Administracinė byla Nr. eI3-4806-362/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00762-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus, 

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Linai Matutienei,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui,

atsakovei G. L., jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1. panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtą žemę, patenkančią į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2. panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalį, kuria 0,0252 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis (2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9). 3. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0252 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai dalį, patenkančią į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantį G. L..

Pareiškėja pareiškime ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2020 m. kovo 4 d. gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Prašymas), kuriame nurodyta, kad į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai, unikalus daikto Nr. 4400-1843-0616 (toliau – Kelias Nr. 4016) ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus Prašymo dėl valstybinės reikšmės Kelio Nr. 4016 dalies perleidimo privačion nuosavybėn tyrimą, nustatyta: Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sprendimas) atkūrė nuosavybės teises į G. L. tenkančią buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (0,35 ha, 1,00 ha, 1,12 ha ir 0,31 ha) (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. kovo 31d. įsakymu „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 pakeitimo“ pakeitė Sprendimą vietoje skaičiaus „duomenys neskelbtini“ įrašant skaičių (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ Nr. V-201 G. L. grąžintiems žemės sklypams, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypui, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Šių administracinių aktų pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, kuriame nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,5 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1120 nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,431 km, o 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ kelio Nr. 4016 pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 13,332 km rajoninis kelias Andrijava – Kupriai – Džiuikiai yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikšmės keliams ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 10 d. pateikė schemą, kurioje nurodyta, kad į Kelio Nr. 4016 ribas patenka 0,0252 ha dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad dalis 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateko į valstybinės reikšmės Kelio Nr. 4016 užimtą žemės plotą, todėl nuosavybės teisės į šią Žemės sklypo dalį negalėjo būti atkurtos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius bei Šiaulių rajono savivaldybės administracija, priimdami administracinius aktus, netyrė kam Kelias Nr. 4016 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio, priskirto valstybinės reikšmės keliams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, juostos plotį bei matmenis. Dėl šių priežasčių, formuojant 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės Kelio Nr. 4016 dalis – 0,0252 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“ dalyje; Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalyje, kuriomis perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, o taip pat pakeista šios valstybinės reikšmės keliui skirtos žemės naudojimo paskirtis yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. XI-2517 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. LK-2196 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. DC-1113 redakciją), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. TK-2490 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, bei negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus minėtų administracinių aktų dalis, valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentei natūra grąžinto žemės sklypo dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio Nr. 4016 plotą ir nuosavybės teisių atkūrimo jai į šią dalį žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėja nurodė, kad tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2020 m. kovo 5 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio rajoninio kelio Nr. 4016 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prašyme tik buvo nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio rajoninio Kelio Nr. 4016 ribas patenka dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas, pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti išvadai, kad pažeidžiamas viešasis interesas bei formuluoti pareiškimo reikalavimus, nes nebuvo pateikta faktinių duomenų apie žemės sklypą, kada jis suformuotas, kokia jo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas, kad nuosavybės teisių perleidimo momentu Kelias Nr. 4016 turėjo valstybinės reikšmės kelio statusą, kokia valstybinės reikšmės kelio kategorija. Prokuroras 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl papildomų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2020 m. kovo 31 d., papildomi duomenys gauti 2020 m. balandžio 10 d.). Tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorio neteisėtumą, jo apimtį, todėl kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio 10 d. ir vieno mėnesio terminas yra nepraleistas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama nacionalinės žemės tarnybos, ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad turbūt dėl techninių klaidų, netinkamų paženklinimų kadastro žemėlapyje, kelio dalis pateko į privačios nuosavybės žemės sklypą.

Atsakovė G. L. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir lygiavertis turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 31-17205 ir 2005 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-201. Šis sklypas toje vietoje buvo paskirtas todėl, kad atsakovė juo naudojosi 39 metus dar nuo tarybinių laikų. Nurodė, kad kai buvo sprendžiami žemės nuosavybės klausimai, žemėtvarkos darbuotojai turėjo žinoti, kad sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės kelio užimtą žemę. Ji atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) 1980 m., šis kelias jau buvo, todėl nesuprantama, kodėl skiriant žemės sklypą į tai nebuvo atsižvelgta ir kodėl Lietuvos automobilių kelių direkcija anksčiau nesikreipė dėl sklypo dalies paėmimo. Pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą ne todėl, kad dėl savo kaltės uždelsė tai padaryti, bet todėl, kad tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija be jokios svarbios priežasties praleido 10 metų terminą kreiptis dėl teisminės gynybos, nes LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Trečiojo asmens aplaidumą pridengti teisėtais prokuratūros veiksmais, mano, yra nesąžininga ir neteisėta. Dėl to prašo taikyti senaties terminą ir pareiškimo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodė, kad Kelių direkcija nustatė, kad į jos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai, unikalus Nr. 4400-1843-0616 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp kurių ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Kelių direkcija pareiškimu 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą, siekiant panaikinti pareiškime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio Nr. 4016. Nurodė, kad G. L. priklausančio 0,35 ha žemės sklypo 0,0252 ha dalis neabejotinai patenka į kelio Nr. 4016 ribas, kas savaime reiškia, kad jai buvo neteisėtai atkurta (perleista) dalis valstybinės reikšmės rajoninio kelio užimamos žemės, kuri išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.

Pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Šiaulių apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant viešąjį interesą, kelia ginčą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelią ir restitucijos taikymo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu
Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“ atkūrė nuosavybės teises į G. L. tenkančią buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (0,35 ha, 1,00 ha, 1,12 ha ir 0,31 ha) (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. kovo 31 d. įsakymu „Dėl Šiaulių apskrities viršininko
2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 pakeitimo“ pakeitė Sprendimą vietoje skaičiaus „duomenys neskelbtini“ įrašant skaičių (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ Nr. V-201 G. L. grąžintiems žemės sklypams, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypui, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Šių administracinių aktų pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, kuriame nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,5 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1120 nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,431 km, o 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ kelio Nr. 4016 pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 13,332 km rajoninis kelias Andrijava – Kupriai – Džiuikiai yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikšmės keliams ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 10 d. pateikė schemą, kurioje nurodyta, kad į Kelio Nr. 4016 ribas patenka 0,0252 ha dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nustato ribotą teisių atkūrimą tiek nuosavybės objektams (ne viso turto grąžinimą natūra, žemės ploto apribojimus ir kt.), tiek ir subjektams (asmenis, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės). Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūra, nustačiusi kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, buvo neteisėtas, siekdama apginti viešąjį interesą, kelia ginčą dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat kilusių padarinių šalinimo.

Sprendžiant dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymo, pagal konkrečios bylos aplinkybes svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas. Teigė, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nekvestionuotina, kad visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl ir ginčo atveju, nustačius imperatyvių teisės aktų pažeidimą, prokuratūrai kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Kaip jau minėta, prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo pradėjo 2020 m. kovo 5 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio rajoninio kelio Nr. 4016 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prokuroras 2020 m. kovo
13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su Žemės sklypu, duomenų apie tai, kokia Žemės sklypo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas bei kitų dokumentų ir duomenų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2020 m. kovo 31d., papildomi duomenys gauti 2020 m. balandžio 10 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimą teismui prokuroras pateikė 2020 m. gegužės 5 d., konstatuotina, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas.

Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiai žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Plėtodama teismų praktiką dėl šio procesinio 10 metų termino taikymo situacijose, kai ribotos turto restitucijos objektu tampa turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą (šios bylos kontekstas), ir turėdama galvoje tai, kad analogiškos arba labai panašios tiek faktų, tiek teisės taikymo požiūriu bylos nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismuose, kur ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis netaikoma, o taikomas ieškinio senaties civilinis teisinis institutas, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų lygiateisiškumo ir teisinio tikrumo imperatyvai suponuoja teismų pareigą garantuoti vienodą, nepriklausomai nuo jurisdikcijų skirtumų, teisės aiškinimą ir taikymą. Teisėjų kolegija, formuodama administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, konstatavo, kad administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi negali būti ginamos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas), o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, gražinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnis) ir civilinį teisinį ieškinio senaties institutą nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo. (LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad šiuo atveju taikomas civilinio teisinio ieškinio senaties institutas, o ne ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas.

Atsakovė G. L. atsiliepime, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

Pagal Civilinio kodekso 1,127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007m. gruodžio 18d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2007 yra išaiškinęs, kad prokuroras reiškia ieškinį ir viešąjį interesą gina tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas. Šis prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialinio intereso apsaugai pareikštas ieškinys. Prokuroras kaip ieškovas kreiptis į teismą gali prašydamas ginti viešąjį interesą, tačiau derindamas ir kitą viešąjį interesą – saugoti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prieš tai nurodytoje byloje pripažino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti administracinį aktą. Kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, pareiškėja, kreipdamasi į teismą. 30 dienų termino nepraleido.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų. Vykdant 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, į kurį įtrauktas 13,431 km ilgio, valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ šiam keliui Nr. 4016 suteiktas Eil. Nr. 1101, o 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ kelio pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad 13,332 km ilgio rajoninis kelias Nr. 4016 yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikšmės keliams ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Kelių direkcija.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad G. L. negalėjo būti grąžinama žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai ribas, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtą žemę, patenkančią į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalis, kuria 0,0252 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis (2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9), pripažintinos neteisėtomis, todėl naikintinos.

Dėl restitucijos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT civilinėse bylose: Nr. 3K-3-149/2007, Nr. 3K-3-47/2010 ir kt.).

Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokios žemės dalys turi būti grąžinamos natūra valstybei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju G. L. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės dalį, kuri patenka valstybinės reikšmės kelio ribas, todėl ji įpareigotina grąžinti natūra Lietuvos valstybei 0,0252 ha dalį iš 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio ribas patenkančią žemę. Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtą žemę, patenkančią į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalį, kuria 0,0252 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypą, unikalus daikto
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis (2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9).

Taikyti restituciją natūra:

grąžinti valstybės nuosavybėn 0,0252 ha dalį iš 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai ribas patenkančią žemę

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                     Žanas Kubeckas

                                                                                                                 Arvydas Martinavičius

                                                                                                                      Virginijus Stankevičius