Civilinė byla Nr. e2A-276-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00033-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.4; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEISTAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEISTAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „VEISTAS“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 396 420,35 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė sąmoningai (tyčia) nurodė (deklaravo) nepagrįstai didelius (49 570 tonų per metus) mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tokiu būdu privertė teikėjus pateikti kainą per dideliam komunalinių atliekų kiekiui, t. y. visi Viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai savo Pasiūlymuose privalėjo pateikti mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kainos detalizavimą ir jį pagrindžiančius skaičiavimus (užpildytus Pasiūlymo formos priedus), skaičiuojant, kad į sąvartyną per metus bus atvežta po 49 570 t mišrių komunalinių atliekų. UAB „VEISTAS“ rūšiavimui ir apdorojami MBA įrenginiuose nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo pristatyti mažesni atliekų kiekiai, todėl ieškovė patyrė 396 420,35 Eur nuostolių (veiklos sąnaudų).
2. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių ir negautų pajamų. Nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų teikimo sutartyje atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo kiekvienais metais pristatyti konkretų (fiksuotą), t. y. po 49 570 t, komunalinių atliekų kiekį. Duomuo „49 570 t /m“ yra preliminarus (apytikslis, orientacinis, kintantis). Įsipareigojimas Paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, laikytinas objektyviai neįmanomu įvykdyti, nes 2017–2019 metų laikotarpiu neva trūkstamas atliekų kiekis Telšių regione nesusidarė bei nebuvo surinktas. Ieškovė, dalyvaudama Viešame pirkime ir sudarydama Paslaugų teikimo sutartį, galėjo ir turėjo numatyti, kad kiekvienais metais bus pristatytas vis mažesnis komunalinių atliekų kiekis, nes galiojusiuose teisės aktuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas ilgalaikis strateginis atliekų tvarkymo tikslas – vengti atliekų susidarymo bei mažinti susidarančių atliekų kiekį. Be to, Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktyje šalys susitarė tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „VEISTAS“ atsakovei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 4 317,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas vertino, kad viešojo pirkimo dokumentuose nėra nurodytas kiekvienais, ar tam tikrais metais į MBA teritoriją pristatytinas komunalinių atliekų kiekis. Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė nenurodė informacijos apie Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais į MBA teritoriją pristatytiną komunalinių atliekų kiekį. Tai patvirtina ir 2012 m. vasario mėn. JASPERS (tai Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato), Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Vokietijos banko „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ partnerystės projektas; ES šalims teikia nepriklausomas konsultacijas, padedančias geriau pasiruošti stambiems infrastruktūros projektams parengta, Viešojo pirkimo dokumentų peržiūros ataskaita. Peržiūros ataskaitos 3.3 dalies „Konkurso dokumentų peržiūra“ 3.3.2 papunktyje „Fiziniai rodikliai konkurso dokumentuose“ pateiktoje lentelėje 1 „Telšių regiono MBT projektavimo kriterijų ir specifikacijų palyginimas galimybių studijoje ir konkurso dokumentuose“ yra konstatuota, jog viešojo pirkimo dokumentuose numatomas atliekų srautas į MBT įrenginius 2013 m. ir 2020 m. yra neapibrėžtas. Paslaugų teikimo sutartyje šalys susitarė, jog už ieškovės teikiamas komunalinių atliekų sutvarkymo MBA įrenginiuose paslaugas bus atsiskaitoma pagal ieškovės Viešajame pirkime pasiūlytą vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo, išrūšiavimo, paruošimo perdirbti ar kitaip panaudoti priėmimo mokesčio įkainį. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovė Viešojo pirkimo dokumentuose nurodė į MBA teritoriją pristatytiną metinį komunalinių atliekų kiekį. Tuo labiau, kad daug metų ieškovė Paslaugų teikimo sutartį vykdė ir nekėlė klausimo dėl pristatomų atliekų kiekio.
5. Viešojo pirkimo dokumentai buvo rengiami 2011–2012 metų laikotarpiu, todėl formuluodama reikalavimą (sąlygą) dėl MBA įrenginių projektinio našumo, atsakovė vadovavosi Galimybių ir alternatyvų studijoje nurodytu 2013 m. (t. y. artimiausiais ateinančiais metais) prognozuotu komunalinių atliekų srautu. Teismas, palyginęs sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse atsakovės nurodytą projektinį komunalinių atliekų srautą į MBA įrenginius (49 570 t atliekų / m) su Galimybių ir alternatyvų studijoje pateiktomis prognozėmis (2013 m. bus surinkta 56 161 t komunalinių atliekų, o šių atliekų srautas į MBA įrenginius sudarys 49 572 t), Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005–2015 metų plane pateiktomis prognozėmis (2013 m. Telšių regione susidarys nuo 42 565 iki 58 557 t komunalinių atliekų) bei Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane pateikta informacija (2013 m. Telšių regione susidarė 52 107 t, o pašalinta buvo 43 343 t komunalinių atliekų), padarė išvadą, jog atsakovė nurodyto 49 570 t / m atliekų duomens nepadidino. Ieškovė, manydama, kad Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse atsakovės nurodytas duomuo 49 570 t atliekų / m yra neteisingas, galėjo jį ginčyti Viešojo pirkimo eigoje, tačiau UAB „VEISTAS“ nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytomis tiekėjo teisėmis.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė 2013 m. liepos 12 d. Paslaugų teikimo sutartyje, kurioje šalys susitarė dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo paslaugų teikimo, pastačius ir pradėjus eksploatuoti MBA gamyklą, neįsipareigojo Sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį. Nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų teikimo sutartyje UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nesusitarė su ieškove, jog šios Sutarties galiojimo metu atsakovė kasmet į MBA teritoriją pristatys konkretų, fiksuotą komunalinių atliekų kiekį, t. y. po 49 570 t. Viešojo pirkimo dokumentuose UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, jog tiek į MBA teritoriją pristatytinų komunalinių atliekų kiekis, tiek atliekų sudėtis (morfologija), tiek kiti duomenys yra preliminarūs, kad šių faktinių duomenų neatitikimo preliminariems duomenims rizika tenka būtent ieškovei.
7. Teismas sutiko su atsakove, kad Pasiūlymų lentelėje nurodytas duomuo reiškia MBA įrenginių projektinį našumą. Taip pat teismas sutiko su atsakove, jog įsipareigojimas pristatyti konkretų (49 570 t) komunalinių atliekų kiekį laikytinas objektyviai neįmanomu įvykdyti, nes ginčo laikotarpiu (2017–2019 metais) atsakovė negalėjo pristatyti į MBA teritoriją ieškovės pageidaujamo atliekų kiekio, kuris Telšių regione nesusidarė ir nebuvo surinktas. Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, o vėliau sudarydama Paslaugų teikimo sutartį, galėjo ir turėjo numatyti bei įsivertinti, koks kiekvienais metais į MBA teritoriją bus pristatytas komunalinių atliekų kiekis. Teisės aktuose buvo įtvirtintas ilgalaikis strateginis atliekų tvarkymo tikslas vengti atliekų susidarymo bei mažinti susidarančių atliekų kiekį. Ieškovė kaip savo srities profesionalė turėjo žinoti šį tikslą, tai patvirtino Paslaugų teikimo sutartyje.
8. Teismas sprendė, kad iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti netiesioginius nuostolius, nes Paslaugų teikimo sutartyje šalys yra apribojusios savo civilinę atsakomybę. Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktyje šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės apribojimo. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog pagal Sutartį yra (bus) atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Dėl to ieškovė dublike nepagrįstai teigia, jog Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl civilinės atsakomybės apribojimo negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.211 ir (ar) 6.252 straipsnių pagrindu. Ieškovė neįrodė, jog Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktis yra nesąžiningas ir dėl to negalioja. Teismas konstatavo, jog aptariama Paslaugų teikimo sutarties sąlyga yra leistina sutarčių teisėje, šia sąlyga atsakovei nėra suteiktas nepagristas pranašumas. Dalyvaudama viešajame pirkime ieškovė jos neginčijo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ją nesąžininga. Ieškovė teismo neprašė bei nereiškė savarankiško materialinio reikalavimo pripažinti Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktį negaliojančiu. Taip pat ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) sukėlė jai nuostolius, kad tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo.
9. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio, atsakovė laikytina nekalta, skolininko kaltės prezumpcija netaikytina neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VEISTAS“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
10.1. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovės neteisėtais veiksmais ikisutartinėje stadijoje (CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalys), t. y. atsakovė nesąžiningai pareikalavo paslaugų įkainį skaičiuoti pagal daug didesnį komunalinių atliekų kiekį, negu buvo iš tiesų (apytiksliai 42 000 t / m). Ieškovės pasiūlymas dėl įkainio buvo pateiktas turint teisėtą lūkestį, kad būtent 49 570 t per metus bus pateikta tvarkymui.
10.2. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė nurodė, jog į MBA teritoriją pristatytinų komunalinių atliekų kiekis, sudėtis (morfologija) bei kiti duomenys yra preliminarūs, kad šių faktinių duomenų neatitikimo preliminariems duomenims rizika tenka būtent ieškovei. Pirkimo dokumentuose niekur nenurodyta, jog: i) 49 570 t / m kiekis yra preliminarus ar naudotinas tik skaičiavimams pateikti, ii) 49 570 t / m kiekis gali būti peržiūrimas Paslaugų teikimo sutarties vykdymo eigoje ar indeksuojamas. Pagal kasacinio teismo praktiką už viešojo pirkimo sąlygų teisingumą ir tikrumą atsako perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017). Todėl atsakovei tenka neigiami šios pareigos neįvykdymo padariniai.
10.3. Galimybių ir alternatyvų studijos 28 puslapyje pateiktoje 4.2.1 lentelėje nurodyta, kad 2013 m. komunalinių atliekų srautas į MBA bus 49 572 t., o bendras atliekų kiekis 2013 m. – 56 161 t. taip pat nurodyta, jog 2010 m. bendras komunalinių atliekų kiekis buvo 54 510 t. Atsakovė patvirtino, kad 2010 m. buvo surinkta tik 42 627 t komunalinių atliekų (atsiliepimo į ieškinį 43–51 punktai) ir atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma dar prieš paskelbiant Viešąjį pirkimą. Liudytojas, viešąjį pirkimą koordinavęs asmuo, S. S., parodė, kad gautų duomenų nevertino, priėmė juos tokius, kokius gavo. Vadinasi, Galimybių ir alternatyvų studijoje pateikti duomenys buvo netikslūs ir bet kuriam atidžiam ir rūpestingam užsakovui būtų sukėlę abejones.
10.4. Galima sutikti, kad Paslaugų teikimo sutarties šalys, apskaičiuodamos dešimčiai metų į priekį taikytiną įkainį, neturi tikslių duomenų ar prognozių, koks mišrių komunalinių atliekų kiekis bus surenkamas ir pristatomas kiekvienais metais, bet tokiu atveju protinga ir sąžininga atskaitos kriterijumi imti aktualius duomenis, taip pat vertinti valstybės ir regiono aplinkosaugos politiką ir numatomas įgyvendinti priemones, nukreiptas į aplinkos taršos mažinimą, gamtos tausojimą ir kt. Sutarties 1 dalyje „Sąvokos“ šalys sutarė, kad „Komunalinės atliekos“ apibrėžiamos taip, kaip numato Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės. Šių Taisyklių IV skyriuje pateikiamas komunalinių atliekų sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka stiklas, popierius, kartonas, plastikas. Iš nacionalinės įstatymų ir poįstatyminių aktų leidėjų teisėkūros bei bylos medžiagos matyti, jog atsakovei negalėjo būti nežinoma, jog tiek Lietuvos Respublika, tiek Europos Sąjungos valstybės aplinkos apsaugos politiką orientuoja į bendrą atliekų kiekio mažinimą, o ypač mišrių komunalinių atliekų kiekio mažinimą skatinant atliekų rūšiavimą, įvedant „depozito“ sistemą ir pan. Pasisakydamas dėl šio aspekto pirmosios instancijos teismas padarė išvadą (sprendimo 26 punktas), kad tik ieškovė kaip savo srities profesionalė turėjo žinoti teisės aktuose įtvirtintus ilgalaikius strateginius atliekų tvarkymo tikslus. Ieškovei kyla klausimas, ar tik tiekėja turėjo įsivertinti, kad kiekvienais metais į MBA pristatomas komunalinių atliekų kiekis mažės. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovė kaip atliekų administravimo srities profesionalė to paties negalėjo įsivertinti ir skaičiavimams pateikti tikslesnius duomenis, kurie jai buvo žinomi.
10.5. Metinė MBA gamyklos nauda tiesiogiai priklauso nuo gamyklos kaštų ir sutvarkomų atliekų kiekio santykio. Atsakovei buvo ekonomiškai naudingiau, jog tiekėjai savo siūlomam paslaugų įkainiui naudotų didesnį, t. y. 49 570 t / m atliekų kiekį, dėl to ne tik Viešojo pirkimo dokumentuose nurodė nepagrįstai didelį metinį pristatytinų atliekų kiekį, bet ir sąmoningai neveža dalies komunalinių atliekų tvarkyti į MBA gamyklą. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad užsakovė, siekdama gauti nesąžiningos naudos, paslaugos tiekėjai nurodė savo kainos apskaičiavimui naudoti didesnį atliekų kiekį negu faktinis, o realiai šis kiekis yra mažesnis ir toliau sąmoningai mažinamas. Atsakovė šitas aplinkybes žinojo ir elgėsi ypatingai nerūpestingai jas ignoruodama (liudytojo parodymai tai patvirtina). Todėl yra pagrindas taikyti CK 6.252 straipsnio 1 dalį ir nesivadovauti Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunkčio nuostata dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo ribojimo.
10.6. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiu Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunkčio, todėl juo remiantis teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, yra nepagrįstas. Nurodytas Paslaugų teikimo sutarties papunktis negali pakeisti imperatyvių CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatų. Esant Sutarties ir CK minėto straipsnio kolizijai taikomos CK nuostatos. Jokio savarankiško reikalavimo byloje dėl sutarties atskirų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis atskirai pareikšti nereikia. Tai yra teisės normos taikymo, o ne galiojimo klausimas.
10.7. Kadangi teismas atmetė ieškinį nepasisakęs dėl nuostolių dydžio, jų skaičiavimo ir pagrįstumo, ieškovė neturi galimybės dėl to pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, ieškovė prašo vadovautis ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais tiek dėl nuostolių, tiek ir dėl priežastinio ryšio.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo ieškovės skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
11.1. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pirma, nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų teikimo sutartyje atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo Sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą, po 49570 t / m) mišrių komunalinių atliekų kiekį. Antra, Paslaugų sutartimi atsakovė įsipareigojo ne pristatyti į MBA teritoriją komunalines atliekas (fiksuotą jų kiekį), bet priimti visas į Jėrubaičių sąvartyną atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Trečia, atsakovė objektyviai negalėjo įsipareigoti Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, nes kasmet į MBA teritoriją yra pristatoma tiek komunalinių atliekų, kiek Telšių regione susidaro ir surenkama. 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Telšių regione nesusidarė ir nebuvo surinkta po 49 570 t komunalinių atliekų. Atsakovė negali (neturi teisės) imtis kokių nors veiksmų Telšių regione, susijusių su atliekų kiekiui didinimu, ar reikalauti trečiųjų asmenų imtis veiksmų didinti atliekas. Ketvirta, ieškovė, dalyvaudama Viešajame pirkime, o vėliau sudarydama Paslaugų teikimo sutartį, neabejotinai numatė ir įsivertino arba galėjo ir turėjo numatyti bei įsivertinti tai, kad kiekvienais metais į MBA teritoriją bus pristatytas vis mažesnis komunalinių atliekų kiekis. Penkta, Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė nenurodė jokios informacijos apie Paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu kiekvienais metais į MBA teritoriją pristatytiną, t. y. ketinamą (planuojamą) pristatyti, komunalinių atliekų kiekį, juo labiau, nenurodė, kad kasmet į MBA teritoriją bus pristatyta ne mažiau kaip 49 570 t atliekų.
11.2. Ieškovė neteisingai aiškina (interpretuoja) Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse atsakovės nurodytą duomenį „49 570 t atliekų / m“. Šis projektinis parametras parodo tai, kiek daugiausiai komunalinių atliekų teoriškai gali būti pristatyta apdorojimui (kitaip tariant, apibrėžia privalomą MBA įrenginių našumą), bet jokiu būdu ne tai, kad tiek ir ne mažiau atliekų bus faktiškai pristatyta. Aptariamose lentelėse apskritai nėra nei žodžio „pristatyti“, nei kokių šio žodžių darinių. Jose taip pat nėra tokių žodžių: „bus“, „planuojama“, „ketinama“ ar pan.
11.3. Duomuo „49 570 t atliekų / m“ nebuvo sąmoningai (tyčia) padidintas ar pan. Jis atitiko tuometines prognozes, buvo panaudotas iš UAB „Hidroterra“ parengtos 2010 m. rugsėjo mėn. Galimybių ir alternatyvų studijos „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas“ .
11.4. Ieškovė prašė priteisti 396 420,35 Eur negautų pajamų, kurios laikytinos netiesioginiais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktį ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius). Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog pagal Paslaugų teikimo sutartį yra (bus) atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, t. y. apribojo savo civilinę atsakomybę prievole atlyginti tiesioginius nuostolius.
11.5. Atsakovė kategoriškai nesutinka, jog CK 6.252 str. pagrindu kvestionuojant Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunkčio teisėtumą ir (ar) galiojimą jokio savarankiško reikalavimo byloje dėl sutarties atskirų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis atskirai pareikšti nereikia. Kita vertus, ieškovė neįrodė, jog atsakovė kokiais nors veiksmais (neveikimu) padarė nuostolių ieškovei tyčia ar dėl didelio neatsargumo, taip pat neįrodė, kad Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktis prieštarauja kokioms nors imperatyvioms teisės normoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
13. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendino projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009, kuriame buvo numatyta šalia Telšių regiono nepavojingų atliekų (Jėrubaičių) sąvartyno pastatyti regioninį atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį, užtikrinantį Telšių regione susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą (tinkamų perdirbti ir bioskaidžių atliekų atskyrimą iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto ir šių atskirtų atliekų sutvarkymą) (toliau ir – Projektas). Projektui vykdyti atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2012 m. gegužės 29 d. paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo paslaugų pirkimas“, Nr. 122453 (toliau ir – Viešasis pirkimas). 2012 m. liepos 13 d. jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė: ieškovė UAB „VEISTAS“ ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ pateikė Pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu Viešąjį pirkimą. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (užsakovas) ir ūkio subjektų grupė: UAB „VEISTAS“ ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ (rangovas) sudarė 2013 m. liepos 12 d. Rangos sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau ir – Rangos sutartis). Rangos sutarties pagrindu ieškovė suprojektavo ir pastatė (įrengė) komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau ir – MBA) įrenginius. 2015 m. lapkričio 30 d. Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei, o pastaroji priėmė komunalinių atliekų MBA įrenginius. Taip pat atsakovė ir ūkio subjektų grupė (teikėjas) sudarė 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, kurioje teikėjas įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2 papunkčio sąlygas, o užsakovas įsipareigojo mokėti teikėjui už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą (toliau ir – Paslaugų teikimo sutartis). Iki šiol ieškovė teikia atsakovei pristatytų į MBA įrenginių teritoriją komunalinių atliekų MBA paslaugas bei kitas Paslaugų teikimo sutartyje nustatytas paslaugas.
Dėl nuostolių atlyginimo, kildinamų iš Viešojo pirkimo sąlygų ir Paslaugų teikimo sutarties
14. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai ir VPĮ taikymas dėl ypatingo šių santykių pobūdžio, lemia specifinį ikisutartinės atsakomybės instituto aiškinimą ir taikymą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms. Klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis viešiesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia, dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atviro konkurso būdu vykdė Viešąjį pirkimą, taip pat dėl komunalinių atliekų MBA paslaugų pirkimo. Konkurso sąlygų Bendrosios dalies 2.1 papunktyje apibrėžtas viešojo pirkimo objektas – atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimas ir statyba, biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas ir statyba, projekto vykdymo priežiūra, viešinimo stendų įrengimas bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų MBA paslaugos. Byloje nėra ginčų dėl atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimų įrenginių projektavimo bei statybos, projekto vykdymo priežiūros, atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo. Ginčas kilo dėl pateiktino į MBA įrenginius apdorojimui mišrių komunalinių atliekų kiekio (skaičiuotino duomens „49 570 t / m“), t. y. ieškovė pateikė Pasiūlymą, apskaičiavusi savo sąnaudas ir eksploatacijos kaštus pagal Konkurso sąlygų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 1 skirsnyje „Nurodymai dalyviams“ pateiktose Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų 3.5.1– 3.5.6 lentelėse perkančiosios organizacijos (atsakovės) nurodytą skaičiuotiną komunalinių atliekų kiekį – 49 570 t / m.
16. Konkurso sąlygų Bendrosios dalies 2.3 papunktyje nurodyta, kad perkamų operavimo paslaugų apimtys nurodytos Techninėje specifikacijoje bei Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastuktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų MBA paslaugų sutarties projekte. Konkurso sąlygų III skyriaus „Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 2 dalies „Esama situacija“ 2.1 papunktyje „Komunalinių atliekų tvarkymo sistema“ nurodyta, jog Telšių apskrityje per metus surenkama apie 42 600 t nerūšiuotų komunalinių atliekų, taip pat „Komunalinių atliekų tvarkymo sistema“ pateiktoje 2.1 lentelėje „Komunalinių atliekų surinkimas Telšių apskrities savivaldybėse 2010 m.“ nurodyta, jog Telšių apskrityje 2010 m. surinkta iš viso 42 627 t komunalinių atliekų. Konkurso sąlygų III skyriaus „Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 4 dalies „Reikalavimai atliekų apdorojimo technologiniam procesui“ 4.3 papunkčio „Projektiniai parametrai“ 4.3.1 papunktyje nurodyta, kad Galimybių studijos metu, siekiant įvertinti į sąvartyną arba MBA įrenginius patenkančių komunalinių atliekų sudėtį, buvo pasinaudota Telšių apskrities atliekų tvarkymo plane (2010 m.) pateikiamais tik teoriniu būdu įvertintais komunalinių atliekų srauto sudėties duomenimis, gautais remiantis anksčiau Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse darytais mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimais, taip pat atsižvelgiant į kitų Lietuvos regionų atliekų sudėties tyrimų rezultatus. Pastaba: <...> pastačius MBA įrenginius rangovas privalo užtikrinti reikalaujamus atliekų srauto atskyrimo ir apdorojimo kiekybinius bei kokybinius parametrus. Konkurso sąlygų III skyriaus „Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 4 dalies „Reikalavimai atliekų apdorojimo technologiniam procesui“ 4.3.2 papunktyje nurodyta, kad privalomas apdorojamų atliekų rūšiavimo linijos našumas 50 000 t / m.
17. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad 2011–2012 metais rengdama viešojo pirkimo dokumentus, formuluojant sąlygą dėl MBA įrenginių projektinio našumo, vadovavosi UAB „Hidroterra“ parengta 2010 m. rugsėjo mėn. Galimybių ir alternatyvų studija „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas“. Galimybių ir alternatyvų studijos 4.2 dalyje nurodyta, kad šiuo metu į sąvartyną patenka ir jame šalinama iki 52 000 t / m komunalinių atliekų. Planuojama, kad 2013 m., įdiegus MBA, į apdorojimą pateks apie 49 600 t / m komunalinių atliekų srauto. Taip pat Galimybių ir alternatyvų studijos 4.2 dalyje pateiktoje lentelėje „Komunalinių atliekų srauto prieš MBA ir į MBA įvertinimas (t / m)“, prognozuojama, jog Telšių regione 2013 m. bus surinkta iš viso 56 161 t komunalinių atliekų ir jų srautas į MBA įrenginius 2013 m. sudarys 49 572 t. Galimybių ir alternatyvų studijos 5.3 dalyje „MBA būdu sutvarkomų atliekų srautų įvertinimas“ nurodyta, jog 2020 m. planuojama surinkti virš 60 200 komunalinių atliekų; į MBA pateks 49 800 t atliekų.
18. Taigi, Viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta kiek tiksliai komunalinių atliekų surinkta 2010 m. (esama situacija) – 42 627 t ir nėra nurodyta kiek tiksliai (konkretus (fiksuotas) kiekis) mišrių komunalinių atliekų bus surenkamas kasmet ateityje (2011 m., 2012 m., 2013 m. ir t. t.). Kadangi atsakovė Konkurso sąlygų parengimo metu tiksliai nežinojo kiek ateityje tonų komunalinių atliekų per metus Telšių regione bus surenkama ir pateikiama apdorojimui į MBA įrenginius, Viešojo pirkimo dokumentuose nustatė: 1) privalomą atliekų rūšiavimo linijos našumą – 50 000 t / m, t. y. apibrėžė kiek tiksliai tonų atliekų per metus rūšiavimo linija privalo (turi būti pajėgi) apdoroti; 2) sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse nurodė teikėjams skaičiuotiną (pažymėtina ne ketinamą arba garantuojamą pristatyti metinį atliekų kiekį) komunalinių atliekų kiekį (49 570 t / m), atsižvelgusi į Galimybių ir alternatyvų studijos prognozę, kad 2013 m. komunalinių atliekų srautas į MBA įrenginius bus 49 572 t (pagal MBA įrenginių projektinį našumą), t. y. rūšiavimo linijos maksimalų našumą (50 000 t / m ) sumažino (suapvalino) iki „49 570 t / m“. Viešojo prikimo dokumentuose nurodytas rūšiavimo linijos našumas (arba skaičiuotinas atliekų kiekis) nėra ateityje kasmet surinktinų ir pateiktinų į MBA įrenginius ieškovei apdorojimui mišrių komunalinių atliekų kiekis. Akcentuotina, jog UAB „VEISTAS“ pateikto Techninio pasiūlymo 1 punkte „Įrenginių pajėgumas ir našumas“ patvirtino, kad sudarydama atliekų rūšiavimo ir biologinio perdirbimo masės balansą rėmėsi pirkimo dokumentuose atsakovės pateikta tariama atliekų sudėtimi ir projektiniu į MBT įrenginius patenkančiu atliekų kiekiu 49 570 t / m. Vadinasi, dalyvaudama Viešajame pirkime ieškovė žinojo (suprato), kad „49 570 t / m“ atliekų kiekis yra projektinis (arba maksimalus pagal įrenginių našumą), o ne pristatytinas į MBA įrenginius apdorojimui metinis atliekų kiekis.
19. JASPERS parengtoje 2012 m. vasario mėn. viešojo pirkimo dokumentų peržiūros ataskaitos 3 dalies „Konkurso dokumentų peržiūra“ 3.3.2 papunktyje „Fiziniai rodikliai konkurso dokumentuose“ pateiktoje lentelėje 1 „Telšių regiono MBT projektavimo kriterijų ir specifikacijų palyginimas galimybių studijoje ir konkurso dokumentuose“ yra nurodyta, kad viešojo pirkimo dokumentuose numatomas atliekų srautas į MBT įrenginius 2013 m. ir 2020 m. yra neapibrėžtas. Tai reiškia, kad Viešojo pirkimo dokumentuose nenurodytas kiekvienais ateinančiais metais į MBA teritoriją pristatytinas mišrių komunalinių atliekų kiekis.
20. Ieškovė Viešajame pirkime Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse nurodyto duomens „49 570 t atliekų / m“ nekvestionavo (neprašė perkančiosios organizacijos paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, neteikė dėl nurodyto duomens pretenzijų; nekėlė klausimo dėl Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse nurodyto duomens „49 570 t atliekų / m“ koreliavimo su pirkimo dokumentuose nurodyta informacija, jog Telšių apskrityje 2010 m. iš viso buvo surinkta 42 627 t komunalinių atliekų ir kt.). Nepasinaudojusi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintomis tiekėjo teisėmis, UAB „VEISTAS“ prisiėmė ir galimą dėl viešojo pirkimo dokumentuose neesančios sąlygos riziką.
21. Taip pat byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 13 d. jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė (UAB „VEISTAS“ ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“) buvo pripažinta laimėjusia Viešąjį pirkimą. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ūkio subjektų grupė (UAB „VEISTAS“ ir UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“) (rangovas) sudarė 2013 m. liepos 12 d. Paslaugų teikimo sutartį. Paslaugų teikimo sutarties 4.3 papunktyje nustatyta, jog visos į sąvartyną atvežamos komunalinės atliekos yra atvežamos komunalinių atliekų vežėjų. Komunalinių atliekų vežėjai jų atvežtas komunalines atliekas išverčia teikėjo nurodytoje MBA teritorijos vietoje. Paslaugų teikimo sutarties 9.2 papunktyje UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (užsakovas) įsipareigojo priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją.
22. Taigi, atsakovė įsipareigojo ne pristatyti į MBA teritoriją atliekas, o priimti visas į Jėrubaičių sąvartyną atvežamas mišrias komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Ieškovė nepateikė duomenų, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ tyčia nepriima visų į Jėrubaičių sąvartyną vežtinų mišrių komunalinių atliekų ir (arba) jas vežančius vežėjus nukreipia ne į ginčo MBA teritoriją (CPK 178 straipsnis).
23. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-225-687/2017).
24. Pažymėtina, kad Paslaugų teikimo sutartyje nėra išreikštos šalių valios (atsakovė nėra įsipareigojusi) Sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA įrenginius ieškovei apdorojimui 49 570 t / m mišrių komunalinių atliekų.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė duomens (49 570 t / m) nepadidino. Galimybių ir alternatyvų studijos 4.2 dalyje „Telšių regione surenkamų ir į MBA gabenamų atliekų kiekių ir jų sudėties įvertinimas“ pateiktoje lentelėje „KA srauto prieš MBA ir į MBA įvertinimas (t / m.)“, UAB „Hidroterra“ prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso bus surinkta 56 161 t komunalinių atliekų. Taip pat UAB „Hidroterra“ prognozavo, jog 2013 m. komunalinių atliekų srautas į MBA įrenginius sudarys būtent 49 572 t. Viešojo pirkimo dokumentai buvo rengiami 2011–2012 metų laikotarpiu, todėl formuluodama reikalavimą (sąlygą) dėl MBA įrenginių projektinio našumo, atsakovė vadovavosi Galimybių ir alternatyvų studijoje nurodytu 2013 m. (t. y. artimiausiais ateinančiais metais) prognozuotu komunalinių atliekų srautu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu UAB „COWI Baltic“, „COWI“ A/S ir UAB „Jostra“ parengė 2005 m. gegužės mėn. Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005–2015 metų planą, kurio 5.2 dalyje „Atliekų kiekio ir srautų prognozės“ pateiktos lentelės Nr. 23 „Mažo augimo scenarijus“, prognozuota, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 42 565 t komunalinių atliekų. Lentelės Nr. 24 „Vidutinio augimo scenarijus“, plano rengėjai prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 49 868 t komunalinių atliekų. Lentelės Nr. 25 „Didelio augimo scenarijus“, plano rengėjai prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 58 557 t komunalinių atliekų. Telšių regiono plėtros taryba 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 51/10S-1 patvirtinto Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, kurio 3.4.1 dalyje „Susidarantys bei pašalinti komunalinių atliekų kiekiai“ pateiktoje 21 lentelėje „Komunalinių atliekų susidarymas Telšių regione tonomis / metus“ nurodyta, kad 2013 m. Telšių regione iš viso susidarė 52 107 t komunalinių atliekų, o 22 lentelėje „Komunalinių atliekų šalinimas Telšių regione tonomis / metus“, pažymėta, jog 2013 m. Telšių regione buvo pašalinta iš viso 43 343 t komunalinių atliekų.
26. Paslaugų teikimo sutarties preambulės (A) dalyje nurodyta, jog užsakovas siekia įgyvendinti, be kita ko, Telšių apskrities atliekų tvarkymo plane (2005–2015 m.) ir Lietuvos Respublikos valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (2007 m. atsižvelgiant į atliktus pakeitimus) numatytus strateginius tikslus. Paslaugų sutarties preambulės (B) dalyje UAB „VEISTAS“ patvirtino, kad yra susipažinusi su preambulės (A) dalyje nurodytais dokumentais bei reikalavimais ir sutinka teikti Sutartyje nurodytas paslaugas tokia apimtimi, kad minėti tikslai ir reikalavimai būtų visiškai ir tinkamai įgyvendinti.
27. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.) 3 straipsnyje reglamentuojamas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas. Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio atliekų tvarkymo plano (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.) 2 punkte numatyta, kad vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų yra atliekų mažinimas. Valstybinio atliekų tvarkymo plano 67 punkte nurodyta, kad atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose. Valstybinio atliekų tvarkymo plano 85 punkte aprašyti numatomi atliekų tvarkymo 2007–2013 metų tikslai, tarp jų tikslas skatinti atliekų prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą (85.1 papunktis). Valstybinio atliekų tvarkymo plano 86 punkte aprašyti numatomi atliekų tvarkymo 2007–2013 metų uždaviniai, taip pat skatinti atliekų prevenciją (86.1.2 papunktis).
29. Taigi Viešojo pirkimo ir Paslaugų sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos politika orientuojama į mišrių komunalinių atliekų kiekio mažinimą, skatinant atliekų rūšiavimą, įvedant „depozito“ sistemą ir pan., taip pat buvo žinomi (Konkurso sąlygose pateikti) duomenys apie ankstesniais metais (2010 m.) surinktus mažesnius atliekų kiekius už planuojamus (apytikslius) surinkti 2013 m. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „VEISTAS“ kaip atliekų perdirbimo operatorė (savo srities profesionalė) galėjo įvertinti (apskaičiuoti), ar viešojo pirkimo būdu teikiamos atliekų apdorojimo paslaugos nebus jai nuostolingos ateityje.
30. Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktyje šalys sulygo, kad bet kuriai iš šalių nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo susidariusius tiesioginius nuostolius, išskyrus sutartyje numatytas išimtis, kuomet privalo būti atlyginami visi nuostoliai.
31. CK 6.211 straipsnyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos.
32. CK 6.252 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Pagal CK 6.252 straipsnio 2 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė, jog Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktis yra nesąžiningas ir dėl to negalioja. Susitarimas tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo šalių sudarytas laisva valia ir leistinas (nedraudžiamas) sutarčių teisėje. Viešojo pirkimo metu ir Paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu (Sutartis sudaryta 2013 m. liepos 12 d., o nuostolių atlyginimo prašoma nuo 2017 m.) ieškovė nekėlė klausimo dėl Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunkčio atitikimo sąžiningumo kriterijui. Dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti Paslaugų teikimo sutarties 16.1 papunktį nesąžiningu. Taip pat pasisakydamas dėl CK 6.252 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams teismas pagristai pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) sukėlė jai nuostolius, kad tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad 2017–2019 metais į MBA įrenginius ieškovei apdorojimui pristatyti mažesni ir kasmet mažėjantys mišrių komunalinių atliekų kiekiai: 2017 m. 33 525 60 t, 2018 m. 32 354,08 t ir 2019 m. 31 613,22 t. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad prievolė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kasmet surinkti ir pristatyti į MBA įrenginius 49 570 t komunalinių atliekų, laikytina neįmanoma objektyviai įvykdyti (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), nes Telšių regione 2017–2019 metais nesusidarė ir nebuvo surinkta po 49 570 t mišrių komunalinių atliekų. Atsakovė negali (neturi teisės) pati arba reikalauti trečiųjų asmenų sudaryti didesnį kiekį komunalinių atliekų, jog jas surinkti bei pateikti į MBA įrenginius ieškovei apdorojimui. Niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).
34. Taigi byloje įrodyta, kad ieškovė viešojo pirkimo dokumentuose nurodė ne konkretų – 49 570 t / m, o tikėtiną į MBA įrenginius apdorojimui kasmet pateiktiną komunalinių atliekų maksimalų kiekį. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu ieškovei negalėjo susiformuoti lūkestis, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kasmet surinks ir pristatys į MBA įrenginius fiksuotą, neviršijantį maksimalaus įrenginių našumo, kiekį mišrių komunalinių atliekų. Atsakovė kasmet pristatė ieškovei faktiškai surinktą Telšių regione atliekų kiekį.
35. Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė (neįrodė), kad ikisutartiniuose arba sutartiniuose santykiuose atsakovė atliko veiksmus, kuriuose yra tyčios ar didelio neatsargumo. Tai lemia nepalankaus UAB „VEISTAS“ teismo procesinio sprendimo priėmimą (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Dėl nuostolių pagrįstumo ir dydžio teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 22 d. gavo atsakovės prašymą dėl 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra daugiau nei dvigubai mažesnės už rekomenduojamą priteisti (pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį maksimali atlygintina advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 ×1,3 koef.)). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas, priteisia atsakovei iš ieškovės 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEISTAS“ (juridinio asmens kodas 302803666) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Antanas Rudzinskas
Agnė Tikniūtė