Administracinė byla Nr. A-586-442/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04858-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 55.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) priteisti jam po 1 000 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad su 2014 m. rugsėjo 16 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, tačiau minėta institucija jo skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris pareiškėjo problemos neišsprendė. Skunde Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pareiškėjas buvo nurodęs, kad Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas atsisakė jam skirti vaistus ir paskirti gydymą, teigdamas, kad laisvės atėmimo metu gydymas jam nepriklauso. Tačiau skirti gydymą pareiškėjui buvo būtina, o dėl nepaskirtų medikamentų jis kentėjo fizinius skausmus.
Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad visiems būtiniausiems medikamentams įsigyti laisvės atėmimo įstaigoje pinigų pakanka. Visus centralizuoto vaistų pirkimo konkurso sąraše esančius medikamentus Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyba turi ir skiria. Pataisos namuose pareiškėjas narkotiniais analgetikais nebuvo gydomas, nes juos pareiškėjui skirti nebuvo jokio pagrindo. Tačiau ne kartą pareiškėjui buvo skirti nervų kraujagysles plečiančių medikamentų kursai, raumenis atpalaiduojantys medikamentai, skausmą mažinantys medikamentai ir kiti medikamentai. Pareiškėjo teiginys, kad jam neskirti medikamentai dėl to, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas nurodė, kad jie jam nepriklauso, yra melagingas. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad po 2014 m. spalio 30 d., kai pareiškėjas grįžo į Marijampolės PN, į laisvės atėmimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos problemų jis nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti faktai yra tendencingi, neatitinkantys tikrovės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. Ministerija gavo pareiškėjo skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, Ministerija skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui ir apie tai informavo pareiškėją. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepaaiškino Ministerijos padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Ministerija pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentui persiuntė 2014 m. rugsėjo 24 d., apie tai informuodama pareiškėją. Todėl Ministerija tinkamai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 8.11 ir 8.31 punktų reikalavimais. Marijampolės PN nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas narkotiniais analgetikais nebuvo gydomas, kadangi pareiškėjas tokiais medikamentais gydomų medicininių indikacijų neturėjo, tačiau pareiškėjui skirti kiti medikamentai. Teismui abejoti minėtais paaiškinimais nebuvo pagrindo. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jam neskirti medikamentai dėl to, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas nurodė, kad jie jam nepriklauso, teismas laikė neįrodyta. Priešingai, teismas nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje pacientams nustatytų pareigų. Taip pat teismas pabrėžė, kad gydytojas skiria gydymą atsižvelgdamas į paciento esamą sveikatos būklę, o ne į paciento pageidavimus. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sveikatos paslaugų teikimo jam Marijampolės PN laikė nepagrįstais.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad jis sugeba valdyti savo organizmą taip, jog tai jam padeda iškęsti skausmą, patiriamą dėl jį kamuojančių sveikatos negalavimų.
Marijampolės pataisos namai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus procesinius veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje atveju keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas V. K. siekia, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl to, jog Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas pareiškėjui neskyrė gydymo ir vaistų.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas atsisakė jam skirti ankščiau jo įsigytus vaistus „Neurorubin“, taip pat paskirti gydymą, kurį Vilniaus santariškių ligoninės Santariškių klinikų gydytojas specialistas 2011 m. rugpjūčio 23 d. konsultacijos metu rekomendavo pareiškėjui. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2S-5603 pareiškėjo skundo netenkino, nurodęs, jog gydymas pacientui yra skiriamas atsižvelgiant į paciento esamą sveikatos būklę, o ne pagal jo pageidavimus (b. l. 2-3).
Nagrinėjamu atveju skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas atsisakė jam skirti vaistus ir paskirti gydymą, teigdamas, kad laisvės atėmimo metu gydymas jam nepriklauso. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jam kilo neturtinė žala. Taigi pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pažymėtina, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Šio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Taigi klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio eismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-376/2014; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015). Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo taip pat laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013).
Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje. Šių aplinkybių vertinimas priklauso ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, kadangi teisinius santykius, atsiradusius tarp Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reguliuoja ne viešosios teisės normos, o civilinio teisinio pobūdžio sveikatos apsaugos įstatymų normos. Reikalavimų dėl žalos, kuri būtų siejama su Marijampolės pataisos namų viešojo administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), pareiškėjas nenurodo. Todėl, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų turinį bei minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos administracinis teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles.
Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 133 straipsnis), t. y. Kauno apygardos teismui (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 8 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti.
Bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neturtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Arūnas Dirvonas
Dainius Raižys