Administracinė byla Nr. eA-1934-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04043-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministras) 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1P-72 „Dėl pripažinimo, kad V. A. padarė tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui, Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) direktoriui, buvo įteiktas Įsakymas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad nuteistieji buvo paleisti lygtinai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d., įskaitant nuteistojo D. T. paleidimą su intensyvia priežiūra 2016 m. liepos 7 d., esant sustabdytam 2016 m. birželio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties Nr. TS-18-1021/2016 vykdymui dėl jos apskundimo, taip pat už tai, kad dėl pareiškėjo neveikimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. birželio 29 d. iš Kybartų pataisos namų lygtinai buvo paleidžiami nuteistieji, esant įsiteisėjusioms teismo nutartims dėl lygtinio paleidimo, tačiau šių nutarčių registracijos datai Kybartų PN raštinėje esant vėlesnei nei lygtinio paleidimo data, kuri sutapdavo su teismo nutarties įsiteisėjimo data, dėl to pareiškėjas nevykdė atliekamo darbo kontrolės ir neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo teisėtumo užtikrinimo. Šiems konstatuotiems 2016 m. rugpjūčio 22 d. komisijos išvadoje Nr. 40P-447 (toliau – ir Išvada) pažeidimams ir siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, Ministras pritarė ir juos patvirtino priimdamas skundžiamą Įsakymą.
1.2. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda paskirta suėjus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam 30 dienų terminui. Apie nuteistojo D. T. paleidimą iš Kybartų PN Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) buvo pranešta 2016 m. liepos 7 d. (ši diena laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena). Departamentas Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) apie šį atvejį informavo tik beveik po 2 savaičių – 2016 m. liepos 18 d. (2016 m. liepos 18 d. raštas Nr. 1S-2682). Tarnybinis patikrinimas pagal Ministro sudarytą komisiją buvo pradėtas 2016 m. liepos 25 d., komisija Išvadą pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d., o Įsakymu tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpis (nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d.) šiuo atveju nėra reikšmingas, nes Statuto 30 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti jau buvo suėjęs 2016 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dar iki pareiškėjo laikinojo nedarbingumo. Taip pat 30 dienų nuobaudos skyrimo terminas buvo pažeistas ir skiriant tarnybinę nuobaudą dėl pažeidimų, susijusių su nuteistųjų lygtinio paleidimo praktika (komisijos Išvados antroji dalis). Šio pažeidimo paaiškėjimo data laikytina 2016 m. liepos 13 d., kai Departamento Priežiūros skyrius surašė pažymą ir dar 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. 1S-2682 pateikė Ministerijai, todėl numatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d.
1.3. Pabrėžė, jog komisija jai pavestą tarnybinį patikrinimą (tyrimą) atliko neišsamiai, nenustatė ir neištyrė visų būtinų nešališkam tyrimui aplinkybių, visiškai nekritiškai priėmė kitų asmenų, kuriems pareiškėjas buvo pavedęs lygtinio paleidimo kontrolės funkcijas, paaiškinimus (pvz., Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. Z.), o visus pareiškėjo teiktus paaiškinimus atmetė kaip nepagrįstus.
1.4. Teigė, kad nesutinka, jog nuteistojo D. T. paleidimo įvykio metu pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka tarnybinio nusižengimo sudėtį, o adekvati ir proporcinga nuobauda – papeikimas. Už šio nuteistojo paleidimą atsakinga Įskaitos grupės vadovė (Įskaitos grupės vyresn. specialistė L. D.), kuri netinkamai atliko tiesioginę savo pareigą – vykdyti nuteistųjų paleidimą teisės aktų pagrindu (Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4, 7.3 p.). L. D., būdama tiesiogiai atsakinga už nuteistojo lygtinio paleidimo teisėtumą, surašė ir Pažymėjimą apie paleidimą Nr. 1/2-4547 (toliau – ir Pažymėjimas), kurį pareiškėjas pasirašė, įvertinęs jame nurodytą informaciją, kad Pažymėjimą yra pasirašiusi L. D., kad neteisėtumo atliekamame D. T. lygtiniame paleidime nenustatė ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas R. Z., kuriam pareiškėjas yra pavedęs nuteistųjų paleidimo iš įstaigos teisėtumo užtikrinimo ir teisėtumo kontrolės funkciją (Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.17 p.), t. y. nebuvo gauta direktoriaus pavaduotojo R. Z. pastabų dėl Pažymėjimo turinio (lygtinio paleidimo neteisėtumo), bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo datą. Pažymėjimas apie paleidimą yra tik patį paleidimo faktą įforminantis raštas, nesukeliantis nuteistajam teisinių pasekmių, ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme. Nuteistajam materialines teisines pasekmes šiuo atveju sukėlė įsiteisėjusi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis Nr. TS-18-1021/2016, kuri, nesant duomenų (teismo pranešimo) apie apskundimą, atsakingo asmens per klaidą buvo palaikyta vykdytina nutartimi. Pareiškėjo parašas Pažymėjime reiškia tik formalų patvirtinimą, kad šį Pažymėjimą surašė tam įgaliotas asmuo ir kad lygtinio paleidimo procedūra yra užbaigta. Kybartų PN yra sukurta kontrolės sistema ir nustatyta organizacinė struktūra lygtinio paleidimo teisėtumui garantuoti, t. y. tiesiogiai jam vykdyti yra įsteigta Įskaitos grupė, kurią sudaro specialistai (pirminė dokumentų rengimo grandis) ir vyresn. specialistas (grupės vadovui prilygintas asmuo), kuriam įsakmiai nurodyta išleisti į laisvę asmenis tik įstatymu reglamentuotais pagrindais, o Įskaitos grupės vykdomo paleidimo teisėtumo kontrolė pavesta direktoriaus pavaduotojui. Numatydamas tiesioginį asmenų darbą, jų atsakomybę, įvesdamas struktūrinį darbo, funkcijų ir kontrolės mechanizmą, pareiškėjas tinkamai atliko savo, kaip įstaigos vadovo, pareigas. Nuteistojo D. T. lygtinį paleidimą atliko Įskaitos grupės vadovui prilygintas asmuo – vyresn. specialistė L. D., kuriai taikyta tarnybinė atsakomybė – papeikimas. Tiesioginės teistumo kontrolės tinkamai neatliko ir direktoriaus pavaduotojas. Šių asmenų pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas) neturėtų būti tapatinamas su vadovo netinkamu pareigų atlikimu, nes Statuto 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta asmeninė atsakomybė. Apie įvykusį neteisėtą nuteistojo D. T. paleidimą tą pačią dieną (2016 m. liepos 7 d.) raštu informavo Departamentą, o Kybartų PN administracijos pastangomis D. T. 2016 m. liepos 8 d. rytą grąžintas į Kybartų PN, pareiškėjas savanoriškai valstybei atlygino patirtą žalą dėl kelionės išlaidų vykstant pargabenti nuteistąjį D. T..
1.5. Nurodė, kad Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog daugumos nuteistųjų lygtinis paleidimas iš Kybartų PN buvo neteisėtas, nes nuteistieji buvo lygtinai paleidžiami esant įsiteisėjusioms teismo nutartims dėl lygtinio paleidimo, tačiau formalioji tokių nutarčių registracijos data Kybartų PN buvo vėlesnė nei lygtinis paleidimas. Pareiškėjas neneigia, kad Kybartų PN buvo praktikuojama lygtinį paleidimą vykdyti raštinėje neužregistravus gautų originalių dokumentų, tačiau tai buvo daroma esant tiek teisėjo potvarkiui, tiek įsiteisėjusiai nutarčiai. Tai buvo daroma siekiant nepažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –ir BVK) 159 straipsnio 1 dalies nuostatų. Siekiant teisingai taikyti lygtinio paleidimo institutą, lygtinis paleidimas inicijuotas nelaukiant, kol pavedimas ir įsiteisėjusi nutartis „suvaikščios“ reg. paštu ir „įveiks“ visą formalųjį registravimo procesą (vyko paraleliniai procesai – registracija įstaigoje ir lygtinis paleidimas). Visi asmenys, išskyrus D. T., 2016 m. iš Kybartų PN buvo paleisti esant įsiteisėjusioms nutartims ir esant patvarkymams dėl vykdymo. BVK 159 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta vėliausia leistina teisėto lygtinio paleidimo vykdymo data, tačiau pagal jį nedraudžiama lygtinį paleidimą vykdyti prieš užregistravimą (t. y. neatima galimybės vadovautis BPK 346 straipsnio 1 dalimi). Pareiškėjo nuomone, tokia praktika, kai lygtinis paleidimas būdavo vykdomas raštinėje neužregistravus gautų originalų, tačiau esant tiek teisėjo potvarkiui, tiek įsiteisėjusiai nutarčiai, buvo būtina, siekiant tinkamai vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimus, t. y. siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi „žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmens lygybės prieš įstatymus, humanizmo“, „teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo“ principų.
1.6. Pabrėžė, kad Išvadoje nepagrįstai vadovaujamasi R. Z. parodymais ir iš esmės jų pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Būtent R. Z. buvo pavesta kontroliuoti lygtinio paleidimo procesą, jis analizuodavo sau pavaldžios Įskaitos grupės vadovo veiklą, rengdavo metinio tarnybos veiklos vertinimo projektus ir teikdavo siūlymus dėl šios grupės vadovo veiklos vertinimo. Visuose teiktuose siūlymuose šios Įskaitos grupės vadovo veiklą buvo siūloma vertinti tik gerai ir labai gerai. Direktoriaus pavaduotojas nė karto nebuvo pateikęs jokio siūlymo dėl dabar jau jo vadinamos „netaikytinos praktikos“ keitimo, tobulinimo.
1.7. Atkreipė dėmesį į tai, jog visi tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos parengtoje Išvadoje esančioje lentelėje išvardyti lygtinai paleisti nuteistieji buvo pateikiami kaip paleisti išimtinai su pareiškėjo parašu, tačiau ant kai kurių asmenų lygtinio paleidimo dokumentų pareiškėjas negalėjo pasirašyti, nes buvo kasmetinėse atostogose, po jais greičiausiai pasirašė tuo metu pareiškėją pavadavęs R. Z..
1.8. Pareiškėjo teigimu, kaltinimai pareiškėjui grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, vadovo funkcijos sutapatinamos su pavaldžių darbuotojų funkcijomis, neįvardijamas tariamo pažeidimo priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, kaltės forma. Už tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda (papeikimas) yra neadekvati ir neproporcinga.
2. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą buvo laikytasi visų formalių procedūrų, tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nepraėjus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytam 30 dienų terminui. Taip pat nepraleistas ir vienerių metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
2.2. Pažymėjo, kad pažymėjimą apie paleidimą pasirašo pataisos namų direktorius, jis yra privalomas dokumentas fiziškai išleidžiant asmenis iš įkalinimo įstaigos ir nėra vien formalus, teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Nuteistasis D. T. iš Kybartų PN namų buvo paleistas nesant tam teisinio pagrindo, galutinį sprendimą dėl šio nuteistojo paleidimo priėmė pareiškėjas, kuris, būdamas Kybartų PN direktoriumi, privalėjo sukurti dokumentų ir kitų procesų valdymo mechanizmą, užtikrinantį, kad iš įkalinimo įstaigos būtų paleidžiami tik tie asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka įgijo tokią teisę. Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą kontrolės mechanizmą atsako už tų funkcijų vykdymo padarinius. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad žalą, susijusią su lygtinai paleisto į laisvę nuteistojo D. T. grąžinimu į įkalinimo įstaigą atlygino savo noru, nes spręsti dėl neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų atlyginimo jam buvo pavesta tarnybinio patikrinimo išvadoje, o lėšos į Kybartų PN sąskaitą buvo pervestos tik 2016 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus dviem savaitėm po Įsakymo priėmimo. Taigi ši aplinkybė negali būti vertinama kaip lengvinanti pareiškėjo tarnybinę atsakomybę.
2.3. Pabrėžė, kad teisė į lygtinį paleidimą nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, todėl pareiškėjo argumentai dėl Konvencijos taikymo lygtinio paleidimo procese nepagrįsti. BVK 159 ir 180 straipsniuose nuteistųjų paleidimas siejamas su dokumentų, o ne informacijos apie atitinkamą faktą gavimu, jokie alternatyvūs variantai, įskaitant informacijos gavimą telefonu, teisės aktuose nėra numatyti. Nuteistųjų paleidimo tvarka ir momentas yra reglamentuoti įstatymu (BPK 346 str., BVK 159 str. 1 d., 180 str. 1 d.), o pareiškėjas neturi teisės savo nuožiūra nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Tikrindama Departamento 2016 m. liepos 13 d. pažymoje nurodytą informaciją apie 2016 m. lygtinai iš Kybartų PN namų paleistų asmenų (iš viso – 35 asmenys) teisinį pagrindą ir datas, tarnybinį tyrimą atlikusi komisija atsitiktinės atrankos būdu vertino trijų nuteistųjų (M. M., J. S. ir M. K.) lygtinio paleidimo iš Kybartų PN dokumentus ir nustatė, kad visi šie nuteistieji iš pataisos įstaigos buvo išleisti anksčiau, negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo, o šiems nuteistiesiems išduotus pažymėjimus apie paleidimą pasirašė pareiškėjas. Atsižvelgdama į tai, komisija konstatavo, kad Kybartų PN lygtinai paleidžiamų asmenų paleidimo tvarka buvo sistemingai pažeidinėjama. Siekiant nustatyti sistemingo teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, nebuvo būtina ištirti absoliučiai visus Departamento pažymoje nurodytus atvejus. Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimdama Išvadą, vadovavosi ne tik savarankiškai atlikta nuteistųjų paleidimo iš Kybartų PN analize, bet ir kita gauta informacija, įskaitant Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo R. Z. paaiškinimus, kuriais nėra pagrindo abejoti. Tiek iš Departamento išvados, tiek iš Ministerijos ištirtų pažymėjimų apie paleidimą matyti, kad Įskaitos grupės pareigūnai dokumentus, susijusius su nuteistųjų paleidimu, teikdavo tiesiogiai Kybartų PN direktoriui, t. y. nederindavo jų su R. Z.. Departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“ 2 punktu užtikrinti Įskaitos tarnybų darbo instrukcijos vykdymą buvo pavesta išimtinai tik Departamentui pavaldžių tardymo izoliatorių ir pataisos namų direktoriams, todėl Kybartų PN direktorius negalėjo pavesti Įskaitos grupės veiklos kontrolės savo pavaduotojui R. Z..
2.4. Teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Ministras, skirdamas tarnybinę nuobaudą, įvertino tiek pareiškėjo įvardytas, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo negalima vertinti kaip mažareikšmio, nes dėl jo iš įkalinimo vietos į laisvę buvo paleistas tam teisės neturėjęs asmuo, be kita ko, teistas ir už plėšimą. Skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgta į tai, kad Kybartų PN Įskaitos grupės vyresniajai specialistei L. D. už analogiško pobūdžio tarnybinį nusižengimą taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Papeikimas yra antra pagal lengvumą (po pastabos) tarnybinė nuobauda, todėl ji yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Departamentas 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. 1S-26882 (popierinė byla, b. l. 11) Ministeriją informavo apie tai, kad Departamente 2016 m. liepos 7 d. gautas Kybartų PN direktoriaus pranešimas Nr. 1/2-4566, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį 2016 m. liepos 7 d. apie 10 val. iš Kybartų PN lygtinai su intensyvia priežiūra buvo paleistas nuteistasis D. T.; Departamente 2016 m. liepos 13 d. paruošta pažyma Nr. LV-2595 (popierinė byla, b. l. 12–14), kurioje pažymima, kad Kybartų PN administracija sistemingai pažeidinėja BVK 159 ir 180 straipsnių reikalavimus, paleisdama iš įstaigos nuteistuosius, kuriems teismas taikė lygtinį paleidimą, dar negavusi vykdymo dokumentų iš teismo; Departamento direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-249 sudaryta komisija atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įstaigos darbuotojų, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Kybartų PN direktorius, veiksmų teisėtumo. Taip pat nustatė, kad, atsižvelgdamas į Departamento 2016 m. liepos 18 d. raštą, Ministras 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1P-57 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kybartų PN direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo (toliau – ir Komisija) (popierinė byla, b. l. 15). Pareiškėjui 2016 m. liepos 28 d. įteiktas tos pačios dienos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-5890, į kurį atsakydamas pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pasiaiškinimą Nr. 5195 (popierinė byla, b. l. 16–24). Komisija 2016 m. rugpjūčio 22 d. Ministrui pateikė išvadą Nr. 40P-447 „Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo“, kuria pasiūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (popierinė byla, b. l. 87–93). Ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į Išvadą, 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė skundžiamą Įsakymą (popierinė byla, b. l. 99), kuriuo pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
5. Įvertinęs Įsakymo ir Išvados turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta nustačius, jog jis, 2016 m. liepos 7 d. patvirtindamas Pažymėjimą dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo, neįsitikino, kad tam egzistuoja teisinis pagrindas, fiktyviai patikrino Pažymėjime nurodytus duomenis, nesirėmė kituose dokumentuose pateikiama informacija, nesukontroliavo, kad jam kartu su Pažymėjimo projektu būtų pateikta visa medžiaga, ir taip pažeidė nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vykdymo procedūrą, įtvirtintą, be kita ko, BVK 159 straipsnio 1 dalyje (joje nustatyta, kad pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-136 patvirtinto Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymas) (popierinė byla b. l. 38–41) 7.5 punktą (jame įtvirtinta funkcija užtikrinti nuteistųjų priėmimo į įstaigą, laikymo joje, nukreipimo į kitas įstaigas ir jų paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumą), o kartu ir bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalį (joje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir BĮĮ) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą (jame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus (pagal juos valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.)), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kybartų PN nuostatų (toliau – ir Kybartų PN nuostatai) 17.3 punktą (pagal jį Kybartų PN direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai). Taip pat, toleruodamas Departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų Įskaitos tarnybų darbo instrukcijos (toliau – ir Įskaitos tarnybų darbo instrukcija) 127 punkte (jame nustatyta, kad iš teismų gautos dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų paleidimo kopijos neturi kelti abejonių dėl jų autentiškumo; jeigu teismo nuosprendžio ar nutarties kopijos nepatvirtintos teisėjo parašu, nėra teismo antspaudo su Lietuvos valstybės herbu, sunkiai įskaitomas tekstas arba šie dokumentai gauti ne tiesiogiai iš teismo, o per kitus asmenis, įskaitos tarnyba skubiai turi prašyti tinkamo dokumento kopijos arba kitaip patikslinti dokumento autentiškumą) įtvirtinto teisinio reguliavimo neatitinkančią praktiką, kai teismas apie nutartis, potvarkius ir apskųstus teismo sprendimus Kybartų PN informuodavo telefonu, nesukontroliavęs, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. iš Kybartų PN nebūtų išleisti 26 nuteistieji ir asmeniškai pasirašęs nuteistiesiems M. M., J. S., M. K. išduotus pažymėjimus anksčiau negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo, netinkamai organizavo vadovaujamos įstaigos darbą, dėl aplaidumo nevykdė atliekamo darbo kontrolės, neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo teisėtumo užtikrinimo. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė pareigą tinkamai organizuoti įstaigos darbą, įtvirtintą BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte (jame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos), užtikrinti įstaigai pavestų funkcijų vykdymą ir kontrolę, įtvirtintą Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 punkte (pagal jį Kybartų PN direktorius vadovauja įstaigai, užtikrindamas jai pavestų funkcijų vykdymą ir įstaigos padalinių veiklos kontrolę), o kartu ir bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė jau minėtą Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Kybartų PN nuostatų 17.3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.
6. Teismas pareiškėjo teiginį, kad D. T. lygtinio paleidimo proceso teisėtumą privalėjo užtikrinti Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., kurią nagrinėjamu atveju privalėjo sukontroliuoti Kybartų PN direktorius R. Z., vertino kaip teisiškai nereikšmingą. Kaip matyti iš Išvados turinio, nagrinėjamu atveju Ministerija, įvertinusi Kybartų PN direktoriaus priimtuose įsakymuose (t. y. Kybartų PN direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 7-10/81 patvirtintuose Kybartų PN Įskaitos grupės nuostatuose, Kybartų PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 7-10/26 patvirtintuose Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, Kybartų PN direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 7-10/47 patvirtintame Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme) įtvirtintą teisinį reguliavimą, nekvestionuoja aplinkybės, kad iš esmės šioje įstaigoje buvo suformuota hierarchinė sistema, kuri sudarė prielaidas užtikrinti, jog nuteistieji iš jos lygtinai būtų paleidžiami tik esant teisiniam pagrindui, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat Ministerija konstatavo, kad pagal nustatytą sistemą užtikrinti, jog asmenys iš šios pataisos įstaigos būtų paleidžiami lygtinai tik esant teisiniam pagrindui, privalėjo Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., o jos funkcijų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas R. Z.. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo R. Z. funkcijų atlikimo vertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju minėti pareigūnai jiems pavestas funkcijas atliko tinkamai.
7. Įvertinęs Išvados ir Įsakymo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta ne už tai, kad įstaigoje nebuvo sukurta tinkama nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įstaigos sistema, bet už tai, kad pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, iš esmės neužtikrino šios sistemos veikimo ir netgi toleravo nustatytos tvarkos pažeidimus. Tiek rašytiniai įrodymai (žr., pvz., popierinės bylos b. l. 31–33, 42–86), tiek teisme duoti liudytojo R. Z. parodymai patvirtina, kad, nepaisydamas savo paties įsakymais nustatytos tvarkos, pats pareiškėjas sudarė tokią situaciją, kuriai esant nuteistųjų lygtinio paleidimo dokumentus Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D. rengė ir teikė įstaigos direktoriui pasirašyti nesudarydama galimybės juos kontroliuoti už tai atsakingam Kybartų PN direktoriaus pavaduotojui R. Z.. Todėl nagrinėjamu atveju, 2016 m. liepos 7 d. tvirtinant Pažymėjimą dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo, ne R. Z., o pareiškėjui kilo pareiga asmeniškai įsitikinti, kad tam egzistuoja teisinis pagrindas, taip pat jis asmeniškai privalėjo atlikti Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. parengtų dokumentų ir Pažymėjime nurodytų duomenų kontrolę, be kita ko, pareikalauti, kad jam kartu su Pažymėjimo projektu būtų pateikta visa su nuteistojo D. T. lygtiniu paleidimu susijusi medžiaga. Teismo nuomone, pareiškėjui to nepadarius, Ministerija Išvadoje ir Įsakyme pagrįstai konstatavo, kad jis neužtikrino nuteistojo D. T. paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumo ir taip pažeidė Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą, o kartu ir Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Kybartų PN nuostatų 17.3 punkte įtvirtintus bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su neigiamomis pasekmėmis, t. y. nuteistasis D. T. buvo neteisėtai lygtinai paleistas į laisvę. Teismo nuomone, nurodytas pareiškėjo pažeidimas nelaikytinas formaliu ar nereikšmingu. Fakto, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nepaneigia aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju lygtinio paleidimo dokumentus ir Pažymėjimo dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo projektą rengė Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., kuriai už aplaidų pareigų vykdymą taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas). Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis nėra tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo.
8. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad Išvadoje nepagrįstai remiamasi R. Z. parodymais. Kartu teismas pažymėjo, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad jis, būdamas įstaigos vadovu, neužtikrino įstaigoje sukurtos nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įstaigos sistemos veikimo. Nustatyta, kad nagrinėjamais atvejais lygtinio paleidimo dokumentus jo tiesioginiu pavedimu rengė Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D. ir teikė juos pasirašyti tiesiogiai įstaigos direktoriui, nesudarant galimybės juos kontroliuoti už tai atsakingam Kybartų PN direktoriaus pavaduotojui R. Z.. Todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su R. Z. funkcijų atlikimo vertinimu (pareiškėjas nurodo, kad R. Z. buvo pavesta kontroliuoti lygtinio paleidimo procesą, kad jis analizuodavo sau pavaldžios Įskaitos grupės vadovo veiklą, rengdavo metinio tarnybos veiklos vertinimo projektus ir teikdavo siūlymus dėl šios grupės vadovo veiklos vertinimo, kad visuose teiktuose siūlymuose šios Įskaitos grupės vadovo veiklą buvo siūloma vertinti tik gerai ir labai gerai, kad direktoriaus pavaduotojas nė karto nebuvo pateikęs jokio siūlymo dėl dabar jau jo vadinamos „netaikytinos praktikos“ keitimo, tobulinimo, kad ant kai kurių nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. lygtinai paleistų asmenų lygtinio paleidimo dokumentų pareiškėjas negalėjo pasirašyti, nes buvo kasmetinėse atostogose, po jais greičiausiai pasirašė tuo metu pareiškėją pavadavęs R. Z.) nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės yra teisiškai nereikšmingi.
9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad praktika nuteistųjų lygtinį paleidimą vykdyti raštinėje neužregistravus visų tam reikalingų originalių dokumentų Kybartų PN buvo taikoma, siekiant nepažeisti Konvencijos 5 straipsnio, BPK 346 straipsnio, BVK 159 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad tokia praktika neprieštaravo BVK 159 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui ir buvo būtina siekiant tinkamai vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimus. Teismas iš esmės pritarė dėl nurodyto pareiškėjo teiginio Ministerijos atsiliepime išdėstytiems argumentams (t. y. kad teisė į lygtinį paleidimą nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, kad nuteistųjų paleidimas teisės aktuose siejamas su dokumentų, o ne informacijos apie atitinkamą faktą gavimu ir jokie alternatyvūs variantai, įskaitant informacijos gavimą telefonu, teisės aktuose nėra numatyti, kad nuteistųjų paleidimo tvarka ir momentas yra reglamentuoti įstatymu (BPK 346 str., BVK 159 str. 1 d., 180 str. 1 d.) ir pareiškėjas neturi teisės savo nuožiūra nevykdyti teisės aktų reikalavimų), todėl išsamiau dėl jų nepasisakė. Kartu teismas pažymėjo, kad pagal BVK 159 straipsnio 1 dalį (pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos), Įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 137 punktą (iš teismų gautos dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų paleidimo kopijos neturi kelti abejonių dėl jų autentiškumo, o jeigu teismo nuosprendžio ar nutarties kopijos nepatvirtintos teisėjo parašu, nėra teismo antspaudo su Lietuvos valstybės herbu, sunkiai įskaitomas tekstas arba šie dokumentai gauti ne tiesiogiai iš teismo, o per kitus asmenis, įskaitos tarnyba skubiai turi prašyti tinkamo dokumento kopijos arba kitaip patikslinti dokumento autentiškumą) ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punktą (įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti; dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą; dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami) aiškinant juos sistemiškai, akivaizdu, kad vykdyti nuteistųjų lygtinį paleidimą BVK 159 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. teismo potvarkio vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu) pagrindu galima tik tuomet, kai jie nekelia abejonių dėl jų autentiškumo ir tik nuo to momento, kai jų gavimas nustatyta tvarka yra įregistruojamas įstaigoje. Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų kontekste įvertinus surinktą medžiagą, teismui nekilo abejonių, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Kybartų PN buvo toleruojami sisteminiai nurodytų teisės normų pažeidimai, t. y. teismas apie nutartis, potvarkius ir apskųstus teismo sprendimus Kybartų PN informuodavo telefonu, o 26 nuteistiesiems (įskaitant M. M., J. S., M. K.) pažymėjimai apie lygtinį paleidimą buvo išduoti anksčiau negu įstaigoje buvo gauti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkiai dėl nutarties vykdymo. Įvertinus šių pažeidimų pobūdį, akivaizdu, kad jie laikytini sisteminiais, tačiau pareiškėjas ne tik, kad jų nepripažįsta, bet juos neigia ir teisina.
10. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Ministerija Išvadoje ir Įsakyme tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. pareiškėjas toleravo neteisėtą praktiką, kai teismas apie nutartis, potvarkius ir apskųstus teismo sprendimus Kybartų PN informuodavo telefonu, nesukontroliavo, kad tuo laikotarpiu iš Kybartų PN nebūtų išleisti 26 nuteistieji anksčiau negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo, ir taip pažeidė pareigą tinkamai organizuoti įstaigos darbą, įtvirtintą BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, užtikrinti įstaigai pavestų funkcijų vykdymą ir kontrolę, įtvirtintą Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 punkte, o kartu ir bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, t. y. pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Kybartų PN nuostatų 17.3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.
11. Įvertinęs pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principu, teismas konstatavo, kad Ministras, vadovaudamasis Išvadoje išdėstytais argumentais, pareiškėjo atliktą veiką įvertino tinkamai, o Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. tik antra pagal griežtumą iš keturių galimų (Statuto 29 str. 2 d.), yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismo nuomone, pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai, kad žalą, susijusią su lygtinai paleisto į laisvę nuteistojo D. T. grąžinimu į Kybartų PN pareiškėjas atlygino tik po Įsakymo priėmimo, nesuteikia pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią pareiškėjo tarnybinę atsakomybę. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, atmestas kaip nepagrįstas.
12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su 30 dienų termino skaičiavimu, aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis); Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522–915). Šioje byloje nustatyta (to neneigia ir pareiškėjas), kad tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. nepraleidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl kitų tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo procedūrų teisėtumo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant Įsakymą ir pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą visos Statute ir Nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytos procedūros buvo išlaikytos, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
13. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
III.
14. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. spendimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1P-72 „Dėl pripažinimo, kad V. A. padarė tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:
14.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 7 d. patvirtindamas Pažymėjimą dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo, neįsitikino, kad tam egzistuoja teisinis pagrindas, fiktyviai patikrino Pažymėjime nurodytus duomenis, nesirėmė kituose dokumentuose pateikiama informacija, nesukontroliavo, kad jam kartu su Pažymėjimo projektu būtų pateikta visa medžiaga, ir taip pažeidė nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vykdymo procedūrą. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip įstaigos vadovas, negali būti atsakingas už savo pavaldinių tiesioginių funkcijų netinkamą atlikimą.
14.2. Taip pat nesutiktina su teismo vertinimu, jog pareiškėjas nesukontroliavo, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. iš Kybartų PN nebūtų išleisti 26 nuteistieji ir asmeniškai pasirašęs nuteistiesiems M. M., J. S., M. K. išduotus pažymėjimus anksčiau negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo netinkamai organizavo vadovaujamos įstaigos darbą, dėl aplaidumo nevykdė atliekamo darbo kontrolės, neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo teisėtumo užtikrinimo. Visų nuteistųjų, išskyrus nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo atvejį, lygtinis paleidimas įvyko esant įsiteisėjusioms teismo nutartims ir potvarkiams bei buvo vykdomi pagal BPK 346 straipsnio nuostatas. Teismo posėdžio metu direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas R. Z., patvirtino, kad jokios papildomos ar naujos lygtinio paleidimo tvarkos Kybartų PN nėra patvirtinta. Vadinasi, tvarka nėra laikoma neteisėta ir yra toleruojama Kybartų PN netaikant tarnybinės atsakomybės laikinai pareigas einančiam asmeniui.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, dėl ko kitų asmenų veikas prilygino pareiškėjo padarytam pažeidimui ir nepagrįstai konstatavo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą.
14.4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių dėl netinkamai, neišsamiai ir šališkai atlikto tarnybinio pažeidimo tyrimo. Komisija išimtinai vadovavosi Kalėjimų departamento atlikto tarnybinio tyrimo dėl galimo R. Z. tarnybinio pažeidimo tyrimo medžiaga (2016 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybinio patikrinimo dėl neteisėto nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo iš Kybartų pataisos namų išvada Nr. LV-2969) (ši aplinkybė nurodyta Komisijos Išvadoje; ją taip pat patvirtino Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu) ir R. Z. parodymais, duotais jo paties galimo tarnybinio pažeidimo tyrime (Komisija pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu R. Z. neapklausė). Toks vieno tarnybinio pažeidimo tyrimo medžiagos panaudojimas kito tyrimo metu nekvestionuojant pirmojo tyrimo objektyvumo ir pagrįstumo negali būti laikomas tinkamu ir teisėtu pareiškėjo galimo tarnybinio pažeidimo tyrimu. Vien toks neobjektyvus tarnybinio tyrimo atlikimas sudaro savarankišką pagrindą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
14.5. Tiek vertinant lygtinio paleidimo tvarką Kybartų PN, tiek konkretų nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo atvejį, nebuvo konstatuotas joks tiesiogiai atsakingo direktoriaus pavaduotojo (R. Z.) veiksmų / neveikimo neteisėtumas. Tai reiškia, kad tie patys faktai dviejų vadovų tarnybinės atsakomybės aspektu įvertinti visiškai skirtingai. Toks nevienodas atsakomybės taikymas už tuos pačius veiksmus / neveikimą laikytinas netinkamu ir neteisėtu.
14.6. Nesutiktina su teismo argumentais, jog tarnybinė atsakomybė taikyta laikantis nustatytų terminų (Statuto 30 str. 3 d.).
Terminų pažeidimas taip pat sudaro atskirą pagrindą Įsakymą pripažinti neteisėtu. 15. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjas nurodo iš esmės tapačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kurias nustatė ir Ministro sudaryta Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti, kad nuteistasis D. T. iš Kybartų PN buvo paleistas be teisinio pagrindo, t. y. neįsiteisėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarčiai dėl lygtinio paleidimo, be to, iš Kybartų PN oficialiai negavus teismo dokumentų buvo paleisti dar 26 nuteistieji.
15.2. Vertinant, ar šiuo atveju pareiškėjo veiksmai (neveikimas) lėmė minėtas pasekmes, pažymėtina, jog, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 329 punktu bei Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. Įsakymu Nr. 122 „Dėl Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių patvirtinimo“, 33–34 punktais, pažymėjimas apie paleidimą, kurį pasirašo pataisos namų direktorius, yra privalomas dokumentas fiziškai išleidžiant asmenį iš įkalinimo įstaigos. Tai reiškia, kad siekiant išeiti iš pataisos namų nuteistajam nepakanka turėti teismo nutartį dėl lygtinio paleidimo – tam būtinas jau aptartas pažymėjimas apie paleidimą, todėl jis nėra vien formalus, teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Nors pareiškėjas teigia, kad sprendimą priėmė ne jis, o Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., tačiau tokie įgalinimai jai nebuvo ir negalėjo būti suteikti, kadangi BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos pareigos biudžetinės įstaigos vadovui organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų. Todėl situacija, kai nuteistasis D. T. iš Kybartų PN buvo paleistas be teisinio pagrindo, susiklostė dėl dviejų asmenų – ir L. D., parengusios dokumentus, ir pareiškėjo, pasirašiusio Pažymėjimą apie paleidimą, t. y., priėmusio teisines pasekmes sukėlusį sprendimą, veiksmų. R. Z. nevizavo Pažymėjimo apie D. T. paleidimą, t. y. nebuvo su juo supažindintas. Pats R. Z. teismo posėdžio metu paliudijo, jog pareiškėjo nurodymu šie dokumentai turėjo būti teikiami tiesiogiai direktoriui, taigi, direktoriaus pavaduotojas net neturėjo galimybės su jais susipažinti ir prireikus nurodyti pastabas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas R. Z. tarnybinės atsakomybės klausimas, nes tarnybinį patikrinimą dėl R. Z. atliko kita Departamento direktoriaus sudaryta komisija, kuri jokių pažeidimų jo veiksmuose nenustatė.
15.3. Pagal Kybartų PN nuostatų 17.3 punkto bei Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.5 punktų nuostatas diskrecijos teisė pasirinkti būdus, kaip tinkamai įgyvendinti šias funkcijas (nuteistųjų priėmimo į įstaigą, laikymo joje, nukreipimo į kitas įstaigas ir jų paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumo užtikrinimo ir kt.) ir tikslus, priklauso būtent Kybartų PN direktoriui, todėl Komisija ar teismas negali nurodyti konkretaus įgyvendinimo varianto. Pareiškėjas, kaip Kybartų PN direktorius, privalėjo užtikrinti, kad jo pasirašomi dokumentai ir priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl pasvarstymai apie tariamai neproporcingas laiko sąnaudas ar pan. neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą.
15.4. Iš tiesų, pagal Statuto 25 straipsnio 4 dalį kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes. Tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisės aktų pažeidimą atliko ne tik Kybartų PN direktoriui pavaldus asmuo (L. D.), bet ir pats Kybartų PN direktoriaus pareigas ėjęs pareiškėjas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad biudžetinės įstaigos vadovui tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma dėl nepakankamos ar apskritai nevykdomos pavaldžių pareigūnų ar tarnautojų kontrolės, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.
15.5. Analogiški teisės aktų pažeidimai (nors ir nesukėlę tokių pasekmių, kaip D. T. atveju) Kybartų PN buvo daromi sistemingai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 7 d. iš Kybartų PN buvo paleisti 26 nuteistieji, nors iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo dar nebuvo gauti teismo potvarkiai dėl nutarties vykdymo. Tokia susiklosčiusi ydinga praktika, kurią toleravo ir skatino pareiškėjas, patvirtina, jog tiek D. T., tiek kitų asmenų paleidimo atveju neteisėti veiksmai buvo atlikti ne dėl pavienio pareigūno aplaidžiai atliekamų pareigų, bet dėl direktoriaus pareigas ėjusio pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo.
15.6. BPK 346 straipsnis įtvirtina tik teismo nuosprendžio ar nutarties privalomumą, bet nereglamentuoja atitinkamo teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos. Nagrinėjamu atveju taikytina BVK 159 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šias teisės aktų nuostatas, pabrėždamas, kad vykdyti teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo galima tik tuomet, kai jų gavimas yra nustatyta tvarka registruotas įstaigoje ir kai jų autentiškumas nekelia abejonių. Pareiškėjo teiginiai, kad šios BVK nuostatos apibrėžia tik vėliausią leistiną lygtinio paleidimo datą, yra paremti subjektyviu klaidingu teisės normų aiškinimu, todėl atmestini. Pareiškėjas, kaip Kybartų PN vadovas, privalėjo užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymą, o ne savavališkai juos interpretuoti.
15.7. Pareiškėjas neteisus, kad Komisija neapklausė R. Z., o rėmėsi tik Departamento atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, kadangi Komisija savarankiškai rinko ir tyrė visus aspektus, susijusius su pareiškėjo padarytais tarnybiniais nusižengimais, ką galima matyti ir iš teismui pateiktos medžiagos. Aplinkybė, kad Komisija papildomai neapklausė R. Z., šiuo atveju nėra reikšminga, nes jo paaiškinimai, pateikti Departamento direktoriaus sudarytai komisijai, ir teismo posėdžio metu prisiekus duoti parodymai visiškai sutampa. Taigi jais netikėti ar manyti, kad R. Z. Komisijai būtų nurodęs visiškai kitas aplinkybes, nėra jokio logiško pagrindo. Be to, Ministro sudarytos Komisijos kompetencijai nebuvo priskirta tirti R. Z. veiksmus ar peržiūrėti Departamento komisijos išvadas, taigi pareiškėjo teiginiai apie tariamai neišsamų tyrimą vertintini tik kaip ketinimai suklaidinti teismą.
15.8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Kadangi šiuo atveju Komisijos Išvada buvo patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2016 m. rugsėjo 12 d., teismas konstatavo, kad 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nebuvo praėję, todėl Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas nebuvo pažeistas.
15.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo veikoje yra visi privalomi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys ir kaltė, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra paremtas tik subjektyviu teisės aktų ir faktinių aplinkybių vertinimu bei tariamais formaliais pažeidimas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, Kybartų pataisos namų direktorius, padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pritarė atsakovo pozicijai dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo (t. y. dėl konstatuotų pažeidimų (kad pareiškėjas neužtikrino, jog nuteistieji iš Kybartų PN lygtinai būtų paleidžiami laikantis nustatytos tvarkos – nuteistasis D. T. iš Kybartų PN buvo paleistas be teisinio pagrindo, t. y. neįsiteisėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarčiai dėl lygtinio paleidimo, be to, iš Kybartų PN oficialiai negavus teismo dokumentų buvo paleisti dar 26 nuteistieji) ir skirtos nuobaudos proporcingumo) bei pripažino, kad šios nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista (tiek pažeidimo tyrimo, tiek nuobaudos skyrimo tvarka bei terminai).
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dar kartą pabrėždamas, jog neteisėtas lygtinis paleidimas įvyko ne dėl jo, o dėl Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo R. Z. neteisėtų veiksmų, šiuo atveju neteisinga ir nepagrįsta sutapatinti įstaigos vadovo funkcijas su jo pavaduotojų ir kitų žemesnės grandies vadovų funkcijomis. Taip pat, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių dėl netinkamai, neišsamiai ir šališkai atlikto tarnybinio pažeidimo tyrimo bei neteisingai nustatė, jog tarnybinė atsakomybė taikyta laikantis nustatytų terminų.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
21. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
24. Pasisakydama dėl įstaigos vadovo tarnybinės atsakomybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų pažymi, kad ji pasižymi tam tikra specifika. Įstaigos vadovo statusas suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų. Įstaigos vadovui nepakanka priimti įsakymus, kuriais jis paveda tarnautojams atlikti su įstaigai pavestų uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas, vadovui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1129/2013). Vadovas privalo domėtis, kaip vykdomi padaliniui priskirti uždaviniai, funkcijos, įskaitant ir pavedimų, nepriklausomai, kad juos davė ne pats vadovas, o jį pavaduojantis valstybės tarnautojas, įvykdymą nustatytu laiku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-954-1062/2017).
25. Atsižvelgus į tai, bei į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos pareiškėjo, kaip Kybartų PN vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos, bylos duomenys neginčytinai patvirtina pareiškėjo padarytų pažeidimų faktus, Išvadoje nustatytų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo institucijai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo veiklos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, iš esmės neužtikrino įstaigoje sukurtos nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įstaigos sistemos veikimo ir netgi toleravo nustatytos tvarkos pažeidimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis, kaip įstaigos vadovas, negali būti atsakingas už savo pavaldinių tiesioginių funkcijų netinkamą atlikimą, atmestini kaip nepagrįsti.
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju Ministerija nekvestionavo aplinkybės, kad iš esmės Kybartų PN buvo suformuota hierarchinė sistema, kuri sudarė prielaidas užtikrinti, jog nuteistieji iš jos lygtinai būtų paleidžiami tik esant teisiniam pagrindui, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip pat Ministerija konstatavo, kad pagal nustatytą sistemą užtikrinti, jog asmenys iš šios pataisos įstaigos būtų paleidžiami lygtinai tik esant teisiniam pagrindui, privalėjo Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., o jos funkcijų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas R. Z., todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo R. Z. funkcijų atlikimo vertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, nevertintina, ar nagrinėjamu atveju minėti pareigūnai jiems pavestas funkcijas atliko tinkamai.
27. Dėl šių priežasčių atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nekonstatavus tiesiogiai atsakingo direktoriaus pavaduotojo (R. Z.) veiksmų / neveikimo neteisėtumo, o pareiškėjo veiksmuose analogiškomis aplinkybėmis nustačius tarnybinį nusižengimą, toks nevienodas atsakomybės taikymas už tuos pačius veiksmus / neveikimą laikytinas netinkamu ir neteisėtu. Šioje byloje nesprendžiant Kybartų PN direktoriaus R. Z. tarnybinės atsakomybės klausimo, nėra pagrindo nei vertinti R. Z. atlikto tarnybinio tyrimo objektyvumą ir pagrįstumą, nei lyginti R. Z. bei pareiškėjo atliktų veiksmų / neveikimo vertinimo teisingumą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tinkamai įvertino pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtį, pakankamai detaliai išnagrinėjo kiekvieną nustatytą pažeidimą ir jį įvertino, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo argumentus, taip pat įvertino ir Komisijos atlikto tyrimo teisėtumą, pagrįstumą, tinkamumą ir išsamumą, konstatavęs, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl kitų tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo procedūrų teisėtumo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant Įsakymą ir pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą visos procedūros buvo išlaikytos.
29. Iš tiesų skunde pirmosios instancijos teismui dėl Komisijos atlikto tyrimo teisėtumo pareiškėjas buvo nurodęs tik tai, jog Išvadoje nepagrįstai vadovaujamasi R. Z. parodymais ir iš esmės jų pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į šį pareiškėjo argumentą, jį atmesdamas. Kitų Komisijos atlikto tyrimo netinkamumo, neišsamumo bei šališkumo argumentų pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs. Apeliaciniame skunde šiuo klausimu pareiškėjas jau teigia, kad Komisija išimtinai vadovavosi Kalėjimų departamento atlikto tarnybinio tyrimo dėl galimo R. Z. tarnybinio pažeidimo tyrimo medžiaga ir R. Z. parodymais, duotais jo paties galimo tarnybinio pažeidimo tyrime (Komisija pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu R. Z. neapklausė). Šių aplinkybių pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018 ir kt.).
31. Atsižvelgus į tai, minėti pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai (skundo pagrindas), susiję su Komisijos atlikto tyrimo netinkamumu, neišsamumu ir šališkumu, nenagrinėtini ir dėl jų plačiau nepasisakytina.
32. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl termino nuobaudai skirti, pažymėtina, jog pareiškėjas neteisingai vertina Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino eigos pradžią. Pagal šią nuostatą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis); Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522–915). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. rugsėjo 12 d., Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas nebuvo praleistas.
33. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė