Bylos Nr. TS-61-1058/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-109, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė:
S. K. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta – 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta – 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir pagal Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė – 8 mėnesiai 20 dienų.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės S. K. atliko 2021 m. rugsėjo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 metai 5 mėnesiai.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-109 nutarta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, daromi nusikaltimai sunkėja, šiuo metu bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis – nusikalstamas elgesys išskirtinai siejamas su finansinės naudos motyvacija, elgesys bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, drausmine tvarka baustas tris kartus, keturis kartus skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nepadaryta reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos) visapusiškai nebuvo koreguojami tikslinių intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad S. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Nuteistasis S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 58-109 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, prieštaraujantis skundžiamame nutarime išdėstytiems faktams, priimtas vadovaujantis daugiau psichologiniais, o ne teisiniais motyvais, kas daro tokį nutarimą neteisėtu. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją. Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Akcentavo, kad jo paleidimas į laisvę pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas, tai nėra atleidimas nuo bausmės, nes vis tiek būtų prižiūrimas probacijos tarnybos. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija negali numatyti jo tikslingos motyvacijos bei daryti išvadą remdamasi vien formaliais teiginiais, kurie neleidžia daryti pagrįstos išvados, kaip jis elgsis laisvėje. Nutarime yra pateikiamos prieštaringos išvados, pirmame skundžiamo nutarimo lape nurodoma, kad jis neatlygintinų darbų neatliko, o antrame teigiama, kad darbus atliko. Pagal galiojančią teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pažymėjo, kad Komisijos nutarime pateikiamos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Papildomai pateikė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodydamas, kad teismai yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo S. K. skundą nepateikė.
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Tuo tarpu nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. K. Komisijai pristatomas trečią kartą. Su teisėsaugos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė 14 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Praeityje jam buvo būdingas asocialus gyvenimo būdas, kas ir lemdavo besikartojantį nusikalstamą elgesį. Jis nusikalsdavo apgalvodamas savo veiksmus, atitinkamai nusikalstamas elgesys buvo sąmoningai pasirinktas veikimo būdas. Anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikalstamo elgesio modelis – finansinės naudos siekimas. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, susijęs su pasinaudojimu nepilnamečio pažeidžiamumu, jo įtraukimu į nusikalstamą veiklą, kaip konstatuota teismų, šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, be to, įvykdytas bendrininkų grupėje. Paskutiniu nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo asmenybės, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Nors minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu.
Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistasis atlieka antrą kartą, atitinkamai puikiai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau nuteistajam yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepateisindamas jam išreikšto pasitikėjimo, nesugebėjo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo. Nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti praėjus vos 5 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę už panašaus pobūdžio nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, padarymą. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis linkęs pripažinti asmeninę atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Kita vertus, jis vis dar linkęs racionalizuoti savo elgesį, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, jam yra būdingos nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos. Socialinio tyrimo vertinimo metu nebuvo linkęs analizuoti nukentėjusiųjų patyrimo, gilintis į jų emocinę būseną, taigi vis dar iki galo nesuvokia savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Tai itin svarbu sprendžiant, ar nuteistasis yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir poreikio tokį elgesį keisti. Čia pažymėtina, kad jo nusikalstamiems veiksmams yra būdingas tam tikras psichologinis poveikis kitiems, kontroliuojantis elgesys. Nusikalstami veiksmai sietini su prekybos žmonėmis atvejais išskirtinai buvo orientuoti į socialiai pažeidžiamų asmenų grupę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. K. yra patenkintas savimi, neišskiria tam tikrų savybių ar būdo bruožų, kuriuos savyje norėtų pakeisti, nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti finansinės naudos siekiu. Taigi pateikti duomenys nepatvirtina jo nuoširdžios atgailos bei leidžia teigti, jog nuteistasis nėra padaręs atitinkamų išvadų ir kritiškai savo elgesio nevertina, o paleistas lygtinai gali pritrūkti motyvacijos keisti elgesį teigiama linkme. Būtent elgesio pasekmių neįvertinimas ir nepakankama problemų įžvalga laikytini vienais svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su nusikalstamumu.
Vertinant S. K. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, jog nuteistojo motyvacija mokytis ir kvalifikacija yra pakankami. Kita vertus, jam trūksta darbinės patirties, oficialaus darbo patirtis yra maždaug 1 metai, dažniau dirbdavo nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau stebimos palankesnės nuostatos darbui pataisos įstaigoje, gavo leidimą užsiimti individualia veikla, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą, byloje yra pateiktas tai patvirtinantis raštas. Nurodytos aplinkybės vertintinos teigiamai, kaip rodančios nuteistojo pastangas realizuoti save prosocialaus užimtumo srityje. Visgi tokios nuteistojo pastangos nebuvo nuoseklios, jos stebimos tik paskutiniu metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vis dar gali būti išrankus rinkdamasis darbo pobūdį, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumą. Nurodytos aplinkybės kartu su oficialios darbo patirties stoka leidžia abejoti pakankama nuteistojo darbine motyvacija ir galimybėmis išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, kas savo ruožtu gali lemti finansinius sunkumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, stabilaus užimtumo stoka, nenuosekli darbinė istorija yra vienas labiausiai su jo nusikalstamumu siejamų veiksnių. Jo nusikalstamas elgesys išskirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu ir lėšų tvarkymo įgūdžiais. S. K. būdamas laisvėje dirbo nelegaliai, vengė mokestinių prievolių bei įsiskolinimų dengimo, siekdamas tenkinti savo poreikius vykdė vagystes, taip pat dėl finansinės naudos į nusikalstamas veikas įtraukė ir socialiai pažeidžiamą, nepilnametį asmenį. Asmens bylos duomenimis pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo nuteistasis skolingas 3 640,29 EUR, jis yra motyvuotas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kas mėnesį dengia savo įsiskolinimus, pervesdamas po 10 EUR, kas vertintina teigiamai. Visgi turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai reikalauja tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių bei pastovaus pajamų šaltinio, todėl tokiu atveju itin svarbios yra nuteistojo galimybės išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius.
S. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pastaruoju metu stebimas disciplinuotas elgesys, taisyklių bei nustatytų reikalavimų laikymasis, bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, kas vertintina teigiamai. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pavyzdingas, jis 3 kartus baustas drausmine tvarka, kartą taikytas ir žodinis įspėjimas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nepaisant to, vėliau įvykdytas analogiškas pažeidimas. Taigi nuteistasis nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, kas gali sudaryti sunkumų keičiant elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. išėjus į laisvę.
Pagal OASys vertinimo metodiką S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas galimas tik nustačius reikšmingą pažangą šią riziką sumažinanti. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės S. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo sumažėjusi nuo aukštos iki vidutinės, kas vertintina teigiamai. Visgi toks pokytis jau egzistavo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu ir buvo įvertintas kaip nepakankamai nuoseklus. Po paskutinio svarstymo esminių pokyčių nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vis dar reiškia dviprasmiškas nuostatas visuomenės vertybių ar priimtinų elgesio normų bei įstatymų atžvilgiu, t. y. geba jų laikytis kuomet jis pats turi asmeninės naudos bei interesų, tačiau linkęs ignoruoti tais atvejais, kuomet jam tai nėra naudinga. Jis vis dar stokoja vidinių resursų išvengti rizikingų situacijų, išlieka sunkumų identifikuojant problemas, susijusias su nusikalstamumu, stokojo įžvalgų savo nusikalstamo elgesio rizikos poreikių analizei. Nors pastaruoju metu pradėjo aktyviau domėtis savo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesu, tačiau pakankamai ilgai buvo susitelkęs vien į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą bei jam malonias veiklas, galimai, taip vengdamas individualių asmeninių pokyčių. Atitinkamai esamas įsitraukimas į rizikos valdymo procesą nėra pakankamai ilgalaikis. Jis vykdė tik tam tikras Komisijos rekomendacijas, siekė valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos) rizikos veiksnius, tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos) Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu visapusiškai nebuvo koreguojami tikslinių intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys iš esmės yra pakitę, matomi tam tikri teigiami pokyčiai nėra sistemingi ir ilgalaikiai.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su mama, tėvu, broliu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo bei intervencinėse priemonėse, psichologo vykdomuose individualiuose užsiėmimuose, laikosi režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, stengiasi savanoriškai dengti trimus ieškinius, mokosi, išreiškė norą vykdyti individualią veiklą, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Išvardintos aplinkybės pripažintinos svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo bei intervencinėse programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-109, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu nelaikytina esmine ir ilgalaike, jį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo nurodyta teismų praktika, kadangi lygtinio paleidimo klausimas kiekvieną kartą sprendžiamas individualiai, įvertinus visumą konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti S. K. lygtinio paleidimo.
Teismas neturi pagrindo išvadai, jog Komisijos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, kaip savo skunde nurodo nuteistasis. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus aktualius kriminogeninius veiksnius. Dalyvavimas skirtingose programose gali padėti nuteistajam lengviau identifikuoti problemas bei valdyti kriminogeninius veiksnius. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo S. K. skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-109, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė