Administracinio nusižengimo byla Nr. II-295–586/2022
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00075-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 12 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant J. B.,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 23 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 22162369544.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) 2022 m. kovo 23 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos J. Š. ir J. Š. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Teisme gautas pareiškėjo S. Ž. skundas, kuriuo nurodo, jog su 2022 m. kovo 23 d. nutarimu nesutinka, prašo paskirti administracines nuobaudas J. Š. bei J. Š., L. V.. Nurodyta, kad 2022 vasario 28 d., apie 21val. grįžęs iš parduotuvės nuėjo į 7 butą, paprašyti, kad nuplautų laiptus, nes vasario 27 d. J. Š. ant jo iš 3 aukšto pylė kavą. Ant jo nepataikė, bet pripylė kavos antrame aukšte netoli 4 buto durų bei pirmame aukšte prie ir ant laiptinės radiatoriaus. Nuėjus prie 7 buto ir paspaudus skambutį, nespėjo patraukti rankos, kaip iš 7 buto išpuolė J. Š. ir įrėmęs kumščius į jo krūtinę nubloškė prie 9 buto durų. Nebuvo spėjęs nė žodžio ištarti. Už J. Š. stovėjo J. Š., kuri filmavo. Sulaukęs tokio neadekvataus statybininko įžūlumo, išsilaisvino, ir nuėjo laiptais žemyn link savo 4 buto reikšdamas žodinį nepasitenkinimą. Po kelių sekundžių pasigirdo laiptinėj L. V. balsas su kažkokiais priekaištais, jie pradėjo šūkauti, provokuoti konfliktą. Įėjęs į savo butą, išgirdo daugiau balsų laiptinėje. Buvo pradėtas rengti „adekvačių“ kaimynų mitingas prieš jį. Atvykus policijai, papasakojus kas vyko, J. Ir J. Š. suorganizuotas mitingas laiptinėje tęsėsi. Paprašius visų mitinguotojų netriukšmauti laiptinėje ir eiti į kokį nors butą (arba galėjo eiti į policijos automobilį), jie to nepadarė, pareigūnės toliau leido reikštis visiems mitinguotojams. L. V. bandė išmušti iš rankų telefoną, provokavo konfliktą.
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog su S. Ž. skundu nesutinka. Nurodė, kad įvertinus visas pareiškimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes matosi, jog S. Ž. pareiškime išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos, o J. Š. bei J. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, sudėties. Papildė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių dėl sužalojimo, Institucijoje 2022 m. kovo 20 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-13592-22.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Ž. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad buvo konfliktas, J. Š. sukvietė kaimynus mitingui, kaltino jį, kad jis keikėsi, triukšmavo. Jis tik atėjo paskambino į buto duris, ir buvo užpultas. L. V. elgėsi agresyviai, keikėsi, keikėsi ir J. Š.. Nurodė analogiškas aplinkybes, kaip skunde.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog įvertinus visas aplinkybes pareiškimo tyrimo metu nustatyta, jog S. Ž. pareiškime išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos, o J. Š., J. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti S. Ž. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai J. Š., J. Š. padaryto administracinio nusižengimo, Institucijoje buvo gautas J. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog S. Ž. paskambinęs į duris bandė atidaryti elektros skydinę, tačiau jam nepavykus, nuvarė jį lauk nuo savo durų. S. Ž. liepė išvalyti laiptinę nuo kavos tirščių, kurie jau buvo nuvalyti, S. Ž. nestumdė ir nemušė. Taip pat gautas L. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog beveik kiekvieną dieną ir naktį kaimynas iš 4 buto elgiasi neadekvačiai puola žodžiu konfliktuoti, įžeidinėti. Kaimynės iš 9 buto vaikai bijo pro jį praeiti, visada kabinėjasi. 2022 m. vasario 28 d., apie 21.30 val. išgirdo didžiulį triukšmą, išėjęs pamatė, kad S. Ž. puola J. Š., jį įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. A. V. paaiškino, jog 2022 m. vasario 28 d. vakaro metu kilo didelis triukšmas laiptinėje. S. Ž. naudodamas necenzūrinius žodžius įžeidinėjo kaimynų šeimą. Kaimynams išėjus iš savo butų, S. Ž. klykė ant visų. V. G. paaiškino, jog 2022 m. vasario 28 d. vakaro metu kilo didelis triukšmas laiptinėje. S. Ž. kėlė triukšmą bei stumdė kaimynę D. Š., keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Konflikto metu jos vaikai bijojo grįžti namo, turėjo eiti jų pasitikti. Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu, S. Ž., prašė nubausti J. Š., J. Š., L. V.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad laiptinėje stovi policijos pareigūnai, kaimynai, žmonės ramiai kalbasi, ir tik S. Ž. nesivaldo, vartoja necenzūrinius žodžius, šūkauja, liepia jiems eiti kalbėtis į butą, policijos pareigūnų automobilį. Kitame vaizdo įrašę matosi, jog S. Ž. prieina prie kaimynų elektros skydinės skaičiukų, bando atidaryti, tačiau durys atsidaro, išeina kaimynas, kuris jam neleidžia atidaryti elektros skydinės.
Taigi šiuo atveju tai, jog J. Š., J. Š., L. V., vartojo necenzūrinius žodžius, kibo prie S. Ž., siekdami pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, patvirtina tik paties pareiškėjo paaiškinimai. Nors S. Ž. nurodo, jog šį faktą pagrindžia byloje esantis vaizdo įrašas, tačiau vaizdo įrašas tik patvirtina, kad tai pats pareiškėjas S. Ž. nesivaldo, vartoja necenzūrinius žodžius, šūkauja laiptinėje, kai kaimynai ir policijos pareigūnai stovi ir ramiai kalbasi, ir tik vienintelis S. Ž. šūkauja, rėkauja, vartoja necenzūrinius žodžius.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nenustatyta, jog J. Š., J. Š. ir L. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Administracinė teisena jų atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o S. Ž. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 22162369544), palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius