Civilinė byla Nr. 2S-1453-871/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00393-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.10; 3.5.11; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekovika“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2019-1136/2025 pagal pareiškėjos UAB „Velseka“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui Mariui Alšauskui, uždarajai akcinei bendrovei „Ekovika“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Velseka“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. sausio 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-89-674; atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/24/07017.
2. Nurodė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas skolininkei neapribojo kreditorės teisės išieškoti skolą iš įkaitų davėjos įkeisto turto. Paaiškino, jog skolininkės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta hipotekos sutartis, kuria atliktas įkaitų davėjai nuosavybės teise priklausančių daiktų įkeitimas ir įkaito davėja tampa su skolininke subsidiariai atsakinga nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Skolininkei neatsiskaičius su kreditore, išnyko įkaitų davėjos subsidiarumo apsauga, nes nuo skolininkės neatsiskaitymo momento kreditorė turi teisę nukreipti reikalavimą į įkaito davėjos hipoteka įkeistą turtą. Nepagrįsta laikė antstolio poziciją, kad kreditorė pirmiausiai turėtų gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininkės restruktūrizavimo byloje, iš jos turto, negalėdama nukreipti išieškojimo į įkaito davėjos svetimo turto hipoteka įkeistą turtą. Pabrėžė, kad pripažinus antstoliui negalint vykdyti išieškojimo iš įkeisto skolininkei nepriklausančio turto, būtų paneigtos išieškojimo galimybės, be pagrindo suabsoliutintos skolininkės ir įkaito davėjos teisės kreditorės atžvilgiu.
3. Tvirtino, jog įkaito davėja pagrįstai įvardinta skolininke. Paaiškino, kad vykdomasis įrašas išduotas hipotekos sutarties, o ne sutarties pagrindu, ir yra skirtas išieškoti iš įkaito davėjos, nes hipotekos sutartimi ji prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus.
4. Teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nenumato klaidos, kaip pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą.
5. Antstolis Marius Alšauskas 2025 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-89-1914 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
6. Nurodė, kad 2024 m. vasario 27 d. notaro išduotame vykdomajame įraše skolininkė yra žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Karužiškiai“, UAB „Ekovika“ yra įkaito davėja ir jos atsakomybė subsidiari. Pažymėjo nesant ginčo, jog ŽŪB „Karužiškiai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir joje kreditorė yra pateikus savo kreditorinį reikalavimą, ir netinkamai užvedus ir įvardijus skolininkę, pagrįstai buvo išieškotojai grąžintas vykdomasis dokumentas, kurį ji galėtų pateikti tolimesniam vykdymui pasibaigus restruktūrizavimo bylai, ir užbaigta vykdomoji byla.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Ekovika“ atsiliepimu į skundą prašė UAB „Velseka“ skundą atmesti.
8. Nurodė, kad neginčija, jog suinteresuoto asmens turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka ir įkaito davėjo atsakomybė yra subsidiari visais atvejais, kai prievolė yra užtikrinama svetimo daikto hipoteka. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl suinteresuoto asmens prievolės subsidiarumo pabaiga skolininkei neįvykdžius prievolės, nes suinteresuoto asmens subsidiari prievolė tik nuo to momento atsirado tol, kol skolininkei nekilo atsiskaitymo pareiga, suinteresuotas asmuo apskritai nebuvo pareiškėjai skolingas. Tai, kad suinteresuoto asmens atsakomybė pareiškėjai yra subsidiari ir jos subsidiarumas nėra pasibaigęs. Teigė, jog hipotekos teisė yra daiktinė teisė, ji nėra savarankiška ir nepriklausoma nuo prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui ji nustatyta.
9. Atkreipė dėmesį, jog hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, jis tik turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių, tačiau tokia teisė nepadaro jo skolininku, kaip vykdymo proceso šalimi, todėl antstolis pagrįstai konstatavo skolininke esant ŽŪB „Karužiškiai“, o ne suinteresuotą asmenį. Nurodė, kad skolininke nurodyta būtent ŽŪB „Karužiškiai“ notarės išduotame vykdomajame rašte ir antstolis neturi teisės nukrypti nuo vykdomojo dokumento turinio, todėl antstolis Marius Alšauskas priėmė pagrįstą ir teisėtą patvarkymą ištaisyti klaidą ir grąžinti restruktūrizuojamos skolininkės atžvilgiu išduotą vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi patenkino pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino antstolio Mariaus Alšausko 2025 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. S-25-89-674 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
11. Teismas nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0089/24/07017 duomenimis, antstolio Mariaus Alšausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės Rūtos Rastenienės 2024 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 60 000,00 Eur skolos ir 11 702,46 Eur palūkanų išieškojimo subsidiariai iš skolininkės ŽŪB „Karužiškiai“ ir įkaito davėjos UAB „Ekovika“ išieškotojos UAB „Velseka“ naudai, kuri buvo perimta iš antstolės Valentinos Žydelienės. Antstolis 2025 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-89-674.
12. Pareiškėja UAB „Velseka“ 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nes 2018 m. liepos 6 d. paskolos sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu kita sutarties šalis, ŽŪB „Karužiškiai“, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir sutartis buvo nutraukta, suteikiant teisę UAB „Velseka“ nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartimi ŽŪB „Karužiškiai“ sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeistas UAB „Ekovika“ nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, karvidė, pieno blokas. Notarui išsiuntus pranešimą ŽŪB „Karužiškiai“ ir UAB „Ekovika“ dėl skolos sumokėjimo per pranešime nustatytą terminą ŽŪB „Karužiškiai“ turėjo sumokėti skolą UAB „Velseka“.
13. Teismas nustatė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos skolininkė pagal paskolos sutartį vis tik išliko ŽŪB „Karužiškiai, o ne suinteresuotas asmuo „UAB „Ekovika“, nes suinteresuoto asmens ir pareiškėjos nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Šiuo atveju antstolis teisingai nustatė, kad vykdomoji byla Nr. 0089/24/07017 buvo užvesta ne to skolininko atžvilgiu, kas reiškia, kad UAB „Ekovika“ negali būti skolininke, kaip apibrėžiama CPK normomis. 2024 m. vasario 27 d. notaro išduotas vykdomasis įrašas patvirtina, kad ŽŪB „Karužiškiai“ nesumokėjo kreditorei UAB „Velseka“ skolą pagal paskolos sutartį.
14. Teismas nesutiko su antstolio sprendimu užbaigti vykdomąją bylą, pastarajai buvus užvestai per klaidą, t. y. ne tos skolininkės atžvilgiu. CPK nenumato klaidos, kaip vykdymo proceso užbaigimo pagrindo ir CPK 632 straipsnio negalima aiškinti plečiamai. Manytina, jog tokios situacijos ištaisymas galimas per antstolio patvarkymą dėl netinkamos vykdymo proceso šalies pakeitimą tinkama ir tik tuomet būtų galima spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo įstatyme numatytu pagrindu.
15. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ŽŪB „Karužiškiai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir byloje pareiškėja yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, neeliminuoja pareiškėjos teisės nukreipti reikalavimą dėl skolos į įkeistą svetimą turtą, ką ir numatė 2018 m. liepos 6 d. paskolos sutartis su vėlesniais pakeitimais. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ) nenumato draudimo vykdyti išieškojimą restruktūrizuojamos skolininkės atžvilgiu, išieškant skolą iš hipoteka įkeisto turto, kuris skolininkei nuosavybės teise nepriklauso. JANĮ 30 straipsnio 2 dalis numato pareigą antstoliui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir apie tai praneša turto saugotojui ir išieškotojui, kas reiškia, kad perduodami tik tiek vykdomieji dokumentai, kurie susiję tik su tokio juridinio asmens nuosavybės teise priklausančiu turtu.
16. Teismas konstatavo, kad antstoliui nebuvo pagrindo 2025 m. sausio 9 d. priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, todėl ginčijimas patvarkymas panaikintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. UAB „Ekovika“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2019-1136/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės- UAB „Velseka“ skundą atmesti. Priteisti iš UAB „Velseka“ UAB „Ekovika“ naudai 678,08 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme ir 943,80 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nėra nei pareiškėjo skolininkas, nei apskritai skolininkas CPK prasme, tačiau pirmosios instancijos teismas pateikė nepagrįstą išvadą, kad antstolis ginčo atveju privalėjo priimti patvarkymą dėl klaidos ištaisymo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo.
17.2. Jokia CPK VI dalies norma nenumato teisės antstoliui pakeisti vykdymo proceso šalį tais atvejais, kai ji užvedant bylą yra nurodyta neteisingai. Vienintelė teisės norma, reguliuojanti vykdymo šalių pakeitimą vykdymo procese, yra CPK 596 str., reguliuojantis procesinių teisių vykdymo procese perėmimą. Vis tik, ginčo atveju joks procesinių teisių perėmimas neįvyko, CPK 596 str. taikymas ginčo atveju nėra galimas, taigi visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo atveju antstolis turėjo teisę pakeisti vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje.
17.3. Nepagrįsta taip pat yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizuojamo skolininko atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos turi būti tęsiamos toliau, jei jose yra galimybė išieškoti skolininko skolas iš įkaito davėjo turto.
17.4. CPK 632 str. 1 d. 4 p., kuris numato, kad iškėlus skolininkui restruktūrizavimo bylą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, o vykdomoji byla yra užbaigiama.
17.5. Taigi, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, antstolis neturėjo teisės jos atžvilgiu nei užvedinėti vykdomosios bylos, nei, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jos tęsti.
17.6. Vienintelis alternatyvus veiksmas, kurį antstolis ginčo atveju galėjo atlikti, yra vykdomosios bylos nutraukimas vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 9 p.- kai vykdomasis dokumentas neteisėtai (suinteresuotam asmeniui nesant pareiškėjo skolininku) priimtas vykdyti.
17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad vykstant restruktūrizavimo procesui ir vykdant restruktūrizavimo planą yra galimas priverstinis restruktūrizuojamos įmonės prievolių vykdymas iš įkaitų davėjų turto.
17.8. Vertinant CK 4.195 str. 1 d. normos turinį „įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos” yra akivaizdu, kad tol kol pagrindinė prievolė nelaikoma neįvykdyta, įkaito davėjui jokia papildoma prievolė taip pat negali kilti.
17.9. Šiai dienai, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustačius skolininko prievolės pareiškėjui vykdymo terminus, nėra pagrindo vertinimui, kad jo svetimo daikto hipoteka užtikrinta prievolė yra neįvykdyta ir juo labiau, kad ji gali būti vykdoma priverstinai. Akcentuojama, kad hipotekos sutartyje nurodytas prievolės įvykdymo terminas taip pat nėra suėjęs (2025-05-31).
17.10. Hipotekos teisė yra išvestinė teisė, kuri visiškai ir absoliučiai priklauso nuo pagrindinės prievolės buvimo/nebuvimo, įvykdytumo ar pažeidimo.
17.11. Subsidiarumo principas savo ruožtu patvirtina, kad įkaito davėjas negali būti atsakingas už skolininko prievolę didesne apimtimi nei pats skolininkas, atitinkamai kad jam galėtų būti nustatomos griežtesnės ar labiau suvaržytos prievolės vykdymo sąlygos nei pačiam skolininkui. Tai reiškia, kad šiuo metu esant nepasibaigusiam skolininko prievolės pareiškėjui įvykdymo terminui, joks priverstinis tos prievolės vykdymas negali būti nukreiptas į suinteresuoto asmens turtą.
17.12. Restruktūrizavimo procesas negali būti tapatinamas su bankroto procesu, kai išieškojimas iš įkaito davėjo turto yra leidžiamas nebaigus bankrutuojančios įmonės turto realizavimo proceso. Taip yra todėl, kad prievolės terminas tokiu atveju yra laikomas pasibaigusiu. Ginčo atveju, kaip minėta, skolininko prievolės pareiškėjui vykdymo klausimas yra išspręstas skolininko restruktūrizavimo plane, atsiskaitymas išdėstytas ketverių metų laikotarpiui, taigi šiuo metu vykdyti išieškojimą iš subsidiariai atsakingo asmens, kai pagrindinės prievolės terminas nėra pasibaigęs, nėra jokio teisinio pagrindo.
17.13. Hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, jis tik turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių tais atvejais, kai prievolės neįvykdo pats skolininkas. Skolininkas prievolę šiuo atveju vykdo, jos nėra pažeidęs, taigi nesant pagrindinės prievolės pažeidimo nėra galima ir subsidiari atsakomybė.
18. Antstolis atsiliepimo į suinteresuoto asmens skundą nepateikė.
19. Pareiškėja UAB „Velseka“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą, nesutinka su skundu, prašo suinteresuoto asmens skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nutartimi nuspręsta, kad antstolis vykdomąją bylą dėl padarytos klaidos užbaigė nepagrįstai, nes tokio vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo nėra numatyta CPK 632 straipsnyje.
19.2. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos esminės išvados (kad vykdomoji byla nutraukta neteisėtai), kuri lėmė tai, kad skundas buvo tenkintas, tačiau akcentuoja, kad „klaida“ negali būti ištaisyta patvarkymu, nes to nereglamentuoja CPK ar kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad išvada dėl klaidos ištaisymo nelėmė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas neįpareigojo antstolio taisyti „klaidos“, tačiau dėl šios aplinkybės pateikė atitinkamą vertinimą. Taigi, atskirajame skunde nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių teismo išvadą dėl patvarkymo neteisėtumo tuo pagrindu, kad toks bylos užbaigimo pagrindo, kuriuo buvo užbaigta vykdomoji byla, nėra reglamentuotas CPK.
19.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patvarkymas yra neteisėtas vien tuo aspektu, kad vykdomoji byla užbaigta be teisinio, CPK įtvirtinto pagrindo, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
19.4. Teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė išieškoti iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto nepriklausomai nuo to, kad skolininkui iškelta nemokumo byla.
19.5. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad išieškojimas negalimas dėl to, kad neva prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas viena jau dėl to, kad yra išduotas vykdomasis įrašas.
19.6. Nepagrįstas ir suinteresuoto asmens teiginys, kad prievolė grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas buvo modifikuota 2024 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-128-589/2024 patvirtinus Karužiškiai restruktūrizavimo planą ir nustačius vėlesnį terminą paskolos grąžinimui, todėl išieškojimas iš suinteresuoto asmens turto nėra galimas.
19.7. Vykdomasis įrašas išduotas ir jo pagrindu vykdomoji byla pradėta iki Karužiškių restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
19.8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien tik skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip skolininko bankrotas ar jo restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat, kad bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotoja nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuota) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą. Nepaisant to, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas buvo užtikrintas kita prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (CK 6.70 straipsnio 1 dalis) – svetimo turto hipoteka, tačiau draudimas pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, kai skolininkui iškelta nemokumo byla, paneigtų ir svetimo daikto hipotekos prasmę. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Teismų praktikoje formuojant poziciją, kad skolininko restruktūrizavimo planu galima paneigti svetimo turto hipotekos apsaugą (uždraudžiant išieškoti iš įkeisto turto), ši užtikrinimo priemonė netektų prasmės. Todėl išieškojimo veiksmai iš suinteresuoto asmens, kuris nėra restruktūrizuojamas ar bankrutuojantis, juo labiau pradėti iki skolininko prievolės modifikavimo, gali būti vykdomi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Velseka“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0089/24/07017 esantys duomenys patvirtina, kad antstolė Valentina Žydelienė 2024-03-08 patvarkymu priėmė vykdyti Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės Rūtos Rastenienės 2024 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą ar nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (60 000,00 Eur skolos ir 11 702,46 Eur palūkanų) subsidiariai iš skolininko ŽŪB „Karužiškiai“ ir įkaito davėjo UAB „Ekovika“ hipotekos kreditoriaus UAB „Velseka“ naudai pagal 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartį, patvirtintą Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės Rūtos Rastenienės, notarinio reg. Nr. 6775.
22. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Velseka“ 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nes 2018 m. liepos 6 d. paskolos sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu kita sutarties šalis, ŽŪB „Karužiškiai“, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir sutartis buvo nutraukta, suteikiant teisę UAB „Velseka“ nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartimi ŽŪB „Karužiškiai“ sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeistas UAB „Ekovika“ nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, karvidė, pieno blokas. Notarui išsiuntus pranešimą ŽŪB „Karužiškiai“ ir UAB „Ekovika“ dėl skolos sumokėjimo per pranešime nustatytą terminą ŽŪB „Karužiškiai“ turėjo sumokėti skolą UAB „Velseka“.
23. Antstolis Marius Alšauskas, perėmęs iš antstolės Valentinos Žydelienės tolimesniam vykdymui vykdomąją bylą Nr. 0089/24/07017, 2025 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-89-674. Antstolis vykdomąją bylą užbaigė tuo pagrindu, kad vykdomoji byla buvo vykdoma per klaidą: užvesta netinkamai skolininkei, įkaito davėjai UAB „Ekovika“; tikrajai skolininkei ŽŪB „Karužiškiai“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl išieškojimas yra negalimas ir vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, todėl grąžinamas išieškotojui.
24. Skundžiama nutartimi nuspręsta, kad antstolis vykdomąją bylą dėl padarytos klaidos užbaigė nepagrįstai, nes tokio vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo nėra numatyta CPK 632 straipsnio 1 dalyje.
25. Suinteresuotas asmuo UAB „Ekovika“ nesutinka su skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2019-1136/2025, kuria teismas tenkino pareiškėjos UAB „Velseka“ skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio Mariaus Alšausko 2025 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. S-25-89-674 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
26. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio Mariaus Alšausko 2025 m. sausio 9 d. patvarkymas Nr. S-25-89-674 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra neteisėtas, nes priimtas be teisinio, CPK įtvirtinto pagrindo, nes tokio vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo nėra įtvirtinta CPK.
28. CPK 632 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Šioje normoje yra įtvirtintas baigtinis vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai.
29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nesutiktina su antstolio sprendimu užbaigti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad vykdomoji byla buvo vykdoma per klaidą, t.y. užvesta netinkamai skolininkei. CPK nenumato klaidos, kaip vykdymo proceso užbaigimo pagrindo ir CPK 632 straipsnio negalima aiškinti plečiamai.
30. Pareiškėja atskirajame skunde teisingai pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo turėjo teisę skųsti antstolės Valentinos Žydelienės 2024-03-08 patvarkymą priimti vykdyti Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės Rūtos Rastenienės 2024 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl to, kad antstolis neturėjo teisės užvedinėti vykdomosios bylos, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir atskirai nevertintini.
31. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skolininkui 2023-10-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-349-755/2023 iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjusi); 2024-09-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-128-589/2024 patvirtintas ŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui. Į restruktūrizavimo planą įtrauktas ir skolininko įsipareigojimų pareiškėjui pagal 2022-07-29 paskolos sutartį vykdymo klausimas, t.y. šios prievolės įvykdymas yra išdėstytas ketverių metų laikotarpiui. Esant nustatytai subsidiariai atsakomybei, vykstant restruktūrizavimo procesui ir vykdant restruktūrizavimo planą, nėra galimas priverstinis restruktūrizuojamos įmonės prievolių vykdymas iš įkaitų davėjų turto.
32. Pareiškėja UAB „Velseka“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad toks teiginys yra visiškai nepagrįstas viena jau dėl to, kad yra išduotas notaro vykdomasis įrašas, be to, teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė išieškoti iš svetimo hipoteka įkeisto turto nepriklausomai nuo to, kad skolininkui iškelta nemokumo byla.
33. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu (CPK 586 straipsnis). Taigi jis vykdo vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tokius įgaliojimus turintis subjektas.
34. Nagrinėjamu atveju notaro išduotas vykdomasis įrašas yra galiojantis, nėra duomenų, kad jis panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, juo suteikta teise priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą ar nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (60 000,00 Eur skolos ir 11 702,46 Eur palūkanų) subsidiariai iš skolininko ŽŪB „Karužiškiai“ ir įkaito davėjo UAB „Ekovika“ hipotekos kreditoriaus UAB „Velseka“ naudai pagal 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartį.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ŽŪB „Karužiškiai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir į restruktūrizavimo planą įtrauktas ir skolininko įsipareigojimų pareiškėjui pagal 2022-07-29 paskolos sutartį vykdymo klausimas, nors ir riboja antstolio kompetenciją, tačiau jos nepaneigia, taip pat negali paneigti ir pareiškėjos teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto skolininkei nepriklausančio turto pagal 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartį (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1603-230/2016, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1870-340/2024).
36. Reikšminga šiuo atveju laikytina ta aplinkybė, jog išieškojimas yra siejamas ne su konkrečiu skolininku, bet su hipotekos dalyku esančiu turtu. Vykdant notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto, antstolis gali išieškoti ir iš įkeisto svetimam asmeniui priklausančio turto, ir iš pačiam skolininkui priklausančio turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog svetimo daikto hipotekos atveju tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą svetimą turtą, bet ir į kitą skolininko turtą, nereikia papildomai kreiptis į teismą ir inicijuoti naujo vykdymo proceso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-364/2010, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).
37. Taigi pateikus vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto, antstolis vykdydamas tokį dokumentą gali išieškoti tiek iš įkeisto kitam asmeniui priklausančio turto, tiek ir iš įkeisto arba neįkeisto pačiam skolininkui priklausančio turto. Tačiau šiuo atveju išieškojimą iš skolininkės turto apriboja aplinkybė, kad jai yra iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje į restruktūrizavimo planą įtrauktas ir skolininko įsipareigojimų pareiškėjui pagal 2022-07-29 paskolos sutartį vykdymo klausimas, kuris dar gali būti tikslinamas iki restruktūrizavimo pabaigos. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ) nenumato draudimo vykdyti išieškojimą restruktūrizuojamos skolininkės atžvilgiu, išieškant skolą iš hipoteka įkeisto turto, kuris skolininkei nuosavybės teise nepriklauso.
38. CK 4.195 straipsnio 1 dalyje, 4.225 straipsnio 7 dalyje nurodytas įkeisto svetimo daikto savininko, kuris neturi savarankiškos turtinės prievolės kreditoriui ir įsipareigojimus prisiima tik hipotekos sandorio pagrindu, prievolės subsidiarumas, nesant ta pačia hipotekos sutartimi įkeisto pagrindinio skolininko turto, negali būti aiškinamas kaip sąlygojantis kreditoriaus pareigą pirmiausia bendra tvarka bandyti išsiieškoti skolą iš neįkeisto skolininko turto. Priešinga išvada lemtų nepagrįstą kreditoriaus teisių suvaržymą, kai įkeistą turtą perleidęs skolininkas galėtų apsunkinti išieškojimo įgyvendinimą, paneigtų hipotekos instituto paskirtį ir esmę (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1603-230/2016).
39. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustačius skolininko prievolės pareiškėjui vykdymo terminus, nėra pagrindo vertinimui, kad jo svetimo daikto hipoteka užtikrinta prievolė yra neįvykdyta ir juo labiau, kad ji gali būti vykdoma priverstinai. Tačiau apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad ji yra įkaito davėja pagal sutartinę hipoteką ir yra išduotas ir priimtas vykdyti notaro vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą ar nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis subsidiariai iš skolininko ŽŪB „Karužiškiai“ ir įkaito davėjo UAB „Ekovika“ hipotekos kreditoriaus UAB „Velseka“ naudai pagal 2022 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos sutartį. Ši aplinkybė yra esminė, suteikianti antstoliui teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Taigi šiuo atveju tarp apeliantės ir išieškotojo susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai CK 4.181 straipsnio pagrindu. Todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas skolininkei ŽŪB „Karužiškiai“ neužkerta kelio antstoliui vykdyti išieškojimą iš apeliantei priklausančio turto, kuri įkeistu turtu užtikrino prievolės, kylančios iš 2022 m. gegužės 26 d. susitarimo dėl 2018-07-06 paskolos sutarties pakeitimo (papildymo), su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, vykdymą. Taigi, antstoliui nebuvo pagrindo 2025 m. sausio 9 d. priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK nenumatytu pagrindu.
40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskiruoju skundu nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti (likę) apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
43. Netenkinus suinteresuoto asmens UAB „Ekovika“ atskirojo skundo, teisinio pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
44. Atskirąjį skundą atmetus, UAB „Velseka“ priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
45. Pareiškėja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą parengimą patyrė 1331 Eur išlaidų advokato Pauliaus Markovo teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo teismo priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Ekovika“.
46. Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).
47. Nagrinėjamu atveju išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijoje, jų realumą patvirtina išrašyta PVM sąskaita faktūra COB Nr. 34460 ir atliktų darbų išklotinė, todėl atmetus atskirąjį skundą, yra pagrindas iš suinteresuoto asmens UAB „Ekovika“ priteisti 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „Velseka“ naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a :
netenkinti suinteresuoto asmens UAB „Ekovika“ atskirojo skundo.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Ekovika“ (juridinio asmens kodas 268953950) pareiškėjos UAB „Velseka“ (juridinio asmens kodas 164817539) naudai 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Renata Beinoravičienė