginės lėšos, kaip teisėtai priklausančios E. M. ir I. M., turi būti jiems grąžintos.

4.5.                      Gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad vietoj N. Ž. skubiems procesiniams veiksmams paskirtas teisėjas A. Bartkus nėra kolegijos pakeitimas. Nurodo, kad BPK reglamentuoja, jog visus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusius klausimus turi spręsti teismas, kurio žinioje yra byla. Šią baudžiamąją bylą paskirta nagrinėti teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų N. Ž., U. Trumpulio ir J. Kolyčienės, nes šis klausimas neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla. BPK 223 straipsnyje nurodyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje numatytus atvejus.

5.       Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į gynėjo skundą prašo gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį.

5.1.                      Prokuroras nurodo, kad skirtingai negu teigiama gynėjo skunde baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. M. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o šioje proceso stadijoje laikytina, kad šie kaltinimai jam yra pagrįsti. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

5.2.                      Pažymima, kad remiantis E. M. pateiktais kaltinimais, visos skunde įvardintos piniginės lėšos sudaro jam inkriminuotų BK 1891 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėties dalykus, todėl skunde nepagrįstai nurodoma, kad aptariamos piniginės lėšos neatitinka Baudžiamajame įstatyme įtvirtinto konfiskuotino turto požymių. Be to, nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog aptariamos piniginės lėšos galimai buvo įgytos neteisėtai. Prokuroras teigia, kad yra tokie duomenys ir jie išdėstyti kaltinamajame akte. Byloje esančioje VMI prie LR FM 2017 m. vasario 7 d. E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-3 konstatuota, kad nenustatyta, jog E. M. ir I. M. 2016 m. gegužės 12 d. datai teisėtai galėjo turėti 242 410 Eur, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių grynaisiais pinigais, o šie pinigai yra iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių, todėl šios pajamos priskirtinos apmokestintoms pajamoms, nuo kurių apskaičiuotina 36 596,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma (t. 91, b. l. 8-34).

5.3.                      Prokuroras nurodo, kad surinktų byloje duomenų vertinimas yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva, o nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės – nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl išvada dėl aptariamų piniginių lėšų įgijimo teisėtumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš viso negalėtų būti daroma.

5.4.                      Prokuroras nesutinka ir su gynėjo argumentais, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį turtą – pinigines lėšas taikomas ilgai ir neproporcingai. Kaip jau minėjo pirmiau, nuosavybės teisės apribotos tik į tas ir tokias lėšas, kurios sudaro kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų dalyką ir jos atitinka konfiskuotino turto požymius. Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į suformuluotą kaltinimų sunkumą ir bylos apimtį, konfiskuotų lėšų dydį, taikoma procesinė prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Taigi, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.                      Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundas atmestinas.

6.       Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

7.       Baudžiamojoje byloje esantys liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kratos, apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad E. M. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš kaltinimo matyti, kad E. M. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4–5 dalys). Be to, iš E. M. pareikštų kaltinimų matyti, kad šios piniginės lėšos E. M. buvo galimai gautos jam darant BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (106 200 eurų galimai priimti E. M. kaip kyšis), o likę kratos metu paimti grynieji pinigai – 136 210 eurų, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių galimai buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti ir dokumentais nepatvirtinti bei galimai nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos. Taigi, lėšos, kurioms yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas, atitinka konfiskuotino turto požymius. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 723 straipsniai), o ar lėšos gautos nusikalstamu būdu, ar tai yra E. M. ar kitų skunde nurodytų asmenų šeimos teisėtos lėšos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Dėl šių priežasčių gynėjas nepagrįstai nurodo, kad aptariamos piniginės lėšos neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų konfiskuotino turto požymių. 

8.       Gynėjas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo būtina vadovautis specialisto išvada, kuri, jo nuomone, patvirtina, jog M. P. šeima teisėtai galėjo disponuoti 75 000 Eur suma, o Šakinių šeima – 70 000 Eur suma, kadangi ši specialisto išvada, visų pirma, turi būti patikrinta teisiamojo posėdžio metu ir palyginta su byloje esančių įrodymų visuma, t. y. gynėjas iš esmės prašo jau dabar vertinti šią specialisto išvadą kaip įrodymą ir apeliuoja į kaltės klausimo išsprendimą. Kaip jau pirmiau buvo minėta, byloje surinktų duomenų vertinimas yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva, o nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės – nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl negali būti daroma išvada dėl aptariamų piniginių lėšų įgijimo teisėtumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

9.       Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Aptariamu atveju, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Be to, kaltinamojo nuosavybės teisės apribotos tik į tas bei tokio dydžio lėšas, kurios sudaro E. M. inkriminuotų nusikaltimų dalyką. Nuosavybės teisių suvaržymai į E. M. turtą yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į anksčiau aptartas lėšas, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į suformuluotų kaltinimų sunkumą ir bylos apimtį, konfiskuotų lėšų dydį, teisėjų kolegijos nuomone, taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo.

10.       BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką susiklosčius tokiai situacijai, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, o byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, baudžiamąsias bylas skirstyti įgalinimus turintis asmuo turi teisę, laikantis BPK 40 straipsnio 2 dalies nuostatų, paskirti kitą teisėją, kai byla nagrinėjama vienasmeniškai, ar naują teisėjų kolegijos narį  neatidėliotinų procesinių klausimų sprendimui. Proceso šalys turi būti informuotos apie sprendimą paskirti kitą teisėją ar teisėjų kolegiją konkretaus neatidėliotino procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-13-453/2019).

11.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat iš informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-41-873/2019 nagrinėti paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų N. Ž., U. Trumpulio ir J. Kolyčienės. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Budrys baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-873/2019 priėmė 2019 m. birželio 11 d. patvarkymą, kuriuo vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtinto Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjamų bylų (skundų) paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 punktu, 34.3 punktu, atsižvelgdamas į teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos N. Ž. ilgalaikį teisėtą nebuvimą darbe, paskyrė naują teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų J. Kolyčienės, A. Bartkaus ir U. Trumpulio, spręsti klausimą dėl kaltinamajam E. M. skirtos procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo. Teisėja J.Kolyčienė paskirta šios kolegijos pirmininke ir pranešėja (t. 119, b. l. 53). Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu informavo proceso dalyvius apie 2019 m. birželio 27 d., 13.30 val., įvyksiantį rašytinį procesą dėl nuosavybės teisių apribojimo E. M. priklausančiam turtui ir apie pasikeitusią teisėjų kolegiją, t. y. vieną teisėjų kolegijos narį (t. 119, b. l. 54-55).

12.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas nepažeidė BPK normų ir klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo sprendė tinkamos sudėties teismas. Teisėjų kolegiją sudarė baudžiamąsias bylas skirstyti įgalinimus turintis asmuo – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, proceso dalyviai buvo informuoti apie pasikeitusią kolegiją. Be to,  klausimo dėl procesinių prievartos priemonių nagrinėjimas nėra pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės. Sprendžiant dėl procesinės prievartos termino tęsimo tikslingumo nesprendžiamas kaltinamųjų kaltės klausimas, nėra tiriami įrodymai, todėl šį skubų procesinį veiksmą, kai dėl objektyvių priežasčių baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas negali dalyvauti, gali būti pavesta atlikti kitam teisėjui ar teisėjų kolegijai. Tai reiškia, kad skubų procesinį klausimą gali spręsti teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra kitas, o ne bylos iš esmės nagrinėjime ir galutinio sprendimo priėmime dalyvaujantis teisėjas. Todėl teisėjų kolegijos, kuri sudaryta laikantis bylų paskirstymo tvarkos, priimtas sprendimas yra teisėtas, nes jį priėmė teisėtos sudėties teismas.

13.       Be to, kaip jau pirmiau minėta, proceso dalyviai apie teisėjų kolegijos, kuri turėjo spręsti tik neatidėliotinus procesinius klausimus, o ne nagrinėti bylą iš esmės, sudėties pasikeitimą buvo informuoti. Kaltinamojo gynėjas atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus 2019 m. birželio 7 d. prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo nereiškė nušalinimų teisėjų kolegijai, o tik kėlė klausimą, ar nurodyta teisėjų kolegija gali spręsti klausimą dėl E. M. piniginėms lėšoms taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo.

14.       Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principo bei BPK 151 straipsnyje įtvirtintos laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (termino pratęsimo) tvarkos nepažeidė, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus mišri teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kazys Kailiūnas

                                                               Ernesta Montvidienė

                                                                                                                             Justas Namavičius