Civilinė byla Nr. e2-106-236/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01793-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „Dvirida“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1413-262/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-1509-262/2016) pagal ieškovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „Dvirida“ ieškinį atsakovui D. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Dvirida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2014-11-25 UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą sutartinio įkeitimo sandorį (ID20220140086545) negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios, UAB „Dvirida“ įkeistų prekių atsargų perleidimą atsakovui D. G. neteisėtu ir negaliojančiu, taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės perleistų prekių atsargų (turto) vertės ekvivalentą pinigais, t. y. 394 302,02 Eur, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą ieškinio sumai už 394 302,02 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi nutarė ieškovės BUAB „Dvirida“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, ieškovės BUAB „Dvirida“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui D. G. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 394 302,02 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove ir naudoti būtiniausiems poreikiams tenkinti.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.

6. Teismas pagal ieškovės nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma - 394 302,02 Eur - atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovas, siekdamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims. Dėl to teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

7. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

8. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi mažiausiai varžyti atsakovo padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieškovės interesus. Dėl to teismas sprendė, kad yra tikslinga ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant, areštuoti jo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove.

9. Teismas nurodė, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovui neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, už piktnaudžiavimą procesu administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui V. M. skirti CPK nustatyto maksimalaus dydžio baudą pusę jos priteisiant atsakovui.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo,  kaip atsakovas gali vengti geranoriškai vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, o ieškovas neįrodė, kad atsakovas gali geranoriškai nevykdyti teismo sprendimo, vengti prievolės, bandyti paslėpti savo turtą ir pan. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovas savo nekilnojamojo turto per visą laikotarpį kol trunka ginčai su administratoriumi, neperleido, todėl nėra jokių prielaidų išvadai, kad atsakovas gali imti elgtis priešingai. Toks atsakovo elgesys patvirtina atsakovo sąžiningumą ir tai, kad nėra jokios grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma laikytina didele atsakovui. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 14 nekilnojamojo turto objektų (priedas Nr. 1), neįkeisto turto vertė siekia 404 036,11 Eur, o įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra 373 320 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už ieškinio sumą. Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas turto areštų, kurie trukdytų įvykdyti išieškojimą, neturi. Be to, iš atsakovo kratos metu yra paimta ir Panevėžio apygardos prokuratūroje saugoma apie 575 205 Eur.

3. Pirmosios instancijos teismas atsakovo turtą areštavo antrą kartą, kadangi vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame yra pareikštas ieškovės ieškinys praktiškai tuo pačiu pagrindu ir dėl tokios pačios sumos, atsakovo lėšos, turtas 575 205 Eur sumai jau yra areštuotos (paimtos kratos metu) ir toliau bus areštuotos prokuroro nutarimu.

4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto ieškinio pagrįstumą. Kreditorių teisės nėra pažeistos. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti įkeistų daiktų vertę. Su ieškiniu nėra pakankamai duomenų BUAB „Dvirida“ nemokumui ginčijamo sandorio dienai konstatuoti. Ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs įrodymų, kad visi jo nurodyti kreditorių reikalavimai buvo atsiradę 2014-11-25, t.y. ginčijamo sandorio dienai. Atsakovas visuomet elgėsi sąžiningai, skolino bendrovei lėšas, kad ši galėtų vykdyti verslą, pats yra bendrovės kreditorių sąraše, todėl nėra pagrindo jo vertinti kaip nesąžiningo.

5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, dėl ko pritaikė per didelio masto (394 302,02 Eur) laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ieškiniu siekia apginti kreditorių reikalavimus, kurių suma yra 247 538,37 Eur.

6. Ieškovės administratoriaus įgaliotam asmeniui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

12. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Dvirida“ prašo atskirtąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

1. Atsakovas neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė.

2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi atsakovo turtas tam pačiam reikalavimui užtikrinti areštuotas du kartus. Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra susijęs ne tik su atsakovo veikla bendrovėje UAB „Dvirida“, tačiau ir kitose įmonės, todėl  ikiteisminio tyrimo objektas yra sietinas ne tik su UAB „Dvirida“ ir D. G. tarpusavyje sudarytais sandoriais, todėl neatmestina tai, kad civilinius ieškinius baudžiamajame procese gali pareikšti ir kiti asmenys.

3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškinio suma (394 302,02 Eur) yra 146 763 Eur didesnė už paties ieškovės nurodytą visų kreditorių reikalavimų sumą. UAB „Dvirida“ kreditorių sąrašas patvirtina, kad bendrovės turėtų įsipareigojimų kreditoriams suma 2014-10-31 buvo 1 696 524,86 Lt (491 347,56 Eur). Be to, tikėtina, kad teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir toliau gali didėti.

4. Byloje esančių aplinkybių visuma akivaizdžia patvirtina ieškinio pagrįstumą.

5. Esamų aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas gali imtis priemonių bei veiksmų jam priklausančiam turtui paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenim, todėl galimai teigiamas teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.    

13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-10-19 ir 2017-01-10 gauti atsakovo D. G. prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartis paliktina nepakeista.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašo iš Nekilnojamojo turto registro kopiją, išrašo iš Turto arešto aktų registro kopiją, 2016-04-21 nutarimo daryti kratą kopiją, kratos metu paimtų objektų apyrašo kopiją,  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutarties kopiją, Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-09-19 pranešimo kopiją, 2013-02-28, 2013-03-22, 2013-05-03, 2013-12-11, 2014-02-19, 2014-02-21, 2014-04-09, 2014-11-21 paskolos sutarčių kopijas, VMI Operatyvaus patikrinimo 2014-10-24 pažymos kopija, išrašo iš www.rekvizitai.lt. svetainės apie UAB „Turto ir verslo sprendimai“ kopiją, 2013-11-06 įgaliojimo kopiją.

19. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2014-10-31 UAB „Dvirida“ kreditorių sąrašo kopiją, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2016-10-17 atsakymo apie ikiteisminį tyrimą kopiją.

20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-10-19 gautas atsakovo D. G. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą. Kartu su prašymu atsakovas pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-09-29 pranešimo apie įtarimą kopiją, 2016-08-17 AB „Swedbank“ pranešimo kopiją, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2016-09-29 nutarimo kopiją, BUBA „Dvirida“ 2016-09-07 civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2015-10-12, 2015-10-14, 2016-01-15, 2016-02-10, 2016-02-26, 2016-03-18, 2016-05-19 nutarčių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo kopijas, 2014-03-27 UAB „Daik“ turto vertinimo ataskaitos kopiją.

21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-10 gautas atsakovo D. G. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą. Kartu su prašymu atsakovas pateikė ekspertizės akto Nr. NT 16-10-08 kopiją, Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-09-29 nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kopiją.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti šalių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, o bylos šalys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuomonės, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardino ieškinio sumos dydį atsakovui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma - 394 302,02 Eur - atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovas, siekdamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims.

26. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, remiasi Nekilnojamojo turto registro išrašais, kurie, apelianto teigimu, patvirtina, kad  atsakovui nuosavybės teise priklauso 14 nekilnojamojo turto objektų, neįkeisto turto vertė siekia 404 036,11 Eur, o įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra 373 320 Eur. Dėl to apeliantas daro išvada, kad jam priklausanti nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už ieškinio sumą ir todėl jam ieškinio suma nėra didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis apeliantui priklausančio turto yra įkeista, dalis nekilnojamojo turto yra bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis. Išieškojimas iš tokio turto yra suvaržytas ir apsunkintas, todėl apeliacinis teismas laiko paminėtus apelianto argumentus nepagrįstais.

27. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo turtą areštavo antrą kartą, kadangi vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame yra pareikštas ieškovės ieškinys praktiškai tuo pačiu pagrindu ir dėl tokios pačios sumos, atsakovo lėšos, turtas  575 205 Eur sumai jau yra areštuotos (paimtos kratos metu) ir toliau bus areštuotos prokuroro nutarimu.

28. Apeliacinis teismo vertinimu, apelianto atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas ir civilinis procesas nagrinėjamoje byloje laikytini dviem skirtingais procesais. Pats apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2016-04-21 nutarimo pagrindu iš apelianto buvo paimtos ne tik piniginės lėšos, tačiau ir kiti daiktai, tarp kurių UAB „Turto ir verslo sprendimai“ dokumentai, minėtos bendrovės apvalus antspaudas. Dėl to darytina išvada, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra susijęs ne tik su apelianto veikla bendrovėje UAB „Dvirida“, tačiau ir kitose įmonės, todėl ikiteisminio tyrimo objektas yra sietinas ne tik su UAB „Dvirida“ ir D. G. tarpusavyje sudarytais sandoriais. Priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo apimties, reiškiamų įtarimų pobūdžio, Panevėžio apygardos prokuratūros kratos metu iš apelianto paimtos piniginės lėšos gali būti konfiskuotos, be to, civilinius ieškinius baudžiamajame procese gali pareikšti ir kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog kratos metu iš atsakovo paimtos piniginės lėšos bus skirtos nagrinėjamos bylos priimtam sprendimui įvykdyti, ir aplinkybė, kad kratos metu iš atsakovo buvo paimtos piniginės lėšos, nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi išieškojimas iš nurodytų lėšų yra apsunkintas ir suvaržytas. 

29. Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Dėl to laikytini nenagrinėtinais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto ieškinio pagrįstumą, kadangi kreditorių teisės nėra pažeistos; ieškovas nepagrįstai prašo priteisti įkeistų daiktų vertę; su ieškiniu nėra pateikta pakankamai duomenų BUAB „Dvirida“ nemokumui ginčijamo sandorio dienai konstatuoti, ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs įrodymų, kad visi jo nurodyti kreditorių reikalavimai buvo atsiradę 2014-11-25, t.y. ginčijamo sandorio dienai; atsakovas visuomet elgėsi sąžiningai, skolino bendrovei lėšas, kad ši galėtų vykdyti verslą, pats yra bendrovės kreditorių sąraše, todėl nėra pagrindo jo vertinti kaip nesąžiningo. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtus apelianto atsikirtimus vertins tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo tarpu, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ netaikymo klausimą, pagrįstai tik preliminariai įvertino ieškinio reikalavimus ir pagrįstai nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės.

30. Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, dėl ko pritaikė per didelio masto (394 302,02 Eur) laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ieškiniu siekia apginti kreditorių reikalavimus, kurių suma yra 247 538,37 Eur.

31. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Vadinasi, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti teikiami, tvirtinami ir tikslinami iki pat bankroto proceso pabaigos.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Dvirida“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, kreditoriniai reikalavimai buvo ne kartą tikslinami. Be to, UAB „Dvirida“ kreditorių sąrašas patvirtina, kad , bendrovės turėtų įsipareigojimų kreditoriams suma 2014-10-31 buvo 1 696 524,86 Lt (491 347,56 Eur). Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir toliau gali didėti.

Dėl baudos skyrimo

33. Atskirajame skunde apeliantas prašo už piktnaudžiavimą procesu administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui V. M. skirti CPK nustatyto maksimalaus dydžio baudą pusę jos priteisiant atsakovui.

34. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju spręsti apie akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo nėra, apelianto teiginiai neįrodyti, grindžiami prielaida, dėl to nėra pagrindo konstatuoti ieškovės administratoriaus įgalioto asmens piktnaudžiavimą teise ir taikyti CPK 95straipsnyje nustatytas sankcijas.

Dėl bylos baigties

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

37. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

38. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo D. G. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį paliktą nepakeistą.