Civilinė byla Nr. e2-66-973/2021

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-0741-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.1; 2.4.2.13.; 2.6.8.8.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 3 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M., ieškovės atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

atsakovės J. B. personalinės įmonės vadovei J. B., atsakovės atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. B. personalinei įmonei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo išreikalauti kilnojamuosius namelius, stovinčius adresu (duomenys neskelbtini), su juose esančiais kilnojamaisiais daiktais, nurodytais sąraše Nr. l iš neteisėto atsakovės J. B. personalinės įmonės valdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė J. B. personalinė įmonė 2017-07-27 sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį Nr. JD-3384, kuria ieškovė atsakovei pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl bendros parduodamo turto kainos, t. y. 300 000 Eur, bei sutarties 3.3.1.-3.3.4. nustatytos visos turto kainos sumokėjimo tvarkos. Pagal 3.3.1. punktą atsakovė įsipareigojo iki 2017-08-01 pervesti - 100 000 Eur, šią sumą pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sąskaitą, pagal 3.3.2. punktą iki 2018-08-30 76 000 Eur, šią sumą pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sąskaitą, pagal 3.3.3. punktą iki 2018-08-30 - 24 000 Eur, šią sumą pervedant į pardavėjo , t. y. ieškovės sąskaitą, pagal 3.3.4. punktą iki 2020-08-01 - 100 000 Eur, šią sumą pervedant į pardavėjos sąskaitą. Sutarties 4.2. punkte numatyta, jog Daiktas perduodamas pirkėjui, kai jis pilnai įvykdo 3.3.1, 3.3.2 ir 3.3.3 punktuose numatytus įsipareigojimus. Sutarties 4.3 numatyta, jog Daikto perdavimas ir jo priėmimas įforminamas tarp šalių pasirašomu ir notaro patvirtinamu Daikto priėmimo-perdavimo aktu. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020-02-11 priėmė sprendimą už akių, kuriuo pripažino J. B. personalinei įmonei 2017-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2018-09-10 nuosavybės teisę į visą pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turtą - 0,20 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) su šiame sklype esančiu 79,13 kv. m. ploto pastatu- gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visais kitais šiame sklype esančiais pastatais, statiniais, įrenginiais, sodiniais ir kitokiais objektais. Bei įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perduoti J. B. personalinei įmonei visus su 2017-07-27 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu turtu susijusius dokumentus. Nurodė, kad J. B. personalinės įmonės įsigytame iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki šiol stovi UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausantys kilnojami nameliai: Namelis Tudor Ambasadaeur, Namelis Cornaby Crown, Namelis Willerby Leven, Namelis Willerby Granada, Namelis Cosall Torbay, Namelis Wilerby Jupiter. Kilnojamus mobilius namelius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2007-12-21 už 26578,43 Eur ir turi tai patvirtinančius įsigijimo dokumentus - įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat šių namelių įrengimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar papildomai investavo 6866,80 Eur. Šie mobilūs nameliai yra atskiri kilnojamo turto objektai, jie nėra žemės sklypo priklausiniai ir nebuvo perleisti pirkėjui J. B. personalinei įmonei 2017-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė piktnaudžiauja ir šališkai interpretuoja 2017-07-27 nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, kurios nenumato kilnojamojo turto perleidimo. Notarinėje nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei parduoda Daiktą 1: Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Daiktą 2: pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad notarinės sutarties punktas, kuriame cituojamos CK 6.395 str. nuostatos įtvirtinančios, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, negali būti aiškinamos plečiamai. Remiantis šiomis nuostatomis pirkimo - pardavimo sutartis negali būti interpretuojama taip, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui pereina ir nuosavybės teisė į sklype esančius pardavėjo kilnojamus daiktus, kurie nėra sklypo ar namo priklausiniai ir kuriuos pardavėjas gali laisvai išsivežti nepakenkiant sklypui ir/ar gyvenamajam namui. Teigia, kad jei ieškovė būtų siekusi parduoti kilnojamuosius namelius, tokia šalių valia butų aiškiai įtvirtinta sutartyje ir joje būtų įvardinti bei individualizuoti visi parduodami nameliai. Joks įmonės turtas negali būti parduodamas žodiniu susitarimu, kaip teigia J. B., nurodydama, kad dar 2017 m. su pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žodinė sutartis, kad žemės sklype esantys šeši vagonėliai (kemperiai) parduodami kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Faktą, kad 2017-07-27 pirkimo - pardavimo sutartimi pirkėjui J. B. personalinei įmonei nebuvo parduoti kilnojami nameliai patvirtina ir tai, kad nameliai ir po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuomojami R. komercijos firmai „(duomenys neskelbtini)“. Akcentavo, jog 2017-05-03 nuomos sutarties Nr. 2012/01 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo R. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ 5 metų laikotarpiui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamą namelį Tudor Ambasadaeur, kilnojamą namelį Cornaby Crovvn, kilnojamą namelį Willerby Leven, kilnojamą namelį Willerby Granada, kilnojamą namelį Cosall Torbay, kilnojamą namelį Wilerby Jupiter bei žemės sklypą 18 arų. Atkreipė dėmesį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama ne tik dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, bet ir kilnojamų namelių nuomos sutartį, labai aiškiai ir tiksliai juos įvardijo sutartyje. Po to, kai buvo sudaryta 2017-07-27 pirkimo - pardavimo sutartis su J. B. įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-30 pasirašė su R. komercine firma susitarimą, kuriuo šalys sutarė nutraukti patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį nuo 2017-09-15. Taigi, nuomos sutartis buvo nutraukta tik dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomos. Nuomos sutartis toje dalyje, kuria išnuomoti kilnojami nameliai nebuvo nutraukta sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su J. B. įmone. Tai taip pat patvirtina, kad minėta pirkimo - pardavimo sutartimi kilnojami nameliai nebuvo parduoti. Kilnojamais nameliais nuomos sutarties Nr. 2012/01 pagrindu naudojosi R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019-12-09, kuomet dėl nevykdytų nuomos sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė nuomos sutartį. Teigia, kad šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu, kurių pagrindu atsakovė galėtų atsisakyti grąžinti ieškovei jai priklausančius daiktus: šešis kilnojamus mobilius namelius iš jų įrengimui panaudotus kilnojamus daiktus.

Atsakovė J. B. personalinė įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2017 metų iki šiol ginčo kilnojamuosius namelius valdo ir jais naudojasi atsakovas J. B. personalinė įmonė, kuriuos ieškovas jai, kartu su visu kitu sutartyje nurodytu turtu, faktiškai perdavė iškart po sutarties pasirašymo. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ir sumokėjusi visą sutartyje nurodytą įsigyto turto kainą, taigi ieškovas ieškinio pareiškimo momentu neturi jokių nuosavybės teisių į kilnojamuosius namelius. Ieškovas nei savo ieškinio argumentais, nei prie jo pridedamais dokumentais nepaneigė prezumpcijos, numatančios, jog atsakovas yra teisėtas kilnojamųjų namelių valdytojas, todėl jo pareikštas ieškinys yra atmestinas. Nepagrįstą ieškinio teiginį, jog sutartimi neva nebuvo atsakovui parduoti šiame žemės sklype sutarties sudarymo metu buvę kilnojamieji nameliai, neabejotinai visiškai paneigia sutarties 2.6 punktas, kuriame pats ieškovo atstovas V. M. aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog jokiu kitų objektų, pastatų, statinių ar įrenginių, sodinių ar kitokių objektų priklausančių pardavėjui nuosavybės teise, tačiau neperleidžiamų pagal šių sutartį, žemės sklype nėra. Pažymėjo, kad ginčo kilnojamieji nameliai tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir dabar nebuvo šiaip pastatyti parduodamame žemės sklype, o buvo visiškai pritaikyti, kaip stacionarūs statiniai, žmonėms nuolat gyventi (poilsiauti) vasaros metu. t. y. į kiekvieną iš šių kilnojamųjų namelių atvestos požeminės komunikacijos (vandentiekis ir kanalizacija), prijungta elektra, iki kiekvieno iš šių namelių nutiesti mediniai takai, prie namelių įrengtos stacionarios terasos. Kitaip tariant šie nameliai yra prijungti prie žemės sklypo. Klasikinė superficies solo cedit (kas yra sklypo viršuje, jam ir priklauso) taisyklė reiškia, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui. Kartu tai reiškia žemės sklypo savininko nuosavybės įgijimą į visus prie žemės sklypo prijungtus daiktus ir nuosavybės teisės į šiuos objektus praradimą kitiems asmenims.Taigi šie argumentai sudaro pagrindą daryti neginčijamą išvadą, jog šalys sutartimi aiškiai sutarė ne tik dėl ieškovui iki sutarties sudarymo momento priklausiusių žemės sklypo bei pastato-gyvenamojo namo, tačiau ir dėl visų kitų parduodamame žemės sklype esančių pastatų, statinių, įrenginių ir/ar kitokių objektų (įskaitant ir žemės sklype esančius kilnojamuosius namelius su visa jų infrastruktūra), pirkimo- pardavimo. Faktą, jog pirkėjui pardavėjas pardavė ne tik žemės sklypą ir jame esantį pastatą-gyvenamąjį namą, tačiau ir visus kitus žemės sklype esančius statinius, įrenginius ir/ar kitokius objektus (įskaitant ir kilnojamuosius namelius su jų naudojimui reikiama infrastruktūra), patvirtina ir šalių sutarta parduodamo turto kaina, numatyta Sutarties 3.1 punkte, t. y. 300.000 Eur. Tai įrodo turto vertinimas, kuriuo turto vertintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, jog 2017 birželio 29 d. (t. y. likus mažiau nei mėnesiui iki Sutarties sudarymo dienos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pastato-gyvenamojo namo rinkos kaina buvo 205.000 Eur (į šią kainą nebuvo įtraukta nekilnojamųjų namelių kaina), tuo tarpu sutartimi atsakovas turtą iš ieškovo įsigijo už net 95.000 Eur didesnę kainą, nei nepriklausomo turto vertintojo nustatyta žemės sklypo bei pastato-gyvenamojo namo rinkos vertė. Todėl ši aplinkybė, t. y. 95.000 Eur didesnė kaina, neabejotinai patvirtina, jog sutartimi šalys susitarė ne tik dėl žemės sklypo bei jame esančio pastato-gyvenamojo namo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pridedama sutartis, kurią jis įvardija, kaip 2017-07-30 sutarties kopija, kuri neva buvo sudaryta 2017-07-30 siekiant nuo 2017-09-15 nutraukti 2017-05-03 nuomos sutarties Nr. 2012/01 dalį, iš tiesų buvo sudaryta ne 2017-07-30, o net dešimčia metu anksčiau, t.y. 2007-07-30 ir šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ su V. R. komercijos firma „(duomenys neskelbtini)“ nutarė nutraukti 2001-09-03 nuomos sutartį ir 2004-04-01 sutartį. Mano, kad tai yra neabejotinai dar vienas piktybiškas ieškovo nesąžiningumas, o ne netyčinis suklydimas rengiant ieškinį. Šie duomenys dar kartą įrodo, kad nuo 2017 metų tarp šalių pasirašytos sutarties kilnojamieji nameliai ieškovo niekam nebuvo nuomojami. Pažymėjo, kad šį faktą patvirtino ir ieškovė teikdama atsiliepimą byloje Nr. 2-346-995/2020. Be to, sutarties 5.1.6 punkte pardavėjas vienareikšmiškai patvirtino, jog parduodamas turtas niekam kitam neperleistas, neperduotas ir neišnuomotas. Taip pat pažymi, jog paties ieškovo vienašališkai parengtuose dokumentuose išvardinti daiktai (puodų rinkiniai, rankšluosčiai, antklodės, kastuvas, dažai, dėvėti drabužiai ir pan.) niekada jai nebuvo perduoti, todėl atsakovė jų grąžinti ieškovui neturi jokių galimybių. Ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šie jo vardijami daiktai buvo perduoti atsakovui. Svarbu ir tai, jog ieškovo teigimu nameliuose buvusius buities reikmenis jis įsigijo 2007 metais. Tuo tarpu kilnojamieji nameliai atsakovei buvo perduoti po 2017-07-27, todėl apskritai nėra aišku, ar po dešimties metų naudojimo šie daiktai dar egzistavo ir kokia buvo jų piniginė vertė.

Trečiasis asmuo V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 liepos mėnesio iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su šiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu bei stacionariai įrengtais šešiais kilnojamaisiais nameliais, skirtais poilsiautojų apgyvendinimui šiltuoju metų laiku. Paskutinė tarp trečiojo asmens ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis buvo sudaryta 2017 gegužės 3 d. Praėjus visai nedaug laiko po 2017 gegužės 3 d. sutarties sudarymo (tai galėjo būti 2017 birželio mėn. pabaiga - liepos mėn. pradžia) į išnuomotą žemės sklypą atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. nuomininko vadovui V. R. pareiškė, jog įmonė turi sunkumų vykdydama savo finansinius įsipareigojimus bankui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarė parduoti žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir šešiais stacionariai įrengtais kilnojamaisiais nameliais, kad galėtų padengti turimas skolas bankui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas žodžiu pasiūlė nuomininko vadovui V. R. pirkti visą nuomojamą turtą. Trečiojo asmens vadovas V. R. pasitikslino, kas konkrečiai yra parduodama, į ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. atsakė - žemės sklypas ir viskas, kas yra šiame žemės sklype, t. y. gyvenamasis namas ir visi šeši žemės sklype stacionariai įrengti kilnojamieji nameliai. V. R. atsisakė turtą pirkti, tačiau atsižvelgdama į susidariusią situaciją bei V. M. nurodytas dideles finansines bėdas vykdant įsipareigojimus bankui, o taip pat siekdama pagelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusiam nuomotojui, geranoriškai sutiko nutraukti neseniai sudarytą nuomos sutartį ir grąžinti nuomojamą turtą, kad savininkas galėtų jį be kliūčių parduoti. Atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutarties 5 dalies 2 punkte šalys numatė, jog abipusiu susitarimu sutartį galima nutraukti bet kuriuo metu, nuomos sutartis šiuo pagrindu tarp šalių žodiniu susitarimu buvo nutraukta 2021 liepos mėnesį, o visą iki tol nuomotą turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir šešis kilnojamuosius namelius - nuomininkas V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ iškart grąžino nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2017 liepos mėn. jokio nuomos sutartyje nurodyto turto nebevaldė ir juo niekada nebesinaudojo. Nurodė, kad aplinkybę, jog nuomos santykiai toliau nesitęsė, patvirtino faktas, jog ieškovė nuo 2017 rugpjūčio mėnesio nebeišrašinėjo jokių PVM saskaitų-faktūrų už teikiamas paslaugas nebeišrašinėjo. Pažymėjo, kad visi trečiojo asmens mokėjimai ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami tik bankiniais pavedimais, todėl jeigu kokių nors mokėjimų būtų buvę atlikta po 2017 liepos mėnesio, tai neabejotinai ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią bylą būtų pateikęs tai patvirtinančius mokėjimo pavedimus. Nurodė ir tai, jog 2007-07-30, kuomet buvo pasirašytas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktas susitarimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) apskritai dar nebuvo nė vieno iš šioje byloje aptariamu namelių, todėl šiame susitarime apie juos negalėjo būti nieko aptariama ar tuo labiau neva pratęsiama žemės sklype tuo metu dar nė neegzistavusių kilnojamųjų nameliu nuoma. Taip pat ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nepaaiškina ir to, kaip gi galėtų būti trečiajam asmeniui nuomojami nameliai, stacionariai įrengti žemės sklype, kurį ieškovas pardavė ir dar 2017 liepos mėnesį perdavė faktiškai naudotis kitam juridiniam asmeniu, t. y. atsakovui J. B. personalinei įmonei. Nurodė, kad dėl anksčiau laiko nutrauktos sutarties kreipėsi į ieškovą, kad būtų grąžinta sumokėtas dalis nuomos mokesčio, tačiau nepaisant net kelių rašytinių reikalavimų pateikimo, nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio teisėto ir pagrįsto buvusio nuomininko reikalavimo iki šiol nėra įvykdęs. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuomotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ versija dėl tariamos nuomos iki 2019 gruodžio 9 d., atsirado būtent tuomet, kai V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo aktyviau reikalauti grąžinti dalį sumokėto nuomos mokesčio, todėl mano, jog tokia nepagrįsta versija yra bandoma tik nesąžiningai išvengti trečiojo asmens sumokėto nuomos mokesčio grąžinimo. Taip pat nurodė, kad V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. personalinė įmonė yra visiškai atskiri juridiniai asmenys, kurie savo veiklą vykdo savarankiškai ir tarpusavyje niekaip nėra susiję, taip pat vykdo visiškai skirtingas veiklas. V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi jokių mokėjimų ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovą J. B. personalinę įmonę, taip pat kaip ir atsakovas J. B. personalinė įmonė nėra atlikusi jokių mokėjimų už V. R. komercinę firmą „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M. ir ieškovės atstovas advokatas G. Dabkevičius palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sutartyje nėra jokių nuorodų, kad perleidžiamas kilnojamasis turtas- kilnojamieji nameliai ir baldai juose. Pažymėjo, kad pati J. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų į namelius. Pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendime už akių nėra nieko pasakyta apie kilnojamuosius namelius, o tai reiškia, kad šis turtas nei pirkimo-pardavimo sutartimi, nei teismo sprendimu atsakovei nebuvo perleistas. Nameliai buvo įsigyti 2007 metais ir nuomojami V. R. komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“. Konfliktai dėl namelių iškilo tik po teismo sprendimo už akių, kai V. M. norėjo atlaisvinti žemės sklypą. V. R. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ namelius nuomojosi nuo 2017 metų iki 2019 metų, kai sutartis buvo nutraukta dėl sutarties nevykdymo (nemokėjo nuomos mokesčio).

V. M. apklaustas teisme papildomai nurodė, kad visas pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas derino būtent su V. R., tačiau sutartį pasirašė su J. B.. Juos jis vertino kaip vieną šeimą. J. B. dar 2015, 2016 ir vėliau mokėjo komunalinius mokesčius už V. R. firmą. Nurodė, kad su V. R. po sutarties pasirašymo susitarė, kad pasiims kilnojamuosius daiktus-kieme stovėjusias priekabas, mašinas, kepsnines, namelius. Tik 2019 metais sužinojo, kad V. R. nesinaudoja nameliais. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 2.6 punktas buvo aptartas ir įtrauktas notarės iniciatyva, kaip nurodė notarė, kad nekiltų vėliau jokių klausimų. Tiek parduotas namas, tiek kilnojamieji nameliai buvo skirti nuomai. V. R. buvo išnuomotas visas kompleksas. Už nuomą V. R. 2017 padarė pavedimą, o vėliau iš dalies atsiskaitydavo grynais pinigais. Nors sutartimi buvo susitarta su J. B. dėl mokėjimo nurodymų ir nuosavybės perėjimo momento, tačiau faktiškai jis laikė, kad namas ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jam iki priėmimo-perdavimo akto sudarymo. Neginčijo, kad J. B. įvykdė visas sutarties sąlygas.

Atsakovės J. B. personalinės įmonės savininkė J. B. ir atsakovės atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad būtent ieškovas buvo pirkimo-pardavimo sutarties iniciatorius ir pardavė vis kompleksą, tarp jų ir kilnojamuosius namelius. Nameliai kieme stovi labai senai, į juos nuvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, takeliai, padarytos terasos. Pažymėjo, kad reikalavimas atiduoti namelius atsirado tik po trijų metų. Nors J. B. įvykdė sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo, tačiau jis nesudarė priėmimo-perdavimo akto, dėl ko atsakovė turėjo kreiptis į teismą. Dėl nesąžiningo ieškovo elgesio atsakovė negalėjo turto įregistruoti savo vardu Registrų centre, sudaryti sutarčių su paslaugų tiekėjais. Dar daugiau, V. M. kreipėsi į elektros tiekėją ir atjungė elektrą. 2019-12-27 V. M. atvyko į ginčo objektą ir bandė neteisėtai išsivežti namelius. Be to, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kitoje byloje teiktame atsiliepime nurodė, kad jis visą turtą po pardavimo faktiškai naudotis perdavė J. B. įmonei. Byloje nėra jokių dokumentų, kad turtas būtų buvęs apsunkintas nuoma. Visos sąskaitos po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo buvo išrašomos J. B. įmonei. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad nameliuose buvo ieškovės nurodyti sąraše Nr. 1 nurodyti daiktai, į bylą nepateikti jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Advokatė pažymėjo, kad ieškovo su papildomai pateiktais dokumentais pateiktos 2016-07-18 ir 2019-08-31 PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, todėl prašo kreiptis į prokurorą ir pranešti apie galimą nusikaltimą, t. y. dokumentų klastojimą. Taip pat skirti ieškovui 5000 Eur baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį bei sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, įpareigojant ieškovą 50 procentų iš paskirtos baudos sumokėti atsakovei.

Atsakovės atstovė J. B. teisme papildomai parodė, kad ji, o ne V. R. derino sutarties sąlygas su V. M. dar 2017 metų birželio mėnesį. V. M. jai nurodė, kad parduoda viską kas yra sklype. Kompleksą, nors ir didele kaina, ji nusprendė pirkti, nes norėjo atsiriboti nuo kenkėjiško kaimyno. Ji šalia V. M. valdomos bendrovės turi savo kavinę, kurioje nuo 1995 metų turi verslą. Nors pas notarą ją atvežė V. R., tačiau pas notarą ji ėjo be jo. Be to, jos ir V. R. įmonė yra atskiri objektai, todėl byloje neturi visiškai jokios reikšmės jų tarpusavio santykiai. Pažymėjo, kad po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo V. M. jai asmeniškai perdavė raktus tiek nuo pagrindinio namo, tiek nuo visų namelių. Taip pat nurodė, kad po 2017 metų visos sąskaitos buvo rašomos jos įmonei, kas tik patvirtina, kad V. R. jokios veiklos pagal nuomos sutartį ten nevykdė.

Teisme apklaustas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. R. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. R. parodė, kad nuomos sutartis žodiniu susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta nuo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Sutarties sąlygos su juo nebuvo derintos, nes jis neketino pirkti to objekto. Teikdamas siūlymą V. M. nurodė, kad parduoda viską kas yra sklype. Su V. M. atsiskaitydavo visada tik mokėjimo pavedimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017-07-27 tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo) ir atsakovės J. B. PĮ (pirkėjo) buvo sudaryta notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartis (toliau Sutartis), kurios pagrindu pardavėjas pardavė, o pirkėjas nuosavybės teise įsigijo 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) su šiame žemės sklype esančiu 79,13 m2 ploto pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visais kitais šiame žemės sklype esančiais pastatais, statiniais, įrenginiais, sodiniais ir kitokiais objektais, esančius (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.1., 2.1.2., 2.5. punktai). Šalys minėtos sutarties 3.1. punktu susitarė, kad bendra perkamų Daiktų kaina yra 300 000,00 Eur, kuri yra galutinė ir apima visus mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie taikomi šios sutarties sudarymo momentu. Sutarties 3.3 punktu šalys numatė sutartos kainos apmokėjimo tvarką, pagal kurią ieškovė atsiskaityti su atsakove turėjo Sutarties 3.3.1 - 3.3.4 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 3.3.1. punktą ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. rugpjūčio l d. pervesti – 100 000,00 Eur, šią sumą pervedant į atsakovės hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sąskaitą, pagal 3.3.2. punktą iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 76 000,00 Eur, šią sumą pervedant į atsakovės hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sąskaitą, pagal 3.3.3. punktą iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 24 000,00 Eur, šią sumą pervedant į pardavėjo, t. y. atsakovės sąskaitą; pagal 3.3.4. punktą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 100 000,00 Eur, šią sumą pervedant į atsakovės sąskaitą. Sutarties 4.2 p. atsakovė įsipareigojo per septynias darbo dienas po to, kai pirkėja, t. y. ieškovė pilnai įvykdo Sutarties 3.3.1, 3.3.2 ir 3.3.3 punktuose numatytus įsipareigojimus (mokėjimus), perduoti Sutarties nuostatas atitinkantį Daiktą, taip pat visus su juo susijusius dokumentus (Daikto kadastrinių matavimų bylą) pirkėjo (Ieškovo) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo juos priimti ir per vieną darbo dieną įregistruoti nuosavybės teises viešajame registre, bei tikslu užtikrinti pardavėjo reikalavimo teises, atsirandančias pagal Sutarties 3.3.4. punktą, sudaryti hipotekos sutartį ir per 3 darbo dienas po to, kai pardavėjas atliks visus veiksmus, susijusius su hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimu viešame registre. Sutarties 4.3 p. šalys numatė, jog Daikto perdavimas ir jo priėmimas Sutarties 4.2 punkte nustatyta tvarka įforminamas tarp šalių pasirašomu ir notaro patvirtinamu Daikto priėmimo - perdavimo aktu, o nuosavybės teisė pirkėjui (Ieškovui) pereina nuo šio akto pasirašymo momento. Analogiška nuostata nustatyta ir Sutarties 4.1. punkte, t. y. jog vadovaujantis CK 6.393 straipsniu ir 6.398 straipsniu, nuosavybės teisė į Daiktą pirkėjui pereina nuo Daikto jam perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo atstovo ir pirkėjo atstovo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020-02-11 sprendimu už akių byloje Nr. 2-346-995/2020 buvo konstatuota, kad J. B. personalinė įmonė savo prievoles pagal 2017 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.3.1. – 3.3.3. punktus tinkamai įvykdė, t. y. Sutarties 3.3.1. – 3.3.3. punktuose nustatyta tvarka ir terminais sumokėjo už šia sutartimi įsigytus daiktus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo prievolės pagal Sutarties 4.2. – 4.3. punktus nevykdė, t. y. neperdavė pirkėjai su įsigytu Sutartimi Daiktu susijusių dokumentų, taip pat neįformino priėmimo – perdavimo akto Sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka įforminant tarp šalių pasirašomu ir notaro patvirtintu priėmimo – perdavimo aktu. Sprendimu, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“  prieštaravimų neteikė, be kita ko, nustatyta, kad sutartyje nurodytas turtas pirkėjui faktiškai buvo perduotas iškart po sutarties pasirašymo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki sprendimo priėmimo atsisakė pirkėjai perduoti visus su daiktu susijusius dokumentus (kadastrinių matavimų bylą ir kt.) bei vengia turto priėmimą - perdavimą pirkėjui įforminti sutartyje nustatyta tvarka, t. y. pasirašyti notarinės formos priėmimo-perdavimo aktą (pagal Sutarties 4.2 - 4.3 punktai), kuris turėjo būti pasirašytas ne vėliau, kaip per 7 darbo dienas po Sutarties 3.3.3 punkte numatyto mokėjimo (2018 m. rugpjūčio 30 d.), t. y. ne vėliau, kaip iki 2018 rugsėjo 10 d. Teismas 2020-02-11 sprendimu už akių pripažino J. B. personalinei įmonei 2017 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuo 2018 rugsėjo 10 d. nuosavybės teisę į visą pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turtą - 0,20 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), su šiame žemės sklype esančiu 79,13 m2 ploto pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visais kitais šiame žemės sklype esančiais pastatais, statiniais, įrenginiais, sodiniais ir kitokiais objektais.

Byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties 2.6 punkto aiškinimo. Ieškovas nurodo, kad sutartimi nepardavė sklype stovinčių kilnojamųjų namelių, nes jie sutartyje atskirai neaptarti kaip parduodami, kai tuo tarpu atsakovė teigia, kad sutarties 2.6 punktas kaip tik patvirtina faktą, kad ieškovė pardavė visus objektus stovėjusius sklype, tame tarpe ir kilnojamuosius nemelius.

CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą. 

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).

Išanalizavus visus byloje esančius rašytinius duomenis, išklausius teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visi vindikaciniam reikalavimui reikšti įstatyme nustatyti pagrindai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad ieškinio pareiškimo metu turi nuosavybės teisę į namelius, kad valdymo teisę į namelius prarado be savo valios ir, kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai dėl ginčo objekto. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios bus aptartos žemiau, leidžia daryti išvadą, kad 2017-07-27 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė atsakovei J. B. įmonei ginčo namelius, t. y. kad savo valia, pardavė ginčo namelius, 2017-07-27 sutartimi.

 Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-1075/2019 21 punktą).

Pirkimo-pardavimo sutarties 2.6 punktu ieškovė patvirtino, kad jokiu kitų objektų, pastatų, statinių ar įrenginių, sodinių ar kitokių objektų priklausančių pardavėjui nuosavybės teise, tačiau neperleidžiamų pagal šių sutartį, žemės sklype nėra. Kartu su žemės sklypu pirkėjo nuosavybėn pereina žemės sklype esantys visi vandens telkiniai, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, statiniai ar įrengimai bei kiti žemės sklypo priklausiniai. Be to, sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad šalims buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.395 straipsniu, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu jis atskirai neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo įgyjėjui. Teismo posėdžio metu V. M. patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu notarė atskirai aptarė ir išaiškino šalims CK 6.395 straipsnio prasmę ir pasekmes. Taigi vien tik šių duomenų teismui pakanka padaryti pagrįstą išvadą, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyką sudarė ne tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti namas ir žemės sklypas, bet ir kiti žemės sklype esantys objektai. Atkreiptinas dėmesys, kad kilnojamieji nameliai nuo pat jų įsigijimo 2007 metų pabaigos buvo naudojami vystyti nuomos verslą žemės sklype. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad nameliai, nors savo esme ir kilnojamieji, tačiau su žemės sklypu buvo sujungti taip, kad be papildomų pastangų jų negalima atskirti. Iš 2017-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos matyti, kad iki kiekvieno namelio yra išvedžioti takeliai, padarytos terasos. V. M. taip pat patvirtino, kad prie jų privesta elektra, vandentiekis, kanalizacija. Akivaizdu, kad pagrindinis namas, kuris, beje, taip pat buvo skirtas poilsiautojų nuomai bei žemės sklype esantys kilnojamieji nameliai sudarė bendrą kompleksą. Jį kaip vientisą kompleksą ieškovė nuomojo ir trečiajam asmeniui. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl visiškai neįtikinami V. M. aiškinimai, kad jis kaip juridinio asmens atstovas, sutarties pasirašymo metu būtų atskirai neaptaręs kilnojamųjų namelių nuosavybės teisės išsaugojimo klausimą. Priešingai sutartyje labai aiškiai nurodyta, kad žemės sklype nėra jokių objektų, kurių ieškovas neperleidžia. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Tai yra įtvirtina klasikinė superficies solo cedit (kas yra sklypo viršuje, jam ir priklauso) taisyklė, reiškianti, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui. Kartu tai reiškia žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgijimą į visus prie žemės sklypo prijungtus daiktus ir nuosavybės teisės į šiuos objektus praradimą kitiems asmenims. Tokiu būdu CK 4.40 straipsnio 1 dalis įtvirtina susijungimą kaip nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindą. Be abejo, sutarties šalys turi teisę aptarti ir kitokias sutarties sąlygas, tačiau akivaizdu, kad 2017-07-27 sutartimi tai nebuvo padaryta. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kilnojamieji nameliai buvo sujungti su žemės paviršiumi ir sudarė vientisą kompleksą. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra jokio susitarimo, kuris rodytų pardavėjo siekį kilnojamuosius namelius išsaugoti savo nuosavybėje. Tokio ketinimo neįrodo ir jokie byloje esantys duomenys. Teismo vertinimu, pažodinis sutarties aiškinimas visiškai atitinka tikrąją sutarties šalių valią sutarties pasirašymo metu.

Ieškovas aplinkybę, kad ginčo nameliai nebuvo tarp šalių 2017-07-27 sudarytos sutarties dalykas iš esmės įrodinėjo aplinkybe, kad tiek iki sutarties, tiek po sutarties sudarymo ginčo namelius ir toliau nuomojo trečiajam asmeniui V. R. komercijos firmai „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau reikia pastebėti, kad tiek į bylą teikti rašytiniai bylos duomenys, tiek ieškovo atstovo V. M. bylos nagrinėjimo teikti aiškinimai apie tarp ieškovo ir trečiojo asmens besitęsiančius nuomos santykius buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai, kad po 2017-07-27 sutarties sudarymo sutarties dalyku buvęs turtas nebuvo apsunkintas nuoma įrodo ne tik tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 5.1.6. punktas, kuriame nurodyta, kad parduodamas daiktas niekam kitam neperleistas, neareštuotas, neperduotas, neišnuomotas, bet ir kiti rašytiniai bylos duomenys, šalių elgesys po sutarties sudarymo. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ginčo nameliai ar koks nors kitas turtas po 2017-07-27 toliau buvo nuomojamas.

Ieškovas su ieškiniu pateikė 2017-05-03 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens V. R. komercijos firmos „(duomenys neskelbtini)“, kuria ieškovė išnuomojo penkerių metų laikotarpiui visą objektą-gyvenamąjį namą, žemės sklypą, ginčo kilnojamuosius namelius. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017-07-30, t. y. po pirkimo-pardavimo su atsakove sudarymo, pasirašė susitarimą su trečiuoju asmeniu, kad nutraukia gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomą, tačiau į bylą pateikė ne 2017-07-30 sutartį, o dešimčia metų anksčiau pasirašytą sutartį. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens atstovas V. R. patvirtino, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-07-27 nuomojosi visą kompleksą, į kurį įėjo ir ginčo nameliai, tačiau po to, kai objektas buvo parduotas, nuomos santykių nebetęsė, jie buvo nutraukti žodiniu susitarimu. V. R. patvirtino, kad V. M. pasiūlius pirkti visą objektą, tame tarpe ir kilnojamuosius namelius, jis pasiūlymo atsisakė ir toliau jokių sutarties sąlygų su V. M. nederino. Į bylą buvo pateiktos kelios 2019 metais V. R. komercijos firmai „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros (dėl kurių tikrumo atsakovės atstovė kėlė abejones) bei kasos pajamų apie grynų pinigų gavimą 2018 ir 2019 metais išrašyti orderiai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš kasos pajamų orderių negalima nustatyti iš ko ir dėl kokio objekto nuomos V. M. gavo grynuosius pinigus. Dar daugiau, visiškai nesuprantamas tuomet ieškovo pateiktas į bylą su ieškiniu 2019-12-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas V. R. komercijos firmai apie nuomos mokesčio nemokėjimą už du metus, kai ieškovo atstovas į bylą vėliau teikė priešingus duomenis, kad dalinius mokėjimus gavo. Teisme apklaustas V. R. nurodė, kad jokio pranešimo apie skolą nėra gavęs, jokių mokėjimų grynaisiais V. M. nėra davęs ir apskritai po 2017-07-27 jokie nuomos santykiai jų nebesiejo. Šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės ir jos atstovų teiktų paaiškinimų nenuoseklumą. Kita vertus, V. R. ir V. M. valdomų įmonių prievoliniai santykiai, jei tokie ir buvo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip, beje, šiai bylai teisingai išnagrinėti neturi jokios teisinės reikšmės V. M. ir J. B. asmeniniai santykiai, nes sandoriai buvo sudaromi tarp įmonių ir ginčas kyla ne tarp V. R. ir J. B., o tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamos V. M. ir J. B. personalinės įmonės. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros leidžia daryti priešingą išvadą, kad po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo būtent J. B. personalinei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė išrašydavo sąskaitas už komunalines paslaugas. Aplinkybę, kad visas turtas po sutarties pasirašymo faktiškai buvo perduotas valdyti atsakovei, patvirtinta ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendimu byloje Nr. 2-346-995/2020.

Papildomai reikia pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl kilnojamųjų namelių ar kitokių daiktų iki 2019 metų pabaigos. V. M. teisme patvirtino, kad jam nekilo visiškai jokių problemų iš teritorijos pasiimant kitus daiktus po sutarties pasirašymo. Kaip teisme patvirtino J. B., problemos su ieškovu kilo po to, kai jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perduoti visus dokumentus, surašyti priėmimo-perdavimo aktą, kas užkirto atsakovei galimybę Registrų centre įregistruoti nuosavybę. Būtent dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovė 2019-12-03 buvo priversta kreiptis į teismą, kad būtų teismo sprendimu pripažinta nuosavybės teisė į turtą. Iš prie bylos pridėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019-12-27 išlauždamas gyvenamojo namo durų spyną V. M. pasikėsino pasiimti eilę daiktų iš gyvenamojo namo ir namelių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. M. 2019-12-06 gavo atsakovės 2019-12-03 ieškinį byloje Nr. 2-346-995/2020 dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir tik po to surašė 2019-12-09 pranešimą V. R. firmai apie skolą bei 2019-12-27 nuvyko į sutartimi atsakovei parduotą turtą be J. B. žinios pasiimti įvairių daiktų. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad V. M. reikalavimai dėl kilnojamųjų namelių atsirado praėjus beveik dviems su puse metų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir galimai susiję ne su faktiškai egzistuojančia nuosavybės teise, bet toliau besitęsiančiu 2017-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, neįrodė kelių iš vindikacinio ieškinio sąlygų – nuosavybės teisės į namelius ieškinio pareiškimo metu, kad valdymo teisę į namelius prarado be savo valios ir, kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai dėl ginčo objekto, todėl ieškinys atmestinas. Atmestini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl jos sąraše Nr. 1 išvardintų daiktų priteisimo, nes byloje nėra patikimų duomenų, kokie daiktai buvo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Be to, į bylą pateiktos daugiau nei dešimties metų senumo sąskaitos faktūros apie įsigytus daiktus, neįrodo, kad tie daiktai buvo panaudoti būtent kilnojamųjų namelių įrengimui, ir kad jie, įvertinus aplinkybę, kad buvo intensyviai naudojami vykdant apgyvendinimo veiklą, apskritai išliko.

Atsakovės atstovė prašė pranešti prokurorui apie ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje (PVM sąskaitų-faktūrų klastojimo ir jų pateikimo teismui), požymių. Civilinio proceso teisės normos, teismui nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtas aplinkybes (CPK 300 str.). Teismas įgyvendindamas teisingumą gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas su viešojo intereso apsauga. Pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, todėl jis negali atskirąja teismo nutartimi reaguoti į neesminius, neturinčius visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su akivaizdžiai privačiais santykiais. Teismo vertinimu, šioje byloje teismas nenustatė aiškaus pagrindo informuoti prokurorą apie galimai padarytą nusikaltimą. Šiuo konkrečiu atveju galimai nurodyti skirtingi PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti juridiniai asmenys nesudaro pagrindo vienareikšmiai spręsti apie galimai atliktą šių dokumentų klastojimą bei priimti atskirąją nutartį vadovaujantis CPK 300 straipsniu. Kita vertus atsakovė turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl jos manymu padarytos nusikalstamos veikos, neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui. Prašymas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Atsakovė prašė skirti ieškovei 5000 Eur baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį bei sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, įpareigojant ieškovą 50 procentų iš paskirtos baudos sumokėti atsakovei. Neabejotina, kad proceso dalyviai jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitytinai ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises jie turi įgyvendinti tokiu būdu bei priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Kita vertus, ne kiekvienas netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis atvejis gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas jomis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Nepaisant to, kad ieškinys buvo atmestas, teismas nenustatė pakankamai pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad ieškovė savo teisėmis naudojosi nesąžiningai, kad turėjo kitokių ketinimų negu savo galimai pažeistos teisės gynimą. Dėl šios priežasties negalima ir išvada, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, juo labiau kad jame buvo išdėstytas tiek faktinis, tiek teisinis jo pagrindas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovės išlaidos, turėtos teisme, nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovė J. B. personalinė įmonė pateikė duomenis, kad turėjo 4961 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokatės Aldonos Kondratavičienės paslaugas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, advokatei rengiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant konsultacijas, dalyvaujant teismo posėdžiuose, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-5 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovei J. B. personalinei įmonei priteisiamos 4961 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei J. B. personalinei įmonei 4961 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė