VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Linai Sadovskai,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

kaltinamajai G. Š.,  

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Ievai Žentelytei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

GRAŽINA ŠAMATOVIČ, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, 

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 

n u s t a t ė :

G. Š. 2019 m. spalio 4 d., apie 19.05 val., būdama neblaivi (nustatytas 1,45 promilių girtumas), sulaikyta dėl administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini), ir įsodinta į Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatoma į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia, kojomis spardydama automobilio laikinojo sulaikymo kameros 181,50 eurų vertės durų apsaugines grotas, jas išlaužė, tokiais veiksmais Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė bendrą 337,59 eurų žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. Š. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo išgėrusi alkoholio ir vaistų, todėl tiksliai nepamena, kas vyko ir kodėl ji taip pasielgė. Kaltinamoji mano, kad minėtos priežastys galėjo turėti įtakos tam, jog ji nesuprato, kodėl ir kur ją veža policijos pareigūnai ir todėl ji spardė pareigūnų automobilio durų grotas. Pamena, kad norėjo išlipti iš mašinos, kad ją pareigūnai paleistų, todėl laužė automobilio duris. G. Š. apgailestavo dėl savo elgesio, sutiko su civilinio ieškinio dydžiu, žalą atlygins iš karto, kai gaus pajamų pradėjusi dirbti, prašo esant galimybei duoti leisti žalą atlyginti dalimis. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Ieva Žentelytė teismui paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti, įvardijo, kokios civilinio ieškovo patirtos išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą.

Kadangi kaltinamoji G. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo ir kaltinamosios kaltę grindžiančių duomenų

Kaltinamoji G. Š. prisipažino dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamosios kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. A. (E. A.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu, kartu su porininku M. P. 2019 m. spalio 4 d., nuo 15.30 val., tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo Vilniaus apskrities VPK Pirmojo komisariato teritorijoje. Apie 18.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima X“ yra sulaikyta pilietė. Atvykus nurodytu adresu apsaugos darbuotojas A. G. paaiškino, kad už kasų sulaikė pilietę, kuri bandė pavogti šešias skardines alaus „Utenos“, sulaikyta moteris nepristatė, apsaugos poste elgėsi agresyviai, spardė kojomis apsaugos darbuotojo monitorius, keikėsi. Apie 19.00 val. apsaugos poste jie su porininku moteriai ant rankų uždėjo antrankius ir nuvedė prie tarnybinio automobilio. Moteris prisistatyti atsisakė, vedama prie tarnybinio automobilio, rėkavo. Sulaikytą moterį pasodino į tarnybinio automobilio specialiai skirtą sulaikytų asmenų vietą, moteris kojomis kelis kartus spyrė į galinių durelių apačią, todėl ją įspėjo, kad už valstybinio turto sugadinimą yra numatyta atsakomybė ir kad automobilyje yra įrašomas garsas bei vaizdas. Vėliau išgirdo, kaip moteris kojomis daužo tarnybinio automobilio durelių grotas, todėl sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kartu su porininku išlipo iš tarnybinio automobilio, atidaręs dureles pamatė, kad išlaužtos durelių metalinės grotos, nors kai sodino moterį į tarnybinį automobilį, jis buvo tvarkingas. Moterį dar kartą įspėjo apie valstybinio turto sugadinimą, sulaikytoji į jų perspėjimus ir teisėtus reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau spardė tarnybinio automobilio durelių grotas, todėl jie uždėjo jai antrankius ant kojų. Atvykę į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių moterį nuvedė į laikino sulaikymo patalpas; papildomai apžiūrėję automobilį pamatė, kad yra išlaužtos ne tik grotos, tačiau įlenkta ir dešinė pertvara, atskirianti sulaikytus asmenis nuo laikomų specialių priemonių (24 – 26 b. l.).

2019 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas policijos tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos metalinės grotuotos durelės yra dviejų skyrių, apatinis durelių skyrius yra grotuotas, grotos išlaužtos; dešinė pertvara, atskirianti sulaikytus asmenis nuo specialių priemonių, įlenkta; yra įlenkimas ant priešais dureles esančios sienos. Automobilis yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (17 - 22 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjo V. R. tarnybinio pranešimo dėl padarytos materialinės žalos duomenys patvirtina, kad dėl 2019 m. spalio 4 d. apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išlaužtos sulaikytų asmenų gabenimo patalpos durelių grotos), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patyrė 337,59 eurų nuostolį. PVM sąskaitos – faktūros duomenys patvirtina, kad sulaikytų asmenų skyriaus durų grotų vertė yra 181,50 eurų (33 - 34 b. 1.).

2019 m. spalio 11 d. vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini): įraše matosi, kaip moteris, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, yra patalpinta į sulaikymo kamerą, jos rankos surakintos už nugaros. Moteris muistosi, klupčioja, gulasi ant grindų ir gulėdama ant nugaros kojomis spardo laikino sulaikymo kameros grotas, moteris apie 20 kartų spiria į metalinių grotų apatinę dalį ir ją išlaužia. Vaizdo medžiagoje matomi patruliai, kurie kelis kartus įspėjo moterį dėl jos elgesio, vėliau uždėjo moteriai antrankius ant kojų (29-30 b. 1.).

Alkotesterio kvito rodmenų duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 4 d. G. Š. nustatytas 1,45 promilių girtumas (57 b. 1.).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, neabejotinai įrodyta.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. G. Š. kaltę vienareikšmiškai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys ir kita bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji G. Š. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia išlaužė policijos pareigūnų tarnybinio automobilio durų apsaugines groteles. G. Š. veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę G. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padaryta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad G. Š. praeityje neteista, per pastaruosius vienerius metus bausta administracine tvarka, nedirbanti, byloje nėra duomenų apie G. Š. gydymąsi psichikos sveikatos centre.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei arešto bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. paskyrus už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė G. Š. už jos padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, sudarytų galimybes dirbti, gauti pajamų, atlyginti civilinį ieškinį.  

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. Š. skirtinas minimalus sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės terminas.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl G. Š. taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje duomenų, kad kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka, nepateikta.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 337,59 eurų, atlyginimo (45 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškė civilinį ieškinį dėl 337,59 eurų, dydžio turtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, prašoma priteisti suma yra reali, patvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys dėl turtinės žalos priteistinas visiškai.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vaizdo įrašas, CD laikmenoje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

GRAŽINĄ ŠAMATOVIČ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti G. Š. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:

-       per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje;

-       atlyginti padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti G. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį ir iš G. Š. priteisti 337,59 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt devynis centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Vaizdo įrašą, CD laikmenoje pateiktą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Viktorija Šelmienė