Civilinė byla Nr. 3K-3-516-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25596-2015-4                                                   

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4

                                                                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo J. M. 2166,36 Eur už aplinkai padarytą žalą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai 2014 m. kovo 23 d. patikinimo metu nustatė, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas), kasdamas mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą, žvirgždą,), nukasė natūralią reljefo formą – kalvą. Iškasos dydis 22x34 m, gylis – 2 m. Kasimo darbus, įrengiant mažąjį karjerą, organizavo atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto dokumento (mažojo karjero paso). Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta 2166,36 Eur žala aplinkai. Atsakovas gera valia aplinkai padarytą žalą atlyginti atsisako.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą galimai padariusio asmens elgesys.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu nustatė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kasdamas mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą, žvirgždą), nukasė natūralią reljefo formą – kalvą. Iškasos dydis – 22x34 m, gylis – 2 m. Kasimo darbus, įrengiant mažąjį karjerą, organizavo atsakovas, dar neturėdamas nustatyta tvarka išduoto dokumento (mažojo karjero paso). Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D­-141 patvirtinto Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo reikmėms tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 46 straipsnio 1 dalimi, atsakovui 2014 m. gegužės 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-12.1-45. 2014 m. gegužės 27 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.45, kuriuo atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 115,85 Eur. Nutarimo Nr. VR-12.1-45 atsakovas neskundė, jam paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Taigi minėtais dokumentais konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, o mažojo karjero paso Nr. 15 išdavimas nesuponuoja prielaidos, kad tokiu būdu yra įteisinami atlikti neteisėti veiksmai.
6. Teismas vadovavosi fotofiksacijos lentelės nuotraukomis, iš kurių matyti, kad Trakų r. sav., Paraisčių k. esančiame sklype padarytos iškasos (mažojo karjero) grunte tebėra išlikę akivaizdžių kasybos darbų pėdsakų, todėl laikė, kad atsakovo vykdytas mineralinio grunto kasimas yra trunkamasis teisės pažeidimas. Kasybos darbai negalėjo būti baigti anksčiau, nei buvo priimta 2014 m. kovo 12 d. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika.
7. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose nėra nustatytas šios apskaičiuotos žalos dydžio sumažinimas, o vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais bei įvertinus atsakovo padėtį ir jo atliktą administracinį teisės pažeidimą, 2166,36 Eur žalos dydis konkrečiu atveju nėra laikytinas nepagrįstai dideliu.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas kasimo darbus, įrengiant mažąjį karjerą, organizavo neturėdamas nustatyta tvarka išduoto dokumento – mažojo karjero paso.
10. Teismas sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad kasybos darbai, įrengiant mažąjį karjerą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra leistini, tačiau kadangi jie buvo atlikti neturint nustatyta tvarka išduoto dokumento, būtent mažojo karjero paso, laikytina, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ir pasireiškė mineralinio grunto iškasimu, nukasant natūralią reljefo formą – kalvą.
11. Ginčijama žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis 2014 m. kovo 12 d. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, t. y. pagal teisės akto nuostatas, kurios galiojo būtent pažeidimo fiksavimo – 2014 m. balandžio 23 d. – metu, ir akivaizdu, kad atsakovo vykdytas mineralinio grunto kasimas buvo trunkamasis teisės pažeidimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. . Teismai netinkamai nustatė žalos aplinkai turinį, žalą preziumavo, nors ieškovas procesiniuose dokumentuose atskirai jos neįrodinėjo ir dėl šių pažeidimų kasatoriui neteisėtai taikė civilinę atsakomybę už žalą gamtai.
2. . Reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą saistomas viešosios teisės normų reguliuojamų teisinių santykių normų taikymo, žala atlyginama specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji įstatymai.
3. . Šiuo atveju reikia remtis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytais išaiškinimais dėl aplinkai padarytos žalos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 165/2010).
4. . Byloje ginčo, kad atsakovo atlikti kasybos darbai įrengiant mažąjį karjerą yra neleistini, kad įrengtas mažasis karjeras toje teritorijoje apskritai nėra leistinas ar kad neatitinka jam keliamų ploto ar tūrio reikalavimų, nebuvo.
5. . Nagrinėjamu atveju atsakovui išduotas mažojo karjero pasas suteikia jam teisę toliau tęsti pradėtus kasybos darbus, kas suponuoja, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos atlyginimas neatlieka kompensuojamosios funkcijos.
6. . Nesant žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstos teismų išvados, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
13. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. . Ypatingas žalos objekto pobūdis yra vienas iš pagrindinių požymių, atspindinčių materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą specifiką. Aplinka ir atskiri jos elementai vertintini kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti visuomenės gerovei.
2. . Šiuo atveju žala pasireiškė neteisėtu reljefo formų (neturint nustatyta tvarka išduoto dokumento – mažojo karjero paso) pakeitimu.
3. .               Mažojo karjero paso Nr. 15 išdavimas nesuponuoja prielaidos, kad tokiu būdu yra įteisinami atlikti neteisėti veiksmai. Kasatoriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad, neturint nustatyta tvarka išduoti leidimo, buvo iškastas mineralinis gruntas ir taip nukasta natūrali reljefo forma – kalva.
4. . Žemė yra svarbi ekosistemos dalis, lemianti ir kitų gamtos išteklių (inter alia (be kita ko) vandenų, augalijos, gyvūnijos) egzistavimą bei kitimą. Žemė yra ypatingas gamtos išteklius ir dėl to, kad ji negali būti pakeista kuo nors kitu, iš naujo sukurta ar kaip nors kitaip padidinta. Taigi žemė yra ribotas išteklius. Žemės kaip riboto ištekliaus tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04).
5. . Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla, inter alia nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemą, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), konstitucinio socialinės damos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų. Pažymėtina, kad racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo, žemės apsaugojimo nuo taršos, netinkamo naudojimo, kitų neigiamų veiksnių, taip pat nuo žemės ūkio verslo laisvės užtikrinimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas byloje Nr. 14/03).
6. . CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Akivaizdu, kad šiuo atveju natūralios aplinkos reljefo formos pakito būtent dėl kasatoriaus neteisėto veikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

14. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai nustatė žalos aplinkai turinį. Byloje nesant ginčo, kad įrengtas karjeras toje teritorijoje yra leistinas, kad mažasis karjeras atitinka jam keliamus ploto ir tūrio reikalavimus, kad atsakovui vėliau buvo išduotas mažojo karjero įrengimo pasas, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog aplinkai atsakovo veiksmais buvo padaryta žala. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
15. Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
16. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
17. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
18. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Šio įstatymo 32 straipsnis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (ūkio subjektai), privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas.
19. Kaip matyti iš pateikto žalos aplinkai atlyginimo teisinio reglamentavimo, visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas sau priklausančiame žemės sklype, įrengdamas mažąjį karjerą, nukasė natūralią reljefo formą – kalvą ir iškasė mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą, žvirgždą), šį panaudojo savo poreikiams. Tai jis padarė neturėdamas nustatyta tvarka išduoto mažojo karjero paso. Už šiuos veiksmus jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė bauda, ją atsakovas sumokėjo. Taigi už neteisėtą mažojo karjero naudojimą (neturint mažojo karjero paso) atsakovas pagrįstai nubaustas administracine tvarka.
21. Svarstant žalos aplinkai padarymo klausimą ir vadovaujantis aptartu teisės aktų reglamentavimu, būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai, kokios yra galimybės atkurti pirminės būklės aplinką. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų agentūrą su prašymu dėl mažojo karjero įrengimo (praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams nuo administracinės nuobaudos paskyrimo). 2014 m. spalio 8 d. atsakovui buvo išduotas mažojo karjero pasas, t. y. suteikta teisė savo žemės sklype naudoti jau įrengtą žvyro karjerą. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad šioje vietoje yra leidžiami kasimo darbai ir galima įrengti mažąjį karjerą savo poreikiams tenkinti (keliui taisyti), kad karjero įrengimas nepadarys nei tiesioginio, nei netiesioginio neigiamo poveikio ar žalos aplinkai.
22. Vadovaudamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir šioje nutartyje pateiktu žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas savo veiksmais, įrengdamas mažąjį karjerą, žalos aplinkai nepadarė. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų –padarytos žalos (žr. šios nutarties 16 punktą).
23. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (jas taikė formaliai), netinkamai vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, todėl kasacinis skundas tenkintinas, priimti neteisėti procesiniai sprendimai naikintini ir byloje priimtinas naujas procesinis sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
25. Kasaciniu skundu kasatorius prašo priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtent – 861,40 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (už surašytus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir advokato dalyvavimą teismo posėdyje); 362,52 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už surašytą apeliacinį skundą); 32 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 1089 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme (už surašytą kasacinį skundą); 49 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
26. Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už surašytus prieštaravimus yra 594,83 Eur. Kadangi kasatoriaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už surašytus prieštaravimus viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, atitinkamai mažintina jam priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą, t. y., ji mažintina 266,57 Eur ir priteistini 594,83 Eur. Kitos priteistinos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl kasatoriui iš ieškovo iš viso priteistinas 2046,35 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą ir 81 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (j. a. k. 190742148) 2127,35 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Donatas Šernas