Administracinė byla Nr. N17 - 1782/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 37 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės
teismo 2006 m. birželio 15 d. nutarimo P. D. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Jonavos rajono
policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus
Prevencijos poskyrio pareigūnas 2006 m. kovo 23 d. P. D. surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad šis 2006
m. kovo 23 d. apie 10.30 val. Jonavoje, Žeimių g., pasipriešino sulaikomas jėga
dėl padaryto pažeidimo Jonavos rajono policijos komisariato patruliui Tomui
Meslinui bei necenzūriniais žodžiais išplūdo Jonavos rajono policijos
komisariato vyr. patrulį R. Šnelių ir patrulį T. Mesliną. P. D. veika
kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir
ATPK) 187 straipsnio 1 dalį.
Jonavos rajono
policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus
Prevencijos poskyrio pareigūnas 2006 m. kovo 23 d. G. Š. surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad šis 2006
m. kovo 23 d. apie 10.30 val. Jonavoje, Žeimių g., nevykdė teisėtų Jonavos
rajono policijos komisariato vyr. patrulio R. Šneliaus reikalavimų išlipti iš
automobilio bei savo veiksmais, t. y. laikydamas už rankos R. Šneliui, neleido
sulaikyti pažeidėją P. D. G. Š. veika kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio
2 dalį.
Jonavos rajono
apylinkės teismas 2006 m. birželio 15 d. nutarimu P. D. pripažino kaltu
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1
dalyje, už kurį jam paskyrė 200 Lt baudą, taip pat pripažino G. Š. kaltu
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2
dalyje, už kurį jam paskyrė 100 Lt baudą. Teismas rėmėsi liudytojų policijos
darbuotojų T. Meslino ir R. Šneliaus parodymais, kitais įrodymais. Teismas,
skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo
pobūdį, pažeidėjų asmenybes. Teismas nenustatė P. D. ir G. Š. atsakomybę
sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
II.
P. D. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d.
nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Administracinio
teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokie konkretūs
P. D. veiksmai yra pasipriešinimas patruliams. Žodis „pasipriešino”, skirtas
apelianto veiksmams užfiksuoti, ne tik kad nėra pagrįstai pavartotas, bet ir
neatskleidžia veiksmų esmės, t. y. to, ką privalu protokole nurodyti. Protokole neatskleistas apelianto pasakytų žodžių,
protokole traktuojamų necenzūriniais, turinys, taigi nėra konkrečiai nurodyta
pažeidimo esmė (ATPK 260 str. l d.). Nežinodamas, dėl kokių tariamai pasakytų
necenzūrinių žodžių, adresuotų pareigūnams, ar veiksmų yra kaltinamas pažeidimo
padarymu, gali tik spėlioti, bet ne pasirengti gintis nuo neapibrėžtų
kaltinimų. Toks kaltinimų esmės neatskleidžiantis protokolas trukdo ir
apelianto atstovo advokato pasirengimui bylai, pažeidimo esmės nenurodymas
sudarė galimybes liudijusiems teisme policijos pareigūnams kaip nori
interpretuoti apelianto ir pareigūno veiksmus.
2. Byloje nepateikta
įrodymų, kad tyrėjas A. Gaižauskas buvo įgaliotas surašyti administracinio
teisės pažeidimo protokolą (ATPK 2591 str. l d. l p.). Nors A.
Gaižauskas nebuvo incidento su patruliais vietoje, įvykio aplinkybių nematė ir
negirdėjo, bet protokolą surašė.
3. Teismas skirtingo įvykio
vietos traktavimo byloje nepašalino, dėl to nepasisakė, nenustatė, kur iš
tikrųjų įvyko incidentas.
4. Teismas byloje
vadovavosi ne administracinių teisės pažeidimų teisena, kurią reglamentuoja
ATPK, bet administracinių bylų teisena, reglamentuojama Administracinių bylų
teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ). Suklydęs procesinių normų
reikalavimuose, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio l dalimi, 2006 m.
balandžio 11 d. nutartimi nutarė vienu metu nagrinėti apelianto ir G. Š.
administracinių teisės pažeidimų bylas, sujungęs jas į vieną bylą. Kai
administracinio teisės pažeidimo byloje, sujungus dvi bylas, atsiranda ne
vienas, o du protokolai, siekiant kiekvieno administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens kaltę įrodyti ir antrajam surašytu protokolu, bylos baigtis
abiem asmenims tampa tarpusavyje neatsiejama. Taip teismas iš esmės blogina
kiekvieno iš traukiamų atsakomybėn asmenų padėtį.
5. Administracinių
teisės pažeidimų protokolų, kaip įrodymų,
patvirtinančių asmenų kaltę, vertinimo teismo nutarime iš viso nėra.
6.
Apelianto veiksmų, kuriuos būtų galima pagrįstai laikyti pasipriešinimu
policijos pareigūnams, nebuvo įvardyta ir nustatyta byloje. Teismas nepasisakė
dėl apelianto paaiškinimo, kad jis nesipriešino, o T. Meslinas apeliantą
pargriovė ir antrankius uždėjo tada, kai jis susverdėjo, buvo begriūvąs,
kojomis užkliuvęs už metalinės priekabos vilkties.
7. Teismas nesivadovavo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis administracinių
teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo nuostatomis dėl administracinio teisės
pažeidimo protokolo surašymo. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N12 - 1216-04, 2004
m. spalio 14 d. nutartyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo
protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis
procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto
pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais
konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės
pažeidimas.
Jonavos rajono policijos
komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Jonavos rajono
policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus
Prevencijos poskyrio tyrėjas A. Gaižauskas pagal jo pareigybės aprašyme
numatytą vieną iš funkcijų - ruošti administracinių teisės pažeidimų bylas, bei
vadovaudamasis 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro
įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintomis „Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus
Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos
įstaigose taisyklėmis” bei ATPK IV skyriaus 18 skirsnio nuostatomis, surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Bendrosios
kompetencijos pirmosios instancijos apylinkės teismai administracines bylas dėl
administracinių teisės pažeidimų nagrinėja vadovaudamiesi Administracinių
teisės pažeidimų kodeksu. Šiame įstatyme nėra numatytas administracinių bylų
sujungimo institutas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos
nuomone, toks procesinis veiksmas neprieštarauja pagrindiniams administracinės
atsakomybės principams: atsakomybės tik už priešingą teisei veikimą ar
neveikimą, ir tik esant kaltei; atsakomybės teisėtumo; atsakomybės teisingumo;
atsakomybės tikslingumo; atsakomybės neišvengiamumo bei viešumo.
Jonavos rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad
tame pačiame teisme yra du administracinio teisės pažeidimo protokolai,
surašyti skirtingiems asmenims, bet kaltinimai kyla iš to paties įvykio,
siekdamas proceso operatyvumo, ekonomiškumo teisėtai bei pagrįstai sujungė iš
policijos komisariato gautas administracines bylas į vieną bei nepažeidė
traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų teisių, apibrėžtų ATPK 272
straipsnio 1 dalyje.
IV.
Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, jog
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta,
<...> administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė
(esmė - pagrindinis, svarbiausias kieno nors dalykas, turinys – Dabartinės
lietuvių kalbos žodynas; kompiuterinis variantas), šio kodekso straipsnis,
straipsnio dalis, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusių
pavardės; <...> kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi
administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: procesinio
dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami
nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant
bylą. Suformuluotas kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus. Jame dėstomos
nuostatos turi leisti suprasti ne tik organams, nagrinėjantiems administracinių
teisės pažeidimų bylas, kaltinimo esmę, bet ir tiems asmenims, kurie traukiami
administracinėn atsakomybėn, neturintiems specialaus išsilavinimo.
Apeliantui P. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad
jis 2006 m. kovo 23 d. pasipriešino sulaikomas jėga dėl padaryto pažeidimo
Jonavos rajono PK VP VTS PB patruliui T. Meslinui bei necenzūriniais žodžiais
išplūdo Jonavos rajono PK VPVTS PB vyresnįjį patrulį R. Šnelių ir patrulį T.
Mesliną, ir savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1
dalyje (b.l. 3). Minėto straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta administracinė
atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar
policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo
pareigas. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka „pasipriešinimas“ yra abstrakti,
nes tokia veika gali būti tiek žodinė, tiek konkliudentinė. Todėl pareiškus
kaltinimą dėl pasipriešinimo atitinkamiems pareigūnams, jis (pasipriešinimas)
turi būti apibūdinamas, t. y. nurodoma kaip bei kokia veika tai padaryta.
Tiksliai neapibrėžus kaltinimo ribų pažeidžiama traukiamo administracinėn
atsakomybėn asmens teisė duoti paaiškinimus dėl inkriminuojamos teisei
priešingos veikos, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, susijusius su
konkrečiu kaltinimu. Tokiu būdu suvaržoma asmens teisė į gynybą. Nagrinėjamoje
administracinėje byloje nenustačius kaltinimo ribų apribota asmens teisė
apsiginti, o tai lemia bylos grąžinimą Institucijai nagrinėti iš naujo.
Antra vertus, pažymėtina, jog teismas,
pripažindamas P. D. kaltu pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, savo baigiamojo
akto motyvuojamoje dalyje nevertino, kaip tas pasipriešinimas pasireiškė.
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens charakterizavimas reikšmingas
skiriant administracinio poveikio priemonę, o siekiant asmenį, dėl kurio
surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, patraukti
administracinėn atsakomybėn už konkrečią teisei priešingą veiką būtina visų
pirma ją konstatuoti, pagrindžiant faktinių duomenų visuma.
Formuojant kaltinimą asmeniui patrauktam
administracinėn atsakomybėn jo žodinėje formuluotėje nurodyta, kad P. D. ne tik
pasipriešino policijos pareigūnams, bet ir jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius
žodžius. Pastaroji veika nepatenka į ATPK 187 straipsnio 1 dalies dispoziciją,
tačiau dėl to teismo sprendime (plačiąja prasme) nepasisakyta. Institucija iš
naujo nagrinėdama šią bylą turėtų į tai atkreipti dėmesį ir išspręsti klausimą
dėl tinkamos nuorodos į materialinę teisės normą, jei būtų palikta kaltinimo
dalis dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, išreikšto žodžiu ar kūno
gestais, ar kitokiu elgesiu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
P. D. apeliacinį skundą patenkinti iš
dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m.
birželio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Jonavos
rajono policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius
Vaida
Urmonaitė