Baudžiamoji byla Nr. 2K-494/2011
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00016-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.5.2.
2.1.14.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
nuteistajam D. V.,
nuteisėtojo gynėjui advokatui Vidmantui Stonkui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. U.,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) bauda ir išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). A. M. U. prašymas priteisti išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu, atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria netenkintas A. M. U. prašymas priteisti jo turėtas išlaidas, susijusias su advokato darbo apmokėjimu; A. M. U. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo patenkintas iš dalies – jam iš D. V. priteista 1000 Lt; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); registruota adresu: (duomenys neskelbtini); pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2008 m. liepos 2 d. registruotas kaip UAB „B.“) direktorius, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus jo vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti: 2008 m. vasario 11 d. sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo atstovaujamos UAB „T.“ ir A. M. U. pagrindu iš A. M. U. ir E. R. U. kaip atsiskaitymą su UAB „T.“ už numatomus statybos darbus 2008 m. gegužės 8 d. grynais pinigais gavęs 70 000 Lt, 2008 m. spalio 9 d. – 80 000 Lt, 2008 m. lapkričio 18 d. – 70 000 Lt (iš viso 220 000 Lt), nesurašė dokumento, patvirtinančio šias ūkines operacijas, ir šių pinigų neįtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą.
Taip pat D. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); registruota adresu: (duomenys neskelbtini); pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2008 m. liepos 2 d. registruotas kaip UAB „B.“) direktorius, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus jo vardu, 2008 m. vasario 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo atstovaujamos UAB „T.“ bei A. M. U. dėl gyvenamojo namo statybos ir, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti dalį iš A. M. U. už namo statybą gautų pinigų, nurodė šiam dalį sutartyje numatytos sumos – 220 000 Lt pervesti į įmonės sąskaitą, o likusią dalį – 220 000 Lt išmokėti grynais pinigais; tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M. U. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. M. U. ir E. R. U. kaip atsiskaitymą su UAB „T.“ už numatomus statybos darbus gavo grynais pinigais: 2008 m. gegužės 8 d. – 70 000 Lt, 2008 m. spalio 9 d.– 80 000 Lt, 2008 m. lapkričio 18 d. – 70 000 Lt (iš viso – 220 000 Lt), šio jam patikėto svetimo turto (220 000 Lt) į UAB “T.” kasą neįnešė, įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir taip pasisavino iš A. M. U. bei E. R. U. gautus 220 000 Lt.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį ir nuteisti D. V. pagal jam pareikštą įtarimą, išnagrinėti jo civilinį ieškinį bei priteisti patirtas visas išlaidas dėl advokato paslaugų apmokėjimo; nesant pagrindo nuteisti D. V., bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui.
Skunde kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą D. V. padarytoms veikoms.
Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui padavė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame, nekeisdamas skundo esmės, patikslino pirminiame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo nepaneigtas, teisiškai neįvertintas ir nuosprendyje nutylėtas (penkias) aplinkybes, kurios yra esminės vertinant D. V. nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnį. Teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kolegijos pirmininkas grąžino šį patikslintą skundą, jo nenagrinėjęs ir nesupažindinęs su jo turiniu proceso dalyvių, todėl teismas pažeidė kasatoriaus, kaip proceso dalyvio, teises ir nesilaikė BPK 324 straipsnio 5 punkto reikalavimų.
Neišnagrinėjęs ir motyvuotai neįvertinęs apeliaciniame bei patikslintame skunduose nurodytų aplinkybių (įrodymų) dėl D. V. nusikalstamos veikos pasisavinant pinigus (BK 183 straipsnio 2 dalis), teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 5, 6, 7 punktų reikalavimus ir priėmė neteisingą nutartį.
Konkretindamas teismų neįvertintas aplinkybes, kasatorius nurodo, kad teismai kaip D. V. išteisinimo motyvą, be kita ko, nurodė tai, jog statybos darbai pagal rangos sutartį buvo atliekami, todėl neįmanoma nustatyti, kokią dalį pinigų D. V. galėjo ar buvo pasisavinęs. Apeliacinės instancijos teismas dėl nesuprantamos priežasties nenorėjo pašalinti šios kliūties, t. y., vadovaujantis BPK 287 straipsnio ir 324 straipsnio 7 punktu, grąžinti bylą, kad būtų atlikta atitinkama ekspertizė. Teismas be jokių motyvų šio prašymo, nurodyto apeliaciniame skunde, nepatenkino.
Teismas apskritai nesiaiškino dėl realiai namo statybai panaudotų lėšų ir kasatoriui padarytos žalos dydžio. Teismas neanalizavo ir neįvertino 2008 m. gruodžio 12 d. D. V. parengto susitarimo projekto dėl rangos sutarties nutraukimo (T. 1, b. l. 8-19), kuriame kaip namo statybai panaudota suma nurodoma – 220 000 Lt, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo neregistruotame UAB „T.“, eksperto R. M. ir kasatoriaus nepasirašytame atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (T. l, b. l. 41) nurodytos 344 900 Lt sumos. Nuosprendyje (13 psl.) konstatuota, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kokia konkreti žala ir kam — ar UAB „T.“, ar užsakovui A. M. U. – buvo padaryta, tačiau nutylimas, niekaip nevertinamas faktas, kad prie 2008 m. gruodžio 12 d. D. V. pateikto projekto nutraukti rangos sutartį pats D. V. pridėjo priedą, kuriame nurodyti neatlikti statybos darbai už 67 850 Lt sumą; šio fakto neneigė ir pats nuteistasis. Taip pat teismas neatsižvelgė į specialistės L. N. išvadą ir jos paaiškinimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad niekas niekam nėra skolingas, 220 000 Lt yra sumokėta ir už tokią sumą atlikta darbų. Kasatoriaus nuomone, tai patvirtina, kad namo statybos darbai kainavo 220 000 Lt, tuo tarpu D. V. buvo sumokėta 440 000 Lt, taigi 220 000 Lt jis pasisavino ir nesumokėjo PVM valstybei.
Be to, teismas nesiaiškino, kodėl ir kokiu tikslu D. V. sudarė rangos sutartį dėl namo statybos nesilaikydamas elementarių šioms sutartims nustatytų tipinių reikalavimų ir sutartyje numatė, kad 440 000 Lt užsakovas privalėjo sumokėti tik pradėjus statybas, t. y. iki 2008 m. birželio 16 d. (nors sutarties 6.1 punkte buvo nurodyta, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis); kokiu tikslu D. V. vengė ir nesudarė namo statybos darbų sąmatos, taip pat kodėl nebuvo sudaromi namo statybos atliktų darbų aktai, kodėl jie nebuvo pateikiami vizuoti statybas prižiūrinčiam ekspertui R. M. bei užsakovui, kaip tai buvo numatyta rangos ir 2008 m. birželio 4 d. techninės priežiūros sutartyse, kodėl jie nebuvo registruojami bendrovės „T.“ apskaitos dokumentuose. Kasatoriaus teigimu, šie pažeidimai patvirtina, kad D. V. norėjo apsunkinti statybos eksperto R. M. ir užsakovo vykdytą kontrolę, nuslepiant tikrąją namo statybos kainą bei turint tikslą išvengti PVM mokesčio valstybei nuo visos 440 000 Lt jam sumokėtos pinigų sumos už statybą. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų nepaneigė ir savo išvadose nesiejo su 220 000 Lt pasisavinimu, analizavo tik kitas palankias D. V. bylos aplinkybes, o ne visų nustatytų byloje aplinkybių bei įrodymų visumą, kaip to reikalauja įstatymai, ir padarė nuosprendyje tendencingą išvadą, kad D. V. išankstinė tyčią užvaldyti iš A. M. U. 220 000 Lt neįrodyta.
Be to, D. V. iki šiol neatsisakė savo melagingos versijos, kad už namo statybą kasatorius jam sumokėjo ne 440 000 Lt, bet 220 000 Lt. Kasatoriaus manymu, tai akivaizdžiai rodo D. V. bandymą nuslėpti sumokėtų jam pagal raštelius 220 000 Lt pasisavinimo faktą ir taip išvengti privalomų PVM mokesčių valstybei.
Teismas privalėjo teisiškai įvertinti tai, kad D. V. melagingą versiją apie kasatoriaus tariamą 220 000 Lt skolą jam sugalvojo dar iki baudžiamosios bylos iškėlimo, t. y. iki 2008 m. gegužės 8 d., tik pradėjus namo statybą, kada paprašė pusę numatytų avansinių mokėjimų (220 000 Lt) sumokėti grynais, o ne banko pavedimais. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad per tris kartus gavęs minėtą pinigų sumą namo statybai D. V. atsisakė pasirašyti kasatoriaus pateiktus jam raštelius, kuriuose buvo nurodyta, jog pinigai mokami avansu pagal rangos sutartį už namo statybą. Šios teismo neįvertintos aplinkybės akivaizdžiai byloja apie D. V. išankstinę tyčią užvaldyti ir pasisavinti 220 000 Lt bei nemokėti valstybei PVM nuo šios sumos.
Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad teismai visų pirmiau nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, jų nepaneigė ir neįvertino, todėl teismų sprendimai yra šališki ir neteisingi.
Taip pat skunde kasatorius teigia, kad tai, jog apeliacinis skundas išnagrinėtas paviršutiniškai bei tendencingai, patvirtina ir teismo sprendimas priteisti kasatoriui tik dalį išlaidų (1000 Lt), patirtų už advokato paslaugas. Apeliaciniame skunde kasatorius prašė atlyginti visas išlaidas apmokant advokato paslaugas ir priteisti iš D. V. 2000 Lt. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo byloje (2009 m. rugsėjo 28 d. atstovavimo sutartis, 2009 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 516868 (1000 Lt), 2010 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 516877 (1000 Lt); T. 1, b. l. 203, 204; T. 2, b. l. 27 ). Be to, sąžiningai nagrinėdamas bylą, teismas galėjo pasitikslinti teismo posėdyje dalyvavusio advokato S. Karvelio, kokia pinigų suma jam buvo sumokėta už suteiktas paslaugas. Kasatoriaus manymu, šie faktai akivaizdžiai patvirtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su baudžiamosios bylos medžiaga iki teismo posėdžio nebuvo visiškai susipažinusi, faktinių bylos aplinkybių neanalizavo, jų tinkamai neįvertino ir turėdama išankstinį sprendimą priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį bei pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 324 straipsnio 5, 6, 7 dalių taikymo
Kasaciniame skunde nurodomos, nukentėjusiojo nuomone, teismų neišnagrinėtos ir neįvertintos aplinkybės siejamos su esminių BPK 324 straipsnio 5, 6, 7 punktų pažeidimų padarymu. Kolegijos vertinimu, nukentėjusysis A. M. U. nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs priimti jo patikslintą apeliacinį skundą ir neįvertinęs jame bei pirminiame apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, padarė esminius BPK 324 straipsnio 5, 6, 7 dalių pažeidimus.
Pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų. Apeliantai paduotus skundus gali tik atšaukti (BPK 316 straipsnis). Kiti to paties apelianto skundai, t. y. antrasis, trečiasis ir t. t., vertinami kaip apeliacinio skundo papildymai (ar pakeitimai) ir grąžinami apeliantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 4 punktas). Taigi, atsisakęs priimti nukentėjusiojo A. M. U. apeliacinio skundo papildymą ir teismo posėdžio metu grąžinęs jį apeliantui bei tikrindamas bylą tik pagal pirmąjį nukentėjusiojo paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas esminio BPK pažeidimo nepadarė. Apeliacinio skundo papildymas negali būti laikomas papildoma medžiaga BPK 324 straipsnio 5 dalies prasme, todėl šia norma nesivadovaujama sprendžiant klausimus dėl apeliacinio skundo papildymo ar pakeitimo priėmimo.
Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo padarytas esminis BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punktas). Nurodydamas esminį BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimą, kasatorius neargumentuoja, kokias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištirti papildomai ar pakartotinai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio nagrinėjimo metu kasatorius ir jo atstovas, atsakydami į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininko klausimą, ar reikia atlikti įrodymų tyrimą, prašė jo neatlikti. Dėl tos pačios priežasties (apeliacinio nagrinėjimo metu nepareiškus prašymo atlikti įrodymų tyrimo) laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 7 dalimi, turėjo grąžinti bylą tyrimui, kad būtų atlikta ekspertizė dėl konkrečios materialinės žalos, padarytos nukentėjusiajam statant jam namą, atlyginimo.
Kasaciniame skunde vertinant atskirus bylos įrodymus taip pat pasisakoma dėl nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos dydžio nustatymo, tačiau pateikiamos atskiros žalos sumos ir konkrečiai nenurodoma, kokia galėtų būti nukentėjusiajam padarytos žalos piniginė išraiška. Spręsdami klausimą dėl žalos dydžio, teismai vertino skunde nurodytus bylos duomenis, tačiau pagal pateiktą kaltinimą nenustatė, kam ir kokia žala buvo padaryta. D. V. buvo išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taigi šiuo atveju kasatorius turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kasaciniame skunde taip pat nurodomi tam tikri bylos faktai, daugiausia pakartojantys patikslintame, o ne pirminiame, apeliaciniame skunde, nurodytas aplinkybes, kuriais bandoma pagrįsti nuteistojo D. V. tyčią pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. Šie argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl D. V. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, psichinis santykis su objektyviais nusikalstamos veikos požymiais. Kasatorius iš esmės neginčija teismų nustatytų faktinių aplinkybių, kurios sudarė D. V. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrindą, todėl kaltės įrodinėjimas, nepaneigus šių faktų, nepagrindžia netinkamojo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminių BPK 324 straipsnio 5, 6, 7 dalių pažeidimų nepadarė, todėl kasacinio skundo motyvai dėl šių normų pažeidimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis)
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šios išlaidos nurodytos BPK 103 straipsnyje. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti.
Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, jog nukentėjusysis nepateikė visų dokumentų, patvirtinančių 2000 Lt išlaidas už advokato darbo apmokėjimą. Byloje yra duomenys, įrodantys, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. U. su advokatu 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarė atstovavimo sutartį atstovauti jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už 2000 Lt (T. 1, b. l. 204); 2009 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 516868 (T. 1, b. l. 203) ir 2010 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 516877 (T. 2, b. l. 27) patvirtina, kad nukentėjusysis kiekvienu atveju sumokėjo advokatui po 1000 Lt už jo atstovavimą ir dokumentų surašymą nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, nepaisant to, kad pagal byloje esančius dokumentus nukentėjusysis iš viso patyrė 2000 Lt proceso išlaidų, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jam priteista tik dalis šių išlaidų – 1000 Lt. D. V. buvo nuteistas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – išteisintas. Priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui išlaidas už jį byloje atstovavusio advokato paslaugas, pirmiausia atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo rezultatą, t. y. ar asmuo buvo išteisintas, ar nuteistas, nes pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį tik iš nuteistojo galima išieškoti proceso išlaidas. Kadangi dėl vienos nusikalstamos veikos nuteistasis D. V. buvo nuteistas, o dėl kitos (lengvesnės) – išteisintas, nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam didesnio nei 1000 Lt išlaidų atlyginimo, kuris laikytinas proporcingu bylos nagrinėjimo rezultatui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ir panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas, neperžengiant jo ribų, laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Antanas Klimavičius
Viktoras Aidukas