Civilinė byla Nr. e2A-1210-253/2021                                        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01497-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

                                                             2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo    2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovės J. P. 371,55 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 334,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinės kreditorės) ir atsakovės J. P. 2020 m. sausio 10 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei 24 mėnesių terminui išnuomotas kilnojamasis daiktas – virtuvės baldų komplektas „Amanda-1931492148“, mokant 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. Atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir yra skolinga ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.

3.       Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu – asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės J. P. 371,55 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 33,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (404,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 68,97 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė prievolės pagal Sutartį neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ir iš atsakovės priteisiamas ieškovei 371,55 Eur negrąžintas nuomos mokestis.

6.       Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas nusprendė sumažinti ieškovės prašomą 0,5 proc. delspinigių dydį už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma – 334,40 Eur ir faktiškai siekia skolos sumą – 371,55 Eur. Nuspręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 33,44 Eur.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 procentai) iš atsakovės priteisė minimalų mokėtiną byloje 15,00 Eur žyminį mokestį, 68,97 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso 83,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės J. P. 334,40 Eur delspinigių; 2) pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais motyvais.

9.       Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Apeliantė pažymi, kad Sutarties bendrosiose sąlygose pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, teigiama, kad tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu „Amanda-1931492148“) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės nuomone, ši Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.

10.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Daroma išvada, kad teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 334,40 Eur iki 33,44 Eur (t. y. sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų), iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydį.

11.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 136,00 Eur iki 68,97 Eur. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantei iš atsakovės priteistinos 136,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat 15,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

12.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15.       Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalių dėl delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

16.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės J. P. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – virtuvės baldų komplektą „Amanda-1931492148“, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines nuomos įmokas – 21,99 Eur (mokėjimų skaičius pagal Sutartį – 24), su teise nuomininkei, tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjus visas įmokas, pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. Sutartyje nurodyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Į bylą pateikta         2020 m. rugsėjo 30 d. pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės J. P. skolą. Naujoji kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“                           2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir paragino ją apmokėti įsiskolinimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl delspinigių priteisimo

17.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės iš atsakovės prašomą priteisti 334,40 Eur delspinigių sumą iki 33,40 Eur (vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio delspinigių sumai apskaičiuoti taikė sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį), tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija negali sutikti.

18.       Pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde nurodoma, jog tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės J. P. sudaryta Sutartis buvo vartojimo sutartis, taip pat teigiama, jog tikėtina, kad Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu „Amanda-1931492148“) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui.

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad  fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). 

20.       Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į Sutartimi įgyto daikto pobūdį (virtuvės baldų komplektas), taip pat į tai, kad prekę fizinis asmuo (atsakovė J. P.) asmeniškai įsigijo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.2281 straipsnio 2–3 dalys). Be to, kaip jau minėta, pati apeliantė teigia, jog šiuo atveju tikėtina, kad Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu) atsakovė naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti.

21.       Aptartos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir Aukščiausiojo Teismo praktika teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsakovę J. P. pagrįstai laikė vartotoja ir silpnesniąja šalimi.

22.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškiniu prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

23.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                  2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

25.       Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apylinkės teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

26.       Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.

27.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojos, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad: 1) atsakovė daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; 2) apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų; 3) ieškovė informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu priteisimo kreipėsi po protingo termino. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti.

28.       Klausimas, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – specifinę atsakovės padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis (334,40 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (371,55 Eur ).

29.       Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                    2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 33,40 Eur. Teismas, kaip ir pati ieškovė, netesybas apskaičiavo už 180 dienų. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai (tokių duomenų nepateikė ir apeliantė), teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai (334,40 Eur) būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam Sutarties pažeidimui bei ieškovės patirtiems nuostoliams.

30.       Dėl šios priežasties atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovės prašomas priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šį dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienų. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei priteisti 33,40 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31.       Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tiesiogiai siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Šioje byloje apylinkės teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius buvo tenkintas iš dalies, paliekama nepakeista, nėra ir teisinio pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. 

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Nors apeliantė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį), tačiau netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Raimonda Andrulienė     

                                                                                                                           Albina Pupeikienė

                                                       Alvydas Žerlauskas