Civilinė byla Nr. e2A-770-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02141-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.3.1 ; 2.6.20.1; 3.2.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir                 Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą ir atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Eturas“ bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Skrydžiai Lt“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-923-262/2019 pagal ieškovo Gemica AS ieškinį atsakovams P. J., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Skrydžiai Lt“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Gemica AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų   P. J., BUAB ,,Eturas“ (buvę šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kiti atsakovės pavadinimai – UAB ,,Gyvačių lizdas“, Otelstone, UAB, UAB ,,Oviosoft“) ir UAB ,,Skrydžiai Lt“ 139 326 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovo vadovas G. C. su atsakovu P. J. susitiko 2014 m. Vilniuje,  ieškovui siekiant pasinaudoti atsakovo pagalba parengiant informacinę viešbučių ir skrydžių rezervacijos sistemą. Atitinkamai, ieškovo vadovas taip pat suteikė pagalbą atsakovui, šiam vystant skrydziai.lt projektą bei plečiant skrydžių rezervavimo paslaugas į Skandinavijos šalių rinką. Pasak ieškovo, pasinaudojęs savo turimomis žiniomis bei pažintimis jis užmezgė ryšius su atsakingais asmenimis, valdančiais pagrindines meta duomenų svetaines etraveli.com, flygresor.se, momondo.com, rūpinosi svetainių turinio vertimais į skandinavų kalbas, klientų aptarnavimu. Bendromis šalių pastangomis buvo sukurti ir užregistruoti domenai 2fly.se, 2fly.dk, 2fly.no, pastarajam domenui užregistruoti Norvegijoje ieškovas suteikė ir fizinį savo buveinės adresą.     

3.       Ieškovo teigimu, jis savo santykių su atsakovu P. J. atskira sutartimi neformalizavo, tačiau esmines sąlygas šalys aptarė susirašinėdamos „Skype“ programėlės pagalba, t. y. 2016 m. spalio 4 d. susirašinėjimo metu susitarė, kad atsakovas P. J. ieškovui mokės 25 proc. komisinį atlyginimą, uždirbtą nuo visų Skandinavijos šalių rinkoje parduotų skrydžių, o 2016 m. lapkričio 16 d. susitarė, kad ši jų partnerystė tęsis septynerius metus, t. y. iki 2023 m. lapkričio 16 d. Prasidėjus rezervacijoms, ieškovas pradėjo gauti ir sutartą komisinį mokestį, kurį jis apskaičiuodavo pagal atsakovo P. J. pateiktą informaciją apie Skandinavijos šalių rinkoje parduotų rezervacijų skaičių. Sąskaitas apmokėjimui ieškovas išrašydavo atsakovo P. J. kontroliuojamoms atsakovėms UAB ,,Eturas“ arba UAB ,,Skrydžiai Lt“, kurios šias sąskaitas ir apmokėdavo. Tačiau nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovas P. J. nustojo teikti informaciją apie parduotus skrydžius, todėl ieškovas išrašė sąskaitas 139 326 Eur sumai pagal jam žinomus paskutinius duomenis, bet atsakovai jas apmokėti atsisakė. Todėl prašo minėtą sumą priteisti solidariai iš visų trijų atsakovų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad skolos dydis galės būti patikslintas iš atsakovų išreikalavus duomenis apie skrydžių rezervacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo Gemica AS ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovų P. J., BUAB „Eturas“ ir UAB „Skrydžiai Lt“ solidariai 139 326 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisė po 673,33 Eur žyminio mokesčio ir po 3 043,92 Eur atstovavimo išlaidų.    

5.       Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateikto ieškovo ir atsakovo   P. J. susirašinėjimo pokalbių programėle „Skype“ turinį, taip pat kitus įrodymus, sprendė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai labiausiai atitinka komercinio atstovavimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antros knygos III dalies XII skyrius). CK 2.152 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita.  

6.       Teismas pažymėjo, kad nors tipinė rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau dėl komercinio atstovavimo įstatymas leidžia susitarti net ir žodžiu. Antra vertus, nagrinėjamu atveju dėl sutartinių santykių sukūrimo ieškovas su atsakovu P. J. bendravo raštu, šalys savo elektroniniame susirašinėjime aptarė kelis esminius dalykus, kurie yra būdingi sutartimis –  šalių prievoles, t. y. kokius darbus (paslaugas) kiekviena šalis įsipareigoja atlikti, ir atsiskaitymą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad šalis siejo komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, todėl kaip nepagrįstus atmetė atsakovo P. J. atsikirtimus, kad šalis galimai siejo bendros jungtinės veiklos teisiniai santykiai.    

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Jų įvykdymą pripažino ir patys atsakovai, nurodę, kad ieškovas teikė jiems vertimo ir klientų aptarnavimo paslaugas, o už šių paslaugų teikimą ieškovui buvo sumokėta. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai kvalifikuoja tokius mokėjimus tik kaip atlyginimą už vertimus ir klientų aptarnavimą – pinigai sumokėti ir už kitus ieškovo atliktus veiksmus, kuriais yra teikiamos paslaugos, atstovaujama atsakovų interesams bei atliekami kiti veiksmai, susiję su atsakovų ūkinės–komercinės veiklos aptarnavimu Skandinavijos šalyse (ryšių užmezgimas su atsakingais asmenimis, valdančiais pagrindines meta duomenų svetaines Skandinavijoje,  buveinės adreso domenui „2fly.no“ suteikimas ir pan.). Teismas pažymėjo, kad savo susirašinėjime šalys aiškiai keliose vietose yra nurodžiusios, kad atsakovas P. J. mokės ieškovui 25 proc. komisinio atlyginimo, uždirbto nuo visų Skandinavijos šalių rinkoje parduotų skrydžių, šių duomenų pagrindu padarydamas išvadą, kad atsakovų sumokėtos sumos negalėjo būti vienkartiniu mokesčiu už ieškovo suteiktas paslaugas.

8.       Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad ieškovas neužmezgė ryšių su atsakingais asmenimis, valdančiais pagrindines meta duomenų svetaines Skandinavijoje, teismas rėmėsi  ieškovo pateiktais įrodymais, kuriuose Skandinavijos šalių meta duomenų svetainių valdytojai nurodė, jog būtent ieškovo vadovas G. C. pirmą kartą susisiekė su „Momondo“ ir „Flightmate AB“ (Flygresor.se / Flyreiser.no / Flyrejser.dk) kaip įmonės UAB „Oviosoft“ (buvęs atsakovės BUAB ,,Eturas“ pavadinimas) ir UAB „Skrydžiai Lt“ atstovas, kad tinklalapiai 2fly.se / 2fly.no / 2fly.dk būtų įtraukti į jų meta paieškos sistemas. Meta duomenų platformos „Momondo“ atstovai rašte papildomai nurodė, kad ryšys, kurį užmezgė ieškovas, lėmė net 8 500 užsakymų.   

9.       Teismas sprendė, kad šalims aiškiai susitarus dėl atlyginimo ieškovui apskaičiavimo tvarkos, 25 proc. atlyginimas ieškovui turėjo būti apskaičiuojamas nuo kiekvieno atsakovų gauto komisinio atlyginimo už skrydžių rezervacijų pardavimus Skandinavijos rinkose per internetines svetaines 2fly.se, 2fly.dk ir 2fly.no. Šių svetainių lankytojui atlikus rezervaciją ir ją apmokėjus, atsakovo P. J. kontroliuojamos kitos atsakovės gaudavo užmokestį, kurio dalį jos turėjo sumokėti meta duomenų teikėjams, o likusi suma laikytina komisiniu atlyginimu, kuriuo pagal susitarimą turėjo būti dalijamasi su ieškovu, sumokant pastarajam 25 proc. šio komisinio atlyginimo. Tokie santykiai tarp šalių iš pradžių ir buvo susiklostę, atsakovui P. J. per „Skype“ programėlę nurodant atsakovų uždirbtas sumas ir kokia jų dalis turi būti sumokama  ieškovui.   

10.       Teismas, atsižvelgdamas ir į šalių teisinių santykių kvalifikavimą kaip komercinį atstovavimą, padarė išvadą, kad būtent atsakovams tokioje situacijoje teko pareiga nurodyti tikslius buhalterinius duomenis, pagal kuriuos ieškovui turėjo būti mokamas atlyginimas. Nors ieškovui 2018 m. spalio 31 d. buvo išduotas teismo liudijimas gauti atitinkamą informaciją apie internetinių svetainių 2fly.se, 2fly.dk ir 2fly.no visų lankytojų atliktų skrydžių rezervacijų apmokėjimus už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., prisijungimo prie internetinių svetainių 2fly.se, 2fly.dk ir 2fly.no rezervacijos sistemų administratoriaus teisėmis duomenis, atsakovės Otelstone, UAB (buvęs atsakovės BUAB ,,Eturas“ pavadinimas) sąskaitų, išrašytų UAB „Skrydžiai Lt“, kopijas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., be to, dar kartą tokių duomenų pareikalauta iš atsakovų ir bylą nagrinėjusios teisėjos 2018 m. gruodžio 10 d. rezoliucija, tačiau atsakovai šių duomenų neteikė, už ką jiems Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo paskirtos baudos. Tokiu atveju teismas vadovavosi contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija ir pripažino, kad atsakovai ieškovui yra skolingi būtent ieškinyje nurodytą 139 326 Eur sumą, ją priteisdamas solidariai iš visų trijų atsakovų kaip jų bendrą skolą,  nes atsakovas P. J. veikė per abi bendroves.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas P. J. apeliaciniame skunde, su kuriuo sutikdamos atsakovės BUAB ,,Eturas“ ir UAB ,,Skrydžiai Lt“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie jo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas klaidingai nustatė šalių susitarimo turinį, t. y. kad šalys susitarė, jog atsakovai mokės ieškovui 25 proc. dydžio komisinius nuo visų pajamų, gautų už skrydžių bilietų pardavimus. Iš ieškovo į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad 25 proc. turėjo būti mokami iš pinigų sumos, kuri lieka padengus visas su skrydžio užsakymu susijusias sąnaudas (sumokėjus meta duomenų teikėjams, padengus meta apkrovų technologines sąnaudas, proxsy išlaidas, palaikymo išlaidas ir pan.).

13.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalis faktiškai siejo komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Teismas nenustatinėjo ir negalėjo nustatyti visų būtinų elementų šiam teisiniam santykiui. Ieškovas nepateikė nei vienos sutarties, kurią būtų sudaręs UAB „Skrydžiai Lt“ ir / ar UAB „Eturas“ vardu ir interesais, vien abstrakčiai nurodęs kokias paslaugas jis neva teikė. Nepateikta ir jokių įrodymų, susijusių su ieškovo savarankiškumu ar patvirtinančių, kad jo pagrindinė veikla yra komercinis atstovavimas ir tai yra jo nuolat vykdoma veikla. Be to, šalys nebuvo susitariusios, kad atsakovai turi mokėti atlygį už sutarčių sudarymą ir / ar klientui pritraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-7-5-684/2016).   

13.3.                      Šalis faktiškai siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šalių nesiejo nei darbo, nei pavaldumo (subordinacijos) santykiai, susitarimo dalyku buvo nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (ryšių su skrydžių meta duomenų palyginimo svetainių valdytojais užmezgimas, svetainių turinio vertimas į skandinavų kalbas, savo buveinės adreso suteikimas domeno fly.no užregistravimui). Šalių susitarimas buvo konsensualinis, dvišalis, atlygintinis. Atsakovui buvo reikalingas ne tarpininkavimas sudarant sutartis, tačiau sudarytų sutarčių vykdymo techninė priežiūra.

13.4.                      Atsakovai visiškai atsiskaitė su ieškovu už jo suteiktas paslaugas. Už ieškovo teiktas vertimo ir klientų aptarnavimo paslaugas atsakovai iš viso yra sumokėję daugiau nei 18 000 Eur. Daugiau jokių kitų paslaugų, susijusių su domenų žinomumo didinimu, pardavimų skatinimu, užsakymų administravimu ar kt., ieškovas atsakovams niekada neatliko. Todėl nėra suprantama, kaip paties ieškovo nurodyti trys atskiri vienkartiniai veiksmai, atlikti praeityje, galėjo sudaryti prielaidas ieškovui po daugiau nei pusmečio išrašyti dar 10 sąskaitų už 135 326 Eur sumą ir reikalauti jas apmokėti. Jokie tolimesni bendradarbiavimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovų po 2017 metų vasario mėn. nevyko, priešingą vertinimą galinčių pagrįsti įrodymų ieškovas nepateikė. Nepateikė ir įrodymų, kokias konkrečiai paslaugas ar kokią naudą domenų vystymui jis suteikė bei kokiu būdu apskaičiavo prašomą priteisti sumą.

13.5.                      Į bylą yra pateikti įrodymai, kad bendradarbiavimas su Momondo nutrūko 2017 m. birželio mėn. pradžioje, o ieškovas patvirtino, kad jam tokia informacija taip pat yra žinoma, visgi jo išrašyta sąskaita už Momondo užsakymus apima ir laikotarpį, kai UAB „Skrydžiai Lt“ nebevykdė bendradarbiavimo su Momondo. Tokios aplinkybės bei nesutapimai sprendime nebuvo analizuojami. Be to, tik dalis į bylą pateiktų sąskaitų buvo įteiktos atsakovams.

13.6.                      Teismas, klaidingai kvalifikavęs šalis siejančius santykius, neteisingai nustatė ir paskirstė įrodinėjimo pareigas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį. Teismas laikėsi pozicijos, kad būtent atsakovai turėjo įrodyti, kokias paslaugas ieškovai gavo iš atsakovo, nes to nesugebėjo padaryti pats ieškovas, nors CK 6.722 straipsnyje numatyta, kad būtent paslaugų teikėjas turi pateikti ataskaitą už suteiktas paslaugas, t. y. jam tenka pareiga pagrįsti, kokias ir kada paslaugas suteikė.

13.7.                      Atsakovas P. J. nėra UAB „Skrydžiai Lt“ akcininkas ir niekada nebuvo, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė CK 2.50 straipsnio pagrindu ir jis negali atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. UAB „Skrydžiai Lt“ dalyvis ir akcininkas yra UAB „Aviahero“, todėl ji turėjo būti įtraukta dalyvauti byloje kaip atsakovė.

13.8.                      Teismo išduotas liudijimas ir teisėjos rezoliucija, kuriais nuspręsta išreikalauti solidariai iš P. J., BUAB „Eturas“ ir UAB „Skrydžiai Lt“ prisijungimo prie internetinių svetainių 2fly.se, 2fly.dk ir 2fly.no rezervacijos sistemų administratoriaus teisėmis duomenis, yra akivaizdžiai neteisėti, pažeidžiantys UAB „Skrydžiai Lt“ ir trečiųjų asmenų interesus, nes būtų neužtikrinta šiems subjektams pateiktų asmens duomenų apsauga. Ieškovas, įgijęs prisijungimo duomenis administratoriaus teisėmis, būtų galėjęs daryti esminius pakeitimus, nevaržomai modifikuojant internetinių svetainių rezervacijos sistemų nustatymus, keičiant duomenų subjektų paskyrų duomenis, prisijungimo duomenis, o atsakovai nebūtų turėję techninių galimybių užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams. Ieškovas būtų sužinojęs atsakovų komercines paslaptis.

13.9.                      Liudijimas ir rezoliucija, suteikiantys ieškovui teisę gauti BUAB „Eturas“ sąskaitų, išrašytų UAB „Skrydžiai Lt“, bei jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., buvo akivaizdžiai neteisėti ir nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. BUAB „Eturas“ nėra išrašęs jokių sąskaitų UAB „Skrydžiai Lt“, susijusių su veikla internetinių svetainių 2fly.se, 2fly.dk ir 2fly.no rezervacijos sistemose.  Liudijimu taip pat neteisėtai buvo nuspręsta išreikalauti išrašus iš atsakovo P. J. asmeninių banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., esančių „Swedbank“, AB ir UAB „Paysera Lt“, nors byloje net nėra ginčo dėl mokėjimų į atsakovo P. J. asmenines banko sąskaitas.   

13.10.                      Klaidingai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nenustačius teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, priimtas nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

2.                      Ieškovas Gemica AS atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:    

14.1.                      Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo teisingai. Byloje buvo įrodytos visos aplinkybės, patvirtinančios, kad tarp šalių susiklostė būtent komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Pagrindinė ieškovo pareiga buvo tarpininkauti atsakovams sudarant sutartis. Tarpininkavimas nebūtinai yra saistomas su agento veikla, sudarant sutartis atstovaujamojo vardu, tarpininkavimas sudarant sutartis ir sutarčių sudarymas atstovaujamojo vardu yra alternatyvios agento funkcijos. Todėl visiškai nepagrįsti tokie apeliacinio skundo argumentai, kad, nepateikus sutarčių, kurias ieškovas būtų sudaręs atsakovų vardu, šalių nesiejo komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. 

14.2.                      Tarpininkavimas pasireiškė ieškovui savarankiškai padedant atsakovams užmegzti ryšius su skrydžių meta duomenų palyginimo svetainių valdytojais, kad šie galėtų sudaryti sutartis, organizuojant svetainių turinio vertimą į skandinavų kalbas, suteikiant fizinį savo buveinės adresą. Tarp šalių susiklostę santykiai tęsėsi nuolat, šalių susitarimo turinį patvirtina tiek kompiuterinėje programėlėje „Skype“, tiek ir elektroniniuose laiškuose esantis susirašinėjimas, taip pat reali susitarimo įgyvendinimo praktika.

14.3.                      Šalis siejo santykiai, kuriems būdingas didesnis rūpestingumas, bendradarbiavimas, nei atlygintinių paslaugų ar kitiems teisiniams santykiams. Taigi ir dėl šios priežasties teismas pagrįstai kvalifikavo ieškovą ir atsakovus siejusius santykius kaip komercinio atstovavimo. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina buvusį didelį šalių pasitikėjimą vienas kitu ir kooperavimąsi, siekiant bendro tikslo, pats atsakovas P. J. apskaičiuodavo 25 proc. nuo komisinio atlyginimo ir nurodydavo ieškovui galutinę sumą, kokia bus jam mokama, o ieškovas, pasitikėdamas juo, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras P. J. nurodytai bendrovei. Taigi, šalis siejo vieningas tikslas – sudaryti kuo daugiau sandorių bei uždirbti kuo daugiau pajamų, nuo kurių priklausydavo tiek atsakovų pelnas, tiek ir ieškovo gaunamas mokestis.    

14.4.                      Visos sąskaitos, išrašytos atsakovams, buvo išsiųstos 2017 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tik jų dalis buvo išsiųsta atsakovams.

14.5.                      Priešingai nei nurodo atsakovai, sandoriai, sudaryti ieškovui tarpininkaujant, buvo itin pelningi ir generavo atsakovams dideles pajamas. Tikėtina, kad dėl šios priežasties bei siekdami išvengti mokėti 25 proc. nuo gautų pajamų atsakovai ir nutraukė bendravimą su ieškovu. Atsakovai piktybiškai neteikė į bylą duomenų apie tai, kokios iš tiesų pajamos buvo sugeneruotos.   

14.6.                      Pagrįsta yra teismo padaryta išvada, kad atsakovai turi atsakyti solidariai. Atsakovo P. J. ir kitų atsakovų atsakomybės solidarumas grindžiamas tuo, kad P. J. buvo galutinis naudos gavėjas, veikiantis kitų atsakovių – UAB ,,Skrydžiai Lt“ ir BUAB ,,Eturas“ – vardu. Visi atsakovai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję ir yra atsakovo P. J. kontroliuojami.

14.7.                      Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningi, slėpė bylai reikšmingas aplinkybes, tyčia nepateikė įrodymų, kurie teismui padėtų teisingai ir per kuo trumpesnį terminą išnagrinėti bylą. Dėl atsakovų nesąžiningo elgesio ieškovas neturėjo objektyvios galimybės tiksliai apskaičiuoti savo komisinio atlyginimo bei atitinkamai patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimų arba svarstyti kitų klausimų, pavyzdžiui, dėl papildomų įrodymų pateikimo ar jų išreikalavimo, liudytojais kviestinų asmenų, dalies ieškinio atsisakymo ir pan.

14.8.                      Savo poziciją tiek dėl liudijimo, tiek dėl bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucijos atsakovai jau yra išdėstę teikdami atskiruosius skundus dėl šių neskundžiamų teismo veiksmų. Papildomai atsakovams buvo išaiškinta, kad manydami, jog rezoliucija išreikalautini duomenys ar liudijimu ieškovui suteikta teisė įrodymams gauti gali pažeisti asmens duomenų saugumą, atsakovai turi galimybę prašyti teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ar prašyti pripažinti tam tikrą bylos medžiagą nevieša. Tačiau to atsakovai nepadarė ir net nesiekė daryti. Pakartotinis tų pačių argumentų dėl liudijimo ar rezoliucijos neteisėtumo dėstymas tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo pareigos kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir kriterijų, būdingų komercinio atstovavimo teisiniams santykiams, nustatymo

3.                      Pagal CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ieškinio formai bei turiniui, ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Nors neturi tokios pareigos, ieškovas gali nurodyti ir teisinį savo reikalavimų pagrindą. Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

4.                      Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

5.                      Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką, šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio straipsnio 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui visuomet yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).      

6.                      Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas).

7.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas P. J. ir prie jo apeliacinio skundo prisidėjusios atsakovės BUAB ,,Eturas“ bei UAB ,,Skrydžiai Lt“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą ir faktinės situacijos neatitinkančią išvadą, kad ginčo šalis siejo būtent komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, tai, atitinkamai, lėmė ir neteisingą įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą, o galiausiai ir neteisingą paties ginčo išsprendimą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto ir prie jo apeliacinio skundo prisidėjusių kitų atsakovių pozicija visiškai sutinka.

8.                      Komercinio atstovavimo teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK Antrosios knygos III dalies „Atstovavimas“ XII skyriuje. CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentu komercinio atstovavimo teisiniame santykyje yra laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita.

9.                      Komercinio atstovavimo formalieji požymiai ir jų esmė yra aptarti nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Nurodyti kriterijai yra kumuliatyvūs – tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip komercinis atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 40, 41 punktai; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 46 punktas).    

10.                      Aiškindamas pirmąjį privalomą požymį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimos dvi prekybos agento veiklos alternatyvos – tarpininkavimas nesudarant sutarties (sutartis su atstovo rastu klientu sudaro pats atstovaujamasis) arba tarpininkavimas sudarant sutartį (sutartį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas). Terminas „tarpininkauti sudarant sutartis“ reiškia, kad gali būti tarpininkaujama dėl a) vienos sutarties sudarymo, su sąlyga, jog vėliau gali būti deramasi dėl jos pratęsimo (žr. ESTT 2006 m. kovo 16 d. sprendimą byloje Poseidon Chartering BV prieš Marianne Zeeschip VOF ir kt., C-3/04, ECLI:EU:C:2006:176); b) tarpininkauti dėl keleto sutarčių ar neapibrėžto skaičiaus sutarčių sudarymo.

11.                      Tam, kad būtų tenkinamas tarpininkavimo kriterijus, svarbu, kad agentas vaidintų aktyvų vaidmenį įtikinant kontrahentą sudaryti su atstovaujamuoju sandorius. Šio kriterijaus taikymui nereikalaujama, kad agentas turėtų įgaliojimus derėtis dėl kainos, esminių sutarties sąlygų ar jas keisti. Tam, kad būtų tenkinamas aptariamas reikalavimas, nėra visais atvejais būtinos realios derybos. Teisės mokslo doktrinoje ir užsienio valstybių teismų praktikoje nurodoma, kad agentas, kuris vykdo veiklą ir nėra pasyvus, gali būti laikomas „besiderančiu“ (žr. Peter Watts and F. M. B Reynolds. Bowstead and Reynolds on Agency.Nineteenth edition. Sweet and Maxwell, 2010, p. 692; Anglijos ir Velso Aukštojo Teismo sprendimus bylose PJ Pipe Valve Co. Ltd v. Audco India Ltd,Nr. [2005] EWHC 1904 (QB); Nigel Fryer Joinery Services Ltd v. lan Firth Hardware Ltd,Nr. [2008] EWHC 767 (Ch) ir Kenny v. Ireland Roc Ltd., Nr. [2005] IEHC 241) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 44-46 punktai).     

12.                      Antrasis požymis – atstovo savarankiškumas – vertintinas atsižvelgiant į tokius nepriklausomumo elementus: 1) struktūrinis nepriklausomumas; 2) veiklos nepriklausomumas; 3) finansinis nepriklausomumas. Prekybos agento nepriklausomumas reiškia, kad tarp atstovaujamojo ir prekybos agento negali būti darbo santykių (jeigu agentas yra fizinis asmuo), kad prekybos agentas (jeigu jis yra juridinis asmuo) negali būti sudedamoji organizacinė atstovaujamojo dalis. Prekybos agentu pagal įstatymą taip pat negali būti asmuo, turintis juridinio asmens organo teises ir pareigas, partneris, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 50-54 punktai).   

13.                      Trečiojo požymio – pagrindinės veiklos kriterijaus, tikslas yra atskirti tuos asmenis, kurie atitinka kitus prekybos agento apibrėžimo kriterijus ir užsiima komerciniu atstovavimu kaip pagrindiniu verslu, nuo tų asmenų, kurie užsiima kitokia veikla, bet atsitiktinai atlieka vieną ar kelias komerciniam atstovavimui būdingas funkcijas ar suteikia paslaugas, kurias įprastai teikia prekybos agentas (pavyzdžiui, klientų radimas, užsakymų gavimas, rinkos atstovaujamojo produkcijai sukūrimas ir plėtojimas, ir kt.). Šis kriterijus vertinamas ne tik gautų pajamų dalimi visoje ūkinėje veikloje, bet ir laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudomis, veiklai reikalingu erdvės naudojimu ir pan. Vien pajamų dalis visoje ūkinėje veikloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad prekybos agento komercinio atstovavimo veikla visoje ūkinėje veikloje yra ne pagrindinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

14.                      Vertinimas, ar atitinkamo asmens vykdoma komercinio atstovavimo veikla yra pagrindinė to subjekto veikla, atliekamas ne formaliai, bet yra analizuojama reikšmingų aplinkybių visuma, vertinami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai kriterijai. Vertinamos reikšmingos visos subjekto ūkinės veiklos aplinkybės. Sprendžiant dėl to, kokia atitinkamo asmens veikla yra pagrindinė, nepakanka įvertinti vien tai, kiek ūkinė komercinė veikla yra reikšminga jo – atstovo – konkrečiuose teisiniuose santykiuose su konkrečiu atstovaujamuoju, tačiau turi būti įvertina tai, kokią dalį komercinis atstovavimas užima visoje to ūkio subjekto veikloje. Prie veiksnių, kurių pagrindu galimas pagrindinės veiklos kriterijaus buvimo ar nebuvimo įrodinėjimas, priskirtini ir šie kriterijai: verslo subjekto kito verslo ar ūkinės komercinės veiklos sričių buvimas ar nebuvimas, kitos ūkinės komercinės veiklos esmė, prekybos agento veiklai vykdyti skiriamos investicijos ir patiriamos sąnaudos bei jų dalis kitų verslo sričių kontekste, agento veiklai vykdyti reikalingų teisinių, ekonominių, rinkodaros, vadybos ir (arba) kitokių reikšmingų žinių turėjimas, atitinkamoje srityje būtinų specialiųjų žinių turėjimas (pvz., sporto agentas), atitinkamos verslo srities specifikos išmanymas, verslo ryšių ar galimybės juos užmegzti egzistavimas, komercinės praktikos, verslo papročių atitinkamame regione ar verslo srityje išmanymas ir kt.

15.                      Taip pat reikšminga tai, kaip atitinkamas subjektas pateikia savo vykdomą prekybos agento veiklą kitų veiklos sričių kontekste. Šiuo atveju gali būti reikšmingi tokie kriterijai kaip Juridinių asmenų registre deklaruojami duomenys apie įmonės veiklos sritis, reklama, viešai skelbiama informacija, informacijos apie savo vykdomą komercinio atstovavimo veiklą sklaida ir kt. Kartu įvertinama, kokia yra komponentų visumos dalis visoje verslo subjekto veikloje su visais asmenimis. Jeigu tai yra pagrindinė ar viena iš pagrindinių veiklų, tai toks asmuo gali būti vertinamas kaip prekybos agentas, vykdantis komercinio atstovavimo veiklą. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuabsoliutinant nė vienos iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016, 48-52 punktai).    

16.                      Dėl ketvirtojo ir penktojo požymių aiškinimo ir vertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs tai, kad komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek atstovaujamasis, tiek ir prekybos agentas yra verslininkai, šiai veiklai būdingas tęstinumas ir nuolatinis pobūdis, nors gali būti ir apibrėžtam terminui (CK 2.155 straipsnio 1 dalis). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu, ir už šią veiklą prekybos agentui yra mokamas atlyginimas (CK 2.158 straipsnio 1 dalis). Atstovas turi nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam, sudarant sutartis ar jas sudaryti jo vardu ir sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).    

17.                      Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir nepasisakė dėl pirmiau aptartų sąlygų visumos bei kiekvienos iš šių sąlygų buvimo / nebuvimo, padaręs teisiškai ydingą išvadą, kad vien ieškovo ir apelianto elektroninio susirašinėjimo dėl teiktinų paslaugų bei atlygio už jas (procentine išraiška) faktas savaime pakankamas kvalifikuoti visų šalių (ir nedalyvavusių šiame susirašinėjime juridinių asmenų) santykius kaip komercinį atstovavimą. Tokia teismo sprendime esanti išvada ne tik nemotyvuota, bet ir prieštaringa, padaryta neįvertinus aplinkybės, kad susitarimas dėl atlygintinių paslaugų teikimo nėra išimtinai tik komercinio atstovavimo teisinių santykių požymis, priešingai, iš esmės šis požymis gali būti ir kitų susiklosčiusių teisinių santykių patvirtinimas, be kita ko, ir apelianto skunde nurodomų atlygintinių paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis).  

18.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nenurodė savo santykių su apeliantu P. J. ir / ar kitomis dviem atsakovėmis pobūdžio (jų kvalifikavimo), ieškinyje pasisakydamas apie konkrečių apelianto paslaugų jam pačiam suteikimą (apelianto pagalbą parengiant ieškovui reikalingą informacinę viešbučių ir skrydžių rezervacijos sistemą) ir apie jo pagalbą apeliantui, užmezgant ryšius su konkrečiais asmenimis, valdančiais pagrindines meta duomenų svetaines etraveli.com, flygresor.se, momondo.com, rūpinimusi svetainių turinio vertimais į skandinavų kalbas, atsakovų klientų aptarnavimu, pagalba užregistruojant domenus 2fly.se, 2fly.dk, 2fly.no, vienam iš jų suteikiant savo adresą. Tokius santykius ieškovas apibendrintai įvardijo kaip šalių bendradarbiavimą, o savo reikalavimą priteisti iš atsakovų jo suskaičiuotą pinigų sumą grindė civilinių sutartinių santykių buvimu ir atsakovų sutartinių prievolių pažeidimu ar net žalos ieškovui padarymu, t. y. CK 638, 6.158, 6.189, 6.200, 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatomis (žr. ieškinio 15–24 punktus).      

19.                      Aplinkybę, kad ieškovą ir atsakovus siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos teismas kvalifikavo kaip kilusius iš komercinio atstovavimo, ieškovas įrodinėjo 2016 m. kovo 21 d.–2016 m. gruodžio 19 d. jo ir apelianto P. J. elektroninių susirašinėjimo ištraukomis, 2016 m. gruodžio 28 d.–2017 m. sausio 23 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais 2016 m. gruodžio 28 d.–2017 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimais. Nors ieškovas nepateikė į bylą atsakovių vardu ir jų naudai sudarytų sutarčių su klientais (šiuo atveju su meta duomenų tiekėjais), pagal ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus galimos dvi prekybos agento veiklos alternatyvos – tarpininkavimas nesudarant sutarties (sutartis su atstovo rastu klientu sudaro pats atstovaujamasis) arba tarpininkavimas sudarant sutartį (sutartį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas) (žr. šio sprendimo 22 punktą).   

20.                      Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB ,,Skrydžiai Lt“ ir ,,Momondo A/S“ 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašė prekybos sutartį, kuria ,,Momondo A/S“, t. y. bendrovė eksploatuojanti skrydžių, viešbučių ir automobilių nuomos paieškos ir palyginimo realiu laiku sistemą, per kurią klientai gali ieškoti skrydžių, viešbučių ir automobilių, įsipareigojo skatinti UAB ,,Skrydžiai Lt“ atsargas per ,,Momondo“ svetainės tinkalapį (Sutarties preambule, 1.1 punktas). Iš šalių į bylą pateikto susirašinėjimo, vykusio 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. lapkričio 16 d., turinio spręstina, kad ieškovo vadovas ir apeliantas P. J. aptarinėjo sutarties su ,,Momomdo A/S“ sudarymo galimybes. Be to, ieškovas su dubliku pateikė 2017 m. gruodžio 23 d. ,,Momondo A/S“ raštą, kuriame nurodyta, kad būtent ieškovo vadovas pirmą kartą susisiekė su jais kaip įmonės ,,Oviosoft“ / ,,Skrydžiai“ atstovas tam, kad tinklapiai 2fly.se / 2fly.no / 2fly.dk būtų įtraukti į ,,Momondo“ meta duomenų paieškos sistemą. Taip pat pateikė analogišką 2018 m. sausio 4 d. ,,Flighmate AB“ raštą, kuriame nurodyta, kad būtent ieškovas kreipėsi į juos atsakovių vardu dėl tinklapių įtraukimo į meta sistemą.

21.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas, pasinaudodamas turimomis žiniomis ir pažintimis, padėjo atsakovėms UAB ,,Skrydžiai Lt“ ir BUAB ,,Eturas“ užmegzti ryšius su meta duomenų valdytojomis, su kuriomis buvo pasirašytos atitinkamos sutarys. Pats apeliantas taip pat neginčija fakto, kad siekė plėsti verslą, patekti į Skandinavijos šalių rinką, kaip neginčija to, kad šis tikslas buvo pasiektas. Ir nors iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės visiškai patikimai nustatyti, kokio pobūdžio ir apimties pagalba šiuo konkrečiu atveju suteikta, t. y. ar tik perduoti atsakovų kontaktiniai duomenys, ar ieškovas derėjosi ir dėl sutarties sąlygų, tačiau darytina labiau tikėtina išvada, kad, formaliai vertinant, egzistuoja vienas iš kriterijų visumos  – tarpininkavimas.  

22.                      Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovą ir apeliantą / atsakoves siejo darbo, jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kad ieškovas būtų buvęs sudedamoji jų dalis, kad jis nebūtų galėjęs priimti savarankiškų sprendimų dėl savo veiklos pobūdžio. Todėl galima pripažinti,  kad ieškovas atitiko nepriklausomumo kriterijų.

23.                      Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šalis sieję teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip komercinio atstovavimo, o ieškovo veikla – kaip prekybos agento veikla (CK 2.152 straipsnis), kadangi nėra įrodytas trečiasis – pagrindinės veiklos – požymis. Kaip minėta, šio požymio tikslas yra atskirti tuos asmenis, kurie atitinka kitus prekybos agento apibrėžimo kriterijus ir užsiima komerciniu atstovavimu kaip pagrindiniu verslu, nuo tų asmenų, kurie užsiima kitokia veikla, bet atsitiktinai atlieka vieną ar kelias komerciniam atstovavimui būdingas funkcijas ar suteikia paslaugas, kurias įprastai teikia prekybos agentas. Nagrinėjamu atveju ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai ieškovas atliko kelias komerciniam atstovavimui būdingas funkcijas, t. y. padėjo atsakovėms UAB ,,Skrydžiai Lt“ ir BUAB ,,Eturas“ užmegzti naujus ryšius su meta duomenų tiekėjais, tačiau tokios funkcijos negali būti pripažintos ieškovo pagrindine ir jo vykdomam verslui būdinga veikla, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokią galimybę eliminuoja net ir toks faktas, kad šalių bendradarbiavimas susiklostė dėl abipusių paslaugų suteikimo, o ir pats ieškovas ieškinyje yra pripažinęs kitokios savo veiklos vykdymą, dėl kurios jis pirmas kreipėsi pagalbos į apeliantą (žr. ieškinio 2–3 punktus).        

24.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškovo ūkinės komercinės veiklos rūšies ir pobūdžio, neištyrė, kokią dalį bendrijoje veikloje užima veikla, susijusi su tarpininkavimu, kokią dalį pajamų ji sudaro, kiek resursų tam yra skiriama ir pan. Tokių įrodymų į bylą neteikė pats ieškovas, nors jam ir tektų tokios faktinės aplinkybės įrodinėjimo pareiga, be to, būtent jis disponuoja nagrinėjamam klausimui aktualiais įrodymais, susijusiais su jo vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis ir jų panaudojimu vienai ar kitai veiklai (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančio Bronnoysundo Registrų centro registracijos sertifikato matyti tik tai, kad ieškovas įsteigtas 2007 m. birželio 6 d., įregistruotas 2007 m. birželio 28 d., registracijos šalis – Norvegija, bet kitų aktualių nagrinėjamam ginčui išspręsti ir šalių santykiams tinkamai kvalifikuoti duomenų apie ieškovo veiklą šiame išraše nėra. Iš viešai prieinamų duomenų apie ieškovą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad jis deklaruoja vykdantis veiklą turizmo srityje, teikiantis kelionių organizavimo ir rezervavimo paslaugas, pardavimo pajamos siekia 271 mln. JAV dolerių (https://www.dnb.com/business-directory/company-profiles.gemica_as.75f060d329a77f1d406ae1a80d8b620a.html).

25.                      Viešai prieinamų duomenų, kad ieškovas deklaruotų būtent tarpininkavimo paslaugų teikimą ir veiktų kaip prekybos agentas, nerasta, ieškovas, kaip minėta, tokios informacijos į bylą taip pat nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo ir apelianto P. J. susirašinėjimo,  ieškovo vadovas 2016 m. vasario 29 d. apeliantui P. J. nurodė, kad <...turime tarpusavyje sudaryti sutartį, kad nepakliūtume į bėdą ir galėtume išlikti draugais...>, o 2016 m. kovo 20 d. susirašinėjimo metu jis dar kartą išreiškė norą sudaryti susitarimą <...,Pauliau, mums reikia sudaryti sutartį tarpusavyje... Ar turi minčių, kaip tai padaryti...>“ (žr. atsiliepimo į ieškinį priedus Nr. 7). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas (juridinis asmuo ir verslininkas) ieškinyje pats pripažįsta neformalizavęs santykių su apeliantu ir rašytine sutartimi nė su vienu atsakovu jų neįforminęs.

26.                      Vadinasi, ieškovo atstovui nebuvo žinoma, kaip galėtų būti įforminami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, o tokia aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovo teiktos tarpininkavimo paslaugos nėra būdingos ieškovo vykdomoje veikloje. Dėl to nėra pagrindo  pripažinti trečiąjį – pagrindinės ieškovo veiklos – požymį įrodytu ir, atitinkamai, komercinių teisinių santykių tarp šalių susiklostymą.

27.                      Tokiu atveju likusių dviejų požymių – veiklos nuolatinio pobūdžio ir atlygintinumo –  nustatymas tampa neaktualus, nes pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo paneigti pakanka bent vieno nenustatyto komercinio tarpininkavimo požymio. Tai, kad ieškovas, išrašydamas atsakovėms sąskaitas, kaip mokėjimo pagrindą nurodydavo komisinį mokestį ar kad užmokestis už paslaugas taip vadinamas ir šalių susirašinėjime, kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo  

28.                      Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio neteisinga, nes šie santykiai neatitiko visų kumuliatyvių požymių, būdingų komerciniam atstovavimui, toliau vertintina, kokius teisinius santykius šalių bendradarbiavimas labiausiai atitiko.

29.                      Jau buvo minėta, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, spendžia, kad šalių santykiai savo esme atitiko atlygintinių paslaugų teikimo sutarties požymius.

30.                      CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

31.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas).    

32.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovas suteikė apeliantui P. J. nematerialaus pobūdžio paslaugas, t. y. meta duomenų valdytojų kontaktus, su kuriais vėliau atsakovė UAB ,,Skrydžiai Lt“ sudarė sutartis, taip realizuojant deklaruotą ketinimą plėsti skrydžių rezervavimo veiklą į Skandinavijos šalių rinką. Ieškovas nepateikė įrodymų savo teiginiams, kad jis pats derėjosi dėl sutarčių sąlygų, pagrįsti, pirmiau sprendime jau aptartų rašytinių įrodymų – ,,Momonda A/S“ ir ,,Flighmate AB“ pranešimų turinys tokių teiginių teisingumo nepatvirtina.

33.                      Iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. vykusio pokalbio metu apeliantas P. J. nurodė, kad <...iki kito mėnesio turime pasiruošti dk projekto vertimams...>, atsakydamas į tai, ieškovo vadovas nurodė, kad <...taip, jau yra mergina, ji laukia, bet geriausia viską daryti, kai bus atliktas pagrindinis atnaujinimas...>.  Susirašinėjimo, vykusio 2016 m. vasario 29 d., metu ieškovo direktorius nurodė, kad <...Turite pasirūpinti bilietais ir t. t... vienintelis dalykas gali būti tas, kad mano mergaitės atsilieps norvegiškai nuo pirmadienio iki penktadienio, priklausomai nuo to, ką norite daryti tada jos privalės matyti užsakymus joms nereikės nieko daryti, tiesiog atsakyti į klausimus ir perduoti juos jūsų komandai...>. Tokie kitais įrodymais nepaneigti duomenys sudaro pagrindą spręsti, o to neginčija ir apeliantas, kad, sudarius sutartis su meta duomenų palyginimo svetainių valdytojais ir pradėjus teikti skrydžių rezervavimo paslaugas Skandinavijos šalių gyventojams, ieškovas / jo darbuotojai toliau teikė vertimo ir klientų konsultavimo paslaugas. Šios paslaugos ir vertintinos kaip šalių susitarimo objektas, už kurias ieškovui buvo sumokėtas (mokamas) atlyginimas.

34.                      Apelianto su atsiliepimu į ieškinį pateiktas apelianto ir flygresor.se techninių operacijų vadovo V. Z. elektroninis susirašinėjimas, kurio metu buvo derinami iškilę internetinio puslapio veikimo trikdžiai, sudaro pagrindą spręsti, kad patys atsakovai administravo Skandinavijos rinkoje veikiančius skrydžio rezervavimo programas, o ieškovas prie to neprisidėjo ir teikė tik pirmiau nurodytas paslaugas.    

35.                      Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija daro byloje esančius rašytinius įrodymus labiau atitinkančią išvadą, kad ieškovas teikė tokias paslaugas, kaip kontaktų apie meta duomenų palyginimo svetainių valdytojus suteikimas, savo adreso vienam iš domenų (2fly.no) užregistruoti suteikimas, ką patvirtina ir 2016 m. sausio 1 d. domeno registracijos ir palaikymo sutartis, tekstų vertimo ir klientų aptarnavimo paslaugas. Įrodymų, galinčių patvirtinti kitokių susitarimų buvimą, ieškovas į bylą nepateikė, nors jam, kaip reikalavimą suteiktas paslaugas apmokėti pareiškusiai sutarties šaliai, nagrinėjamu atveju ir teko pareiga įrodyti, kokių konkrečiai faktiškai suteiktų paslaugų pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį apeliantas ir / ar atsakovai nėra apmokėję.

36.                      Sprendžiant dėl kitos būtinosios atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos – priešingos šalies įsipareigojimo sumokėti už teikiamas paslaugas, pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki 2017 m. vasario mėn. atsakovai sumokėjo ieškovui atlyginimą už suteiktas paslaugas. Atlyginimo dydis buvo aptartas tokiu pačiu būdu, kaip ir paslaugų turinys, t. y. elektroniniu susirašinėjimu.

37.                      Ieškovas siekė įrodyti šalių susitarimą, kad paslaugos bus teikiamos 7 metus ir visą šį terminą jam turėtų būti mokamas atitinkamas užmokestis. Tokį susitarimą ieškovas grindė 2016 m. lapkričio 16 d. susirašinėjimu. Iš jo turinio matyti, kad apeliantas P. J. rašė <...G., aš esu atviras įvairioms bendradarbiavimo galimybėms ir jeigu įmanoma daryti verslą, reikia jį daryti, pavyzdžiui, mes su Artūru esame partneriais jau 7 metus...>. Ieškovo atstovas į tokią žinutę <...Taip...>, ir į apelianto P. J. teiginį <...Ir mes būsime partneriais dar 7 metus...> taip pat atsakė <...Taip...>. Viena vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būsimos partnerystės termino nurodymas lingvistinio aiškinimo metodu, atsižvelgus į žodžio “dar“ panaudojimą, sietinas su pirmiau įvardintu kitu apelianto partneriu, su kuriuo partnerystė jau tęsėsi 7 metus.  

38.                      Antra vertus, atlygintinų paslaugų sutartį paslaugos gavėjas gali nutraukti ir vienašališkai (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 31 punktas).    

39.                      Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiam terminui atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, ieškovo nuomone, buvo sudaryta, atsakovai galėjo bet kada ją vienašališkai nutraukti, be kita ko, ir prieš ieškovo nurodytą terminą. Tokios ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad nuo 2017 m. vasario mėn. apeliantas nustojo bendradarbiauti, nebeteikė jam jokių skaičiavimų, o nuo 2017 m. gegužės mėn. – panaikino ieškovo prieigą prie tripcloud.eu ir enterprise.flightmate.com paskyrų (žr. ieškinio 11 punktą), gali būti vertinamos kaip apeliantų valios vienašališkai nutraukti sutartį išraiška. Atitinkamai, ir ieškovo teisė į atlyginimą nuo šio momento pagal sutartį yra pasibaigusi.

40.                      CK 6.722 straipsnyje nustatyta pareiga atlygintinų paslaugų teikėjui kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinių paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas).     

41.                      Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tvirtinant, kad jis ir po 2017 metų vasario mėn. teikė paslaugas atsakovėms, jis privalėjo pateikti išsamius įrodymus, patvirtinančius, kokios konkrečiai ir kokiu metu paslaugos buvo suteiktos. Tačiau ieškovas apsiribojo tik savo paties išrašytomis 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. spalio 2 d. sąskaitomis faktūromis, kuriose net nedetalizavo, kokias konkrečiai įtrauktas į šias sąskaitas paslaugas jis atsakovams yra suteikęs, tokių įrodymų, pagrindžiančių suteiktų paslaugų faktą, sąskaitose nurodytą suteiktų paslaugų kiekį, neteikė ir į nagrinėjamą bylą. Konstatuotina, kad jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrindžiamas sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimo faktas po to,  kai apeliantas atsisakė šių paslaugų, o kartu ir pagrindas priteisti sąskaitose nurodytą sumą iš solidarių atsakovų. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, toks įrodymais nepagrįstas reikalavimas negali būti tenkinamas. 

42.                      Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad yra aktualūs būtent ieškovo valdomi duomenys, susiję su, jo teigimu, teiktų paslaugų pobūdžiu ir jų kiekiu, o ne duomenys apie atsakovų gautas pajamas iš skrydžių rezervavimo paslaugų. Dėl to teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išduoto liudijimo įrodymams gauti ar teisėjos rezoliucijos pagrįstumu, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam klausimui.   

43.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai teisiškai kvalifikavęs šalis siejusius santykius, neteisingai paskirstė ir įrodinėjimo naštą šalims. Pripažinus, kad šalių santykiai labiausiai atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad paslaugos, už kurias buvo prašoma priteisti atlyginimą, faktiškai buvo suteiktos. Kadangi ieškovas paslaugų sutekimo fakto po sutartinių santykių pasibaigimo neįrodė, jo ieškinys dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44.                      Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45.                      Pagal pateiktus duomenis, atsakovė BUAB ,,Eturas“ pirmosios instancijos teisme patyrė           2 389,75 Eur atstovavimo išlaidas, o atsakovė UAB ,,Skrydžiai Lt“ – 2 386,75 Eur. Šias išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymo pratęsti terminą, atsiliepimo į atskirąjį skundą ir tripliko parengimas.

46.                      Tokios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, kadangi maksimali kiekvienai jų priteistina suma galėtų būti 4 393,91 Eur ([2,5 x 838,70 Eur] + [0,4 x 850,80 Eur] + [0,4 x 850,80 Eur] + [0,4 x 850,80 Eur] + [1,5 x 850,80 Eur]; Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 punktai). Todėl šios atsakovių  išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. ieškovo.

47.                      Atsakovė BUAB ,,Eturas“ nurodė patyrusi 494,61 Eur dokumentų vertimo išlaidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos neatlygintinos.

48.                      Neatlygintos ir bylą pralaimėjusio ieškovo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

49.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi apeliantui P. J. atidėjo už apeliacinį skundą mokėtino 2 020 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovei UAB ,,Eturas“ jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2916-258/2020, iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo vienam iš byloje dalyvaujančių juridinių asmenų, yra susiklosčiusi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte aptarta situacija, t. y. kiti asmenys bylose, kurių nagrinėjime dalyvauja ir bankrutuojantis subjektas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Todėl žyminio mokesčio sumokėjimo / priteisimo klausimas nėra aktualus ir nesprendžiamas. Atsakovai įrodymų apie išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

50.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kurioje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, panaikino Vilniaus apygardos teismo    2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė iš esmės – tenkino ieškovo Gemica AS prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams P. J., UAB „Eturas“ (tuo metu buvęs pavadinimas Otelstone, UAB) ir UAB „Skrydžiai Lt“ priklausantį kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, kurio bendra vertė 139 326 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

51.                      Kadangi apeliacinės instancijos teisme ieškovo reikalavimai atsakovams netenkinami, šiuos reikalavimus užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis išnyko. Tokiu atveju taikyti disponavimo apeliantų turtu draudimai taip pat panaikintini (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Gemica AS ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovo Gemica AS (juridinio asmens kodas 991367446) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skrydžiai Lt“ (juridinio asmens kodas 304170387) 2 386,75 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 75 centų), o atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Eturas“ (juridinio asmens kodas 302325522)  – 2 389,75 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.   

        Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kurioje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams P. J., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Eturas“ (buvęs pavadinimas Otelstone, uždaroji akcinė bendrovė), uždarajai akcinei bendrovei ,,Skrydžiai Lt“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma 139 326 Eur, areštą

        Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjos                                        Romualda Janovičienė

                                        Dalia Kačinskienė

                                        Agnė Tikniūtė