Administracinė byla Nr. N444-292/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 45.4.4; 45.4.5.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. (J. L.) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m.
gruodžio 18 d. nutarimo J. L. administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m.
gruodžio 18 d. nutarimu pripažino J. L. kaltu padarius
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127
straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio numatytus administracinius teisės pažeidimus
ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su
teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad nors J. L. savo kaltės 2009
m. rugsėjo 27 d., apie 17 val. 2 min., Vilniuje, Architektų gatvės kieme,
vairuojant automobilį ir pravažiuojant šalia stovintį automobilį, nepalikus
tarpo iš šono ir kliudžius jį bei apgadinus abu šiuos automobiliu, vėliau iš
eismo įvykio vietos pasitraukiant, ir nepripažino, ji buvo įrodyta bylos
duomenimis – pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo S. J. ir
nukentėjusio V. B. paaiškinimais, eismo įvykio vietos
schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma, Bendrojo pagalbos centro
įvykio ataskaita, fotolentele ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos
poskyrio specialistės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kelių
policijos patrulių rinktinės pareigūnams apžiūrėjus abu automobilius eismo
įvykio vietoje ir sulyginus apgadinimų aukščius konstatuota, kad apgadinimai
ant V. B. „BMW 318“ automobilio galėjo atsirasti po
kontakto su J. L. vairuotu „Citroen
Jumper“ automobiliu. Tuo tarpu liudytojo A. B. (A. B.) parodymus teismas vertino kritiškai, kaip
prieštaraujančius kitai byloje surinktai medžiagai ir nepagrįstus jokiais
objektyviais įrodymais. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių J. L. atžvilgiu teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą
atsižvelgė į tai, kad J. L. yra garbaus amžiaus,
pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių
pažeidimus neturi. Aplinkybių leidžiančių taikyti LR ATPK 301 str.
teismas nenustatė.
II.
J. L., nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 42),
kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą
nuobaudą, t. y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip
pat sumažinti jam paskirtąją piniginę baudą bei skirti teismo nepriklausomą
ekspertizę. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš eismo įvykio vietos jis
nepasišalino, grįžęs iš tolimos kelionės pastatė automobilį įprastoje vietoje,
nuvalė automobilio žibintus, iššlavė kabinos vidų ir nuėjo namo. Nurodo, kad
liudytojas S. J., kuris tvirtina neva matęs, jog jis
kliudė automobilio „BMW 318“ veidrodėlį, nieko apie tai jam nepranešė, o apie
eismo įvykį pranešė tik po to, kai jis nuėjo namo. Teigia, jog jis nekliudė
„BMW 318“ automobilio veidrodėlio, o net jei ir būtų taip nutikę, nemato tikslo
pasišalinti iš įvykio vietos, ar slapstytis nuo kaimynų, turint civilinės
atsakomybės draudimą. Mano, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, neįrodė jo kaltės,
neįvertino liudytojo A. B. parodymų. Nurodo, jog teismas
rėmėsi tik pareigūnų padaryta išvada, kad „BMW 318“ automobiliui padaryti
apgadinimai galėjo atsirasti po kontakto su „Citroen
Jumper“, bei nukentėjusio ir liudytojo parodymais, kas kelia daug abejonių.
Teigia, kad pareigūnai, formuluodami išvadą, tik išdėstė savo nuomonę, t. y.
nurodė, kad apgadinimai „galėjo atsirasti“, o jų prielaidomis teismas
vadovavosi kaip ekspertų (specialistų) išvadomis. Pažymi, kad buvo atmestas jo
prašymas skirti ekspertizę. Priduria, kad byloje esanti Bendrojo pagalbos
centro įvykio ataskaita išvis neįrodo, kad jis padarė minėtus pažeidimus.
Atkreipia dėmesį, kad jo vairavimo stažas yra nuo 1959 metų, jis per šį
laikotarpį nėra padaręs nė vieno eismo įvykio, neturi galiojančių
administracinių nuobaudų, yra pensininkas, išlaiko ir globoja žmoną R. L., kuri yra antros grupės invalidė. Pažymi, jog teisė
vairuoti transporto priemones jam reikalinga žmonos priežiūrai, nes ji pati
nevaikšto, todėl jis ją vežioja į reabilitacijos ir gydymo įstaigas. Mano, jog
jam inkriminuojamo eismo įvykio mastas (sulaužytas automobilio veidrodėlis)
nėra adekvatus paskirtajai nuobaudai.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Skundžiamu
teismo nutarimu J. L. paskirtos administracinės nuobaudos
už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų
administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato,
kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių
<...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki
200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių
mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis - kad <...> pasitraukimas
iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET,
užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti
transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį
areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas
neigia padaręs nurodytus pažeidimus, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos
teisme nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Teisėjų kolegija,
patikrinusi bylą, su tokiais J. L. teiginiais nesutinka.
Pažymėta, jog jo kaltė padarius minėtus pažeidimus buvo įrodyta išsamiais
duomenimis – tarnybiniais pareigūnų pranešimais, eismo įvykį betarpiškai
mačiusio S. J. ir nukentėjusio V. B. paaiškinimais,
eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir
kita bylos medžiaga. Pridurtina, jog apylinkės teismas motyvuotai paaiškino,
kodėl, nustatinėdamas J. L. kaltę, kritiškai įvertino
liudytojo A. B. parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. L. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog iš eismo
įvykio vietos pasišalinti jam nebūtų buvę tikslo, yra tik prielaida, o ta
aplinkybė, jog kaimynas S. J., kurio suinteresuotumas
bylos baigtimi nustatytas nebuvo, apie eismo įvykį policijai pranešė, kai jis
jau buvo grįžęs namo, apelianto atsakomybės už paminėtus pažeidimus niekaip
nešalina. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad nepagrįstas ir kitas apelianto
teiginys, jog ant jo vairuoto „Citroen Jumper“
automobilio nebuvo užfiksuota jokių apgadinimų, nes tai prieštarauja byloje
esančiai fotolentelei (b. l. 15), iš kurios akivaidžiai matosi, jog ant „Citroen Jumper“ yra paliktas juodas įbrėžimas. Pabrėžtina,
jog iš objektyviais duomenimis užfiksuoto automobilių apgadinimo pobūdžio ir
masto, apeliantas galėjo pagrįstai suvokti, kad padarė eismo įvykį ir
laikydamasis KET reikalavimų pranešti apie jį policijai, tačiau šių veiksmų
nesiėmė, todėl jo keliama įvykio versija laikytina gynybine, sukurta siekiant
išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija atmeta ir tą J. L. argumentą, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo
skirti ekspertizę, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas, nes iš teismo
posėdžio protokolo matyti, kad toks prašymas reikštas nebuvo, o nagrinėjamu
atveju specialiųjų žinių poreikis išaiškinti eismo įvykio aplinkybes (ATPK 277
straipsnis) neiškilo.
Teisėjų
kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė priežasčių, leidžiančių
sušvelninti J. L. skirtą administracinę nuobaudą. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos
sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda,
vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje
nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais
atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio
atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr.
administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų
kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje
nenustatyta, J. L. paskirta minimali bauda ir teisės
vairuoti transporto priemonės atėmimas nėra per dideli. Apeliaciniame skunde
įvardintos aplinkybės (ilgas vairavimo stažas, būtinybė į gydymo įstaigas
vežioti neįgalią žmoną) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301
straipsnio nuostatas. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog J. L. yra
pensininkas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jau buvo apylinkės
teismo įvertinta nuobaudą individualizuojant sankcijos ribose. Administracine
nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien
tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios
administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų
administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog dar prieš
nusižengdamas KET asmuo turi apmąstyti, kokius padarinius tokia jo veika sukels
jam pačiam ir jo artimųjų ratui. Taip pat pridurtina, jog dėl sunkios
materialinės padėties J. L. gali teikti prašymą jam
paskirtosios piniginės baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Atsižvelgiant
į tai, kas nustatyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai
ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y.
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257
straipsnis), o J. L. paskirtoji nuobauda nėra per didelė,
ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo
laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais
nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
J. L. apeliacinio skundo
netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m.
gruodžio 18 d. nutarimą palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius