Administracinė byla Nr. I1-230-414/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 25 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Trūkumų pašalinimas“, „Skundo trūkumų šalinimas“, „Atsiliepimas į Alytaus pataisos namų atsiliepimą dėl neturtinės žalos atlyginimo“, „Atsikirtimas į Alytaus pataisos namų atsiliepimą dėl neturtinės žalos priteisimo“ (1 t., b. l. 2–5, 11–12, 18–19, 40–43, 88–91), taip pat teismo posėdžiuose nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos jis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad apie tris mėnesius Alytaus pataisos namai neaprūpino jo gydytojo paskirtais medikamentais. Teigė, kad yra neįgalus, apie 10 metų vartoja įvairius medikamentus dėl lėtinių ligų, tačiau nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos gydytojo paskirti medikamentai Caps Essentiale, Glikoliai ir Caps Milohopat buvo neišduodami. Gydytojas pareiškėjui paaiškino, kad tokių vaistų Alytaus pataisos namų vaistinėlėje nėra, todėl jų išduoti galimybės nėra. Nurodė, jog kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių prašydamas leisti jam įsigyti reikiamus vaistus už asmenines lėšas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 47–49, 187–190) papildomai nurodė apie neišduotą Lioton tepalą. Negavus reikiamų vaistų, pablogėjo sveikata, patyrė pažeminimą, psichologinį sukrėtimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (1 t., b. l. 27-30) pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas pastoviai vartoja kepenų protektorius (Carsil, Essentiale), kurie nėra skirti gydymui, o tik kaip profilaktinė priemonė. Medikamentų vartoti nuolat jam nereikia. Vaistai Essentiale pareiškėjui buvo užsakyti ir įteikti 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas nuolat etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, yra stebimas, atliekami tyrimai. Pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų pasireiškimą (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; 2 t., b. l. 15, 16). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. raštu (2 t., b. l. 8) dalyvauti teismo posėdyje atsisakė, teismui 2020 m. lapkrčio 17 d. raštu (2 t., b. l. 12) pasiūlius, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje npareiškė. Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2017 gruodžio 24 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas paduotas 2018 m. kovo 19 d.; 1 t., b. l. 7) neišduodant jam gydytojo paskirtų vaistų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (neteko galios 2019 m. liepos 12 d.; toliau – ir Aprašas) 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a) (1 t., b. l. 77-81).  

Pagal Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (ginčui aktuali redakcija; 1 t., b. l. 82-85; toliau – ir Nuostatai) 1 punktą Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba yra įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą. Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 20 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, kurį į pareigas skiria pataisos namų direktorius (Nuostatų 41 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbą, vadovauja ambulatorijai, medicininio stebėjimo izoliatoriui, vaistinei ir asmeniškai atsako už tarnybos uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 42 p.). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį - Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. kovo 5 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (1 t., b. l. 6), kuriame nurodoma informacija apie rekomenduojamą gydymą vaistais (iš viso 10 vaistų pavadinimų), iš kurių pareiškėjas skunde nurodė negavęs Caps Essential, Glikolių ir Caps Milohopat. 

Byloje apklaustas specialistas vidaus ligų gydytojas M. K. Paaiškinime (2 t., b. l. 30) nurodė, kad pareiškėjo nurodomo vaisto Caps Milohopat nėra, rašte nurodytas vaistas yra Caps Mildronat. Iš pareiškėjo į bylą pateikto Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 6) matyti, kad vaistas Caps Mildronat buvo rekomenduojamas trims dienoms, taigi, galėjo būti išduotas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas lakotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje (1 t., b. l. 156, 157), todėl vaistas Caps Mildronat buvo rekomenduojamas ir galėjo būti išduodamas laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės stacionare. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN jam neišduotų vaistų, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl rekomenduojamo vaisto Caps Mildronat galimo neišdavimo nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas ir šioje byloje nevertinama. 

Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN neišdavė jam paskirtų vaistų Glikolių. Pareiškėjo pateiktame Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad šis vaistas rekomenduojamas po 90 mg, 1 kartą, prieš pusryčius. Specialistu byloje apklaustas M. K. paaiškino (2 t., b. l. 30), kad Glikoliai tai kosmetinė priemonė, gali būti naudojama kojų padų priežiūrai, o 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjui buvo skirti vaistai Gliclazid. Todėl pagal paskirtas vaisto vartojimo dozes, laiką ir vasto pavadinimą teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas negautas vaistas Glikoliai atitinka specialisto paaiškinime nurodytą vaistą Gliclazid (skiriamas kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje – duomenys iš internetinio puslapio https://www.pasveik.lt/lt/vaistai/gliclazide-teva/12308/) ir šioje bykoje vrtinama, ar pareiškėjui buvo išduotas gydytojų paskirtas vaistas Gliclazid. Minėta, kad specialisto paaiškinime nurodoma, jog vaistas Gliclazid buvo paskirtas 2018 m. sausio 4 d., tačiau Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapuose (1 t., b. l. 158-159) nėra įrašų apie šio vaisto pareiškėjui išdavimą nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d., todėl vertintina, kad pareiškėjui paskirtas vaistas Gliclazid minėtu laikotarpiu nebuvo išduotas. Pagal specialisto paaiškinimą (2 t., b. l. 30) vaistas Gliclazid pareiškėjui buvo paskirtas ir nuo 2018 m. kovo 8 d. Iš Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų matyti, kad šis vaistas jam buvo išduotas 2018 m. kovo 13-15 dienomis ir 2018 m. kovo 17 d., tačiau Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų eilutėje „Parašas“ nėra slaugytojos parašo patvirtinančio vaisto Gliclazid išdavimą 2018 m. kovo 7-12 dienomis, kovo 16 d. ir  kovo 18-19 dienomis, todėl vertintina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl minėtomis dienomis jam paskirto ir neišduoto vaisto.

Iš specialisto pateikto paaiškinimo (2 t., b. l. 30) matyti, kad vaistas Essential ir Carsil gydymo eigoje buvo keičiami vienas kitu. Ginčui aktualiu laikotarpiu vaistas Carsil pareiškėjui buvo skirtas nuo 2018 m. sausio 2 d. (30-čiai dienų), nuo 2018 m. kovo 7 d. (1 mėnesiui), nurodant ir vaistą Essential. Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapo įrašai patvirtina, kad vaistas Carsyl nuo 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjui buvo išduotas (30 dienų; 1 t., b. l. 153), 2018 m. kovo 13-15 dienomis ir 2018 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo išduodami vaistai Carsil ir Essential (1 t., b. l. 152). Tačiau nepakankamas Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų pildymas (nesant eilutėje „Parašas“ slaugytojos parašo), nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad vaistas Essential nebuvo išduotas 2018 m. kovo 7-12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 18-19 dienomis (1 t., b. l. 152). Iš įrašų Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapuose matyti, kad minėtomis dienomis pareiškėjui nebuvo išduotas ir gydymo eigoje vaistą Essential keičiantis vaistas Carsil. 

Atsakovas į bylą pateikė gydytojo P. R. paaiškinimą (1 t., b. l. 55), kuriame gydytojas nurodo, kad nuteistasis G. K. visais gydytojų specialistų paskirtais vaistais buvo ir yra aprūpintas, o vaistus Essentialle 300 mg ir Gliclada gauna pastoviai. Tačiau paaiškinime nėra nurodyta jo rengimo data, nėra aišku, kokiu laikotarpiu gydytojas vaistų išdavimo aplinkybes konstatavo, todėl kitų faktinių bylos aplinkybių kontekste toks paaiškinimas negali būti lakomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą pareiškėjo aprūpinimą gydytojų paskirtais vaistais.

Faktiniai bylos duomenys leidžia teismui daryuti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. kovo 7-12, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 7-12 dienomis Alytaus PN pareiškėjui nebuvo išduodami gydytojo paskirti vaistai Gliclazid ir 2018 m. kovo 7-12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 18-19 dienomis nebuvo šduodami vaistai Essential arba vaistai Carssil, todėl yra teisinis pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatvimui, nesudarant pareiškėjui sąlygų gauti gydytojų paskirtus vaistus.

2018 m. gruodžio 21 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b. l. 109–111) gydytojo P. R. nurodyti motyvai, kad vaistas Essential yra maisto papildas, jis ligų negydo, jo pastoviai skirti nereikia, kad Alytaus ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno klinikų specialistai šio vaistinio preparato į rekomendacijas neįrašė, nėra teisiškai reikšmingi ir neatleidžia pataisos įstaigos nuo atsakomybės dėl netinkamų savo pareigų vykdymo, nes vaistai (maisto papildai) gydytojo buvo paskirti ir pareiškėjas turėjo būti jais aprūpintas.

Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių prašydamas leisti jam įsigyti reikiamus vaistus už asmenines lėšas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Alytaus PN 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 8-9090 (1 t., b. l. 54) teismą informavo, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją nuo 2017 m. gruodžio 1 d. dėl vaistų išdavimo nesikreipė, toks prašymas nebuvo registruotas 2-o būrio nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų registracijos žurnale. Pareiškėjui skunde nedetalizavus, kada kreipsėi į atsakovą su prašymais dėl vaistų įsigijimo už asmenines lėšas, nenurodžius konkrečių kreipimosi datų, atsakovo argumentai, kad ginčui aktualiu lakotarpiu pareiškėjo kreipimūsi raštu nebuvo gauta, laikytini pagrįstais.

Kita vertus, Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedas; ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 18 d.) galimybė įsigyti ir turėti vaistus nėra numatyta. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas, todėl tam tikri laisvių suvaržymai (draudimas įsigyti vaistus už asmenines lėšas), nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo nėra pagrindo išvadai, jog Alytaus PN, neleisdama įsigyti vaistus už amsenines lėšas, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 47–49, 187–190) pareiškėjas papildomai nurodė apie neišduotą Lioton tepalą. Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (1 t., b. l. 94-97) buvo analizuotos aplinkybės ir dėl tepalo Lioton pareiškėjui skyrimo bei aprūpinimo juo, todėl laikytina, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas patenka ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patirtos neturtinės žalos, neišduodant gydytojo paskirto tepalo Lioton.

Byloje specialistu apklaustas gydytojas paaiškinime (2 t., b. l. 30) nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui buvo paskirtas Lioton tepalas, tačiau išduotas nebuvo, nesant vaisto. Nors 2018 m. gruodžio 21 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b. l. 109–111) gydytojas P. R. nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 27 d. pareiškėjui atliktą ultragarsinį venų tyrimą kojų venos yra sveikos, o Lioton tepalas naudojamas, kai yra sutrikusi kojų veninė kraujotaka, todėl pastoviai tokio preparato vartoti nereikia, tačiau atsakovas, nepateikė į bylą duomenų, jog gydytojo paskirtas Lioton tepalas bent kartą pareiškėjui buvo išduotas. Šio preparato neišdavimą teismui patvirtino ir specialistas, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas būtų aprūpintas gydytojo paskirtu Lioton tepalu.

 Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad negavus reikiamų vaistų jam pablogėjo sveikata, patyrė pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė sveikatos pablogėjimas, nenurodė, jog kreipėsi psichologinės pagalbos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į psichologus. Pagal bylos duomenis teismas neturi pagrindo išvadai, kad neparūpinimas vaistais pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą ar sukėlė itin dideles dvasines kančias. Tačiau tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. aprūpinimo gydytojų paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (57 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais, tarp jų, ne pastoviam naudojimui paskirtu tepalu Lioton). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2214-662-2020), teismas sprendžia, kad 250,00 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 250,00 Eur neturtinės žalos suma.

Atsakovo argumentai dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui atmestini kaip nepagrįsti, nes klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas neginčija jam diagnozuotos ligos, nemano, kad ligai gydyti gydytojai paskyrė netinkamus vaistus (gydymo metodus), tačiau neturtinės žalos atsiradimą sieja su Alytaus PN, kaip atsakingo viešojo administravimo subjekto, neaprūpinimo jo ligos gydymui paskirtais vaistais, t. y. viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Todėl byla spręstina administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.; žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus

Teisėjas                                                                                           Rimantas Giedraitis