Administracinė byla Nr. A-3540-525/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00199-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramutės Ruškytės,
sekretoriaujant Laisvidai Verseckienei,
dalyvaujant užsieniečiui H. A. M., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjui Hicham Ibrahim,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. M. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2021 m. birželio 10 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-673 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį H. A. M. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 4 (duomenys neskelbtini) piliečių šeima, vienas iš jų H. A. M.. Užsienietis su šeima buvo sulaikyti bei pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymai priimti ir nagrinėjami skubos tvarka. Apklausos metu užsienietis paaiškino, kad jis lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Baltarusiją, kur gyveno porą parų, po to neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną savo pasą palikdamas Baltarusijoje. Jo tikslas buvo nuvykti į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštu pateikė nuomonę, kad H. A. M. bei jo šeima, nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodami nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną miško ruožu, taip pat jie paliko savo asmens dokumentus Baltarusijos Respublikoje, tokiu būdu apsunkino jų tapatybių ir teisinės padėties nustatymą. Vengdami galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsieniečiai gali pasislėpti ar net nesulaukdami sprendimo dėl jų teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos. Palikdamas savo asmens dokumentą Baltarusijoje užsienietis bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę bei apsunkinti jo teisinės padėties nustatymą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika buvo tik tranzitine šalis per kurią jis neteisėtai planavo patekti į (duomenys neskelbtini), todėl prašė Teikimą patenkinti visiškai.
3. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu. Užsienietis Lietuvos Respublikos pasieniečiams pateikė lėktuvo bilietus, vizas, jo pasas yra paliktas Baltarusijos Respublikoje viešbutyje, nes bijojo jį pamesti. Užsienietis nurodė, kad gali susisiekti su giminėmis, kurie pateiks jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis teigė, kad su šeima vyko į (duomenys neskelbtini), bet jo tikslas buvo paprašyti prieglobsčio bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, yra nuimti jo pirštų antspaudai, todėl jis supranta, kad į kitą šalį išvykti negali ir to neketina daryti. Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi giminių, gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio.
4. Užsieniečio atstovas prašė užsieniečio nesulaikyti, nes jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas dar nėra išnagrinėtas. Prašė svarstyti galimybę skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu H. A. M. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 31 d. iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 4 asmenų šeima. Jie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, vienas iš jų prisistatė H. A. M. vardu. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2021 m. birželio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.
7. Užsieniečių registracijos centras prašė sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 1, 8, 12 punktų pagrindais.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, H. A. M. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis prašymas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje esantis ir užsieniečio nurodyti dokumentai yra be asmens nuotraukos, todėl nepatvirtina jo tapatybės. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, taip pat, užsienietis nurodė, kad jo tikslas buvo (duomenys neskelbtini), Lietuva – tik tranzitinė šalis.
9. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
10. Teismas nurodė, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas sprendė, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet, kaip minėta, šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
11. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas patenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 9 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
III.
12. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
13. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
13.1. apelianto asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis, nors ir nepateikė paso, tačiau pateikė kitus dokumentus, kurie yra pakankami asmens tapatybei nustatyti. Be to, jis nurodė, kad gali susisiekti su giminėmis, kurie pateiks jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Kadangi kompetentinga institucija Migracijos departamentas yra priėmusi apelianto prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apeliantas yra registruotas Užsieniečių registre, todėl jo asmens tapatybė laikoma nustatyta;
13.2. apeliantas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Laikytina, kad jie yra išaiškinti;
13.3. laikytina, jog yra pagrindas apeliantui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Be to, apeliantui taikytas sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir sulaikymo taikyti jo atveju nėra nei poreikio, nei būtinumo. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad nėra pagrindų taikyti alternatyvių sulaikymo priemonių. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius ir abejones, apelianto geriausius interesu, laikytina, kad šioje situacijoje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė. Tokiu būdu užsieniečio judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo kaip prieglobsčio prašytojo interesus. Taigi, apeliantas teigia, kad prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti paskesnį prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve ir teise tinkamai pasirūpinti sveikata.
14. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą.
15. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
15.1. apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Savo kelionės dokumentą jis paliko Baltarusijoje. Sulaikytas Baltarusijos-Lietuvos valstybių pasienyje jis žodžiu pateikė savo anketinius duomenis. Pastaraisiais ir buvo registruotas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje Užsieniečių registre, kuriame registruojami visi Lietuvoje esantys užsieniečiai tais duomenimis, kurie yra įrašyti jų kelionės dokumentuose, arba iš jų žodžių. Vėliau, nustačius užsieniečio tapatybę duomenys yra taisomi minėtame registre. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (jeigu tokia teisė įgyjama). Užsieniečio registracijos pažymėjime įrašomi asmens duomenys iš turimų dokumentų arba iš užsieniečio žodžių. Taigi, nei Užsieniečių registre esantys duomenis, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuoto pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinius dokumento išdavimo standartus, yra laikomi tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais;
15.2. nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Šiuo atveju apeliantas turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki kol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Ir nors apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos yra nustatyti, kadangi apeliantas yra nurodęs kompetentingai institucijai priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, tačiau Lietuvos teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu kaip tokiu, o su galimybe užsieniečiui pateikti motyvus, juos patikslinti, paaiškinti iki paskutinės teismo instancijos, kurio sprendimas yra neskundžiamas. Jeigu vadovautis apelianto motyvų pateikimo išaiškinimu – jis praras galimybę teikti, papildyti motyvus ir įrodymus iškarto po Migracijos departamento atliktos apklausos;
15.3. apeliantas nėra atskirtas nuo savo žmonos ir vaikų, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas yra sulaikęs ir jo žmoną bei apgyvendino kartu su ja jų nepilnamečius vaikus. Minėti užsieniečiai gyvena pačiomis geriausiomis sąlygomis: yra įsikūrę naujausios statybos pastate, skirtame tik sulaikytoms šeimoms ir moterims, kuriame nėra grotų, jis nėra rakinamas, ir užsieniečiai gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą, yra galimybė ne tik valgyti 3 kartus per parą į minėtą bendrabutį atvežamą maistą, bet ir bendroje virtuvėje pasigaminti patiems. Vaikų užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai, tėvams leidus, vaikai prižiūrimi socialinių darbuotojų gali dalyvauti įvairiuose renginiuose, o prasidėjus mokslo metams, jiems bus suteikta galimybė lankyti bendrojo lavinimo įstaigą. Todėl nėra jokių abejonių, kad apelianto vaikams yra užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos;
15.4. įvertinus tai, kad apeliantas neteisėtai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų (pasak paties apelianto, juos tyčia paliko Baltarusijos viešbutyje, kad nebūtų deportuotas atgal į (duomenys neskelbtini)), jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis. Jis vyko į (duomenys neskelbtini) pas žmonos tėvus, todėl nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apelianto piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu;
15.5. teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Apelianto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Apelianto atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, jam yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį H. A. M. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d., konstatuodamas tai, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Teismas nurodė, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
18. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, taip pat nepagrįstai jam neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės. Apelianto tvirtinimu, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
20. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
21. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, galutinis sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Tačiau sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.
22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas sulaikymo klausimas dėl užsieniečio, kuris į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo ir buvo sulaikytas kartu su žmona ir dviem mažamečiais vaikais (gim. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismo sprendimu jis buvo sulaikytas Užsieniečių migracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
25. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.
26. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).
29. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečiui taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramutė Ruškytė