Civilinė byla Nr. 3K-3-14/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo; trečiasis asmuo J. L. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami teisės normų, reglamentuojančių bylos kasaciniame teisme nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kasacinio skundo palikimą nenagrinėtu ir kasacinio proceso nutraukimą, advokato drausminės atsakomybės taikymo senatį, Advokatų garbės teismo sudėties teisėtumą ir nešališkumą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 12, kuriuo jam paskirtas viešai paskelbiamas papeikimas. Ieškovo teigimu, nurodytas Advokatų garbės teismo sprendimas priimtas šališko ir dėl to neteisėtos sudėties teismo. Ieškovas nesutiko su sprendime konstatuotais pažeidimais, nes, anot jo, advokato teisinių paslaugų siūlymas klientui nėra draudžiamas, klientė J. L. R. supranta lietuvių ir rusų kalbas, nuolat yra lydima šias kalbas suprantančio asmens, todėl sutarties sąlygos jai buvo aiškios. Pasak ieškovo, jis klientei J. L. R. pateikė ataskaitą apie atliktą darbą, jo darbo vieta yra patalpose, kurių neatitiktis advokato darbo vietos reikalavimams konstatuota nepagrįstai. Ieškovas nurodė, kad Advokatų taryba net septynerius metus nekontroliavo jo pareigos pateikti draudimo polisą nevykdymo, dėl šio jo padaryto pažeidimo, t. y. draudimo poliso nepateikimo laiku, yra suėjęs drausminės atsakomybės senaties terminas, kuris taikytinas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovui paskirtą drausmės nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą. Nustatęs, kad ieškovas nuo 2005 metų nebuvo pateikęs atsakovui galiojančio profesinės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopijos, teismas konstatavo, jog ieškovas nevykdė savo pareigos, nustatytos Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje, šis nevykdymas buvo tęstinio pobūdžio ir dėl to ieškovas galėjo būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Vadovaudamasis advokato veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Advokatūros įstatyme įtvirtinta kliento teise pasirinkti advokatą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovas, būdamas advokatas, neturėjo teisės inicijuoti sutarties sudarymo konkrečiomis, advokato pasiūlytomis sąlygomis konkrečiam jo paties pasirinktam asmeniui, juo labiau, kad toks asmuo gyveno valstybės taikomų apribojimų sąlygomis ir akivaizdžiai nemokėjo kalbos, kuria buvo parengta ieškovo pasiūlyta pasirašyti (sudaryti) iš anksto parengta sutartis, su klientu nesuderino nei teisinių paslaugų apimties, nei teikimo, nei apmokėjimo sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo, pareikalavusio iš klientės atlyginimo už suteiktų paslaugų ataskaitą ir susiejusio ataskaitos teikimo atsisakymą su sutarties nutraukimu bei klientės nesumokėjimu už pagal sutartį suteiktas paslaugas, veiksmai neatitiko reikalavimo advokatui būti lojaliam savo klientui, veikti jo interesais pagal aukščiausius rūpestingumo ir pagarbos klientui bei advokato profesijai standartus. Nurodęs, kad ieškovas neginčijo atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės, jog jo (ieškovo) darbo vieta (duomenys neskelbtini) atsakovo nustatytu laikotarpiu nebuvo fiziškai atskirta nuo kitų asmenų darbo vietų, teismas sprendė, kad tokia padėtis neatitiko reikalavimo advokato darbo vietai (Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), nes nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos priimti klientus ir užtikrinti santykių su klientais konfidencialumą. Nustatęs, kad ieškovo darbo vieta buvo registruota pastate, kurio paskirtis – dirbtuvės, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad ieškovas patalpą savo darbo vietai naudojo būdu, priešingu nustatytai šios patalpos paskirčiai ir draudžiamu pagal įstatymą (Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punktas). Pažymėjęs, kad pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, paskelbto teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 47 punktą drausmės bylos nagrinėjamos atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) principus ir taisykles, teismas konstatavo, jog Advokatų garbės teismo procesui ir jo sudėties sudarymui keliami didesni reikalavimai, iš esmės turintys atitikti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijas, suteikiamas asmeniui, kurio teisių klausimas nagrinėjamas. Teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo teise pareikšti nušalinimą Advokatų garbės teismo nariui ir Advokatų garbės teismas 2011 m. spalio 20 d. posėdyje protokoline nutartimi pripažino, jog šio teismo narys ir jo pirmininkas advokatas M. K. remiantis ieškovo nurodytais argumentais dėl šališkumo turi būti nušalintas, tačiau Advokatų garbės teismas M. K. nušalino tik iš dalies, t. y. tik nuo ieškovo 2011 m. spalio 6 d. prašymo nagrinėjimo. Teismo vertinimu, atsakovo pripažinimas, kad jo organo – Advokatų garbės teismo – narys ir pirmininkas buvo šališkas ieškovo atžvilgiu nagrinėjant dalį ieškovo drausmės bylos klausimų, savaime reiškia pripažinimą, kad toks teismo narys buvo šališkas be išlygų, nes šališkumas yra tarpasmeninio santykio išraiška, faktiškai ir teisiškai pasireiškianti ir reikšminga pirmiausia asmeniui, kurio byla nagrinėjama, o ne atskirai nagrinėjamam klausimui, kurio bet koks išsprendimas negali paneigti šališkumo, kai šis nustatomas. Teismas konstatavo, kad ieškovo drausmės byla dalyvaujant teisėjui, paties Advokatų garbės teismo paskelbtam šališku, buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, neužtikrinant ieškovui teisės į teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą ir tai yra absoliutus pagrindas pripažinti drausmės bylos nagrinėjimo procesą Advokatų garbės teisme, šio teismo sprendimą ir ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą neteisėtais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pakeitė: panaikino Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 12, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas, ir ieškovo drausminę bylą Nr. 12 nutraukė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryboje buvo gautas J. L. R. pranešimas dėl nesąžiningo ieškovo, kaip advokato, elgesio ir Advokatų taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu jam iškėlė drausmės bylą dėl Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 7 dalies, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1. 2, 1. 3 ir 6. 6 punktų pažeidimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas Advokatų garbės teismo posėdyje pareiškė nušalinimą šio teismo pirmininkui M. K. motyvuodamas tuo, jog šis vienvaldiškai išsprendė klausimą, kurį turi spręsti visa teismo sudėtis, todėl viršijo savo įgaliojimus ir demonstruodamas žinojimą, kad ieškovo prašymas bus atmestas, turi ketinimų daryti poveikį kitiems Garbės teismo nariams; nušalinimo klausimą išsprendę kiti Advokatų garbės teismo nariai protokoline nutartimi nutarė patenkinti ieškovo prašymą iš dalies – nušalino M. K. tik nuo ieškovo 2011 m. spalio 6 d. prašymo grąžinti bylą parengti nagrinėjimui sprendimo, o nušalinti nuo visos bylos nagrinėjimo priežasčių ir pagrindo nenustatė. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo Advokatų garbės teismo nario M. K. šališkumą, neatsižvelgė į tai, kad šio teismo narys gali būti nušalinamas bet kuriuo pagrindu ar bet kuria apimtimi, kai tai nepažeidžia drausminėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į nešališką ir nepriklausomą teismą bei teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, be to, preliminarus ieškovo pateikto prašymo teisinio pagrindo įvertinimas negali būti laikomas Advokatų garbės teismo nario šališkumu, byloje nėra įrodymų apie M. K. šališkumą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog M. K. buvo nušalintas nuo ieškovo prašymo dėl drausmės bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui dėl kitų, ne su šališkumu susijusių aplinkybių. Pažymėjusi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. K. buvo nušalintas nuo 2011 m. spalio 6 d. prašymo nagrinėjimo siekiant pašalinti bet kokias galimas ieškovo abejones dėl teisingo jo prašymo grąžinti bylą parengti nagrinėti išsprendimo bei išvengti net šališkumo regimybės, teisėjų kolegija vertino, kad toks nušalinimo pagrindas tik patvirtina, kad šio Advokatų garbės teismo nario dalyvavimas nagrinėjant minėtą klausimą kitiems Advokatų garbės teismo nariams sukėlė abejonių dėl jo šališkumo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovui pripažinus, kad Advokatų garbės teismo narys buvo šališkas ieškovo atžvilgiu nagrinėjant dalį ieškovo drausmės bylos klausimų, tai savaime reiškia pripažinimą, jog šis narys buvo šališkas be išlygų, nes šališkumas pirmiausia siejamas ne su atskirai nagrinėjamu klausimu, o su asmeniu, kurio byla yra nagrinėjama. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikinto ginčijamą Advokatų garbės teismo sprendimą kaip priimtą neteisėtos sudėties teismo. Iš dalies sutikusi su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes panaikinęs Advokatų garbės teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo neperdavė drausmės bylos iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui, teisėjų kolegija pažymėjo, jog, sprendžiant advokato drausminės atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti į tai, ar nėra suėjęs terminas, per kurį advokatui už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą galėjo būti skirta drausminė nuobauda, t. y. drausminės atsakomybės taikymo senatis, nes nuo to priklauso, ar asmuo gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, ar ne. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, paskelbtą teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, bendras drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas – 6 mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas (20 punktas); jei advokato veiksmai, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, buvo nežinomi, slepiami arba konstatuojami teismo, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie advokato veiksmus dienos arba nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos (21 punktas). Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo padaryti profesinės veiklos pažeidimai paaiškėjo J. L. R. kreipusis 2011 m. birželio 17 d. su prašymu į Advokatų tarybą, ir į tai, jog Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas skirti ieškovui drausminę nuobaudą yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes yra suėję nustatyti terminai dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, todėl nebėra pagrindo iš naujo perduoti Advokatų garbės teismui nagrinėti drausmės bylą ir ši nutrauktina.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė drausminės atsakomybės senatį reglamentuojančias teisės normas. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto visuotiniame advokatų 2007 m. balandžio 20 d. susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 22 punktas nustato, kad advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą. Ieškovui drausmės byla iškelta 2011 m. liepos 13 d. sprendimu, tada ir nutrūko senaties terminas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, netaikė nurodyto aprašo 22 punkto. Nurodytas aprašas nenustato nutraukto termino drausminei atsakomybei taikyti pakartotinio skaičiavimo tvarkos ir sąlygų, tačiau pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį teismui suteikta diskrecija taikyti įstatymo arba teisės analogiją. ATPK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka.
- Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Advokatų garbės teismo šališkumo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo CPK 177, 178, 185, 187 straipsnių taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Advokatų garbės teismo narys gali būti nušalinamas bet kuriuo pagrindu ar bet kokia apimtimi, o preliminarus ieškovo pateikto prašymo teisinio pagrindo įvertinimas negali būti laikomas šio teismo nario šališkumu, kai byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Advokatų garbės teismo narių sprendimas nušalinti M. K. nuo 2011 m. spalio 6 d. prašymo nagrinėjimo, siekiant pašalinti bet kokias galimas ieškovo abejones dėl teisingo prašymo grąžinti bylą parengti nagrinėti išsprendimo, teismo nepagrįstai buvo įvertintas kaip įrodymas, patvirtinantis šio teismo nariams kilusią abejonę dėl M. K. šališkumo, kuriuo ir buvo vadovaujamasi, nevertinant kitų byloje pateiktų įrodymų. Aiškinant Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto visuotiniame advokatų 2007 m. balandžio 20 d. susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 47 punkto nuostatą darytina išvada, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimas turi vykti nepažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų asmenų teisių ir laisvių, todėl sprendžiant Advokatų garbės teismui ar jo nariui pareikštą nušalinimą atsižvelgtina į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimą. Procesinių dokumentų preliminarus vertinimas nepripažįstamas teisėjo šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, nes spręsdamas dėl šalių prašymų pagrįstumo teismas turi įvertinti tokio prašymo teisinį pagrindą. M. K. savo išankstinę nuomonę pareiškė dėl procedūros, kuria, šio nario nuomone, prašymai ir byla yra sprendžiami, aptardamas konkrečias teisės normas. M. K. 2011 m. spalio 12 d. atsakymas ieškovui nepatvirtina šį narį turėjus išankstinį nusistatymą ieškovo, jo drausmės bylos ar jo prašymo klausimu arba buvus tendencingą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių asmeninius M. K. ir ieškovo santykius. Ieškovas, išsprendus jo pareiškimą dėl nušalinimo aptariamu būdu, drausmės bylos nagrinėjimo procese daugiau nušalinimų M. K. ar kitam Advokatų garbės teismo nariui nereiškė. Advokatų garbės teismo 2011 m. spalio 23 d. posėdžio protokolas įrodo, kad teismo nariai, sprendę M. K. nušalinimo klausimą nenustatė priežasčių ir pagrindo jį nušalinti nuo visos bylos nagrinėjimo. Jeigu šio teismo nariai būtų nustatę aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti M. K. šališkumą, jis būtų nušalintas ne nuo atskiro procesinio prašymo sprendimo, bet nuo ieškovo drausmės bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktu, prašo nušalinti nuo bylos kasatoriaus atstovą Z. N. (Z. N.) ir kasacinį skundą palikti nenagrinėtą. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuos, kad byla gali būti nagrinėjama, tai ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Dėl kasacinio skundo palikimo nenagrinėto. Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas advokatui būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas. Šiuo atveju kasacinį skundą surašęs Z. N. buvo Advokatų garbės teismo narys, sprendęs ieškovo drausmės bylą. Dėl to laikytina, kad kasacinis skundas surašytas ir pasirašytas asmens, neturinčio teisės to daryti, todėl skundas negali būti priimamas, o kadangi jis jau priimtas, tai turi būti paliktas nenagrinėtas.
2. Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties termino aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Siekdamas koncentruotumo ieškovas prašo įtraukti į jo pateikiamą atsiliepimą į kasacinį skundą argumentus išdėstytus ieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą ir papildomai pažymi, kad šališkumas negali būti dalinis, nes tai yra santykis tarp asmenų. Dėl to, jeigu teismo narys yra pripažįstamas šališku proceso šaliai, tai jis negali spręsti jokių klausimų, susijusių su šalimi ir apskritai dalyvauti tokios šalies procese.
3. Prašoma įvertinti Advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo klastojimo požymius ir pranešti prokurorui apie L. M. veiksmus, turinčius BK 300 straipsnyje nurodytos veikos požymių. Nurodoma, kad 2011 m. liepos 13 d. posėdyje Advokatų taryba niekaip negalėjo svarstyti ir balsuoti dėl aplinkybių, kurios paaiškėjo po šio posėdžio. Dėl to teigiama, kad 2011 m. liepos 13 d. sprendimas yra suklastotas. Joks sprendimas negali būti surašomas ir skelbiamas tarybos vardu, jeigu ji šio sprendimo nepriėmė balsavimu posėdyje. Sprendimą pasirašė Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja L. M., todėl ji yra atsakinga.
4. Prašoma įvertinti, ar Advokatų tarybos veiksmai neturi BK 169, 228 straipsniuose nurodytų veikų požymių ir apie tai panešti prokurorui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek savo, tiek šalių iniciatyva. Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas.
Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, atsižvelgusi į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems buvo įgyvendinta tiek bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek jiems teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl kasacinio skundo palikimo nenagrinėtu ir kasacinio proceso nutraukimo
Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas advokatui būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas. Ieškovo teigimu, šiuo atveju atsakovo kasacinį skundą surašęs ir pasirašęs advokatas Z. N. buvo Advokatų garbės teismo narys, sprendęs ieškovo drausmės bylą, todėl Z. N. neturi teisės dalyvauti šiame procese kaip atstovas. Anot ieškovo, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, kasacinis skundas surašytas ir pasirašytas asmens, neturinčio teisės to daryti, todėl skundas negali būti priimamas, o kadangi jis jau priimtas, tai turi būti paliktas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus ieškovo argumentus, pažymi, kad bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančiose ir jam taikomose proceso teisės normose nėra įtvirtintas kasacinio skundo palikimo nenagrinėto institutas, o įtvirtintas kasacinio proceso nutraukimo institutas (CPK XVII skyrius). CPK 356 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, jog yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas. Jau vien dėl to ieškovo prašymas palikti kasacinį skundą nenagrinėtą negali būti tenkinamas. Ieškovo argumentai, kuriais teigiama, kad advokatas Z. N. neturėjo teisės atstovauti atsakovui surašant ir pasirašant kasacinį skundą, todėl šiuo požiūriu kasacinis skundas surašytas ir pasirašytas asmens, neturinčio teisės to daryti, vertintini kaip nepagrįsti ir neteikiantys teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra CPK 350 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose, kuriuos nurodo ieškovas, nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą ir CPK 356 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos kasacinio proceso nutraukimo sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Advokatų garbės teismo, kuris išnagrinėjo ieškovo drausmės bylą ir priėmė ginčijamą sprendimą, sudėtyje (vienas iš narių) buvo advokatas Z. N., buvęs pranešėju toje drausmės byloje; 2014 m. balandžio 14 d. tarp atsakovo ir advokato Z. N. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria advokatui, be kita ko, buvo pavesta atstovauti atsakovui, surašyti, pasirašyti atsakovo vardu ir pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą šioje byloje; atsakovo kasacinis skundas yra pasirašytas Advokatų tarybos pirmininko ir advokato Z. N., kaip kasacinį skundą surašiusio asmens. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto visuotiniame advokatų 2012 m. balandžio 20 d. susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 77 punkte nustatyta, kad bylose pagal skundus dėl Advokatų garbės teismo sprendimo kartu su atsakovu įtrauktos Lietuvos advokatūros (jos organo) atstovu Lietuvos advokatūrai (jos organui) gali atstovauti Advokatų garbės teismo pirmininkas ar Advokatų garbės teismo narys, buvęs pranešėju drausmės byloje, kurios sprendimas yra ginčijamas. Ši teisės norma atsakovo kasacinio skundo padavimo metu, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2014 m. gegužės 6 d., galiojo ir yra jam taikytina, pagal ją advokatas Z. N. kartu su atsakovu įtrauktos Lietuvos advokatūros (jos organo) atstovu gali atstovauti Lietuvos advokatūrai. Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Šioje teisės normoje įtvirtintas draudimas advokatui būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, nagrinėjamoje byloje dėl advokato Z. N. netaikytinas, nes pastarasis, nors ir dalyvavęs Advokatų garbės teismo nariu nagrinėjant ieškovo drausmės bylą, neatitinka joje įtvirtintos „teisėjo“ sąvokos, kuri bendriausia prasme aiškintina kaip reiškianti valstybės pareigūną, turintį Teismų įstatyme bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. Lietuvos Respublikoje Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 111 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai; administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai; teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami; teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros, kuri įgyvendina advokatų savivaldą, organas, susidedantis iš penkių narių, kuris nagrinėja advokatų drausmės bylas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 61 straipsnis). Taigi, Advokatų garbės teismas nėra tas teismas (valdžios institucija), kuris vykdo teisingumą. Tai kvaziteisminė institucija, kuri susideda ne iš teisėjų, o iš narių, nesančių valstybės pareigūnais ir neturinčių Teismų įstatyme bei kituose įstatymuose numatytų valstybės valdžios įgaliojimų. Dėl to nurodyti ieškovo argumentai, kuriais teigiama, kad kasacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties
Advokatūros įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio advokato drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, 4 dalyje nustatyta, kad: advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra; advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“; teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Šioje byloje aktualius advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties klausimus reglamentuoja Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas visuotiniame advokatų 2007 m. balandžio 20 d. susirinkime ir paskelbtas teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278 (toliau – Aprašas). Jame nustatyta, kad drausminės atsakomybės taikymo senatis – šiame tvarkos apraše nustatytas terminas, kuriam suėjus advokatui už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda (19 punktas); bendras drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas – šeši mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas (20 punktas); jei advokato veiksmai, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, buvo nežinomi, slepiami arba konstatuojami teismo, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie advokato veiksmus dienos arba nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) priėmimo dienos (21 punktas); senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą (22 punktas).
Remdamasi Aprašo 22 punktu ir bylos duomenimis teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad, 2011 m. liepos 13 d. Advokatų tarybai priėmus sprendimą iškelti ieškovui drausmės bylą, šioje byloje aktualios drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga nutrūko. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat teikia pagrindą pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Aprašo 22 punkto. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios teisės normos aiškinimo bei taikymo ir sistemiškai aiškindama Aprašo 19–22 punktų nuostatas, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija) (CPK 3 straipsnio 6 dalis), šioje byloje konstatuoja, kad pagal Aprašo 22 punktą sprendimas iškelti drausmės bylą be išlygų nutraukia drausminės atsakomybės taikymo senaties eigą ir jos nutraukimas galioja, iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tokiu atveju, kai teismas panaikina Advokatų garbės teismo sprendimą dėl šio padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, tačiau nenustato, kad sprendimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, drausmės byla perduotina iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo padaryti profesinės veiklos pažeidimai paaiškėjo J. L. R. 2011 m. birželio 17 d. kreipusis su prašymu į Advokatų tarybą, ir į tai, jog Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas skirti ieškovui drausminę nuobaudą yra panaikintas šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, padarė išvadas, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes yra suėję terminai dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, todėl nebėra pagrindo perduoti drausmės bylą Advokatų garbės teismui nagrinėti iš naujo ir ši nutrauktina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, apeliacinės instancijos teismo nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiant į Aprašo 22 punkto nuostatą, neteikė teisinio pagrindo šiam teismui padaryti tokias išvadas. Dėl to kasatoriaus argumentai kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė drausminės atsakomybės senatį reglamentuojančias teisės normas, pripažintini pagrįstais. Remiantis teismų nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, Aprašo 19–22 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu šioje byloje aktualus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas nebuvo suėjęs (pasibaigęs). Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nulėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo drausminės atsakomybės taikymo senaties termino suėjimą (pasibaigimą) ir nepagrįstai nutraukė drausmės bylą. Dėl to konstatuotina, kad egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kasacijos pagrindas. Tai yra pagrindas pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes spręstina, kad nustatytus pažeidimus gali pašalinti pats kasacinis teismas, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo žemesniųjų instancijų teismams (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl Advokatų garbės teismo sudėties teisėtumo ir nešališkumo
Kasatorius ginčija teismų išvadas dėl Advokatų garbės teismo, priėmusio ginčijamą sprendimą drausmės byloje, sudėties neteisėtumo, teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Advokatų garbės teismo šališkumo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo CPK 177, 178, 185, 187 straipsnių taikymo praktikos.
Šioje byloje keliamas teisės klausimas – ar pagrįsta išvada, kad pripažinimas, jog buvo pagrindas Advokatų garbės teismo narį nušalinti nuo dalies ieškovo drausmės bylos klausimų nagrinėjimo (parengtinėje bylos stadijoje), taip pat reiškia pripažinimą, jog šis narys buvo šališkas be išlygų (nagrinėjant bylą iš esmės).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgus į Aprašo 47 punktą, pagal kurį drausmės bylos turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus ir taisykles, Advokatų garbės teismo procesui ir jo sudėties sudarymui pagal jo veiklą reglamentuojantį teisės aktą keliami didesni reikalavimai, iš esmės turintys atitikti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijas, suteikiamas asmeniui, kurio teisių klausimas nagrinėjamas. Teismo nešališkumo klausimu aktualioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumo aspektas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvumo testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45).
EŽTT savo praktikoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teismo nešališkumas) yra nurodęs principinę nuostatą, kad ankstesni teisėjų nušalinimai nuo bylos nagrinėjimo, vėliau jiems suteikiant galimybę nagrinėti kitą bylą tarp tų pačių šalių, gali sukelti sunkumų pagal Konvencijos 6 straipsnį (žr., pvz., mutatis mutandis, Pohoska v. Poland, no. 33530/06, 10 January 2012). Iš to, kas nurodyta pirmiau, bendriausia prasme galima daryti išvadą, kad ankstesnis teisėjo nušalinimas gali būti svarbus proceso nešališkumo užtikrinimo požiūriu, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju itin reikšmingos individualios bylos aplinkybės, konkretus nušalinimo pagrindas.
Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė nušalinimą Advokatų garbės teismo pirmininkui M. K. motyvuodamas tuo, kad iki Advokatų garbės teismo posėdžio tarp jo ir M. K. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, pirmininkas pasiūlė ieškovui pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, o ieškovas atsakė, jog šiuos pateiks po to, kai Advokatų garbės teismas išspręs jo prašymą dėl bylos grąžinimo drausmės komitetui, tačiau M. K. 2012 m. spalio 12 d. jam atsakė, kad teismas drausmės bylą išnagrinės iš esmės; ieškovas iš M. K. atsakymo konteksto suprato, kad drausmės byla iš esmės bus išnagrinėta Advokatų garbės teismo 2011 m. spalio 20 d. posėdyje, M. K. jau išsprendė prašymą dėl bylos grąžinimo drausmės komitetui, prašymą atmetė, nors prašymą turėjo teisę posėdyje spręsti Advokatų garbės teismas; M. K. prašymą atmetė sąmoningai suvokdamas, kad Advokatų garbės teisme gali būti nagrinėjama tik parengta byla; kadangi M. K. vienvaldiškai išsprendė klausimą, kurį turi išspręsti visa teismo sudėtis, jis viršijo savo įgaliojimus ir demonstruodamas žinojimą, kad ieškovo prašymas bus atmestas, turėjo ketinimų daryti poveikį kitiems Advokatų garbės teismo nariams. Iš Advokatų garbės teismo pirmininko M. K. 2012 m. spalio 12 d. elektroninio laiško ieškovui matyti, kad jame, reaguojant į ieškovo iškeltus klausimus Advokatų tarybai, jos nariams, drausmės komiteto pirmininkui bei prašymus dėl drausmės bylos grąžinimo tyrimui papildyti, cituojami Aprašo 2, 3, 9, 10, 13, 14, 23, 28, 34, 38.9, 39, 39.1, 39.2 punktai ir nurodyta, jog „Advokatų garbės teismas balsų dauguma paskirtame posėdyje iš esmės išnagrinės Jūsų drausmės bylą bei priims vieną iš galimų sprendimų Garbės teismo kompetencijos ribose“. Iš Advokatų garbės teismo 2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolo matyti, kad šis teismas išsprendė ieškovo prašymus tiek dėl M. K. nušalinimo, tiek dėl drausmės dėl bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui ir nutarė: nušalinti M. K. tik nuo ieškovo 2011 m. spalio 6 d. prašymo dėl bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui sprendimo, konstatavo priežasčių ir pagrindo M. K. nušalinti nuo visos bylos nagrinėjimo nebuvimą; netenkino ieškovo prašymo dėl drausmės dėl bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui.
Aplinkybė, kad Advokatų garbės teismas posėdyje nagrinėjo ir išsprendė ieškovo prašymą dėl drausmės dėl bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui, paneigia ieškovo teiginį, kad šis ieškovo prašymas jau ankščiau buvo neteisėtai vienvaldiškai išspręstas ir atmestas Advokatų garbės teismo pirmininko M. K. 2012 m. spalio 12 d. elektroninio laiško ieškovui turinys neteikia pagrindo padaryti kitokių, nei nurodyta, išvadų, nes šiame laiške nėra rašoma, kad nurodytas ieškovo prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas. Nurodytame laiške nėra išreikšta M. K. pozicija dėl ieškovo prašymo ar drausmės bylos esmės. Nors laiško turinys negali būti vertinamas kaip visiškai aiškus ir tikslus, nes jame, pavyzdžiui, viena vertus, cituojamas Aprašo 28 punktas, pagal kurį visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant drausmės bylą, Advokatų garbės teismas sprendžia balsų dauguma, kita vertus, rašoma, kad „Advokatų garbės teismas <...> paskirtame posėdyje iš esmės išnagrinės Jūsų drausmės bylą bei priims vieną iš galimų sprendimų Garbės teismo kompetencijos ribose“, ir cituojami Aprašo punktai, nustatantys Advokatų garbės teismo teisę skirti drausminę nuobaudą arba jos neskirti, tačiau tai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog šiame laiške teigiama, kad nurodytas ieškovo prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas. Spręstina, kad laiško turiniui nesant visiškai aiškiam ir tiksliam, ieškovas, paisydamas bendradarbiavimo pareigos ir elgdamasis sąžiningai, turėjo ir galėjo naudotomis susižinojimo priemonėmis – elektroniniais laiškais – išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus dėl jo prašymo grąžinti drausmės bylą parengti nagrinėjimui sprendimo, o ne iš laiško turinio konteksto daryti subjektyviais samprotavimais grindžiamas išvadas dėl nurodyto prašymo išsprendimo, dėl laiško turinio trūkumų daryti išvadas apie Advokatų garbės teismo pirmininką M. K. Pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad laiške M. K., aptardamas konkrečias teisės normas, pareiškė savo išankstinę nuomonę dėl procedūros, kuria, jo nuomone, sprendžiami prašymai ir byla, aptardamas konkrečias teisės normas; 2011 m. spalio 12 d. laiškas ieškovui nepatvirtina M. K. turėjus išankstinį nusistatymą ieškovo, jo drausmės bylos ar jo prašymo klausimu arba buvus tendencingą; byloje nėra duomenų, patvirtinančių asmeninius M. K. ir ieškovo santykius. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis darytina išvada, kad Advokatų garbės teismo pirmininkas M. K. kitų šio teismo narių buvo nušalintas nuo ieškovo prašymo grąžinti drausmės bylą parengti nagrinėti nagrinėjimo, siekiant pašalinti bet kokias galimas ieškovo abejones dėl teisingo šio prašymo išsprendimo, tariamai išankstinės nuomonės ir išvengti net šališkumo regimybės. Vertinant, ar pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste M. K. dalyvavimas bylą nagrinėjant iš esmės laikytinas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nešališkumo reikalavimais, primintini EŽTT bylose nurodyti bendrieji principai, kad konvencinis nešališkumo testas apima nustatymą, ar be asmeninio bet kurio iš teisėjų kolegijos narių elgesio esama patikrinamų, išaiškinamų faktų, galinčių sukelti abejonių dėl kolegijos nešališkumo; itin svarbu įvertinti, ar asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pagrįstais. Įvertinimas, ar to paties teisėjo dalyvavimas skirtingose civilinės bylos stadijose yra suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nešališkumo reikalavimais, priklauso nuo nustatymo, ar skirtingose proceso stadijose spręstų esminių klausimų ryšys yra toks artimas, kad galėtų sukelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jam dalyvaujant priimant sprendimus šiose stadijose; vien faktas, kad prieš procesą (avant un proces) teisėjas jau yra priėmęs sprendimų, negali būti laikomas savaime pagrindžiančiu išreikštus nuogąstavimus dėl jo nešališkumo – svarbu nustatyti teisėjo prieš procesą taikytų priemonių apimtį, ar skirtingu lygmeniu nagrinėti klausimai buvo iš esmės analogiški, ar bent skirtumas tarp jų buvo mažas (žr., pvz., mutatis mutandis, Warsicka v. Poland, no. 2065/03, par. 40, 16 January 2007; Fazl? Aslaner c. Turquie, Requ?te no 36073/04, 4 mars 2014, par. 31 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis ir nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad, bylą Advokatų garbės teisme nagrinėjant iš esmės, subjektyviuoju aspektu Advokatų garbės teismo pirmininko M. K. nešališkumo prezumpcija nėra paneigta, faktų, kurie keltų abejonių dėl M. K. nešališkumo, nenustatyta, ieškovo nurodyti M. K. nušalinimo motyvai yra nepagrįsti, todėl pripažįsta pagrįsta Advokatų garbės teismo protokolinėje nutartyje išdėstytą poziciją, kad priežasčių ir pagrindo M. K. nušalinti nuo visos bylos nagrinėjimo nebuvo. Aplinkybė, kad Advokatų garbės teismas M. K. nušalino nuo ieškovo prašymo grąžinti drausmės bylą parengti nagrinėti svarstymo, siekdamas pašalinti bet kokias galimas ieškovo abejones dėl teisingo šio prašymo išsprendimo, tariamai išankstinės nuomonės bei išvengti net šališkumo regimybės, vertintina kaip neteikianti teisinio pagrindo pripažinti, jog M. K. buvo šališkas be išlygų, taip pat ir nagrinėjant drausmės bylą iš esmės. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovo drausmės bylą Advokatų garbės teismas išnagrinėjo neteisėtos sudėties, neužtikrindamas ieškovui teisės į teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja absoliutus Advokatų garbės teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas nulėmė tai, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog Advokatų garbės teismo sprendimas yra naikintinas. Dėl to konstatuotina, kad yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kasacijos pagrindas. Tai suteikia teisę pakeisti apskųstus teismų procesinius sprendimus, nes spręstina, kad nustatytus pažeidimus gali pašalinti pats kasacinis teismas, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo žemesniųjų instancijų teismams (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl bylos procesinės baigties
Šioje byloje teismai apskųstais procesiniais sprendimais sutiko su Advokatų garbės teismo sprendimo išvadomis dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, tačiau panaikino Advokatų garbės teismo sprendimą, nes nepagrįstai sprendė, kad šis priimtas neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis teismų išvadas, kuriomis šie sutiko su Advokatų garbės teismo sprendimo išvadomis dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo. Dėl to konstatuotina, kad apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis Advokatų garbės teismo sprendimo išvados dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo pripažintos pagrįstomis, paliktinos nepakeistos, o kitos jų dalys naikintinos ir ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl atskirosios nutarties instituto (CPK 300 straipsnis)
CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, jog dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmai turi nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
Šioje byloje teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovo nurodomų BK 169, 228, 300 straipsniuose nustatytų veikų požymių buvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasatorius kasaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jo už apeliacinį skundą sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio ir už kasacinį skundą sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, spręstina, kad sprendimas priimtas kasatoriaus naudai, todėl kasatoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir jo naudai iš ieškovo priteistina 83,41 Eur (288 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasaciniame teisme patirta 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. sausio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti. Panaikinti sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, panaikinta Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovui A. K. paskirta drausminė nuobauda, panaikintas Advokatų garbės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas drausmės byloje Nr. 12, nutraukta drausmės byla Nr. 12, priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kitas sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K. (duomenys neskelbtini) 83,41 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 41 centą) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Lietuvos advokatūros (j. a. k. 300099149) naudai ir 5 (penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė