Pirmosios instancijos teismo                                        Civilinė byla Nr. e2A-668-252-2016

teisėja Ilona Kvalitaitė                                              Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01336-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1;     2.5.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18; 3.3.1.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-1001/2016 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) Pasvalio ligoninės ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Vilniaus universitetui dėl mokymo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ Pasvalio ligoninė prašė teismo priteisti iš R. M. 10 451 Eur mokymo išlaidų atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartį ligoninė sumokėjo 10 451 Eur Vilniaus universitetui už atsakovo studijas kardiologijos specialybės rezidentūroje. Paaiškino, jog atsakovas R. M. sutartimi įsipareigojo baigęs rezidentūrą, atvykti dirbti į ligoninę, o to nepadaręs, grąžinti dvigubą už rezidentūrą sumokėtą sumą.

3. Nurodė, jog atsakovas neatvyko dirbti į VšĮ Pasvalio ligoninę ir grąžino tik dalį pagal sutartį privalomos grąžinti sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš R. M. 10 451 Eur mokymo išlaidas VšĮ Pasvalio ligoninės naudai, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 235 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5. Nustatė, kad šalys tarėsi dėl Rezidento finansavimo sutarties sąlygų, jokių prieštaravimų dėl dvigubos už rezidentūrą mokėtinos sumos, jei atsakovas nenuvyktų dirbti į ligoninę, ar kitų prieštaravimų dėl sutarties sąlygų tarp jų nekilo, atsakovui nebuvo daromas joks neteisėtas poveikis, kad jis pasirašytų sutartį joje nurodytomis sąlygomis, jis tai padarė laisva valia.

6. Pažymėjo, jog baigusiam studijas R. M. buvo sudaryta galimybė pasirinkti darbo užmokesčio formą, kuri lemtų ir jo dydį, tačiau R. M. rinkosi tik fiksuotą atlyginimą, todėl konstatavo, kad ligoninė jam sudarė galimybes gauti adekvatų atlyginimą už darbą, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo.

7. Atsakovo teiginius dėl Rezidento finansavimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei laikė nepagrįstais, nes sutartis nėra draudžiama, nenustatyta, jog abi šalys būtų siekusios neleistinų, priešingų teisei tikslų.

8. Ieškovės reikalavimą R. M. sumokėti 10 451 Eur už sutarties nevykdymą traktavo kaip reikalavimą sumokėti tokio dydžio netesybas ir, atsižvelgęs į atsakovo sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas sprendė nesant pagrindo tokio dydžio netesybas laikyti aiškiai per didelėmis ir jas mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo pakeisi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą, VšĮ Pasvalio ligoninės ieškinį atmesti, panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Teigia, kad Rezidento finansavimo sutartyje numatytas įvykdymas - darbo sutarties sudarymas ir atvykimas dirbti į ligoninę, - nebuvo realizuotas dėl abipusių šalių veiksmų, nes nebuvo prieita abiem šalims priimtinų darbo sutarties sąlygų, o atsakovas, kaip potencialus darbuotojas negalėjo įtakoti šių sąlygų. Paaiškina, jog atsakovo netenkino ligoninės siūlytos sąlygos dėl darbo užmokesčio dydžio dėl jų abstraktumo ir netikslumo. Nurodo, kad atsakovas turėjo pagrįstus lūkesčius, jis buvo priklausomas nuo būsimo darbdavio, nes Rezidento finansavimo sutarties sąlyga dėl dvigubos sumos sumokėjimo nepradėjus dirbti ligoninėje, vertė jį pasirašyti darbo sutartį bet kokiomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį, jog teismo išvados apie atsakovo gyvenimišką patirtį ir galimybę derinti sutarties sąlygas neargumentuotos. Tvirtina, kad pasirašant Rezidento finansavimo sutartį, atsakovas neturėjo jokios patirties dėl tokio pobūdžio sutarčių sudarymo, nepareikalavo jokių garantijų dėl būsimo įdarbinimo sąlygų ir darbo apmokėjimo, todėl riboti jo galimybę sudaryti ar atsisakyti sudaryti darbo sutartį, nesutarus dėl jos esminių sąlygų neteisėta, prieštarauja CK 6.228 straipsnio nuostatoms. Pažymi, jog Trišalėje valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijų sutartyje nebuvo numatyta jokių susitarimų dėl dvigubos sumos už mokslus grąžinimo gydytojui rezidentui neatvykus dirbti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sudarė valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijų sutartį, kurią prašo prijungti prie bylos, kaip atsiradus būtinybei ją pateikti vėliau, pagal kurios sąlygas jis įgijo teisę į įmokos dalies sumažinimą ir kurį galėjo susigrąžinti ieškovė.

11. Tvirtina, jog atsakovas neįrodinėjo Rezidento finansavimo sutarčiai visai esant niekinei, įrodinėjo tik sutarties punkto dėl dvigubos už mokslus sumokėtos sumos grąžinimo negaliojimą. Teigia, kad 100 procentų dydžio netesybos aiškiai per didelės ir teismas pats privalėjo tai konstatuoti. Pažymi, jog ieškovė nedetalizavo, kokį pavojų kardiologinių ligonių sveikatai sukėlė atsakovo neatvykimas dirbti į ligoninę. Nurodo, kad ieškovė išleido 10 451 Eur atsakovo rezidentūros studijoms ir šią sumą atsakovas grąžino, kai tapo aišku, jog darbo sutarties nepavyks sudaryti, o kitų išlaidų ar nuostolių ieškovė nepatyrė. Priduria, jog pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl mokymo išlaidų atlyginimo, priteisiama tik tiesioginės išlaidos už mokslą, ką atsakovas ir padarė.

12. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu priteistos sumos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesiams ir atsižvelgus į mokėtinos kas mėnesį sumos dydį, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neatitinka proporcingumo ir pakankamumo principų. Mano, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

13. Teigia, jog teismas priteisė per dideles išlaidas už ieškovės atstovavimą, nes nėra įrodyta, kad 150 Eur suma buvo sumokėta ieškovės advokatui.

14. Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą ieškovė VšĮ Pasvalio ligoninė prašo jį atmesti ir Pasvalio rajono teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Nurodo, kad apelianto ir ieškovės sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, tiek prieš pasirašant Rezidento finansavimo sutartį, ties jos pasirašymo metu jokių prieštaravimų dėl dvigubos už rezidentūrą mokėtinos sumos, jei atsakovas nenuvyktų dirbti į ligoninę, ar kitų prieštaravimų dėl sutarties sąlygų tarp šalių nekilo. Paaiškina, kad ieškovė galėjo pasirinkti kitą rezidentūros kardiologijos specialybės studentą, tačiau pasitikėjo apeliantu, nes jis kilęs iš Pasvalio krašto. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą apeliantas neprašė ieškovės pagrįsti patirtus nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl nepagrįstai šį klausimą kelia apeliaciniame skunde.

16. Tvirtina, jog prieš sudarydamas Rezidento finansavimo sutartį apeliantas negalėjo būti priklausomas nuo ieškovės, nes jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Be to, apeliantui buvo žinoma kokie galimi jo darbo užmokesčio variantai ir koks tikėtina bus atlyginimas, su šiomis sąlygomis apeliantas sutiko. Teigia, kad apeliantas buvo aktyvus būsimosios sutarties sąlygų dalyvis, nes išsiderėjo trumpesnį privalomą ligoninėje išdirbti laiką.

17. Pažymi, kad ieškovė  pagal Valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijų sutartį nesikreipė į Vilniaus universitetą ir negalėjo kreiptis, nes nebuvo minėtos sutarties šalimi, be to, apeliantas visą ieškovės už studijas sumokėtą sumą grąžino.

18. Teigia, jog apelianto teiginiai dėl niekinės sutarties, prieštaraujančios Sveikatos apsaugos ministro 2008-11-07 įsakymui Nr. V-1080 nepagrįsti, nes minėto įsakymo norma dėl netesybų reglamentuoja skirtingus teisinius santykius nei buvo nagrinėjami byloje.

19. Nesutinka su reikalavimu panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

20. Tvirtina teismui pagrįstai priteisus 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovė advokatui šią sumą sumokėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Kartu su apeliaciniu skundu R. M. pateikė 2013-05-10 Valstybės nefinansuojamų rezidentūros studijų sutartį Nr. 1850, kurią prašo priimti kaip naują įrodymą, kurio pateikimo būtinybė iškilo priėmus skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktuoju įrodymu, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą, nes minėta sutartis sieja tik apeliantą ir Vilniaus universitetą ir jokių teisių ir/ar pareigų VšĮ Pasvalio ligoninei nesukuria (CPK 314 str.). Be to, apeliantas turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teisme, atsikertant į ieškovės pareikštą reikalavimą.

23. Nustatyta, kad ginčo šalys 2013-08-12 sudarė Rezidento finansavimo sutartį, pagal kurią VšĮ Pasvalio ligoninė įsipareigojo apmokėti už rezidento R. M. studijas kardiologijos specialybės rezidentūroje, o R. M. įsipareigojo baigti studijas ir baigęs studijas dirbti VšĮ Pasvalio ligoninėje 3 metus po studijų baigimo, dirbti visu darbo krūviu dienomis, grąžinti per 3 mėnesius VšĮ Pasvalio ligoninei dvigubą už rezidentūrą sumokėtą sumą, po baigimo neatvykus dirbti į ligoninę. Kaip matyti, esminės šios sutarties sąlygos buvo rezidentūros studijų finansavimas bei rezidento įsipareigojimai, todėl, kolegijos manymu, šioje sutartyje aptarti būsimo darbo sutarties sąlygas nebuvo pagrindo, nes darbo sutarties sąlygų nustatymas nebuvo susijęs su tikraisiais šalių ketinimais (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 str.; CPK 185 str.). Byloje nenustatyta, o ir apeliantas neįrodinėjo, kad jis siūlė į 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartį įtraukti būsimos darbo sutarties sąlygas, nors pats patvirtino, jog turėjo galimybę derinti sutarties sąlygas (CPK 12 str., 178 str.).

24. Apeliantas tvirtina, jog nebuvo vertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl galimo bei būsimo darbo atlygio dydžio. Iš VšĮ Pasvalio ligoninės 2015-04-27 rašto Nr. R3-249 matyti, kad ligoninėje gydytojas kardiologas skyriuje gali uždirbti 1 000 Eur, poliklinikoje – priklausomai nuo pacientų skaičiaus. Darbo sutarčių projektuose apeliantui buvo siūlomas darbo užmokestis, dirbant Terapijos ir neurologijos skyriuje 1,9 val. per dieną, 204,91 Eur, o dirbant konsultacinėje poliklinikoje 5,7 val. per dieną – 614,72 Eur. 2016-02-29 teismo posėdžio metu duoti ginčo šalių paaiškinimai leidžia tvirtinti, jog apeliantui buvo siūlytas dvejopas darbo atlyginimas – fiksuotas ir kintamas, atsižvelgiant į priimamų pacientų skaičių. R. M. patvirtino, jog ieškovės atstovo vyr. gydytojo pateikta informacija apie galimą darbo užmokestį, dirbant kardiologu VšĮ Pasvalio ligoninėje, jį tenkino ir jis pasirašė 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartį. Įvertinus tai, jog byloje nepaneigta apeliantui buvus siūlyta dvejopa darbo užmokesčio sistema, VšĮ Pasvalio ligoninės 2015-04-27 rašte Nr. R3-249 nurodytas gydytojo kardiologo darbo užmokestis vienareikšmiškai negali būti vertinamas kaip fiksuoto dydžio darbo užmokestis.

25. Byloje nepaneigta, kad apeliantas R. M. turėjo galimybių iš anksto susipažinti su būsima Rezidento finansavimo sutartimi, kreiptis į teisininkus dėl sutarties sąlygų, todėl jo argumentai dėl patirties stokos sudarant tokio pobūdžio sutartis bei papildomų garantijų išsireikalavimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 12 str., 185 str.).

26. Jei sutartis ar jos atskira sąlyga nepagrįstai suteikia šaliai perdėtą pranašumą, kita šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos (CK 6.228 str. 1 d.). Nustatyta, kad VšĮ Pasvalio ligoninė darbo sutarties su R. M. nesudarė, šalių nesiejo darbiniai teisiniai santykiai pasirašant 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartį, apeliantas R. M. patvirtino turėjęs galimybę iš anksto įvertinti minėtos sutarties sąlygas, tame tarpe ir Sutarties 3 punkto sąlygą, nepaneigė, kad jam buvo siūlyti keli gautino atlyginimo dirbant gydytoju kardiologu variantai, todėl pripažinti, kad apeliantas buvo priklausomas nuo ieškovės ir egzistavo esminė šalių nelygybė, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantas nepaneigė ieškovės teiginių dėl patenkinto apelianto noro dirbti VšĮ Pasvalio ligoninėje ne penkis metus, o tik tris, kas reiškia, jog sutarties sąlygos buvo koreguojamos apelianto iniciatyva.

27. Vertinant R. M. apeliacinio skundo argumentus dėl abipusės šalių kaltės nesudarius darbo sutarties, nustatyta, kad 2015-07-10 R. M. raštu informavo ieškovę, jog pateiktuose darbo sutarčių projektuose numatytas darbo užmokestis jo netenkino ir kuris, jo supratimu, buvo galutinis pasiūlymas. Duomenų, kad ginčo šalys būtų vedusios derybas dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio po darbo sutarčių projektų pateikimo apeliantui, nenustatyta. Įvertinus tai, jog apeliantui buvo žinomi du gautino darbo užmokesčio dydžio variantai – didesnis, bet nefiksuotas darbo užmokestis arba mažesnis, bet fiksuotas darbo užmokestis, ir tik nuo jo valios priklausė darbo užmokesčio dydžio pasirinkimas, kolegijos manymu, nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti abiejų šalių kaltę nesudarius darbo sutarčių (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad R. M. veiksmai, 2015-07-16 grąžinus VšĮ Pasvalio ligoninei 10 451 Eur mokymo išlaidas, leidžia teigti apeliantui pripažinus savo kaltę dėl neįvykdytų 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties sąlygų.

28. Apeliantas teigia, kad 2013-10-21 Trišalė valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijų sutartis Nr. S-11/SS-12300-2345 nereglamentavo dvigubos sumos už mokslus grąžinimo, neatvykus gydytojui rezidentui dirbti, ir turi didesnę teisinę galią. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta sutartimi šalys neturėjo pareigos nustatyti sankcijų R. M. neatvykus dirbti į ligoninę, nes R. M. įsipareigojimai ieškovei buvo įtvirtinti 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartyje. Tai, kad 2013-10-21 Trišalė valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijų sutartis buvo pasirašyta vėliau, jos teisinė galia nėra didesnė nei 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties galia, nes trišalės sutarties sąlygos nepanaikino ar nepakeitė rezidento finansavimo sutarties sąlygų (CPK 185 str.).

29. Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už studentų ir gydytojų rezidentų studijas tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2008-11-07 įsakymu Nr. V-1080, 7 punkte numatytos sutarties, pasirašomos tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir studento ar gydytojo rezidento, privalomos sąlygos, susijusios su gydytojo rezidento įsipareigojimais – neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, grąžinti sveikatos priežiūros įstaigos sumokėtas įmokas proporcingai numatytų ir neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai (7.1 p.) bei sumokėti sutartyje numatytus procentus sutarties sumos netesybų, kai sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai (7.2 p.).

30. 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties 3 punkte numatyta gydytojo rezidento pareiga, po baigimo neatvykus dirbti į ligoninę, per 3 mėnesius sugrąžinti ligoninei dvigubą už rezidentūrą sumokėtą sumą. Įvertinus teisinį sveikatos priežiūros įstaigų apmokėjimo už gydytojų rezidentų studijas sutarčių sąlygų reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė 10 451 Eur sumai esant netesyboms, ko iš esmės apeliantas neneigia (CK 6.258 str.; CPK 185 str.). Kadangi netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais ir nereikalauja iš kreditoriaus įrodinėti juos patyrus, ieškovei VšĮ Pasvalio ligoninei nebuvo pagrindo patvirtinti patyrus kokius nors nuostolius apeliantui po rezidentūros studijų pabaigos neatvykus dirbti į ligoninę.

31. Nors šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, teismas turi teisę sumažinti netesybų dydį, jei jos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Nagrinėjamu atveju 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartimi šalys sutarė taikyti 100 procentų mokymo išlaidų dydžio netesybas gydytojui rezidentui (R. M.) neatvykus dirbti į ligoninę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokio dydžio netesybos yra akivaizdžiai per didelės, prieštarauja protingumo principui, tačiau tai savaime nereiškia 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties sąlygos dėl netesybų negaliojimo, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Šią išvadą pagrindžia Aprašo 7.2 punkto nuostatos, reglamentuojančios netesybų nustatymą sutartyse, pagal kurias sveikatos priežiūros įstaiga apmoka gydytojo rezidento studijas, todėl 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartyje pagrįstai įtraukta sąlyga dėl netesybų gydytojui rezidentui nevykdant sutarties įsipareigojimų (CPK 185 str.). Taigi, teismui savo iniciatyva pripažinti 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties 3 punkto sąlygą negaliojančia nėra pagrindo.

32. Kolegijai pripažinus sutartą netesybų dydį akivaizdžiai per dideliu, yra pagrindas spręsti dėl šio dydžio sumažinimo. Nustatyta, kad VšĮ Pasvalio ligoninė 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutartimi apmokėjo R. M. studijas kardiologijos specialybės rezidentūroje, nes ligoninei reikėjo gydytojo kardiologo, dirbsiančio visą darbo dieną. Pabaigusiam kardiologijos specialybės rezidentūrą apeliantui neatvykus dirbti į VšĮ Pasvalio ligoninę, nebuvo patenkinti ieškovės teisėti lūkesčiai turėti, nors ir ribotą laiką, gydytoją kardiologą, dirbsiantį visą darbo dieną, kas apeliantui buvo gerai žinoma ir kurio parengimas užtrunka ganėtinai ilgą laiko tarpą. Įvertinus ieškovės poreikio svarbą visuomenės sveikatos priežiūros srityje, 2013-08-12 Rezidento finansavimo sutarties sudarymo aplinkybes (ginčo šalių galimybes susitarti dėl sutarties sąlygų), apelianto statusą (t. y. fizinis asmuo), valios trūkumą darbo sutarties rengimo stadijoje, apelianto veiksmus, nedelsiant grąžinus ieškovei sumokėtas už mokymąsi išlaidas ir visiškai nepradėjus dirbti ligoninėje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 7 000 Eur dydžio netesybos šioje byloje kompensuos ieškovės patirtus nuostolius apeliantui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų bei neprieštaraus teisingumo, protingumo principams (CPK 185 str.).

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo skirtingos nei šios bylos faktinės aplinkybės, nagrinėti ginčai dėl išlaidų atlyginimo, o ne dėl netesybų priteisimo, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams nėra pagrindo vadovautis minėtose nutartyse suformuota teismų praktika.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir be pagrindo nesprendė netesybų sumažinimo klausimo, todėl daro išvadą esant pagrindui keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl mokymo išlaidų priteisimo, sumažinant priteistiną sumą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

35. 2015-11-30 teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas atsakovui R. M. priklausantį turtą ieškinio sumos ribose. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė teismo sprendimo vykdymo tvarką, išdėstydamas priteistinos sumos mokėjimą kas mėnesį lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija nurodo, jog teismo sprendimo vykdymo tvarka, šiuo atveju sumokant kas mėnesį dalimis priteistą sumą, automatiškai nepanaikina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti viso sprendimo įvykdymą, nepaisant mažesnės kas mėnesį mokėtinos priteistos sumos dalies nei visa priteista suma (CPK 144 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pakeitus skundžiamą sprendimą, keistinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė VšĮ Pasvalio ligoninė už ieškinio parengimą, jos atstovavimą teisme patyrė 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 235 Eur žyminį mokestį, išlaidų patyrimą pagrindžiant pridėtais rašytiniais įrodymais. Atsakovas R. M. už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus iš dalies (67 proc.) ieškinį, iš atsakovo R. M. ieškovės naudai priteistina 157,45 Eur žyminio mokesčio ir 268 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės VšĮ Pasvalio ligoninės atsakovo naudai priteistina 132 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

37. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovo R. M. atstovė advokatė A. K. sumokėjo 235 Eur žyminį mokestį. Ieškovė VšĮ Pasvalio ligoninė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38. Iš dalies (35 proc.) patenkinus R. M. apeliacinį skundą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 234 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 82,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2-3 d.).

39. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 425,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė– atsakovui–– 132 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 234 €ur atsakovas turėtų sumokėti ieškovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovė atsakovui 82,25 €ur. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo priteistina ieškovei 293,45 €ur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir 151,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistinas iš atsakovo R. M. ieškovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės naudai mokymosi išlaidas iki 7 000 Eur.

Priteisti iš R. M. viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės naudai 293,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. M. viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės naudai 151,75 Eur  išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                                       Eigirdas Činka

                                                                      Birutė Jonaitienė

                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė