Baudžiamoji byla Nr. 1-2155-737/2018

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05821-2017-9

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.7.2.3;

(S)

                                                              1.2.4.6.1;  2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2018 m. rugpjūčio 30 d.

  Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Ina Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam S. S., nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

S. S. 2017 m. vasario 2 dieną apie 19.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – nepilnametei dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės smilkinį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktoje, bei vieną kartą spjovė į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai U. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Be to, S. S. 2018-05-01 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, tyčia dešine ranka sugriebęs A. R. už sprando, kumščiu sudavė jam į nugarą, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą nugaroje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (skausmo sukėlimas U. S.) 2017-05-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-136-673/2017 nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais.  Kadangi asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus kaltinamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. S. S. nuo atsakomybės buvo atleistas nuosprendžiu, tai yra teismui ištyrus įrodymus ir konstatavus jo kaltę, todėl šiuo nuosprendžiu įrodymai bylos dalyje dėl skausmo sukėlimo U. S. netiriami.

Kaltinamasis S. S. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė, nurodė, kad iki įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo buvo santykiai konfliktiški. Nukentėjęs atvažiavo kaltinime nurodytu laiku į jo privačią valdą ir pradėjo griauti užtvanką. Jam artinantis prie nukentėjusiojo, pastarasis pradėjo filmuoti. Kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis patvirtino, kad suėmė už sprando nukentėjusiajam, pasuko jį nurodydamas kryptį kur eiti ir pasakė, kad eitų iš čia. Nukentėjusiajam pasakius: „tu man sulaužei kaklą!“, jis atsakė: „tau už tokius darbus reikia ir šonkaulius sulaužyti!“. Nukentėjusiojo telefono nenumetė, per telefoną ranka nekirto. Nukentėjusiajam į nugarą ar į viršugalvį smūgių nesudavė. Girdėjo, kaip nukentėjusysis skambino pagalbos telefonu. Žalos nukentėjusiajam neatlygino.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusiojo A. R. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis yra ūkininkas. Įvykio dieną pamatė, kad vandens lygis laukuose pakilęs ir nuėjo pasižiūrėti upelio. Ketino išsiaiškinti, kodėl neįvažiuoja į laukus. Pamatė, kad pastatyta užtvanka. Savavališkai kelti vandens lygį griežtai draudžiama. Norėjo išgriauti užtvanką ir nuleisti vandenį, kad laukai prasausėtų. Nespėjo nieko padaryti, nes atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad tai jo kiemas ir kilo konfliktas. Kaltinamasis jau iš toli atėjo agresyviai nusiteikęs, todėl jis pradėjo jį filmuoti. Priėjęs kaltinamasis trenkė ranka per telefoną ir jis nukrito ant žemės. Kai jis, nukentėjusysis, lenkėsi paimti telefono, kaltinamasis suėmė už kaklo ir sudavė smūgius: vieną į nugarą, kitą – į galvą. Suėmimas už kaklo judesių nesuvaržė. Nuo suduotų smūgių juto skausmą. Tuomet pakėlęs telefoną jis vėl pradėjo filmuoti. Telefonas buvo su koja patryptas, aplamdytas, nes prieš  paimant kaltinamasis berods ant jo užmynė, galėjo jis sutrūkti ir krisdamas ant sausos žemės – upelio šlaito. Po įvykio jis paskambino pagalbos telefonu  112. Kaltinamasis žalos neatlygino, bet pretenzijų dėl žalos jam neturi.

2018-05-02 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1372/2018 (02) nustatyta, kad A. R. konstatuota poodinė kraujosruva nugaroje, kuri padaryta kietu buku daiktu turinčiu pailgą formą. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po poodinės kraujosruvos nugaroje A. R. turėjo jausti skausmą (b. l. 40).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8+“, kurio telefono stiklas suskilęs, trijose vietose matosi žvaigždutės formos įtrūkimai. Iš kitos pusės telefonas yra dviejose vietose sutrūkęs, matosi žvaigždutės formos įtrūkimai. Telefonas veikia, įjungus blyksi ekranas (b. l. 41-47). Pagal pakvitavimą mobilaus ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajam (b. l. 48).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. pateikė CD diską su vaizdo įrašais (b. l. 49). Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pirmas vaizdo ir garso įrašas, kuriame vyksta pokalbis tarp dviejų vyrų dėl užtvankos (b. l. 50-51). Apžiūros protokole užfiksuotas, kad apžiūrėtas antras vaizdo ir garso įrašas, kuriame vyksta pokalbis tarp dviejų vyrų, iš kurių vienas sako, kad „kaklą sulaužei“, o kitas atsako: „aš tau galiu sulaužyt ne tik kaklą“, vienas vyras liepia patraukti rankas, kad jis jam šonkaulių nesulaužytų ir pasako, kad atvyks policija, o kitas vyras liepia jam išvažiuoti, o policija tegu atvažiuoja (b. l. 52-53, 54). Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad įraše užfiksuotas jų pokalbis. Pokalbio turinio kaltinamasis neneigė. 

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sužalojimą (susargdinimą). Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Teismo posėdžio metu apklaustas S. S. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Suimdamas nukentėjusiajam  už kaklo, neturėjo tikslo smurtauti, tik norėjo parodyti kryptį, kur reiktų išeiti iš jo valdos. Tuo tarpu, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis ne tik suėmė už kaklo, bet ir sudavė smūgius į galvos sritį bei į nugarą. Proceso metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jau iki inkriminuojamos veikos buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Taigi, konkrečiu atveju esant prieštaringiems abiejų proceso dalyvių parodymams, teismas įgalintas itin kruopščiai ištirti įrodymus, kad būtų eliminuota bet kokia apkalbėjimo galimybė. Nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis nuosekliai  nuo pat pirmos dienos tvirtino, kad kaltinamasis jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tačiau detalėse jo parodymai yra prieštaringi. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kaltinamasis suėmęs už kaklo sudavė jam tris smūgius: du kart į galvą, vieną – į nugarą. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė tik du suduotus smūgius: vienas į galvą, kitas - į nugarą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino dėl telefono apgadinimo padarytą 100 eurų žalą. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, kaltinamajam paneigus šią aplinkybę, nukentėjusysis patikslino, kad iš tiesų jis dėl žalos pretenzijų neturi, todėl galbūt tyrėja netiksliai užrašė. A. R. patvirtino kaltinamojo parodymus, kad žalos jam S. S. neatlygino. Taigi, esant prieštaravimams nukentėjusiojo parodymuose ir konfliktiškiems santykiams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teismas nukentėjusiojo parodymais tiki tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Konkrečiu atveju, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta filmuota medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis įvykio dieną buvo susitikę, kad tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis S. S. artinosi prie A. R. nusiteikęs agresyviai. Staigus filmavimo nutraukimas patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad tuo metu jam kaltinamasis iš rankos išmušė telefoną. Peržiūrėjus antrąją vaizdo įrašo dalį, matyti, kad nukentėjusysis sako, jog kaltinamasis sulaužė jam kaklą. Kaltinamasis to neneigia, pagrasina, kad sulaužys ir šonkaulius. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat neneigė paėmimo nukentėjusiajam už kaklo fakto, tačiau kategoriškai neigė sudavęs jam inkriminuotus smūgius. Anot A. R., smūgiai buvo suduoti būtent tada, kai jam buvo iš rankų išmuštas telefonas, bekeliant telefoną nuo žemės. Smūgių sudavimas užfiksuotas vaizdo kamera nebuvo. Tai, kad buvo suduotas smūgis į nugarą,  nurodo nukentėjusysis. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota poodinė kraujosruva  nukentėjusiojo  nugaroje,  padaryta kietu buku daiktu turinčiu pailgą formą vieno trauminio poveikio pasėkoje. Būtent dėl šios kraujosruvos A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl poodinės kraujosruvos nugaroje A. R. turėjo jausti skausmą. Tai patvirtina ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad kai buvo suduoti smūgiai, juto skausmą. Taigi, konkrečiu atveju teismas nukentėjusiojo parodymais dėl smūgio į nugarą sudavimo tiki ir sprendžia, kad šis smūgis S. S. inkriminuotas pagrįstai. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad buvo suduoti du smūgiai į galvą, nepatvirtina jokie kiti duomenys. Priešingai, specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad galvoje būtų rastos kokios nors sužalojimo žymės, teisiamojo posėdžio metu jau ir pats nukentėjusysis nurodė, kad į galvą buvo suduotas tik vienas smūgis, o ne du, kaip inkriminuota kaltinime. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste, teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad S. S. sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvą, todėl iš S. S. inkriminuotos veikos teismas šalina  du  suduotus smūgius į galvos sritį.

Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. S. 2018-05-01 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, sugriebęs A. R. už sprando, kumščiu sudavė jam į nugarą, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad S. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jam sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

S. S. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

S. S. padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. S. S. administracine tvarka baustas, viena nuobauda galiojanti: 2018-03-09 pagal LR ANK 281 str. 2 d. paskirta bauda, bauda sumokėta (3t. b.l. 81-82, 97-102), praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę (3 t.b.l.88). Kaltinamasis dirba, Priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruotas (3t.b.l.105). Seniūnijos charakterizuojamas, kaip nedalyvaujantis bendruomenės gyvenime. Iki dukters U. S. pilnametystės, šeima buvo įrašyta  į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (3 t.b.l.110). 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę į tai, kad kaltinamojo padarytose veikose atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, veikoje dėl U. S. sužalojimo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), kitoje veikoje (A. R. sužalojimas) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina  laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi S. S. kaltinimo dalyje dėl U. S. sužalojimo kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė už šią veiką mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje (BK 63 str. 1 d., 4 d.), prie griežtesnės bausmės pridedant  švelnesnės bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama minimali bausmės dalis – 3 mėnesiai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos (b. l. 54).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (U. S. sužalojimas) ir 140 straipsnio 1 dalyje (A. R. sužalojimas) ir nuteisti:

-už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (U. S. sužalojimas) 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. S. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

-už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (A. R. sužalojimas) 5 (penkerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti S. S. subendrintą 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką  neatlygintinai išdirbti 50 valandų  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 8 valandas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmeną su vaizdo įrašais palikti  saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                    Jūratė Petraškienė