Civilinė byla Nr. 2A-352-109/2011;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rasa Augustė;

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6; 121.15; 121.18.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OBLT“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-754-769/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OBLT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Galvex“ dėl prievolės neįvykdymo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Galvex“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „OBLT“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „OBLT“ 2010 m. sausio 14 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Galvex“ 5 000 Lt skolos, 717,80 Lt palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad  ieškovas pirko iš atsakovo veršelius pagal PVM sąskaitą-faktūrą GA Nr.0001642/1 už 10 196,97 Lt ( b. l. 5), pinigai už veršelius buvo sumokėti pagal 2007-03-28 pinigų išmokėjimo kvitą Nr. BLN Nr. 0098401 (b. l. 6); „OBLT“ buhalteris nežinodamas apie sąskaitos išrašymą 2007-03-29 mokėjimo nurodymu Nr. 234 atsakovui pervedė 5 000 Lt avansą (b. l.8); kadangi 5 000 Lt mokėjimas buvo perteklinis, ieškovas 2009-02-04 paprašė atsakovo šią sumą grąžinti (b. l. 9), tačiau atsakovas sumos nesugrąžino; pagal CK 6.240 str. 1 d. atsakovas turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą nuo 2007-03-29 (717,80 Lt); skolininkas taip pat turi mokėti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Galvex“ pareiškė byloje priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovo 2 552 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad 2007-05-25 UAB „Galvex“ pardavė ieškovams 7 galvijus, o 2007-05-31 dar 9 galvijus, už kuriuos ieškovas yra sumokėjęs tik 5 000 Lt avansinę įmoką ir liko skolingas 2 552 Lt, ieškovui šiai sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tačiau ieškovas apmokėti sąskaitą atsisakė.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 118-121) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Galvex“ ieškovui UAB „OBLT“ 5 000 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2010-01-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 702 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Galvex“ valstybei 23,7 Lt, iš ieškovo UAB „OBLT“ valstybei 11,8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kad po 2007-03-28 įvykusio sandorio tarp šalių daugiau jokių pirkimo-pardavimo santykių nebuvo, todėl 5 000 Lt „avansinis mokėjimas“ yra perteklinis, ir atsakovas tos sumos priimti neturėjo jokio teisinio pagrindo, atsakovo paaiškinimais, kad šalys ir toliau sudarinėjo pirkimo pardavimo sandorius, avansinis mokėjimas buvo užskaitytas kaip dalinis atsiskaitymas už 2007-05-18, 2007-05-31 parduotus 16 veršelių, dėl ko ieškovas atsakovui liko skolingas 2 552 Lt. Teismas rėmėsi byloje esančia medžiaga ir atsižvelgdamas į buhalterinės apskaitos įstatymą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną ar iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, UAB „Galvex“ direktoriaus teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad  2008-09-15 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VIET 40 į įmonės apskaitą neįtraukta, surašyta daugiau kaip po metų laiko pasibaigus, 16 veršelių pardavimo operacijoms, nors pats tvirtino, kad PVM sąskaitos faktūros išrašomos ne vėliau kaip savaitės - dviejų bėgyje, sutiko su ieškovo teigimu, kad toks dokumentas yra niekinis. 2007 metų gegužę vykusių veršelių pardavimų tarp UAB „Galvex“ ir UAB „OBLT“ nepatvirtino nei UAB „Galvex“ buvęs vadybininkas E. Jankūnas, teigęs, kad be dokumentų galvijai nebuvo vežami, o visi dokumentai buvo atiduodami direktoriui M. J., jokio veršelių ar dokumentų trūkumo 2007 metais nebuvo nustatyta; nei buvęs UAB „OBLT“ direktoriaus pavaduotojas S. N. kategoriškai neigęs buvus kitus nei 2007-03-28 veršelių pirkimo iš atsakovo sandorius. Atsakovo pateikti išrašai iš įmonės apskaitos registrų apie prekių likučius, pirktus ir parduotus gyvulius nepatvirtina priešieškinyje nurodyto fakto, kad trūkstami 16 veršelių buvo parduoti UAB „OBLT“. Kitų duomenų, patvirtinančių buvus 2007-05-18, 2007-05-31 veršelių pardavimo sandorius atsakovas nepateikė. Dėl 5 000 Lt avansinio mokėjimo, kuris ieškovo teigimu 2007-03-29 buvo padarytas per klaidą, todėl iš atsakovo skaičiuotinos nuo 2007-03-30 palūkanos už naudojimąsi nepagrįstais gautais pinigais, teismas rėmėsi liudytojo S. N. parodymais, kad 5 000 Lt avansinį mokėjimą „OBLT“ direktorius Olivjer Bronfort neprašė grąžinti visus 2007 metus tikėdamasis tolimesnio bendradarbiavimo su atsakovu, tuo pateisindamas savo atliktą ūkinę operaciją. UAB „Galvex“ buhalterinėje programoje 2007-03-29 pavedimu gauti pinigai buvo užregistruoti kaip gauti išankstiniai mokėjimai iš klientų (b. l. 110). Kadangi tais atvejais, kai asmuo gauna avansinį mokėjimą, jį susiejant ir įskaitant į būsimus mokėjimus pagal numatomą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau įsipareigojimai sudaryti tokią sutartį lieka neįgyvendinti, gautos avansu lėšos turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009), teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinį dėl 5 000 Lt skolos priteisimo tenkino, tačiau nurodė, kad asmuo turi grąžinti tik pačią sumą, ir palūkanos nuo šios sumos negali būti skaičiuojamos, be to baigiamosiose kalbose ieškinyje paskaičiuotų 717,80 Lt palūkanų ieškovas iš atsakovo nebeprašė priteisti, todėl teismas ieškinio dalį dėl 717,80 Lt palūkanų priteisimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovavosi Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, atstumą atvykti į teismo posėdžius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Ieškovas UAB „OBLT“ apeliaciniu skundu (b. l. 124-128) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl 717,80 litų palūkanų priteisimo. Skundžiamu sprendimu, teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl 5 000 litų skolos priteisimo iš atsakovo. Todėl turėjo tenkinti ir išvestinį ieškovo reikalavimą dėl 717,80 litų palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovas ilgą laiką negrąžina ieškovui jo pinigų, tai už naudojimąsi ieškovo pinigais atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Šių mokėtinų palūkanų suma yra laikoma ieškovo minimaliais nuostoliais, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. CK 6.240 str. 1 d. numato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą. 2007-03-29 UAB „Galvex“ galėjo ir turėjo sužinoti, kad į jo sąskaitą be jokio pagrindo yra pervesta 5000 litų suma. UAB „Galvex“ buhalterinėje programoje iš ieškovo 2007-03-29 gautas avansinis pavedimas užregistruotas kaip gauti išankstiniai mokėjimai iš klientų (b. l. 110), t. y. atsakovas žinojo, jog gauti šią sumą neturi pagrindo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nustatė, neva atsakovas yra sąžiningas šios pinigų sumos įgijėjas, nežinojęs, kad turtą gavo be teisinio pagrindo, ir priėmė nepagrįstą sprendimą nepriteisdamas ieškovui minimalių nuostolių palūkanų pavidalu. Atsakovas, būdamas sąžiningu ir rūpestingu verslininku, be pagrindo įgijęs pinigines lėšas, privalėjo pats, nedelsiant, be jokio atskiro prašymo, grąžinti ieškovui jo per klaidą pervestą sumą. Tačiau atsakovas šių pinigų ne tik, kad negrąžino, bet mėgino juos pasisavinti, prašydamas ieškovo klastoti dokumentus (išduoti pinigų priėmimo orderį, neva šis grąžinęs skolą) ir pats suklastodamas 2008-09-15 PVM sąskaitą faktūrą VIET40 (neva ieškovas jam skolingas). Ieškovas niekada nebuvo davęs atsakovui leidimo naudotis per klaidą pervestais pinigais, atsakovas tai darė savavališkai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad tiek anksčiau UAB „OBLT“ direktoriumi dirbęs S. N., tiek naujieji įmonės savininkai ir vadovai, ne kartą skambino UAB „Galvex“ vadovui ir ragino grąžinti minėtą avansą. Supratę, jog atsakovas pinigų geranoriškai negrąžins, UAB „OBLT“ išsiuntė UAB „Galvex“ 2009-02-04 raštišką reikalavimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo prašo grąžinti 5 000 litų sumą. Atsakovas į šį reikalavimą nereagavo. Tuomet ieškovas kreipėsi į antstolį R. K. dėl teisinių paslaugų. Antstolis išsiuntė atsakovui 2009-02-26 Priminimą-pretenziją dėl 5 000 litų grąžinimo, tačiau piniginės lėšos ieškovui nebuvo grąžintos. Ieškovo pastangos atgauti skolą geranoriškai nebuvo įvertintos. Todėl atsakovas, savo tokiu neveikimu padaręs ieškovui nuostolių, privalo juos atlyginti. Teismo pozicija atmesti prašymą dėl palūkanų priteisimo remiantis tuo, kad ieškovas baigiamosiose kalbose jų neprašė priteisti, visiškai nesuprantama, nes ieškovas savo ieškinį viso proceso metu palaikė pilnai, ieškovas nėra pareiškęs teismui, jog jis atsisako nuo ieškinio šioje dalyje (CPK 140 str. 1 d. prasme).

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti ieškovui tik 1702 Lt bylinėjimosi išlaidų, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas, laikydamas, kad patenkinta 2/3 reikalavimų, neteisingai nustatė šį santykį, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Kadangi abiejų bylos šalių reikalavimai yra piniginiai, tai proporcijas apskaičiuoti itin paprasta. Ieškinio reikalavimus sudaro 5717,80 Lt suma, o priešieškinio kaina - 2552 Lt (5717,80 Lt + 2552 Lt = 8269,80 Lt = 100 proc.). Kadangi teismas patenkino ieškinį sumoje 5000 Lt ir visiškai atmetė priešieškinį sumoje 2552 Lt, tai ieškovo patenkintų reikalavimų suma santykyje su bendrai teismui pareikštais reikalavimais sudaro 91 proc. (5000 Lt + 2552 Lt) / 8269 Lt x 100 proc. = 91,32 proc.). Esant tokioms proporcijoms, teismas, nustatęs, jog ieškovas 172 Lt išleido žyminiam mokesčiui bei optimaliai 2380 Lt galėjo išleisti dokumentų parengimui, atstovavimui, kelionės išlaidoms, turėjo šias bylinėjimosi išlaidas paskirstyti sekančiai: ieškovui iš atsakovo priteisti 91,32 proc. šių išlaidų, t.y. 2330,48 Lt, o ne 1702 Lt, kaip kad nurodyta skundžiamame sprendime. Kita vertus, teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas optimaliai galėjo išleisti tik 2380 Lt atstovavimo išlaidų. Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitų matyti, kad ieškovas teisinėms paslaugoms apmokėti išleido 3300 Lt (1610 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 690 Lt už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose bei 1000 Lt už vykstant į teismo posėdžius kelionėje sugaištą laiką, įskaitant kelionės išlaidas). Teismas priteisė ieškovui visas jo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų rengimą (1610 Lt), tačiau išlaidas, ieškovo patirtas atstovavimui apmokėti, nepagrįstai sumažino iki 270 Lt, o kelionės išlaidas - iki 500 Lt. Teismas neturėjo mažinti šių bylinėjimosi išlaidų, nes jos buvo būtinos patirti ir protingo dydžio, neprieštarauja Teisingumo ministro rekomendacijoms.

3. Dėl atstovavimo išlaidų. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandą teisme yra 90 Lt. Tačiau teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas sumokėdamas 230 Lt/val. sumą, apmokėjo ne tik už atstovavimą teisme, bet ir už pasirengimą bylos nagrinėjimui, t. y. ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme reikalingų įrodymų rinkimą, užklausų įvairioms institucijoms rengimą bei išsiuntimą, ieškovo konsultavimą civilinio proceso klausimais, ir kitus parengiamuosius veiksmus. Kadangi teismo nustatyta 90 Lt/val. suma šių ieškovui suteiktų teisinių paslaugų neapima, tai teismas turėjo į tai atsižvelgti ir šias išlaidas pripažinti pagrįstomis. Kita vertus, teismas turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad teismo posėdžiai truko ilgiau nei valandą, o ieškovas buvo atstovaujamas viso teismo posėdžio metu.

4. Dėl kelionėje sugaišto laiko. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „OBLT“ buveinė yra Šiaulių m., teismas pripažino ieškovės atstovės iš Šiaulių dalyvavimą byloje pagrįstu. Už ieškovo atstovės kelionėje vykstant į 3 teismo posėdžius sugaištą laiką (įskaitant kelionės išlaidas) ieškovas sumokėjo 1000 Lt, tačiau teismas šią sumą nepagrįstai sumažino iki 500 Lt, motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikti kelionės išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąnaudos kurui ir t. t.). Toks teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas. LR Advokatūros įstatymo 50 str. 4 d. numato, kad „advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas paslaugas“. Tai reiškia, kad iš gauto užmokesčio yra apmokamos visos advokato veiklos išlaidos, tarp jų ir kelionės išlaidos, kurias sudaro išlaidos kurui bei kitos automobilio eksploatacinės išlaidos, automobilio nuoma. Spręsdamas dėl priteistino šių išlaidų dydžio teismas visų pirma turėjo įvertinti tai, kad nuo gautos honoraro sumos yra mokami 15 proc. pajamų mokesčio, 37,5 proc. privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos valstybei. Iš likusios sumos padengiamos veiklos išlaidos, ir tik likusi dalis lieka advokatui kaip darbo užmokestis. Teismas turėtų įvertinti faktą, kad mokesčiai iš teisinės veiklos yra periodiškai didinami, o Teisingumo ministro rekomendacija nesikeičia jau 6 metai, todėl atitinkamai įvertinti ten rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Atstumas tarp Šiaulių ir Marijampolės sudaro 230 km. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusias degalų kainas, vien kurui nuvykti į tris teismo posėdžius buvo išleista apie 500 Lt. Be to, kelionei iš Šiaulių į Marijampolę ir atgal (įskaitant atstovavimą teisme) ieškovo atstovė buvo priversta sugaišti visą darbo dieną. Už šį jo interesais atstovės sugaištą laiką ieškovas taip pat turėjo sumokėti. Dėl aukščiau išdėstyto, 1000 Lt suma už kelionėje sugaištą laiką teismo turėjo būti pripažinta patirta pagrįstai ir priteistina.

Atsakovas UAB „Galvex“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 135-136). Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, kuriomis ieškovas bandė pagrįsti reikalavimą dėl 717,80 Lt palūkanų priteisimo. Ieškovas teigia, kad 5000 Lt pervesti į atsakovo bendrovės sąskaitą, laikytinos be pagrindo įgytomis lėšomis, todėl pagrįstai priskaičiuotos palūkanos. Teismo sprendime pažymėta, kad šią sumą ieškovas pats pervedė atsakovui, o kai (tariamai) pastebėjo, jog ši suma pervesta nepagrįstai, jos grąžinti ilgą laiką neprašė, laikydamas tai išankstiniu apmokėjimu (avansu) būsimų sandorių vykdymui (b. l. 110). Kai ieškovas pareikalavo 5 000 Lt sumą grąžinti, kurį laiką atsakovas aiškinosi dėl vykusių tarpusavio atsiskaitymų. Teismas, vadovaudamasis tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktais dokumentais bei atstovų paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog UAB „Galvex“ buvo sąžininga 5000 Lt įgijėja, todėl palūkanų nuo šios sumos mokėti neprivalo. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovas nurodo, kad  ieškovas, pateikęs ieškinį dėl 5 717 Lt priteisimo prašė priteisti 3 300 Lt atstovavimo išlaidų. Tesimas pripažino, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ieškinio kainą, reikalaujama neadekvačiai didelių bylinėjimosi išlaidų sumos. Trečdalį reikalaujamos sumos - 1000 Lt - sudaro atlyginimas už kelionėje išbūtą laiką. Teismas apskritai galėjo šios sumos nepriteisti, nurodydamas, kad ieškovą galėjo atstovauti advokatas iš pačios Marijampolės ar gretimo (pvz., Vilkaviškio) miesto. Tokiu atveju reikalavimo atlyginti už kelionėje sugaištą laiką apskritai nebūtų. Teismas, priteisdamas ieškovui net 500 Lt už kelionėse advokato sugaištą laiką bei iš viso priteisdamas 1702 Lt bylinėjimosi išlaidų atlygino būtinąsias atstovavimo išlaidas ir nepažeidė ieškovo interesų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų,  nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl  pasako tik  dėl skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo  sprendimo motyvais ir  padarytomis išvadomis bei atsakovo  atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.   

              6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl  neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad  2007-03-29 ieškovas mokėjimo nurodymu Nr.234 per klaidą atsakovui pervedė  5000 Lt už įsigytus  veršelius, už kuriuos buvo visiškai atsiskaitęs, todėl teismas pagrįstai iš atsakavo priteisė ieškovui 5000 Lt.  

              CK 6.240 straipsnis  reglamentuoja atsiskaitymus grąžinant be teisinio pagrindo  įgytą turtą. Šis teisinis  reglamentavimas priklauso  nuo to,  be teisinio  pagrindo  turtą gavęs asmuo  yra sąžiningas  ar ne.

              Sąžiningas  turtą gavęs asmuo  privalo  grąžinti  tik gautą daiktą ar gautą sumą. Sąžiningu laikomas asmuo, nežinojęs ir neturėjęs žinoti, kad turtą gavo be teisinio pagrindo. Todėl iki tol jis neprivalo  mokėti palūkanų už gautą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio  kodekso komentaras, šeštoji knyga, 322 psl).

Teismas tinkamai įvertino bylos rašytinius   įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teisingai ir pagrįstai pripažino atsakovą sąžiningu  5000 Lt  įgijėju, teisingai kvalifikavo  šalių teisinius santykius, nenukrypo nuo  LAT  formuojamos teismų praktikos (LAT nutartis civilinėje byloje 3k-3-362/2009), todėl pagrįstai  atsakovą įpareigojo grąžinti ieškovui tik 5000 Lt, o  ieškinio reikalavimą dėl palūkanų  priteisimo atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

Bylos rašytiniai  įrodymai patvirtina, kad  ieškovas  teisinėms paslaugoms apmokėti išleido 3300 Lt (1610 Lt už  procesinių dokumentų rengimą, 690 Lt už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose bei 1000 Lt už vykstant į teismo posėdžius kelionėje sugaištą laiką, įskaitant kelionės išlaidas). Teismas priteisė ieškovui visas jo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų rengimą (1610 Lt), tačiau sumažino  atstovavimo išlaidas iki 270 Lt, kelionės išlaidas iki 500 Lt. Teismas  priteisdamas iš atsakovo  ieškovei 1702 Lt bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio, CK 1.5 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius  dydžius bei šiame akte nurodytus kriterijus, todėl naikinti teismo sprendimą bylinėjimosi  išlaidų dalyje nėra pagrindo, apeliacinis skundas  atmestinas ( CPK 185 straipsnis, 329, 330 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              apeliacinį skundą atmesti.

              Marijampolės rajono aplinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Birutė Bobrel

Kolegijos teisėjai                                                                                                                             Jolita Cirulienė

                                                                                                                                              Gintautas Koriaginas