Civilinė byla Nr. 2S-1577-945/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01562-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) D. Š. skundą suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

              Teismas

              n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundu (b. l. 3–6) prašo: panaikinti antstolio 2018 m. vasario 22 d. patvarkymo Nr. S-18002291 dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu po skundo pateikimo pagal patvarkymą bus nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), pakeisti Kybartų pataisos namams vykdyti pateiktus išieškojimus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Skundžiamu patvarkymu iš pareiškėjo atimama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. teismui pateiktame atsiliepimą (b. l. 13–15) papildomai nurodė, kad antstolis į skundžiamą patvarkymą įrašydamas žodžius: „iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų“ nesilaikė teisingumo ministro patvirtintos procesinio dokumento formos reikalavimų.
2. Antstolis 2018 m. gegužės 8 d. patvarkymu (b. l. 1–2) pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 281,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2018 m. vasario 22 d. į Marijampolės pataisos namus buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S-l8005774 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, kuriuo reikalaujama iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo praktiką, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 7 d. nutartimi (b. l. 18–21) pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo lėšas, laikėsi įstatymo nuostatų, kadangi pagal skundžiamą patvarkymą iš jo neišskaitoma 100 procentų pajamų. Jam likusią lėšų dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teismas nenustatė, kad iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos, esančios pataisos namų įstaigoje, būtent pagal ginčijamą patvarkymą piniginės lėšos būtų nurašytos pažeidžiant skundžiamu patvarkymu nustatytus išskaitų dydžius.

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu (b. l. 26–27) pareiškėjas prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir leisti jam naudotis lėšomis, neviršijančiomis vienos MMA, įsigyti būtiniausių prekių. Atskirajame skunde nurodoma, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
5. Suinteresuotasis asmuo antstolis A. A. atsiliepimu (b. l. 30–31) prašo atskirąjį skundą atmesti, savo poziciją grįsdamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo 2018 m. gegužės 8 d. patvarkyme.

              Teismas

                            k o n s t a t u o j a:

2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 328,76 Lt (3 281,04 Eur) proceso išlaidų išieškojimo valstybei. Antstolis 2011 m. kovo 8 d. raginimu pareiškėją paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas skolos nesumokėjo, todėl antstolis 2012 m. balandžio 18 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį išsiuntė Marijampolės pataisos namams ir pareiškėjui. 2013 m. rugsėjo 23 d. antstolis priėmė patvarkymą areštuoti pataisos namų įstaigos administruojamas skolininko pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, išskyrus darbo užmokestį ir CPK 739 straipsnyje numatytas pašalpas. 2017 m. gegužės 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis CPK 611, 733–743 straipsniais, kuriuo reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. 2017 m. gegužės 4 d. antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, kad areštuoja 3 281,04 Eur skolos ir 532,01 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje. 2018 m. vasario 14 d. minėtus patvarkymus Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas grąžino antstoliui, nes pareiškėjas yra Marijampolės pataisos namuose, todėl 2018 m. vasario 22 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 688, 749, 733–743 straipsniais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.
3. Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas negali būti nukreipiamas į fiziniam asmeniui priklausančią pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Specialios išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų taisyklės įtvirtintos CPK 736 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Šis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.
4. Įvertinęs nutarties 8 pastraipoje nurodytą teisės aiškinimo taisyklę apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jo negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 7 pastraipoje pareiškėjas ginčija 2018 m. vasario 22 d. patvarkymą, priimtą tęsiant dar 2011 m. pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, po to, kai pataisos namams buvo siųsti 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymai vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Dėl nurodytos priežasties ginčijamame patvarkyme nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas, nebuvo pagrindo. Būtent šiuo aspektu (t. y. tuo, kad ginčijamu patvarkymu buvo ne pradedamas priverstinis išieškojimas, bet pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų arešto ir išieškojimo) nagrinėjamo bylos aplinkybės skiriasi nuo aptartų pareiškėjo cituotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos tesimo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 vertintų aplinkybių, todėl nurodytose bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis vadovautis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
5. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame patvarkyme nustatydamas išieškojimo ribas antstolis laikėsi CPK 736 straipsnio reikalavimų. Šios aplinkybės atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija.
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išieškojimą iš fizinių asmenų, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

              n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Marius Bartninkas