(S)
11.9.10.8;15.3.2.; 15.4;;
114.11.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 15
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos
Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant
atsakovės AB „Klaipėdos” viešbutis atstovui advokatui Nerijui Katiliui, viešame
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010-04-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.
D. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos“ viešbutis dėl atleidimo iš darbo
pripažinimo neteisėtu ir kt.,
n u s t a t ė :
ieškovas
kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu darbo sutarties
su ieškovu nutraukimą neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti DK 140
straipsnio 1 dalyje numatytą išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo
sprendimo pagrindu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; laikotarpį nuo 2008 m.
lapkričio 13 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. pripažinti prastova dėl darbdavio
kaltės ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už šį laikotarpį – 1 843,60 Lt;
priteisti iš atsakovės 7 048,55 Lt darbo užmokesčio už padidintą darbų mastą;
priteisti iš atsakovės 7 315,37 Lt darbo užmokesčio už darbą naktį; priteisti
iš atsakovės 17 378,72 Lt darbo užmokesčio už pagal grafiką nenumatytą darbą
švenčių ir poilsio dienomis (t. 1, b. l. 3-8; t. 2, b. l.135-139; t. 3, b. l.
17-18, 130). Teigia, kad nepadarė veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto
pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, o tiesiog
paliko grynų pinigų pasmulkinimui, darbe nebuvo, nes darbdavys atėmė darbo
priemones – telefono kortelę, patekimo į administracines patalpas kortelę, kuro
ir personalo maitinimo kortelę. Teigia, kad ginčijamus įsakymus priėmė tam
neįgaliotas asmuo, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta,
pažeidus drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir terminą – ieškovo raštu
nepaprašė pasiaiškinti, drausminė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei
mėnesiui nuo pažeidimo paaiškėjimo, skiriant nuobaudą neatsižvelgta į ieškovo
ankstesnį darbą, jokių drausminių nuobaudų neturėjimą, paskirta griežčiausia
drausminė nuobauda. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo patyrė stresą ir
pažeminimą, žalą įvertina 10 000 Lt. teigia, kad dirbo viršvalandžius.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu ieškinį atmetė.
Nurodė, kad R. D. atliko neteisėtus veiksmus – klaidingai
inkasavo darbdavio pinigus, naudojosi jais, galimai siekė juos pasisavinti, dėl
ko darbdavys patyrė 4300 Lt dydžio materialinę žalą, sukėlė rimtų abejonių dėl
įmonės turto saugumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra visos
drausminės atsakomybės taikymo sąlygos: R. D. tyčiniais
neteisėtais veiksmais siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl to įmonė
patyrė žalą, tokiu būdu įvykdydamas darbo drausmės pažeidimą bei pažeisdamas
pareigą būti lojaliu darbdaviui, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio
turtą ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (DK 235
straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog iš
ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo
supažindintas su jam paskiria drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo
neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminį nuobaudą. Teismas
sprendimu sutiko su atsakovės argumentu, kad tik 2008-11-24 gavęs komisijos
aktą, darbdavys turėjo pagrindo pripažinti, kad R. D. padarė
darbo drausmės pažeidimą, nustatyti jo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo
kaltę bei aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas ir paskirti vieną
iš DK 237 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų bei dėl to, teismo manymu,
atsakovė nepraleido termino drausminei nuobaudai skirti. Teismas nusprendė, kad
ieškovas buvo darbingas ir jo neatvykimas 2008 m. lapkričio 13, 14, 17, 18, 20,
21, 24, 25, 26 dienomis į darbą vertintinas kaip pravaikšta, t. y. šiurkštus
darbo pareigų pageidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl
darbdavys turėjo teisinį pagrindą nutraukti su ieškovu darbo sutartį be
įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Vadovaudamasis byloje
esančiais ieškovo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 1, b. 1.
110-120,), liudytojų, atsakovo darbuotojų: M. V., V. A., A. Č., B. B., G. T., K Bertašiaus, V. Z. parodymais
teismas nustatė, kad ieškovas gyveno „Klaipėdos“ viešbutyje, todėl dažnai po 17
val. arba savaitgaliais vienas ar su draugais leido laisvalaiki įvairiuose
viešbučio padaliniuose, taip pat boulingo klube „Honolulu“ (t. 3, b. l.
108-148), remdamasis liudytojų R. P. ir N.
A. parodymais nustatė, kad padalinio vadovai nedirbo viso padalinio darbo
laiko, o Z ataskaitas darė sekančios darbo dienos ryte. Atsižvelgdamas į
nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais,
teismas ieškovo argumentus, kad tris mėnesius dirbo be švenčių ir poilsio dienų
po 17-19 val., pripažino neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, o
pareikštus reikalavimus — nepagrįstais ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl darbo
užmokesčio priteisimo už padidintą darbų mastą bei darbo poilsio, švenčių
dienomis. Teismo manymu ieškovas neįrodė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė
dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą
bei neužtikrintumą savo ateitimi ir kad tokią būseną jam sukėlė neteisėti
darbdavio veiksmai, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 04 21 sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo,
kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 45 „Dėl Darbo Kodekso
normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato
nutarimas), numatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo
įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis,
kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje
galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 4 dalis). Jeigu
darbdavys neįvykdo minėtos savo pareigos ir darbuotojas dėl nežinojimo
neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali
būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybes pagrindas.
Šioje byloje buvo nustatytas faktas, kad Lietuvos Respublikos DK 99, 232,
229 straipsniuose nustatytos pareigos pasirašytinai supažindinti priimamą
dirbti asmenį (ieškovą) su būsimo darbo sąlygomis atsakovas neatliko, tačiau
teismas šios ieškovo drausminę atsakomybę šalinančios aplinkybės neįvertino. Taip
pat bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė kad su kasos darbo
organizavimo tvarka ieškovas nebuvo supažindintas (t. 3, b. l. 133) ir pirmosios
instancijos teismas visiškai neįvertino ir nesivadovavo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 3 dalies 18 p. nustatančiu
imperatyvią pareigą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) kontroliuoti, kad
būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga ir, kad atlikus šią pareigą, kiekvienos
dienos pabaigoje turi būti kasininko ir vyr. buhalterio (buhalterio) pasirašoma
kasos knygoje. Įvertinus tai, kad įmonėje nėra tvarkos už kurią ieškovas buvo
atleistas iš darbo akivaizdu, kad ieškovas nepažeidė jo darbą
reglamentuojančiu normų ir nenusižengė darbo tvarkai. Faktas, kad darbuotojas
tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235
straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad
neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Atsakovo iniciatyva ieškovui
iškeltos baudžiamosios bylos eiga neginčijamai liudijo faktą, kad jokios
nusikalstamas veikos ieškovas nepadarė, atsakovas jokios žalos nepatyrė. Be to,
atsakovas byloje net nepateikė jokių dokumentų, įrodančių žalos faktą, o byloje
pateiktas 2010-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas
nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00339-08 įrodė, kad jokio trūkumo kasoje
nenustatyta ir ieškovo veika nėra nusikalstama. Taip pat DK 241 str. nustato,
kad drausminė nuobauda turi būti skiriama per vieną mėnesį nuo pažeidimo
paaiškėjimo dienos, tačiau drausminę atsakomybę už 2008-10-10 nustatytą veiką
atsakovas turėjo teisę taikyti ieškovui iki 2008-11-11 dienos, o faktiškai
pritaikė terminui jau pasibaigus 2008-11-26, tai yra besąlyginis pagrindas šią
nuobaudą naikinti. DK 240 str. nustato drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir
imperatyviai reikalauja, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi
raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
2008-11-19 atsakovas įteikė ieškovui reikalavimą Nr. 642 (b. l. 54), kuriuo
pareikalavo pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo lapkričio 12 iki
18 dienos, tačiau reikalavimo pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe nuo
lapkričio 19 iki 26 dienos atsakovas nepateikė ir, taikydamas drausminę
nuobaudą ieškovui rėmėsi tik tarnybiniais pranešimais, tai iš esmės grubiai
pažeidė DK 240 str.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti,
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimą ir
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į
apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar
nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis
nustatyta, kad šalys 2008-08-05 sudarė darbo sutartį Nr. 1568, darbdavys
nustatė dviejų mėnesių išbandymo laikotarpį, siekdamas patikrinti, ar
darbuotojas (ieškovas) tinka atlikti jam pavestą darbą (t. 1, b. l. 29-32).
Darbdavio 2008-08-05 įsakymu Nr. 08-0283-K ieškovas nuo 2008-08-05 priimtas
dirbti boulingo klubo „Honolulu“ vadovu (t. 1, b. l. 69). Dalyvaujančių byloje
asmenų paaiškinimais bei liudytojų R. P., N.
A., M. Š. parodymais (t. 3, b. l. 108-148) nustatyta,
kad pirmus mėnesius darbdavys buvo patenkintas ieškovo darbu, buhalterijos
darbuotojos džiaugėsi jo darbu, kaip tvarkingai ir teisingai jis pildė kasos
žurnalus. Tačiau 2008-10-10 buhalterei N. A. kilo
įtarimas, kad boulingo klubo kasose klaidingai apskaitomi ir inkasuojami
pinigai, tarnybiniu pranešimu apie tai informavo generalinį direktorių,
nurodydama, kad būtina gauti išsamią informaciją iš R. D. bei
atlikti išsamų patikrinimą (t. 1, b. l. 41). Ieškovas 2008-10-13 pateikė
darbdaviui rašytinį paaiškinimą dėl neteisingai inkasuotų pinigų (t. 1, b. l.
42–43). Generalinio direktoriaus 2008-10-13 potvarkiu sudaryta komisija R. D. veiksmams, susijusiems su piniginių lėšų apskaita ir
inkasavimu boulingo kasose patikrinti. Vadovas nurodė komisijai iki 2008-11-24
pateikti išsamią išvadą (t. 1, b. l. 44). Darbdavio 2008-11-04 įsakymu Nr. 75
ieškovui nurodyta 2008 m. lapkričio 4-7 d. dalyvauti personalo vertinimo
projekte (t. 1, b. l. 45, 46, 131-134). Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent
nuo šios dienos prasidėjo šalių konfliktas: ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę,
prašydamas raštu jį informuoti apie nušalinimo nuo darbo priežastis, apie naują
darbuotoją, kuris dirba jo darbo vietoje (t. 1, b. l. 15); prašydamas raštu jį
informuoti apie projektą, jo būtinumą, naudą – prašymas išsiųstas 2008-11-05
09:09 val. iš Palangos pašto (t. 1, b. l. 14). Ieškovas 2008-11-05 raštu
kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kad jis dalyvauja projekte, tačiau jam
niekas nieko apie projektą ir jo būtinumą nepapasakojo (t. 1, b. l. 13);
2008-11-06 raštu darbdaviui nurodė apie darbo telefono SIM kortelės, patekimo į
administracines patalpas, kuro bei personalo maitinimo nuolaidų kortelių iš jo
paėmimą, prašo raštu paaiškinti šių veiksmų priežastis, nurodo, kad telefono
kortelės atėmimas apriboja jo kaip darbuotojo funkcionalumą (t. 1, b. l. 12).
2008-11-07 rašte ieškovas nurodo, kad projekte, kuriame dalyvavo, jokia veikla
nevyko - raštas išsiųstas 2008-11-10 (t. 1, b. l. 11). 2008-11-10 raštu
ieškovas informuoja l.e.p. generalinį direktorių Ž. V. apie
kortelių atėmimą, prašo raštiško jo paaiškinimo dėl personalo vadovės nurodymo
dirbti kitose patalpose, kuriose nėra kompiuterio, interneto, telefono ryšio,
todėl prašo raštu jam atsakyti dėl nušalinimo nuo jo tiesioginio darbo – raštas
išsiųstas 2008-11-11 09.19 val. (t. 1, b. l. 10). 2008-11-14 10.20 val. iš
Palangos pašto ieškovas siunčia atsakovui 2008-11-14 pareiškimą nurodydamas,
kad negavęs atsakymų į jo siųstus raštus (nurodo kokius), 2008-11-04 iš jo buvo
atimtos visos darbo priemonės dirbti darbą, sulygtą sutartyje, nuo 2008-11-04
jam buvo uždrausta patekti į boulingo patalpas, 2008-11-12 buvo uždrausta būti
AB „Klaipėdos“ viešbutis patalpose, todėl nuo 2008-11-19 nutraukia darbo
sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes darbdavys nevykdo įsipareigojimų
pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį (t. 1, b. l.
9). Atsakovės personalo vadovės L. P. tarnybiniais
pranešimais, kuriuos pasirašė kitos atsakovės darbuotojos, užfiksuota, kad
ieškovas 2008 m. lapkričio 12 d. nuo 9.20 iki 17 val., 2008 m. lapkričio 19 d.
nuo 9 iki 17 val., 2008 m. lapkričio 13, 14, 17, 18, 20, 21, 24, 25, 26
dienomis nebuvo darbe (t. 1, b. l. 51-53). Nurodytuose tarnybiniuose
pranešimuose išdėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos L. P. bei E. K., nurodydamos, kad keletą
kartų eidavo į registratūrą, klausdavo darbuotojų, durininkų, kito personalo ar
nematė boulingo klubo vadovo R. D., užeidavo į boulingo
klubą, neradusios sugrįždavo ir pažymėdavo, kad ieškovo konkrečią dieną nebuvo
darbe. Skambino ieškovui telefonu, bet jis neatsiliepė (t. 3, b. l. 108-148).
Nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nebuvimo darbe ir pravaikštų iš dalies
patvirtintos kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių
pateiktais procesiniais dokumentais. Ieškovas darbo metu 2008-11-14 iš Palangos
pašto siunčia atsakovei raštus, ieškinyje nurodo, kad atsakovė iki 2008-11-19
nesidomėjo, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą (t. 1, b. l. 3-8). Darbdavys
raštu pareikalavo iš ieškovo iki 2008-11-19 9 val. pateikti pasiaiškinimą dėl
neatvykimo į darbą nuo 2008-11-12 iki 2008-11-18 (t. 1, b. l. 54).
Pasiaiškinime ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių nuo 2008-11-12 iki
2008-11-18 nebuvo darbe, taip pat ir nepatvirtino, kad tomis dienomis darbe
buvo. Ieškovas priminė darbdaviui, kad negavo atsakymų į jo siųstus raštus,
todėl dėl nurodytų priežasčių, parašė pareiškimą, informuodamas darbdavį apie
darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 55).
Generalinio direktoriaus potvarkiu sudaryta komisija 2008-11-24 surašė aktą dėl
piniginių lėšų apskaitos ir inkasavimo boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33.
Komisija pasiūlė darbdaviui kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes mano, kad
ieškovo veiksmuose yra nusikaltimo, o ne drausmės pažeidimo požymiai (t. 1, b.
l. 47). 2008-11-26 personalo vadovė L. P. priėmė įsakymą
Nr. 08-0457-K dėl R. D. atleidimo iš darbo (t. 1, b. l.
57).
Atsakovė atleido
ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – veiką, turinčią vagystės,
sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo
požymius ir už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Ieškovas
prašo pripažinti neteisėtu darbo sutarties su juo nutraukimą pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 235 straipsnio
2 dalies 9 punktą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodymais.
Dėl atleidimo pagrindo, kai darbuotojas vieną kartą
šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. veikos,
turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo požymius, padarymas (LR DK
235 str. 2 d. 7 p.)
Byloje nustatyta, kad 2008-10-10 AB „Klaipėdos“
viešbutis buhalterė N. A. pastebėjo ir tarnybiniu
pranešimu (t. 1, b. 1. 41) informavo generalinį direktorių M.
Š., kad tikrinant rugsėjo mėnesio buhalterinius davinius su apskaita, kilo
abejonių dėl boulingo klubo „Honolulu“ baro kasose Nr. 32 ir 33 piniginių lėšų
apskaitos ir saugojimo teisėtumo. Apie tai buhalterė ji pranešė ieškovui ir
pareikalavo pasiaiškinti dėl minėtų neatitikimų. 2008-10-13 R.
D. pateikė pasiaiškinimą (t. 1, b. 1. 42) bei įnešė pinigus į boulingo
klubo „Honolulu“ baro kasas, padengdamas pinigų trūkumą kasoje. Dėl šio įvykio
teisingo įvertinimo AB „Klaipėdos“ viešbutis generalinio direktoriaus potvarkiu
(2008-10-13 generalinio direktoriaus potvarkis dėl komisijos sudarymo Nr. 1; t.
1, b. l. 44) buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta ištirti ir pateikti
išvadą dėl piniginių lėšų apskaitos, inkasavimo, panaudojimo, saugojimo
boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33 teisėtumo. 2008-11-24 generalinio
direktoriaus suformuota komisija pateikė išvadas (2008-11-24 aktas dėl
piniginių lėšų apskaitos ir inkasavimo boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33, t.
1, b. 1. 47) bei konstatavo, kad R. D. inkasavo ir
apskaitė pinigines lėšas boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33 pažeisdamas
įstatymų, reglamentuojančių finansinę apskaitą, nuostatas. Šiuo aktu komisija
taip pat pasiūlė generaliniam direktoriui dėl galimai nusikalstamos veiklos kreiptis
į kompetentingas institucijas. 2008-11-27 AB „Klaipėdos“ viešbutis kreipėsi į
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą (2008-11-27 pareiškimas dėl ikiteisminio
tyrimo pradėjimo Nr. 655, t. 1, b. l. 49) dėl galimai padarytos nusikalstamos
veikos tvarkant finansinę apskaitą ir inkasuojant pinigus „Honolulu“ boulingo
baro kasose Nr. 32 ir 33. Darbdavys priėmė sprendimą skirti ieškovui drausminę
nuobaudą už šiurkštų pareigų pažeidimą ir esant drausminės atsakomybės
pagrindui – darbo drausmės (pareigų) pažeidimams (LR DK 234, 235 str. 1 d.),
vienas kurių pasireiškė darbuotojo veiksmais, turinčiais vagystės, sukčiavimo,
turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius (LR
DK 136 str. 3d. 2 p., 235 str. 2d. 7 p.), 2008-11-26 generalinio direktoriaus
įsakymu apie atleidimą iš darbo Nr. 08-0457-K (t. 1, b. 1.57) ieškovas buvo
atleistas iš darbo.
Atmestini ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos
teismas, pažeidė DK ir LAT Senato nutarimą Nr. 45, kadangi neįvertino
aplinkybės, kad ieškovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su jo darbo
funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, o atitinkamų
pinigų sumų neinkasuodavo pasilikdamas jas pasmulkinimui; taip pat, kad
darbuotojo dėl nežinojimo atlikti ar neatlikti veiksmai negali būti
kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas,
kadangi darbdavio pareigos pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jo darbo
funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis neatlikimas yra
drausminę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta,
kad ieškovas su visomis darbo sąlygomis, taip pat įmonės vidaus tvarka buvo
supažindintas pasirašytinai (2008-08-05 darbo sutartis Nr. 1568; t. 1, b. l.
29-32, AB „Klaipėdos“ viešbutis darbo tvarkos taisyklės, t. 1, b. l. 93–100, išrašas
iš darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo
t. 1, b. l. 48). Su pareigomis, susijusiomis su kasos operacijų atlikimu bei
kasos knygos pildymu, ieškovas buvo supažindintas žodžiu: 2009-11-26 vykusio teismo
posėdžio metu įmonės buhalterės N. A., R.
P. parodė, kad ne kartą yra aiškinusios bei supažindinusios ieškovą su
pinigų apskaitos, inkasavimo tvarka ir ieškovas puikiai žinojo, kad kasos
aparato duomenys, užfiksuoti Z ataskaitoje turi sutapti su kasos operacijų
žurnale įrašytomis sumomis ir su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba
inkasatorių inkasuota suma). Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo jo priėmimo į
darbą iki 2008 m. rugsėjo mėn. vidurio atliko visas kasos bei kasos knygos
pildymo operacijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-11-17 nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-568/2008 yra nurodęs, kad nepriklausomai nuo to,
supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo
sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliu darbdaviui, dirbt dorai, sąžiningai,
tausoti darbdavio turtą ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio
interesams. Tai reiškia, kad ieškovas neturi teisės elgtis nesąžiningai
ir piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. negali savo reikmėms disponuoti įmonės
pinigais. Ieškovas nurodė, kad pinigus laikė savo kabinete, taip pat nustatyta,
kad pinigai nebuvo inkasuojami nuo 2008-09-15 iki 2008-10-09 ir apie tai, kad pasak
ieškovo, pasilieka pinigus pasmulkinimui, įmonės buhalterių boulingo klubo
vadovas neinformavo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
įvertino nurodytas aplinkybes bei remdamasis byloje surinktais įrodymais,
pagrįstai netaikė ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos, pasak jo, drausminę atsakomybę
šalinančios aplinkybės.
Atmestinas ir ieškovo teiginys, kad teismas pažeidė LAT
formuojamą praktiką dėl įpareigojimo įrodyti, kad darbuotojas tikrai atliko
veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 straipsnio
2 dalies 7 punkte, požymių, tokiu laipsniu, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių
dėl šio fakto buvimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai – boulingo
klubo kasos knygos, iš kurių aiškiai matyti, jog R. D. tyčia
neteisingai pildė kasos aparatų žurnalus, taip klastodamas šiuos dokumentus ir
siekdamas nuslėpti tikruosius duomenis apie įmonės gautas pinigų sumas. Iš
pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog R. D. nesilaikydamas
teisės aktų nustatytos tvarkos, tyčia didėjančia tvarka neinkasuodavo
atitinkamų įmonės gautų pinigų sumų, tokiu būdu pasisavindamas įmonės lėšas. Aplinkybė,
jog baro kasose laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki 2008-10-09 buvo vis didėjantis
pinigų trūkumas, nustatyta ir vykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00339-08
metu prokuratūros darbuotojai atlikus pateiktų dokumentų reviziją: kaip ir
nurodyta 2010-03-31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00339-08: 2009-08-28
specialisto išvadoje dėl AB „Klaipėdos“ viešbutis boulingo klubo „Honolulu“
ūkinės–finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad boulingo klubo „Honolulu“
vadovo R. D. inkasuojamos sumos pagal kasos operacijų
žurnalą Nr.33 „grynieji pinigai kasos aparato kasoje“ grafoje „Inkasacija“ neatitiko
kasos aparato „Z“ parodymų t.y. nustatytas trukumas — 4 300 Lt. Be to R. D. pats nurodė, kad klaidingai inkasuodavo įmonės pinigus.
Pažymėtina, kad veikos, turinčios vagystės,
sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, gali būti laikomos
šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar dėl šių veikų buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo surašytas administracinio teisės
pažeidimo protokolas (Senato nutarimo 9.7. punktas). Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai nurodė, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai
užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti,
o iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki
2008-10-09 įmonės kasoje dėl R. D. sąmoningų tyčinių
veiksmų buvo pinigų trūkumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas atliko veiksmus, turinčius
vagystės požymius.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad
atsakovas nepraleido drausminės nuobaudos skyrimo terminų ir pagrįstai netaikė
ieškovo prašomos ieškininės senaties. Dėl buhalterės N. A. tarnybinio
pranešimo AB „Klaipėdos“ viešbutis 2008-10-13 generalinio direktoriaus
potvarkiu Nr. 1 buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta ištirti ir pateikti
išvadą dėl piniginių lėšų apskaitos, inkasavimo, panaudojimo, saugojimo
boulingo baro kasose teisėtumo. 2008-11-24 buvo pateikta komisijos išvada ir
apie darbo drausmės pažeidimo faktą darbdaviui tapo žinoma tik gavus sudarytos
komisijos išvadas, kuriose buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimo faktas.
Todėl termino pradžią įrodančios aplinkybės darbdaviui tapo žinomos ne
2008-10-10, o 2008-11-24. Dėl to 2008-11-26, nepraleidus drausminės nuobaudos
skyrimo termino, buvo priimtas įsakymas, kuriuo R. D. atleistas
iš darbo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai
sprendė, kad darbdavio rašytinės pareikalavimo pateikti pasiaiškinimą dėl
padaryto drausmės pažeidimo formos nesilaikymas yra formalus pažeidimas, todėl
nedaro ieškovo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas naikinti
paskirtą drausminę nuobaudą. Įmonės buhalterei aptikus neatitikimus, iš R. D. žodžiu buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą dėl
darbo drausmės pažeidimo ir šią aplinkybę patvirtina R. D. 2008-11-13
pateiktas pasiaiškinimas dėl neteisingai inkasuotų pinigų. Įstatymuose nenustatyta,
jog darbdaviui pažeidus LR DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti,
kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, paskirta
drausminė nuobauda vien dėl tokio, formalaus, įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime
būtų laikoma neteisėta (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008). Dėl
to darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi
drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas, teisingai konstatavo, jog yra visos drausminės atsakomybės
taikymo sąlygos: R. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais
siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl ko įmonė patyrė žalą, tokiu būdu
įvykdydamas darbo drausmės pažeidimą bei pažeisdamas, visų pirma, pareigą
dirbti dorai ir sąžiningai, antra - darbuotojo darbą reglamentuojančias teisės
normas, bei pagrįstai sprendė, kad pagrindo pripažinti R. D. atleidimą
už darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškė darbuotojo veiksmais, turinčiais
vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlyginimo
paėmimo požymius neteisėtu, nėra.
Dėl atleidimo pagrindo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai
pažeidžia darbo pareigas (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.), t.y.
neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (LR DK 235 str. 2 d.
9 p.)
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino,
netyrė ieškovo nebuvimo darbe fakto. Aplinkybę, jog R. D. 2008-11-13,
14, 17, 18, 20, 21, 24, 25, 26 dienomis neatvyko į darbą visą darbo dieną
patvirtina rašytiniai byloje pateikti įrodymai: AB „Klaipėdos“ viešbutis
personalo vadovės tarnybiniai pranešimai dėl R. D. neatvykimo
į darbą (2008-11-17, 2008-11-21, 2008-11-26 tarnybiniai pranešimai Dėl R. D. neatvykimo į darbą; t. 1, b. 1.51–53); taip pat ieškovo
2008-11-19 pasiaiškinimas Dėl neatvykimo į darbą, kuriame R.
D. neneigia neatvykimo į darbą aplinkybės ir net nebando paneigti darbdavio
įtarimų dėl pravaikštos; ieškovo pateiktas pašto kvitas, liudijantis apie
ieškovo 2008-11-14 10.20 val., t. y. darbo metu iš Palangos pašto išsiųstą
pareiškimą. Aplinkybę, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu nebuvo darbe patvirtino
ir liudytojų parodymai byloje: teismo posėdžio metu duoti AB „Klaipėdos“
viešbutis personalo vadovės L. P., pardavimų vadovės E. K., administratoriaus M. V. parodymai;
šios aplinkybės pirmųjų posėdžių metu neneigė ir pats ieškovas neatvykimą į
darbą motyvuodamas tuo, jog darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų.
Ieškovas teigia, kad jam darbdavio nebuvo sudarytos tinkamos
sąlygos dirbti, taip pat, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino
priežasčių, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe ir jų svarbos. Nustatyta, kad
minėtu laikotarpiu ieškovas nebuvo nušalintas nuo pareigų, jam nebuvo sudaryta
jokių trukdžių patekti į boulingo klubą, taip pat savo kabinetą ar kitas
viešbučio patalpas, kur ieškovas, kaip ir iki tol, galėjo tinkamai vykdyti savo
darbo funkcijas.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė priėmė kitą žmogų į
jo pareigas ieškovo neatleidus iš pareigų. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos“
viešbutis priėmė R. V. (t. 1, b. l. 37-40) ne į boulingo
klubo vadovo, bet į projekto vadovo antraeiles pareigas. Ieškovas skunde
nurodo, kad neatvyko į darbą, iki 2008-11-25 ieškovui nebuvo pateikti atsakymai
į jo siųstus raštus. Iš byloje pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 10), 2008-11-10
raštą dėl nušalinimo nuo darbo, ieškovas išsiuntė atsakovui paštu 2008-11-11 ir
atsakovas šį raštą gavo tik 2008-11-13 (t. 1, b. l. 143). Dėl to ieškovo
reikalaujamo pasiaiškinimo iš darbdavio negavimas negalėjo būti svarbia
priežastimi, pateisinančia ieškovo sprendimą neatvykti į darbą jau vien todėl,
kad toks atsakymas laiko prasme net nebuvo fiziškai įmanomas.
Ieškovo teiginiai, kad jis neva buvo nušalintas nuo
darbo, iš jo atimtos darbo priemonės bei uždrausta lankytis AB „Klaipėdos"
viešbutis patalpose, nėra paremti jokiais įrodymais, todėl negali būti
vertinami kaip ieškovo pravaikštas pateisinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiga
įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo
dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į
darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178
straipsnis) (LAT 2005-12-12 nutartis Nr. 3K-3-657/2005). Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą bei aukščiau
išvardintas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovas neįrodė, kad buvo svarbių ir
pagrįstų priežasčių (jeigu tokių apskritai buvo), dėl kurių ieškovas galėjo
neatvykti į darbą visą darbo dieną ir kurios pateisintų ieškovo pravaikštas,
dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad R.
D. aptariamu laikotarpiu į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje
pateiktais įrodymais darė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad L.
P. nuo 2008-11-04 iki 2008-12-31 buvo atsakovės įgaliotas asmuo spręsti
visus su personalo valdymu susijusius klausimus, todėl ji turėjo įgalinimų
skirti drausminę nuobaudą ieškovui. DK 18 str. 1 d. nurodyta, kad darbuotojai
ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar
jas ginti per jiems atstovaujančius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali
būti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo
santykiams. Atstovavimą esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja
Civilinis kodeksas. Atstovavimas yra galimas remiantis sandoriu, įstatymu,
teismo sprendimu ar administraciniu aktu, o atstovavimo atveju už darbuotojus
ir darbdavius veikia tretieji asmenys – veiksnūs fiziniai ar juridiniai asmenys.
Atstovo sudarytas sandoris/atlikti veiksmai atstovaujamojo vardu
sandoris/veiksmai tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo
teises.
Atmestinas apelianto teiginys, kad skirdamas nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą,
atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Nustatyta, kad tik
2008-11-18 pavykus susisiekti su R. D., jis buvo
paprašytas pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. 2008-11-19 R. D. atvykus į AB „Klaipėdos" viešbutis patalpas jam
buvo įteiktas rašytinis prašymas pasiaiškinti, kuriame buvo
nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės: darbo drausmės, kurio
padarymu yra įtariamas darbuotojas, pažeidimas, jo padarymo laikas ir vieta,
terminas pateikti pasiaiškinimą. Tą pačią dieną ieškovas pateikė rašytinį
pasiaiškinimą. Sprendimas taikyti drausminę nuobaudą darbdavio buvo priimtas
atsižvelgiant į ieškovo pasiaiškinimą, todėl taikydamas drausminę nuobaudą už
neatvykimą į darbą nuo 2008-11-12 iki 2008-11-18 dienos, darbdavys laikėsi visų
drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimų ir drausminės nuobaudos skyrimo
tvarkos nepažeidė. Skirdamas drausminę nuobaudą ieškovui ir vertindamas LR DK
238 str. nurodytas aplinkybes, darbdavys, visų pirma, vertino ieškovo
pasiaiškinime dėl neatvykimo į darbą nurodytus motyvus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo R.
D. neatvykimo į darbą visą darbo dieną faktą, taip pat aplinkybę, kad
ieškovas neįrodė, jog buvo kokios nors svarbios neatvykimo į darbą priežastys,
todėl teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti R. D. atleidimą šiuo pagrindu yra atmestinas. Atmetus ieškovo
reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atsakovės įsakymo,
kuriuo ieškovas atleistas iš darbo pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir kiti
ieškovo reikalavimai dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsigaliojimo
dienos, DK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos išeitinės išmokos priteisimo,
vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš
darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.
Pažeidus neturtines teises, neturtinei žalai atlyginti
būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-294/2003), t.y. darbdavio atsakomybė dėl
neturtinės žalos padarymo kyla tik tada, kai darbuotojas įrodo, jog yra visos
sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Visų pirma, tai yra neteisėti veiksmai.
Aukščiau aptartos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys įrodo, kad ieškovo
atleidimas iš darbo buvo teisėtas, t.y. atsakovas jokių neteisėtų veiksmų
ieškovo atžvilgiu neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir kruopščiai
nustatė visas bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei
procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą apeliacinio skundo
motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš
ieškovo atsakovei priteistinos 1 210 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti
apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo R. D. 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti
apeliacinės instancijos teisme atsakovei AB „Klaipėdos“ viešbutis.
Kolegijos pirmininkė
Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Rimvida
Zubernienė
Almantas Padvelskis