Civilinė byla Nr. e2-634-934/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29088-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, Daivai Šuopienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ atstovui P. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Disona“ atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Disona“ dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Giransa“ ir Vilniaus miesto savivaldybė,
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus parkai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Disona“ (toliau – atsakovė) 18 576,41 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys, su vėlesniais patikslinimais, iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-8; 6 t., b. l. 129-137):
2.1. Tiek nuomos sutartyje, tiek subnuomos sutartyje buvo nurodytas bendras išnuomotų tuo metu buvusių negyvenamųjų patalpų plotas, kurį sudarė 255,17 kv. m. Kadangi trečiasis asmuo UAB „Giransa“ pasiūlė mokėti po 4,5 Lt (su PVM) už vieną kvadratinį negyvenamųjų patalpų metrą, tai bendra nuomos mokesčio suma gavosi 1 148,27 LTL (4,50 Lt x 255,17 m²). Atsakovas UAB „Disona“ faktiškai naudojosi daug didesniu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 2462,36 m², t. y. 435,50 m² kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 555,40 m² bendro ploto stoginė-lauko kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 53,00 m² bendro ploto priegrinda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 922,00 m² kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 506,00 m² pėsčiųjų takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpos), t. y. atsakovas naudojasi visu turtiniu kompleksu. Atsakovas ieškovui mokėjo nuomos mokestį tik už naudojimąsi 255,17 kv. m. dydžio patalpomis, už kitą patalpų plotą, kuriuo atsakovas nuolat naudojosi, atsakovas nemokėjo, atsakovas, kaip jau nustatyta ne kartą kitose analogiškose bylose, be jokio teisinio pagrindo naudojasi patalpomis nuo 2004 vasario iki šios dienos dėl to nepagrįstai sutaupė lėšas;
2.2. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas naudodamasis Patalpomis ir nemokėdamas jokio mokesčio už Patalpas nepagrįstai sutaupė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015-02-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 bei teismai sprendę analogišką ginčą tarp tų pačių šalių nustatė, kad Patalpomis Atsakovas naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 nustatė, jog ieškovo analogiški reikalavimai yra pagrįsti;
2.3. Nuomos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Giransa“ buvo sudaryta atviro konkurso būdu. Iš UAB „Vilniaus parkai“ 1999-12-03 protokolo matyti, jog „<...> dėl nebaigtos statyti kavinės „Lakštingala“ atvirame nuomos konkurse dalyvavo 1 įmonė ir pasiūlė sekančią kainą: 1. UAB „Giransa“ – 4,50 Lt (su PVM 18 proc.) už kvadratinį metrą per mėnesį nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos“. UAB „Giransa“ pasiūlyme (ofertoje) nebuvo nustatytas joks konkretus pasiūlymas išsinuomoti tik tam tikrą negyvenamųjų patalpų plotą ir nebuvo numatytas joks pasiūlymas mokėti tik fiksuotą nuomos mokestį, t. y. 1 148,27 Lt. Pateiktoje ofertoje aiškiai yra nustatytas UAB „Giransa“ siekis išsinuomoti patalpas, nenurodant jokio konkretaus patalpų ploto, atlikti tų patalpų kapitalinį remontą bei mokėti už naudojimąsi patalpomis po 4,50 Lt už 1 m². Taigi, šių sutarčių nuostatos iš esmės atspindi UAB „Giransa“ pasiūlyme pateiktas sąlygas, t. y. išsinuomoti patalpas ir mokėti už jas 4,50 Lt už 1 m². Kadangi tuo metu LR Nekilnojamojo turto registre negyvenamųjų patalpų plotas sudarė tik 255,17 m²., sutartyse ir buvo numatytas nuomos mokestis, t. y. 255,17 m² x 4,50 LTL/m²= 1 148,27 Lt;
2.4. Nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad patalpos – 255,17 kv. m. ploto – nuomininkui (atviro nuomos konkurso laimėtojui) perduodamos, vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V, kuriuo ieškovui leista išnuomoti patalpas atviro konkurso tvarka. Šiame Vilniaus miesto valdybos sprendime nurodyta pradinė atviro nuomos konkurso kaina – 9 Lt už 1 kv. m., per mėnesį, tačiau konkurso organizavimo komisijos posėdžio protokole nurodoma, kad konkurse dalyvavo viena įmonė –UAB „Giransa“, kuri pasiūlė 4,50 Lt (su PVM) už 1 kv. m. nuomos mokesčio per mėnesį nuo pastato perdavimo eksploatacijos dienos, UAB „Giransa“ laimėjo atvirą nuomos konkursą. Minėtą protokolą pasirašė ir UAB „Giransa“ direktorius R. J., taigi UAB „Giransa“ žinojo, kokia yra nuomojamų patalpų kvadratinio metro ploto nuomos kaina. Remiantis byloje esančiais įrodymais konstatuotina, jog Ieškovas ir UAB „Giransa“ privalėjo sudaryti patalpų nuomos sutartį visam Patalpų plotui, mokant nustatytą nuomos kainą už nuomojamų patalpų kvadratinį metrą, t. y. 4,5 Lt (su PVM) už 1 kv. m. per mėnesį nuomos mokesčio nuo pastatų pridavimo eksploatacijai dienos;
2.5. Patalpų statybos darbai baigti 2004-02-17, nuo tada subnuomininkas UAB „Disona“ be jokio teisinio pagrindo faktiškai naudojasi ne 255,17 kv. m., o 2462,36 kv. m. patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Vilniaus parkai“. Subnuomininkas ieškovui, moka mokestį tik už 255,17 kv. m. plotą, už kitą plotą, joks mokestis nemokamas. Nuosavybės į nekilnojamąjį turtą santykis Ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ leidžia pagrįstai tikėtis atlyginimo už naudojimąsi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-236-183/2015). Dėl žymiai padidėjusios subnuomininkės valdomų Patalpų ploto ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti didesnę nuomos kainą, siūlė įvairius nuomos ir subnuomos sutarčių pakeitimo variantus, tačiau UAB „Disona“ nesutiko bei atsisakė keisti minėtas sutartis. Ieškovas 2006-09-15 bei 2006-09-27 raštais Nr. 77 ir 81 kreipėsi į ieškovą UAB „Disona“ su pasiūlymai koreguoti nuomos sutartį nustatant realų nuomojamų patalpų plotą bei nuomos rinkos kainą. 2006-10-09 raštu Nr. 220 UAB „Disona“ siūlė mokėti 15 Lt nuomos mokestį už patalpų kvadratinį metrą, atsakovas 2006-10-31 raštu Nr. 97 sutiko su tokiais atsakovo UAB „Disona“ pasiūlymais, ėmė rengti aptariamų sutarčių pakeitimus. Tačiau su atsakovu UAB „Disona“ niekaip nepavyko susitarti, UAB „Disona“ 2007-02-07 raštu Nr. 30 atsisakė sudarinėti sutarčių keitimus;
2.6. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas visą laiką stengėsi išspręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau atsakovas nesutiko su jokiomis siūlomomis sutarčių keitimo sąlygomis, nereagavo į ieškovo raginimus pakeisti sutartis, taip be jokio teisėto pagrindo valdė ir naudojo ginčo patalpas, nieko už jas nemokėjo, taip nepagrįstai sutaupė bei vykdydamas veiklą Patalpose gavo pelną;
2.7. 2008 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijoje (toliau – NGPP) nuolat svarstyti klausimai dėl minėtų sutarčių sąlygų keitimo, 2006-12-19 posėdyje nutarė įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ pasirašyti pastato – kavinės (duomenys neskelbtini) su UAB „Disona“ naują nuomos sutartį, atitinkančią Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą tipinę formą iki 2007-01-18, numatant nuomos mokestį 15 Lt/m2 per mėnesį nuo viso pastato 435,50 kv. m. 2007-01-23 NGPP posėdyje nutarta neprieštarauti, kad UAB „Vilniaus parkai“ teiktų ieškinį teismui dėl nuomos mokesčio nustatymo, remiantis 2007 m. nuomos rinkos kaina. 2008-05-08 NGPP nutarė papildomu susitarimu padidinti UAB „Disona“ nuomojamos kavinės plotą iki 435,50 kv. m. 2008-06-11 NGPP komisijos posėdyje nutarta pavesti UAB „Vilniaus parkai“ direktoriui pasirašyti su UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ nuomos sutarties papildomą susitarimą dėl kitos kainos nustatymo. 2008-07-03 NGPP posėdyje nutarta pavesti UAB „Vilniaus parkai“ direktoriui pasirašyti su UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ nuomos sutarties papildomą susitarimą dėl kitos nuomos kainos, 2008-07-09 NGPP nutarimu nustatyti tokie pat pavedimai. Pabrėžiame, kad Ieškovas net gi kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-3542-432/2007), tačiau susitarti dėl nuomos ir subnuomos sutarčių pakeitimo su atsakovu nepavyko, atsakovas atsisakė mokėti didesnį mokestį, į raginimus keisti sutartis nereagavo;
2.8. Teismai jau yra pasisakę, jog byloje esantys duomenys neįrodo, jog šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias naujai sukūrė po atliktos ieškovei priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo, taip pat tai, kad ieškovas neturėjo teisės iš ieškovo reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, nes dėl pačių patalpų nuomos ir subnuomos šalys nebuvo susitarusios, todėl jokie nuomos santykiai šalių nesiejo. Taip pat apeliacinis teismas yra konstatavęs nors nuomos sutartyje 1 nurodytas nuomojamų patalpų plotas yra 255,17 kv. m., tačiau faktiškai apeliantė UAB „Disona“ naudojasi 1965,90 kv. m. ploto patalpomis bei vertino, jog ieškovė pagrįstai prašė priteisti nepagrįstą praturtėjimą už 1 688,73 kv. m. patalpas, kuriomis nepagrįstai be teisinio pagrindo naudojasi atsakovė;
2.9. Ieškovas nuo 2004 metų vasario mėnesio iki šios dienos be jokio teisinio pagrindo faktiškai naudojasi daug didesnėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Vilniaus parkai“. Atsakovas faktiškai naudojasi žymiai didesniu patalpų plotu nei nurodyta nuomos bei subnuomos sutartyse, atsakovas už minėtą papildomą plotą ieškovui nemoka. Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ pagrįstai tikisi atlyginimo už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Subnuomininkas valdydamas ir naudodamas visas patalpas ir nemokėdamas didžiąją dalį patalpų nepagrįstai sutaupė bei gavo naudą ieškovo sąskaita, kadangi ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas mokės už faktiškai naudojamą ir valdomą patalpų plotą. Ieškovas patalpas galėjo nuomoti žymiai didesne kaina kitiems asmenims. Ieškovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, atsakovo nauda akivaizdi, atsakovas naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis be jokio teisinio pagrindo, už didžiąją patalpų dalį nieko nemokėdamas jokio mokesčio, patalpose vertėsi komercine veikla už kurią gavo pelną;
2.10. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimu Nr. e2-12351-534/2016 iškeldintas iš ginčo patalpų, tačiau sprendimo ilgą laiką nevykdė. Atsakovas išsikeldino 2017-08-22. 2020-12-23 Lietuvos Aukščiausias Teismas išsprendė šį giną civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 galutinai ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, patvirtindamas, kad ieškovo prašomas priteisti nepagrįstas praturtėjimas ir jo dydis yra pagrįstas. Kadangi nuomos mokestis už 255,17 m² kavinės plotą buvo įskaitomas atsakovui, ieškovas dėl šio kavinės ploto nuomos mokesčio byloje nekelia. Atsakovas nemokėjo nuomos mokesčius už 170,79 kv. m. padidinto kavinės pastato ploto bei 555,40 kv. m. stoginės lauko kavinę. Taip pat Atsakovas naudojosi ir neapmokėjo ir už kitus statesnius, priegrindą, pėsčiųjų taką, kiemo aikštelę, nors jais naudojosi, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartį už šių statinių naudojimą ieškovas atsakovui reikalavimų nekelia. Ieškovas tiek kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje atsakovo nepagrįstą praturtėjimą skaičiuoja remiantis (sub)nuomos sutartyje sutarta 1,30 Eur (4,50 Lt) nuomos kaina už 1 kv. m., toks apskaičiavimas ne kartą teismų buvo pripažintas, pripažintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Viso ieškovas be pagrindo naudojosi ir nemokėjo už 726,19 kv. m. patalpų/statinių plotą, todėl per mėnesį nepagrįstai praturtėjo 726,19 kv. m. x 4,5 Lt = 3 267,85 Lt / 3,4528 = 946,44 Eur. Atsakovas nepagrįstai nemokėjo už 19 mėnesių ir 22 dienas: (946,44 Eur x 19 mėn.) + ((946,44 Eur / 30 dienos) x 22 dienos) = 18 676,41 Eur;
2.11. Atkreipė dėmesį, kad nepagrįstai atsakovo sutaupytų lėšų dydį pagrindžia ir įrodymai pridėti prie pagrindinio ieškinio. 2003-05-13 turto vertintojas nustatė, jog patalpų (kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose komercinę veiklą vykdė atsakovas UAB ,,Disona“, nuomos rinkos vertė 2002 m. balandžio mėnesį buvo 20 Lt už 1 kv. m. per mėnesį, iš to seka, kad vien tik minėtos kavinės nuomos kaina būtų 8710,00 Lt (2 522,59 Eur) (435,50 kv.m. x 20 Lt=8 710,00 Lt (2 522,59 Eur). 2007 m. Patalpų nuomos rinkos vertė taip pat buvo 20,00 Lt už kvadratą. Pagal 2014-06-16 konsultaciją dėl nekilnojamojo turto kainos Patalpų nuomos kainą ekspertai įvertino 12000,00 Lt (3 475,44 Eur) per mėnesį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovo nepagrįstai sutaupytas lėšas, kurias įvertino minimaliu mokėtinu nuomos mokesčiu už patalpas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės įsitikinimu, UAB „Disona“ nepraturtėjo dėl UAB „Vilniaus parkai“ veiksmų bei ieškovo sąskaita, taip pat tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo neegzistuoja priežastinis ryšys. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 103-115; 7 t., b. l. 1-9):
3.1. Atsakovas UAB „Disona“, gindamasis nuo ieškinio vadovaujasi CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita;
3.2. Kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 šio konkretaus ginčo nagrinėjimo atveju negali būti taikoma atsakovo UAB „Disona“ atžvilgiu dėl naudojimosi patalpomis fakto už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22 dalyje, nes ši nutartis nurodyto laikotarpio neapima;
3.3. Ieškovas išskiria dvejas patalpas, už naudojimąsi kuriomis reikalauja priteisti nepagrįstą praturtėjimą iš UAB „Disona“, tai 170,79 kv. m. padidintas kavinės pastato ploto bei 555,40 kv. m. stoginė lauko kavinė. Ieškovas neidentifikuoja 170,79 kv. m. padidinto kavinės pastato ploto vietos, o apsiriboja tik ploto dydžio nurodymu. Atsakovas UAB „Disona“ laikosi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 šio konkretaus ginčo nagrinėjimo atveju svarbi tuo, kad tik jos priėmimo dienai – 2020-09-30 tapo aišku, kad UAB „Vilniaus parkai“ turi pareigą atlyginti UAB „Disonai“ kompensaciją, lygią jos investuotų lėšų į ginčo patalpas dydžiui dėl to, kad buvo konstatuota, kad priteisti natūra ginčo patalpų UAB „Disonai“ nėra teisinio pagrindo, nes UAB „Vilniaus parkai“ neišreiškė tokio sutikimo. Taigi, konstatuotina, kad iki šios nutarties priėmimo dienos UAB „Disona“ neturėjo pagrindo manyti, kad ginčo patalpomis iki 2015-09-01 (veiklos vykdymo sustabdymo data) naudojasi neteisėtai;
3.4. Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ ginčo laikotarpiu neperdavė atsakovui UAB „Disona“ ginčo patalpų, t. y. 170,79 kv. m. neidentifikuoto padidinto kavinės pastato ploto ir 555,40 kv. m. stoginės lauko kavinės. Paaiškino, kad ji visas kavinės pastato patalpas kaip vientisas ir nedalomas sukūrė savo lėšomis, apie ką ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ buvo betarpiškai žinoma: civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ atsakovo UAB „Disona“ naudai patirtą investiciją ginčo patalpų sukūrimui, ją apskaičiuojant procentine išraiška;
3.5. Ieškovas be pagrindo tapatina patalpas, už kurių sukūrimą jai buvo priteista kompensacija iš UAB „Vilniaus parkai“, su patalpomis, kuriomis UAB „Disona“ neva naudojosi 2016-01-01 – 2017-08-22 laikotarpiu, dėl ko esą praturtėjo. UAB „Disona“ nurodo, kad ji nurodytu laikotarpiu nei 170,79 kv. m. neidentifikuoto padidinto kavinės pastato ploto patalpomis, nei 555,40 kv. m. stoginės lauko kavinės patalpomis nesinaudojo;
3.6. UAB “Disona“ ir UAB „Vilniaus parkai“ atstovo 2016-01-15 rengtame kavinės patalpų apžiūros akte, kuriame fiksuota, kad „patalpų apžiūros metu patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma. P. K. (UAB „Disona“ atstovas) nurodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu restorano (kavinės) veikla patalpose nėra vykdoma, kavinė veikia tik vasarą, o žiemą Patalpos nenaudojamos“. Šis dokumentas patvirtina, kad ieškovui betarpiškai žinoma, kad visos ginčo patalpos šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamos, tad UAB „Disona“ dėl to objektyviai negalėjo praturtėti;
3.7. 2016-05-24 antstolio D. Stakeliūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas apžiūrėtas pastatas: stoginė – lauko kavinė yra vasaros tipo uždengtas nuo kritulių kiemo statinys, suformuotas iš medinių konstrukcijų be išorinių sienų, stogo danga – skaidrus plastikas, grindų danga – betoninės trinkelės. Kiemas šiuo metu akivaizdžiai nenaudojamas (veikla nevykdoma). Šiuo dokumentu, kuris buvo teiktas ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-523-248/2020, tad ieškovui betarpiškai žinomas, UAB „Disona“ grindžia savo poziciją apie tai, kad ieškovui žinoma, kad UAB „Disona“ 2016 metų vasarą veiklos nevykdė, todėl objektyviai ieškovo turtu nesinaudojo, todėl nepraturtėjo ir negalėjo praturtėti;
3.8. UAB „Disona“ taip pat teikia 2017-03-23 pažymą apie tai, kad UAB „Disona“ šiuo metu nevykdo jokios veiklos, 2016 metais patyrė nuostolį 83461,00 Eur sumai dėl prarastos galimybės vykdyti veiklą išnuomotame pastate;
3.9. Atsakovės vertinimu, ieškovas tapęs ginčo patalpų savininku, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų perduoti patalpas UAB „Disona“ nuosavybės kaip kad buvo susitarta Subnuomos sutartimi, taip pat neinvestavęs jokių lėšų bei nesusitaręs dėl šios investicijos kainos. UAB „Disona“ kūrė investiciją tikslu gauti nuosavybėn sukurtą turtą, t. y. tokiu būdu jį nusipirkti. UAB „Disona“ išpildė savo įsipareigojimą, prisiimtą trišale subnuomos su investicija sutartimi – atstatė kavinės pastatą pagal pateiktą projektą, tačiau UAB „Vilniaus parkai“ savo įsipareigojimo perleisti šį turtą UAB „Disona“ neįvykdė;
3.10. Atsakovės įsitikinimu, UAB „Disona“ hipotetinis naudojimasis patalpomis iki kol tapo aišku, kad UAB „Vilniaus parkai“ neįvykdys sutartinės sąlygomis perleisti UAB „Disona“ sąskaita sukurtą, t. y. tokiu būdu apmokėtą, turtą, negali būti įvardinamas UAB „Disona“ praturtėjimu dėl ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ veiksmų, nes būtent dėl UAB „Vilniaus parkai“ veiksmų UAB „Disona“ neįsigijo nuosavybėn turto, už kurį sumokėjo;
3.11. Antroji iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų yra atsakovo praturtėjimą atitinkančio ieškovo turto sumažėjimo nustatymas. Atsakovas UAB „Disona“ nesinaudojo ginčo Patalpomis ginčo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22, todėl objektyviai negalėjo praturtėti ir nepraturtėjo ieškovo sąskaita. Duomenų apie tai, kad ginčo patalpomis ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovas UAB „Disona“, ieškovas nepateikė;
3.12. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas UAB „Disona“ turi duomenis apie tai, kad šių Patalpų dalimi naudojosi pats Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“. Tarp šalių prasidėjus ginčams dėl UAB „Disona“ nepagrįsto praturtėjimo bei jos iškeldinimo iš ginčo patalpų, ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ 555,40 kv. m. stoginės lauko kavinės patalpose nuo 2016 metų rudens sandėliavo medžiagas, jų saugumą užtikrino papildomai įrengta metaline tvora, užkardančia galimybę patekti į atsakovo UAB „Disona“ išnuomotos kavinės patalpas. Buvusias šias faktines aplinkybes patvirtina atsakovo UAB „Disona“ darytos nuotraukos;
3.13. 2020-03-15 atsakovei tapo žinoma nauja reikšminga faktinė aplinkybė, jos nuomone, turinti reikšmės šalių teisių ir pareigų kvalifikavimui, t. y. atsakovei tapo žinoma, kad VĮ „Registrų centras“ nuo 2020-02-07 dienos registravo du juridinius faktus, t. y. kad nuo 2020-02-07 įsigaliojo du įrašai apie tai, kad 2000-04-28 UAB „Disona“ sudarė nuomos sutartį Nr. 00-04-28 ir 1999-12-27 „Giransa“ sudarė nuomos sutartį Nr. 99-12-27. dėl pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, t. y. esą 258,43 kv. m. ploto. Šių juridinių faktų registravimo pagrindas – 2017-04-07 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-65-656/2017. Atsakovė UAB „Disona“ nurodo, kad civilinės bylos Nr. e2A-65-656/2017, kurioje priimto sprendimo pagrindu yra įrašyti nurodyti juridiniai faktai viešajame registre, ginčo dalykas buvo UAB „Disona“ iškeldinimo iš esą neteisėtai užimamų patalpų klausimas. Minėtoje byloje Ieškovė „Vilniaus parkai“ teigė, kad atsakovė UAB „Disona“ esą nepagrįstai naudojasi patalpų plotu, viršijančiu 255,17 kv.m., esančiu bendrame patalpų plote – 2462,36 kv. m. Tuo tarpu šios civilinės bylos sustabdymo laikotarpiu ieškovė UAB „Vilniaus parkai“, kaip nekilnojamojo turto savininkas, viešajame registre registravo, kad esą Nuomos sutartimi UAB „Disona“ nuo 2017-04-07 nuomojamas 258,43 kv. m. patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Todėl, atsakovės įsitikinimu, nėra aišku kokiu pagrindu UAB „Vilniaus parkai“ apskaičiuoja 170,79 kv. m. padidintą neidentifikuotą kavinės plotą, kuriuo UAB „Disona“ esą naudojosi ginčo laikotarpiu;
3.14. Kadangi Atsakovė UAB „Disona“ vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-65-656/2017, buvo teisiškai (ne – faktiškai) priverstinai iškeldinta iš dalies pastato – kavinės ir lauko kavinės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB „Disona“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama pateikti duomenis apie aktualiu metu teikiamą informaciją apie subnuomos sutarties apimtį, nes ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau skaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį po visais statiniais, už kuriuos iki šiol mokėjo UAB „Disona“, bei nekilnojamojo turto mokestį už visą adresu (duomenys neskelbtini), registruotą nekilnojamąjį turtą, už 425,96 kv. m.;
3.15. Teritorinis registratorius, patikrinęs valstybės įmonės Registrų centro archyve saugomus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje sukauptus dokumentus pranešė, jog nekilnojamojo daikto – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 1996-01-12 atliktų kadastro matavimų duomenims – 255,17 kv. m, 2000-08-21 atliktų kadastro matavimų duomenims – 244,37 kv. m, 2000-12-04 atliktų kadastro matavimų duomenims – 343,45 kv. m., 2004-03-03 atliktų kadastro matavimų duomenims – 435,50 kv. m, 2007-02-21 atliktų kadastro matavimų duomenims – 435,50 kv. m., 2010-03-02 atliktų kadastro matavimų duomenims – 425,96 kv. m. UAB „Disona” teikia į bylą VĮ “Registro centras” pažymą dėl informacijos pateikimo, kurioje aukščiau cituoti duomenys nurodyti. Šie duomenys, atsakovės įsitikinimu, patvirtina, kad UAB “Vilniaus parkai” reikalavimas priteisti iš UAB “Disona” nepagrįstą praturtėjimą naudojantis 170,79 kv. m. neidentifikuotu padidinto kavinės pastato plotu yra nepagrįstas;
3.16. Atsakovas UAB „Disona“ pabrėžia, kad gindamasis nuo pareikšto ieškinio taip pat siekė vadovautis teisiniu išaiškinimu dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu: nuomos santykių sąlygų ir apimties nustatymo bei nuosavybės teisinių santykių konstatavimo. Tuo tarpu argumentai dėl UAB „Disona“ faktinio nesinaudojimo 170,79 kv. m. neidentifikuoto padidinto kavinės pastato ploto bei 555,40 kv. m. stoginės lauko kavinės patalpomis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22 niekuomet nebuvo nagrinėti ir vertinti;
3.17. Atsakovas nesinaudojo ginčo patalpomis nurodomu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22, nei viename teismo sprendime ši faktinė aplinkybė nekonstatuota, todėl joks prejudicinis sprendimas dėl to objektyviai neegzistuoja. Nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Disona“ realiai šiomis patalpomis naudojosi ir/ar turėjo galimybę naudotis ginčo laikotarpiu;
3.18. Prasidėjus teisiniams ginčams tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Disona“, atsakovas UAB „Disona“ sustabdė savo vykdomą kavinės veiklą. Dėl teisinio šalių santykių neapibrėžtumo bei kardinalaus UAB „Disona“ lūkesčių iš sudarytos Trišalės subnuomos sutarties neigimo, UAB „Disona“, siekdama minimizuoti savo nuostolius, buvo priversta sustabdyti savo veiklą ir apie tai nustatyta tvarka pateikė duomenis apie priverstinį veiklos sustabdymą. Atsakovės vertinimu, ginčas dėl iškeldinimo iš dalies UAB „Disona“ subnuomotų patalpų, kai kavinės patalpos buvo vientisos ir nedalomos iš esmės užkirto galimybę planuoti kavinės veiklą, organizuoti renginius ir kt.: teismų sprendimų turinys ir jų įsiteisėjimo laikas negali būti numatytas ar preziumuojamas, tad UAB „Disona“ veikla dėl to sustabdyta;
3.19. UAB „Vilniaus parkai“ nesiėmė jokių veiksmų tam, kad padėtų UAB „Disona“ organizuoti veiklą iš karto po to, kai ginčas iškeldinti ją iš dalies kavinės pastato buvo pradėtas. Kad UAB „Disona“ pozicija dėl veiklos stabdymo buvo teisinga patvirtina ir šių dienų realijos: kavinės – pastato elektros energijos, šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo, apsaugos sistema yra bendra: du savininkai nepriklausomai vienas nuo kito šiomis paslaugomis naudotis neturi jokių galimybių;
3.20. Ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ yra žinoma, kad UAB „Disona“ jau nuo 2015-09-01 dėl kilusio ginčo su ieškovu sustabdė savo veiklą ir apie tai išviešino. Nuo 2015-09-01 atsakovas nevykdo veiklos kavinėje adresu (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia Valstybinei mokesčių inspekcijai jos teiktų finansinių atskaitomybių rinkiniai už 2016 ir 2017 metus. Teikiami duomenys patvirtina, kad atsakovas iš kavinės veiklos neuždirbo jokių pajamų;
3.21. Kasacinio teismo 2020-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2017-9) 2019-06-27 nutartis, kuria taip pat konstatuota, kad investuotos į rekonstrukciją ir statybą lėšos priteistinos tik už rekonstrukcijos metu padidintą kavinės pastato plotą ir stoginę-lauko kavinę, iš kurių atsakovė UAB „Disona“ buvo iškeldinta. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad jo turtas sumažėjo dėl atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ veiksmų neatitinka tikrovės: ginčo patalpas savo lėšomis sukūrė atsakovas, dėl ko ši investicijos dalis jai buvo priteista grąžinti;
3.22. Pasisakant dėl Atsakovo UAB „Disona“ turto sumažėjimo dėl veiklos sustabdymo, nes tolesnio darbo organizavimas tapo objektyviai neįmanomas, šiame kontekste yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 pateiktas išaiškinimas apie tai, kad rekonstravimo darbams atlikti pagal 1995 m. projektą nuomos ir subnuomos sutartimis faktiškai buvo perduotas vientisas objektas – pradėta statyti kavinė „Lakštingala“, inventorizacinis Nr. 13001, kurią sudarė sudegusios kavinės vieno aukšto pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. duomenimis, pastatyto 255,17 kv. m ploto, bei šios kavinės teritorija – kiemas su išlikusiais kiemo elementais, nesudarančiais savarankiškų įregistruotų nekilnojamojo turto vienetų;
3.23. Pasirašant nuomos ir subnuomos sutartis šalims buvo žinoma, kad perduodamas nuomai visas pastatas su jam priklausančiais pastatais ir statiniais neturi vidinių sienų ir pertvarų, neturi perdangos ir stogo, todėl pastato būsimo ploto ateityje atspėti nebuvo negalima. Būtent dėl šios priežasties tam, kad nebūtų pažeistos konkurso sąlygos, kavinės plotas, buvęs perdavimo metu, buvo įvardintas kaip 255,17 kv. m. dydžio į jį įskaitant ateityje padidėsiantį būsimą patalpų plotą. UAB „Disona“ vertinimu, jai buvo perduotas visas pastatas su esamu fiksuotu plotu ir susitartas mėnesinis nuomos mokestis už visą pastatą ir patalpas su kiemo pastatais ir statiniais, esančias (duomenys neskelbtini), numatant, kad ateityje pastato plotas didės, o patalpų nuomos kaina bus už mėnesį nesikeis ir visą laiką bus lygi 1148,27 Lt visos sutarties galiojimo laikotarpiui, o padidintas patalpų plotas subnuomos sutarties pagrindu pagal sutarties 5 punktą turėtų būti perleistas subnuomininko UAB „Disona“ nuosavybėn, kuris į kavinės ,,Lakštingala“ objektą investuos itin didelę sumą. Kitu atveju UAB „Disona“ nebūtų turėjusi prasmės atlikti itin didelę investiciją – 1 663 2740 Lt – į patalpų sukūrimą už tai nieko negaunant. Vien pagal projekto ekspertizės aktą matyti, kad UAB „Disona investicija sudaro 97,3 procentų objekto vertės;
3.24. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 sutiko su apeliacinio teismo pozicija dėl to, kad buvo pagrįstai atmesti ieškovės argumentai pažymėjus, kad nėra jokios logikos dėl to, jog visas objektas įrengiamas pagal atsakovės UAB „Disona“ poreikius be nustatytos teisės juo naudotis ūkinėje veikloje, be to, rekonstrukcijos ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ reikėjo trumpais terminais. Taigi ir atsakovės UAB „Disona“ lėšų investicijų reikėjo skubiai, perspektyva įdėtas lėšas susigrąžinti per 99 m., nuomojant nedidelę dalį viso ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ objekto, kai Atsakovės UAB „Disona“ lėšos (ir darbas) panaudotos visam objektui, negalėjo būti patrauklus pasiūlymas atsakovei UAB „Disona“ norint pritraukti jos investicijas;
3.25. Kasacinis teismas patvirtino atsakovės UAB „Disonos“ poziciją, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovė visais objektais iki 2015-12-31 (ginčų laikotarpiu) naudojosi kaip savo, vykdė ūkinę komercinę veiklą, juos prižiūrėjo bei tvarkė. Subnuomos sutartis nebuvo pakeista bei papildyta; nei papildomos nuomos, nei panaudos ar nuosavybės teisių santykiais ieškovės statinių komplekso valdymas nebuvo tinkamai sureguliuotas. Tam tikrą laiko tarpą visas šalis situacija tenkino, bet vėliau šalių interesai nebesutapo, atsirado tarpusavio pretenzijų, nuo 2008 m. vyksta teisminiai ginčai (Nutarties 16 punktas). Nuo pat objekto perdavimo rekonstrukcijai momento visas pastatytas kompleksas ilgą laiką buvo valdomas atsakovės UAB „Disona“, tam pritariant ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ ir jos steigėjai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, būtent pagal savo poreikius atsakovė UAB „Disona“ visą objektą naudojo savo ūkinėje veikloje. Teismo nuomone, ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ ir trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė leido dabartinei situacijai atsirasti ir kartu yra už ją atsakingi. Joms atstovaujančių asmenų nuomonė ne vieną kartą keitėsi, geranoriškai nebuvo įvykdytas įsipareigojimas dėl dalies turto perleidimo ieškovės nuosavybėn (subnuomos sutarties 5 punktas), ieškovė UAB „Vilniaus parkai“) ir Vilniaus m. savivaldybė atsisakė ketinimų parduoti visą objektą ieškovei, įskaitant į pardavimo kainą Atsakovės įdėtos investicijos sumą. Ilgą laiką atsakovei UAB „Disona“ rodomu lojalumu buvo sudarytos visos sąlygos jai būti įsitikinusiai, kad už įdėtas lėšas bei pastangas ji turi teisę naudotis visu statinių kompleksu ir kad nuosavybė jai realiai bus perleista. Subnuomos sutarties sąlygų aiškinimas išimtinai ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ naudai yra nepagrįstas ir neatitinkantis sąžiningumo principo (23 Nutarties punktas). Šios teismų išvados, atsakovės įsitikinimu, pagrindžia UAB „Disona“ sprendimo sustabdyti veiklos vykdymą nuo 2016-01-01 būtinybę: organizuoti ir planuoti veiklą nekonkretizuotuose patalpų kvadratiniuose metruose – nėra galimybės;
3.26. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad jis perdavė atsakovui ginčo patalpas ginčo laikotarpiu, nepateikė jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ turtas sumažėjo, o UAB „Disona“ dėl to praturtėjo, ir kad tarp šių veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. UAB „Vilniaus parkai“ taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad UAB „Disona“ faktiškai naudojosi neidentifikuotu padidintu kavinės plotu ir stogine.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybės admininistracija pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (6 t., b. l. 161-164):
4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-676-611/2015, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, jog: „aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias naujai sukūrė po atliktos ieškovei priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo. Ieškovei nurodžius šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo už subnuomos sutartyje nurodytas patalpas, nėra pagrindo ieškovei priteisti nuomos mokestį už šias naujai sukurtas ir ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ieškovės ieškinyje nurodytu ieškinio pagrindu“. Pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, jog ieškovas neturėjo teisės iš atsakovo reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi dalimi;
4.2. Ieškovas, apginti savo pažeistas teises sutarčių, deliktinės ar daiktinės teisės gynybos būdais negali, todėl pasirinko subsidiarų teisių gynimo būdą – nepagrįstą praturtėjimą. Tai, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą patvirtina kasacinio teismo nutartis;
4.3. Byloje ieškovas neprašo priteisti nuomos mokesčio – ieškovas reikalauja priteisti atsakovo sutaupytas lėšas už dalies ginčo patalpų naudojimą be teisinio pagrindo (t. y. tų patalpų ar statinių, kurie nebuvo nuomos/subnuomos sutarčių objektu ir iš kurių atsakovas buvo iškeldintas teismine tvarka), kurį skaičiuojant kaip atskaitos taškas buvo paimtas nuomos/subnuomos sutartyse numatytas ir rinkos kainos neatitinkantis nuomos mokestis (t. y. ieškovas siekia minimalių savo nuostolių atlyginimo ir apie tai išsamiai pasisakyta ieškinyje);
4.4. Iki pat iškeldinimo atsakovas iš esmės neatlygintinai naudojosi faktiškai didesniu ir ieškovui priklausančiu ginčo patalpų plotu nei buvo numatyta nuomos/subnuomos sutartyje, t. y. vykdė komercinę veiklą ir iš to gavo finansinės naudos. Tad ieškovas siekia gauti jam teisėtai priklausantį atlygį už jam nuosavybės teise priklausančio turto ilgalaikį naudojimą – tai, kad ieškovas pagrįstai skaičiuoja negautas pajamas (nepagrįstą atsakovo sutaupymą) jau yra patvirtinęs ir analogišką bylą (tik už kitą laikotarpį) išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti (7 t., b. l. 19-26).
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti (7 t., b. l. 19-26).
Ieškinys tenkintinas.
II. Ginčo esmė
7. Ginčas tarp šalių kilo dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų, naudojantis 170,79 kv. m. padidintu kavinės pastato plotu bei 555,40 kv. m. stogine (toliau – ir ginčo patalpos), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22, t. y. iki atsakovo išsikeldinimo iš patalpų.
8. Ieškovo įsitikinimu, analogiškas ginčas jau buvo nagrinėtas (tik kitas laikotarpis) kasaciniame teisme ir kasacinis teismas iš esmės pasisakė dėl atsakovės keliamų ginčytinu klausimų. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas sumažino reikalavimų apimtį ir pateikė patikslintą ieškinį dėl 18 676,41 Eur nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.
9. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ieškovė neįrodė, kad perdavė atsakovui ginčo patalpas ginčo laikotarpiu, nepateikė jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovės turtas sumažėjo, o UAB „Disona“ dėl to praturtėjo, ir kad tarp šių veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovas taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad UAB „Disona“ faktiškai naudojosi neidentifikuotu padidintu kavinės plotu ir stogine, be to, ji veiklos nevykdė ir pajamų negavo.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta:
10.1. Vilniaus miesto valdyba 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos” nusprendė leisti atsakovui išnuomoti 255,17 kv. m. negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) („Lakštingalos“ kavinę) atviro konkurso tvarka, nustatant pradinę 9,00 LTL už 1 m² kainą per mėnesį. Suorganizavus minėtą konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ir įvertinus pateiktus pasiūlymus, kurių buvo tik vienas, buvo nuspręsta sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Giransa“. Nuomos mokestis buvo pasiūlytas 4,50 LTL (su 18 % PVM) už 1 m² per mėnesį nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos (1 t., b. l. 9-16). Tarp UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Giransa“ buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą 1999-12-27 sutartis Nr. 99-12-27 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį 1 148,27 LTL (4,50 LTL x 255,17 m²) per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 LTL PVM. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2098-12-27, bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (1 t., b. l. 9-12). Tarp ieškovo, atsakovo UAB „Disona“ ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ buvo sudaryta trišalė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą 2000-04-28 sutartis Nr. 00-04-28 (toliau – Subnuomos sutartis), pagal kurios 1 punktą: „<...> Nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802, subnuomoja Subnuomininkui UAB „Disona” negyvenamus pastatus ir patalpas, kurių balansinė vertė 101 497 Lt (Vilniaus m. savivaldybės sprendimas Nr. 715 1998-04-16), esančias (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. 13001, kavinei atstatyti ir įrengti, mokant: nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro po 1148, 27 Lt už mėn., kartu su PVM, Subnuomininkas įskaito pagal šią sutartį įdėtas lėšas išrašant PVM sąskaitą-faktūrą už nuomą ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai“ (1 t., b. l. 13-15);
10.2. Atsižvelgiant į 2017-07-17 skolininko UAB „Disona“ prašymą atidėti iškeldinimą iki 2017-07-24, kadangi pats skolininkas ketina sprendimą įvykdyti savanoriškai ir išsikelti iki 2017-07-24, antstolis 2017-07-18 patvarkymu Nr. 0116/17/00806, 0116/17/00808 atidėjo priverstinio iškeldinimo veiksmus iki 2017-07-24. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 vykdomuosius raštus Nr. e2-12351-534/2016 dėl UAB “Disona” ir UAB “Giransa” iškeldinimo iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini), antstolis 2017-08-22 surašė aktą Nr. 0116/17/00808, kuriame nurodė, jog kartu su UAB „Disona” vadovo aprodytos patalpos yra tuščios („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-8748, 6 t., b. l. 138);
10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 (toliau – Nutartis), ieškovo naudai iš atsakovo priteisė nepagrįstai sutaupytos lėšos už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. už naudojimasi ieškovui priklausančiu 170,79 kv. m. padidintu kavinės pastato plotu bei 555,40 kv. m. stogine. Kasacinis teismas konstatavo, jog atmestini kaip nepagrįsti atsakovės UAB „Disona“ kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovė UAB „Disona“ nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita, neatlygintinai naudodamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir statiniais, yra teisiškai pagrįsta; įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus atsakovės UAB „Disona“ reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir statinius pripažinimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl subnuomos sutarties 5 punkto įgyvendinimo bei dėl jos vykdymo galimai kilsiančių nuostolių; argumentai, kad reikalavimai dėl naudojimosi svetimu daiktu atlyginimo spręstini vadovaujantis deliktų teisės normomis, taip pat atmestini; argumentai dėl netinkamo prejudicinio fakto taikymo sąlygų aiškinimo – kad bylą nagrinėję teismai pakartotinai ir priešingai nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsprendė ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo – taip pat atmestini kaip nepagrįsti (žr., Nutarties 30-33 punktus); <...> aptarti inžineriniai statiniai pagal savo pobūdį ir faktinį naudojimą negalėtų būti nuomos sutarties objektai, todėl atsakovė UAB „Disona“ negali būti pripažinta nepagrįstai praturtėjusia – sutaupiusia nuomos mokestį už naudojimąsi šiais statiniais, atitinkamai nepagrįstais pripažintini apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad už šių inžinerinių statinių naudojimą priteistinas nepagrįstas praturtėjimas (žr., Nutarties 36 punktas);
10.4. Nutartyje teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjant kasacinę bylą turi būti vadovaujamasi teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šalių santykių kvalifikavimu: šalių nesiejo (sub)nuomos teisiniai santykiai dėl rekonstrukcijos metu atsakovės UAB „Disona“ lėšomis naujai sukurtų patalpų (170,79 kv. m. padidinto kavinės pastato ploto) ir naujai sukurtų statinių (555,40 kv. m. ploto stoginės-lauko kavinės, 53 kv. m. ploto priegrindos, 506 kv. m. pėsčiųjų tako ir 922 kv. m. ploto kiemo aikštelės) naudojimo; visas nurodytas atsakovės UAB „Disona“ lėšomis sukurtas turtas nuosavybės teise registruotas ieškovės vardu; UAB „Disona“ reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į šį turtą, remiantis subnuomos sutarties 5 punktu, atmestas; atsakovė UAB „Disona“ iki iškeldinimo naudojosi 1965,90 kv. m. ploto patalpomis ir statiniais; subnuomos sutartimi neperduota kavinės pastato dalimi ir naujai sukurtais statiniais atsakovė UAB „Disona“ naudojosi be jokio teisinio pagrindo, nemokėjo ieškovei jokio mokesčio; atsakovė UAB „Disona“ 2017-04-07 nutartimi iškeldinta iš dalies pastato – kavinės ir 555,40 kv. m. pastato – stoginės-lauko kavinės; iš ieškovės atsakovei UAB „Disona“ priteista 215 809,42 Eur turto pagerinimo (170,79 kv. m. kavinės pastato ploto padidinimo ir 555,40 kv. m. stoginės-lauko kavinės sukūrimo) išlaidų atlyginimo; iš inžinerinių statinių – priegrindos, pėsčiųjų tako ir kiemo aikštelės – atsakovė UAB „Disona“ neiškeldinta, už šitų statinių sukūrimą atlyginimas iš ieškovės jai nepriteistas; inžineriniai statiniai yra viešo naudojimo, kartu susiję ir reikalingi kavinės veiklai vykdyti (žr., Nutarties 29 punktą).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus (žr., 10.3. – 10.4. punktai), sumažino reikalavimo apimti, prašė ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 18 576,41 Eur nepagrįstai sutaupytas lėšas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-22, t. y. iki atsakovės išsikeldinimo dienos, motyvuodama tuo, kad atsakovas, naudodamasis ginčo patalpomis ir nemokėdamas jokio mokesčio, nepagrįstai sutaupė. Taigi, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, spręstina, jog tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje (žr., 10.3. – 10.4. punktai), tiek šioje byloje ieškovė iš esmės kelia analogiškus reikalavimus, nurodydama tą patį faktinį pagrindą, skiriasi tik laikotarpis už kurį prašomą priteisti sutaupytas lėšas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teismų nustatytos aplinkybės (žr., 10.3. – 10.4. punktai) turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui (CPK 182 straipsnio 2 punktas) bei kasacinio teismo išaiškinimai taikytini nagrinėjamo ginčo kontekste (CPK 4 straipsnis). Todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai reiškia reikalavimą dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų priteisimo.
12. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog bylose skiriasi laikotarpis už kurį prašomą priteisti sutaupytas lėšas, kad nebuvo identifikuotas padidinto kavinės pastato plotas (170,79 kv. m.), atsakovė ginčo patalpomis nesinaudojo, taip pat tai, kad ieškovė neįrodė, kad ji perdavė atsakovui ginčo patalpas ginčo laikotarpiu, nepateikė jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovės turtas sumažėjo, o UAB „Disona“ dėl to praturtėjo, ir kad tarp šių veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, savaime nepaneigia ieškovo nurodytų argumentų dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų bei nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Priešingai, atsakovės nurodytos aplinkybės teisiniu požiūriu nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste bei nepaneigia jau išnagrinėtoje byloje (žr., 10.3. – 10.4. punktai), esant iš esmės tam pačiam faktiniam pagrindui, konstatuoto fakto, jog teismai tinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.
13. Byloje nustatyta (žr., 10.3. – 10.4. punktus), jog įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta, jog ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti nepagrįstai sutaupytas lėšas už naudojimąsi 170,79 kv. m. padidintu kavinės pastato plotu bei 555,40 kv. m. stogine, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodytas argumentas, jog nebuvo identifikuota konkreti vieta (170,79 kv. m.), savaime nepaneigia padidinto kavinės pastato naudojimosi ir nepagrįsto lėšų, nemokant nuomos mokesčio, sutaupymo fakto bei minėtoje byloje pateiktų išaiškinimų bei nustatytų aplinkybių privalomumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
14. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog ginčo laikotarpiu jai nebuvo perduotos patalpos, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas faktas, jog atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, o duomenų, jog ginčo laikotarpiu patalpos buvo grąžintos ieškovui, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta (žr., 10.2. punktas), jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 vykdomuosius raštus Nr. e2-12351-534/2016 dėl UAB „Disona” ir UAB „Giransa” iškeldinimo iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini), skolininkas prašė atidėti priverstinį iškeldinimą, kadangi ketino išsikelti savanoriškai, o 2017-08-22 akte Nr. 0116/17/00808 nurodyta, jog patalpos tuščios. Šios aplinkybės įrodo, jog ginčo patalpos iki jų atlaisvinimo (išsikėlimo) buvo atsakovo žinioje bei jos, vykdant teismo sprendimą, savanoriškai nebuvo grąžintos (perduotos). Pažymėtina tai, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ginčo patalpomis iki 2016-01-01 naudojosi atsakovė (žr., 10.3. – 10.4. punktus), būtent jai, teigiančiai, kad ginčo patalpos ginčo laikotarpiu nuo (2016-01-01 iki 2017-08-22) nebuvo perduotos, tenka procesinė našta įrodyti, jog jos buvo grąžintos ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti nepagrįstai sutaupytas lėšas iki 2017-08-22 yra pagrįstas ir teisėtas. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė, vykdant teismo sprendimą, savanoriškai ginčo patalpas grąžino anksčiau nei buvo surašytas 2017-08-22 aktas, byloje nenustatyta, o vien atsakovės atstovės subjektyvūs samprotavimai, jog teismo sprendimo pagrindu atsakovė buvo teisiškai, bet ne faktiškai priverstinai iškeldinta, taip pat nurodytos aplinkybės dėl žemės mokesčio mokėjimo, savaime nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių dėl savanoriško ginčo patalpų neperdavimo bei ginčo patalpų turėjimo savo žinioje. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 103-115) nurodė, jog UAB „Disona“ teisėtai valdo ir naudoja visą pagrindinį pastatą – kavinę, stoginę lauko kavinę ir inžinierinius statinius, kadangi dėl tokio valdymo ir naudojimo sudaryta subnuomos sutartis <...> (atsiliepimo 63 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, jog ji ginčo laikotarpiu ginčo patalpomis nesinaudojo (neturėjo savo žinioje), atmestini kaip nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės, jog atsakovė realiai nevykdė veiklos, nagrinėjamo ginčo kontekste teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.
15. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė, turėdama savo žinioje ginčo patalpas, jų savanoriškai neperdavė turto savininkui ir nemokėdama nuomos mokesčio, nepagrįstai sutaupė mokėtino nuomos mokesčio sumą, kurią ieškovė, vadovaudamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės, o tai, kad atsakovė ginčo patalpose veiklos nevykdė ir iš jos negavo pajamų, savaime nepaneigia ieškovės teisės reikalauti nepagrįstai sutaupytų lėšų (nemokėto nuomos mokesčio) priteisimo, juo labiau, kaip minėta, patalpos ginčo laikotarpiu savanoriškai nebuvo perduotos (žr., 14 punktą). Todėl atsakovės argumentai, jog ji nepraturtėjo (nesutaupė lėšų) ieškovo sąskaita, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Ieškovas, apskaičiuodamas atsakovo nepagrįstai sutaupytas lėšas, rėmėsi subnuomos sutartyje sutarta 1,30 Eur (4,50 Lt) nuomos kaina už 1 kv. m., nurodydamas, jog ieškovas be pagrindo naudojosi ir nemokėjo už 726,19 kv. m. patalpų/statinių plotą. Pateikė paskaičiavimus, jog ieškovas per mėnesį nepagrįstai praturtėjo 946,44 Eur (726,19 kv. m. x 4,5 Lt = 3 267,85 Lt / 3,4528 = 946,44 Eur), o per ginčo laikotarpį – 18 676,41 Eur (už 19 mėnesių ir 22 dienas: (946,44 Eur x 19 mėn.) + ((946,44 Eur / 30 dienos) x 22 dienos) = 18 676,41 Eur). Teismas, įvertinęs paskaičiavimo teisingumą bei atsižvelgdamas į tai, kad esant iš esmės toms pačioms aplinkybėms ieškovės nurodytas nepagrįstai sutaupytų lėšų apskaičiavimas kasacinio teismo buvo pripažintas tinkamu (žr., Nutarties 46 punktas), konstatuotina, jog ieškovės nurodytas nepagrįstai sutaupytų lėšų apskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė.
17. Nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus atsakovės UAB „Disona“ reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir statinius pripažinimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl subnuomos sutarties 5 punkto įgyvendinimo bei dėl jos vykdymo galimai kilsiančių nuostolių; taip pat atmestini argumentai, kad reikalavimai dėl naudojimosi svetimu daiktu atlyginimo spręstini vadovaujantis deliktų teisės normomis; taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai dėl netinkamo prejudicinio fakto taikymo sąlygų aiškinimo – kad bylą nagrinėję teismai pakartotinai ir priešingai nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsprendė ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo; argumentas – kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, kad nuosavybės teisė į UAB „Disona“ naujai sukurtas patalpas priklauso ieškovei, buvo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir dėl to yra prejudicinė, – neatitinka skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio, nes apeliacinis teismas prejudicine pripažino aplinkybę, kad „nors Nuomos sutartyje 1 nurodytas nuomojamų patalpų plotas yra 255,17 kv. m, tačiau faktiškai apeliantė UAB „Disona“ naudojasi 1965,90 kv. m ploto patalpomis“ (Nutarties 31 – 34 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime (1 t., b. l. 103-115) nurodė analogiškus argumentus dėl kurių jau yra pasisakęs kasacinis teismas, todėl teismas jų nekartoja.
Dėl prašymo priimti papildomai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus
18. Atsakovės 2021-04-14 prašymas prijungti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 251 straipsnis) ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis). Teismas pažymi, kad išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės.
19. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Aptariamu atveju atsakovė prašymą pateikė teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, todėl atsakovės prašymą atsisakytina priimti kaip paduotą pasibaigus įstatymų nustatytam terminui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
20. Papildomai teismas pažymi, jog prašyme nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo bei dėl atsakovo vadovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, nesudaro pagrindo išėjus į sprendimų priėmimo kambarį atnaujinti bylos nagrinėjimo dėl šių argumentų: pirma, sprendimo priėmimas neužkerta kelio ginčą išspręsti taikiai, kadangi taikos sutartis tarp šalių gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis), be to, įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę bei į tai, kad ne kartą teismo posėdis buvo atidėtas siūlant šalims išspręsti ginčą taikiai, bylos nagrinėjimo atnaujinimas sudarytų prielaidas vilkinti procesą; antra, abstraktūs samprotavimai, jog reikėjo išklausyti atsakovo vadovo paaiškinimų, savaime neįrodo, jog atsakovo vadovė neturėjo galimybės nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių, juo labiau, kad atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie priimti ir vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas
21. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
22. Nagrinėjamu atveju esant ieškovų prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 18 576,41 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-07-27 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
23. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
26. Ieškovė nurodė, jog patyrė 1210,00 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 794,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 7, 24-27). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei sumažinus pareikšto reikalavimo apimtį nuo 37 902,00 iki 18 576,41 Eur (6 t., b. l. 129-137), grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 376,00 Eur (794 – 418 = 376). Likusi 418,00 Eur dalis priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1628,00 Eur (1210+418=1628) bylinėjimosi išlaidų.
27. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 57,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Disona“, juridinio asmens kodas 123637950, ieškovės UAB „Vilniaus parkai“, juridinio asmens kodas 120185194, naudai 18 576,41 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (18 576,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-07-27 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1628,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Disona“, juridinio asmens kodas 123637950, 57,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei UAB „Vilniaus parkai“, juridinio asmens kodas 120185194, 376,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-06-27 ir 2017-07-17 mokėjimo pavedimais Nr. 44130 ir 44139, dalį.
Atsakovės UAB „Disona“ 2021-04-14 prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza