Administracinė byla Nr. I-36-162/2008
m.
Bylos kategorija 1.10
Procesinio
sprendimo kategorija 14.2; 14.3; 61
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir
pranešėjos), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Natalijai
Švec, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei
Editai Mikalainienei, atsakovo Neringos savivaldybės tarybos bei trečiojo
suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės atstovams advokatui Arūnui
Ivanciui ir Indrei Mažonei, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Valstybinės saugomų
teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei ir
Žydrei Stirbienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, Kuršių nerijos
nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzik (Sergej Juzik), SP UAB
„Neringos komunalininkas“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Jurgiui Nausėdai, 2008 m. sausio 15 d. viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos
vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Neringos savivaldybės tarybai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims – Valstybinei
saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos
ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
prie Aplinkos ministerijos, Kultūros
paveldo departamentui prie Kultūros
ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos
nacionalinei parko direkcijai, SP UAB „Neringos komunalininkas“, Neringos
miesto savivaldybei, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, UAB „Aposta“,
A.R.S., H.M., V.M., M.R.Š., K.Š., A.K., I.K., J.Š., M.Š., J.N., V.N., E.A.J. dėl
Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimo Nr. 108 „Dėl teritorijos,
adresu (duomenys neskelbtini) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB
„Nidos Stiegė“) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies dėl detaliajame plane
sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu ir
jo patikslinimu (b.l. 6-10, 50-55) prašo panaikinti Neringos savivaldybės
tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys
neskelbtini) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“)
detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais
ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinius.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos
apygardos prokuratūroje 2006 m. lapkričio 10 d. iš Valstybinės saugomų
teritorijų tarnybos prie Aplinkos
ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 gauti duomenys apie
teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos, adresu (duomenys
neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu. Surinkus duomenis nustatė, kad
Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 „Dėl teritorijos,
adresu (duomenys neskelbtini) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB
„Nidos Stiegė“) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu
suformuoti žemės sklypai A, B, C, D, F, G, H teritorijoje adresu (duomenys
neskelbtini). Suformuotiems žemės sklypams F, G, H parengti atskiri detalūs
planai. Žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu A, yra Lietuvos
Respublikos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities
viršininko administracija. Pagal žemės nuomos sutartis šio žemės sklypo
nuomininkai yra K.Š., A.K., J.N., J.Š., V.M., A.R.S., UAB „Aposta“. Žemės
sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso nurodytiems asmenims ir V.N.,
M.Š., I.K., M.R.Š., H.M.
Nurodo, kad žemės sklypas,
adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu B (B1, B2), yra
valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko
administracija. Detaliuoju planu suformuotas sklypas B2, kurio plotas 22 449
kv. m., yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities
viršininko administracija. Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtame
sklype B2 yra automobilių parkavimo aikštelė. Nurodo, jog faktiniu žemės sklypo
naudotoju yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė UAB „Neringos
komunalininkas“, eksploatuojanti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau
juridiškai žemės naudojimo teisė nėra įforminta. Aikštelė 2002 m. spalio 21 d. Neringos
savivaldybės tarybos sprendimu Nr.176 iš SP UAB „Neringos komunalininkas“
perduota Neringos savivaldybės nuosavybėn.
Pareiškėjas nurodo, kad žemės
sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu C (C1, C2)
naudotojas yra UAB „Nidos Stiegė“, žemės nuomos sutartys nesudarytos,
nurodytame žemės sklype yra įmonei nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai.
Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto detaliajame plane
indeksu D, žemės nuomininkas pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį
yra E.A.J. Jam nuosavybės teise priklauso ir šiame sklype esantis pastatas.
Pareiškėjas
nurodo, kad šio detaliojo plano
sprendiniams pritarė ir suderino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
prie Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos
apygarda, Neringos miesto vyriausias architektas bei kitos institucijos.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Teritorijų
planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo
priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo
plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.
Nurodo, kad Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244
įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, juo Lietuvos Respublikos
Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą.
Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijo nacionalinio parko
planavimo schema (generalinis planas) (toliau – KNNP schema), kuri įregistruota
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, bei 1999 m. kovo
19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio
parko nuostatais. Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP
teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo
objektams.
Nurodo, kad KNNP planavimo
schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir KNNP planavimo schema (generaliniu
planu) (5 punktas); planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro
sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti
gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius
(4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos,
rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis
nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės,
Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14
punktas). Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei
reglamento numeriai yra nustatyti KNPP schemos Nidos pamario zonos ir jos
artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Pažymi, jog
nagrinėjama teritorija yra pietinėje komunalinėje ūkinėje zonoje.
Nurodo,
kad KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano
Architektūrinės planinės dalies 4 skyriuje – Architektūrinio-erdvinio tvarkymo
reglamente nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į
šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos
ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos.
Pareiškėjas nurodo, kad didžioji
dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių
perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje,
grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties
teritorijos. Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į
teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės
paskirties teritorijos, atiduodamos miškų ūkiui. Mano, jog Neringos
savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto
detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą,
akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano)
sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio
tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio
teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją
KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei
techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos
statybos nenumatytos.
Pažymi, kad Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių
nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo
priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi
nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl
Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“.
Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra
plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos
gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko
planavimo schemai (11 punktas). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų
įstatymas nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus
ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu
parengtus detaliuosius planus) (25 straipsnio 6 dalis).
Teigia, kad priėmus
ginčijamą 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108, pažeisti teisės aktų
reikalavimai ir imperatyvios nuostatos (Kuršių nerijos nacionalinio parko
schemos (generalinio plano) Pagrindiniai
teiginiai (5, 4.1, 14 punktai), Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio
tvarkymo reglamento nuostatos, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų
naudojimo ir tvarkymo principinio plano 5 brėžinyje numatytos tvrkymo
priemonės, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6
dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.
Atsakovas Neringos savivaldybės
taryba atsiliepime (t.1, b.l. 145-150) nurodo, jog su Klaipėdos apygardos
vyriausiojo prokuroro prašymu nesutinka, nes prašymas teismui pateiktas
praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje
numatytą terminą. Pabrėžia, kad vyriausiais prokuroras prašymą Klaipėdos
apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu šešiems metams
nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl mano, kad įstatymo nuostatos dėl
kreipimosi į teismą termino yra akivaizdžiai pažeidžiamos. Be to, prašymas
grindžiamas nepaskelbtu, todėl negaliojančiu teisės aktu. Taip pat nurodo, kad
pareiškėjo prašymas netinkamai grindžiamas aplinkybėmis, neva Neringos
savivaldybės administraciniai sprendimai prieštarauja Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nurodo,
kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema nustatyta tvarka nebuvo
paskelbta, todėl mano, kad jos taikymas nagrinėjant ginčą, pažeistų Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, šias
aplinkybes įrodo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio
7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, bei Lietuvos Respublikos aplinko
ministerijos 1999 metų rugsėjo 6 d. rašte Nr. 02-05-3819 pateiktas
išaiškinimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 7
d. išvadose nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos
(generalinio plano) sprendiniai galiojo iki 2005 metų, todėl atsakovas daro
išvadą, kad prašymas grindžiamas nebegaliojančia teisės norma.
Atsakovo (taip pat trečiojo suinteresuoto
asmens Neringos miesto savivaldybės) atstovai advokatas Arūnas Ivancius ir
Indrė Mažonė prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Pažymi, jog praleistas
kreipimosi į teismą terminas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo
schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad
pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Teigia, jog šioje byloje nėra ginamas viešasis
interesas. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) atitikties Teritorijų
planavimo įstatymo 25, 26 bei 28 straipsnių nuostatoms ištyrimo.
Tretysis suinteresuotas
asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu
(t. 1, b.l. 117-120) prašo pareiškėjo prašymą tenkini. Nurodo, jog Neringos
savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto
detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą,
akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano)
sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio
tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio
teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją
KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei
techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos
statybos nenumatytos. Teigia, jog priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeisti 1994
m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1269
patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalio plano) pagrindinių teiginių 5
punktas, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo
schemos, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės-planinės dalies
nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 25
straipsnio 6 dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.
Valstybinės saugomų
teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovės Rūta Baškytė ir Žydrė
Stirbienė prašo prašymą tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
atstovas Algis Urbaitis prašo prašymą tenkinti pareiškėjo nurodytais
pagrindais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių
nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. 1, b.l. 113-115) nurodo,
jog sutinka su pareiškėjo prašymu. Teigia, kad Kuršių nerijos nacionalinio
parko planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. yra
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, todėl Neringos
miesto savivaldybė negali koreguoti Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinių.
Nurodo, jog didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir
jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra
teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės
paskirties teritorijos. Ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą ir jo
sprendiniuose numatant naujų statinių statybą, akivaizdžiai pažeidžiami teisės
aktų reikalavimai. Nurodo, jog direkcijos žiniomis, detaliojo plano sprendinių
pagrindu 2002 m. birželio 28 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.26
kūrybinių dirbtuvių perplanavimui į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys
neskelbtini), 2001 m. liepos 5 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas 6 sekcijų
poilsinei, (duomenys neskelbtini), 2001 m. liepos 17 d. suderintas šių
poilsinių techninis projektas. Pažymi, jog tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių
nerijos nacionalinio parko direkcija pagrįstai atsisakė išduoti šiems objektams
projektavimo sąlygų sąvadą, kol vyksta tyrimas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko
direkcijos atstovas Sergejus Juzik prašo prašymą tenkinti atsiliepime
nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens SP UAB
„Neringos komunalininkas“ atstovas advokatas Gintautas Daugėla prašo
administracinę bylą nutraukti, nes praleistas kreipimosi į teismą terminas. Jei
teismas nesutiktų su šia nuomone, siūlo prašymą kaip nepagrįstą atmesti, nes
ginčijamu sprendimu suplanuoto žemės sklypo B2 sprendiniai neprieštarauja teritorijų
planavimą reglamentuojantiems teisės aktams.
Tretysis suinteresuotas asmuo J.N. atitinkamo
procesinio sprendimo priėmimą palieka teismo diskrecijai. Pažymi, jog ginčijama
detaliojo plano sprendinių dalis jo teisėms įtakos neturi.
Tretieji suinteresuoti
asmenys A.K., K.Š., A.R.S., V.M., J.Š., UAB „Aposta“ atsiliepime (t. 1, b.l.
171-176) nurodo, jog byloje nėra teisinio pagrindo laikyti juos trečiaisiais
suinteresuotais asmenimis, nes neturi teisinio suinteresuotumo dalyvauti
byloje, kai nėra ginčijamas sprendimas Nr. 108 visa apimtimi.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (t.1, b.l. 127-129)
nurodo, jog sutinka su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo.
Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos
apskrities viršininko administracija, Neringos miesto savivaldybė, UAB „Vakarų
projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, H.M., M.R.Š., I.K., M.Š., V.N., E.A.J.
atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Tretieji suinteresuoti asmenys –
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas
prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos
apsaugos departamentas, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Nidos Stiegė“, UAB
„Aposta“, A.R.S., H.M., V.M., M.R.Š., K.Š., A.K., I.K., J.Š., M.Š., V.N.,
E.A.J. į teismo posėdį neatvyko. Bylos dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir
laiką informuoti tinkamai, paskelbiant respublikinėje spaudoje (t. 2, b.l. 105)
bei informuojant šaukimais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų
atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai
pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Teisėjų
kolegija konstatuoja.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į
teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio
10 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini)
(SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“), detaliojo plano patvirtinimo“,
kuriuo buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis
planas, dalį dėl detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo
B2 sprendinių.
Dėl ginčijamo teisės
akto teisėtumo ir pagrįstumo
Rašytine
bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m.
spalio 20 d. sprendimo Nr. 281 „Dėl detaliųjų planų rengimo organizavimo“ 1.4
punktu nusprendė organizuoti teritorijos (duomenys
neskelbtini)
detalaus plano rengimą, planavimo organizatoriaus
funkcijas pavesdama vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos Miesto
tvarkymo ir statybos skyriui. Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui –
teritorijos (duomenys neskelbtini) (SP UAB „Neringos komunalininkas“,
UAB „Nidos Steigė“) detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. lapkričio 29
d. (t. 2, b.l. 4). Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai
teritorijai inter alia taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko
nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas).
Detaliojo planavimo organizatorius 1999 m. lapkričio 29 d. patvirtino planavimo
užduotį, pagal kurią planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti atliktus
procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų
sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius, urbanistinius apribojimus,
paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę
rekonstruoti esamus pastatus (t. 2, b.l. 3). Neringos miesto savivaldybės
taryba 2000 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 20 patvirtino minėtos teritorijos
detaliojo plano raidos programą (t. 1, b.l. 60, 61), kurioje be kitų
sprendinių, numatyta formuoti žemės sklypą Nr. B2 (SP UAB „Neringos
komunalininkas“), kurio plotas 22 449 kv.m., numatant statinių statybą. Neringos
savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtino teritorijos
(duomenys neskelbtini) (SP UAB Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos
Stiegė“) detalųjį planą (t. 1, b.l. 15, 16, 17-20). Detaliojo plano
aiškinamajame rašte esama padėtis įvertinta taip: planuojama teritorija yra
Nidos gyvenvietės pietinėje dalyje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės.
Tai Nidos komunalinė zona ir greta esančių įmonių komunaliniai sklypai.
Planuojamos žemės sklypas nėra įsisavintas inžinieriniu požiūriu, teritorijos
dalis apaugusi kalnapušėmis, beržais ir pušimis. Teritorijoje pradėta poilsio
namų su ūkiniais statiniais statyba (t. 1, b.l. 17). Šio detaliojo plano
sprendiniuose numatyta:
- koreguoti Neringos kurorto Nidos
gyvenvietės bendrojo plano sprendinius planuojamai teritorijai, keičiant dalies
planuojamos teritorijos pagrindinę žemės naudojimo tikslinę paskirtį iš kitos
specialiosios paskirties į smulkaus verslo, rekreacinę ir gyvenamąją;
- formuoti rekreacinės
paskirties žemės sklypą (sklypas Nr. A), numatant esamų, nebaigtų statyti,
statinių rekonstrukciją ir naujų statinių statybą;
- tikslinti esamų žemės sklypų
plotus (sklypai Nr. B ir Nr. C);
- formuoti žemės sklypą Nr.B1.
Šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo
būdas – teritorijos inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir
eksploatuoti;
- formuoti žemės sklypą Nr.
B2, numatant statinių statybą. Formuojamo žemės sklypo pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, galima rekreacinės
paskirties objektų statyba;
- sklypo Nr. C (C1, C2)
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas: teritorijos
smulkios gamybos įmonėms įrengti, statyti ir eksploatuoti;
- formuoti sodybinio užstatymo
žemės sklypą (sklypą Nr.D), numatant esamų statinių rekonstrukciją ir naujų
statinių statybą.
Kaip minėta, šiuo
detaliuoju planu, be kitų sprendinių, suformuotas žemės sklypas Nr. B2 (SP UAB
„Neringos komunalininkas), numatant statinių statybą.
2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos
apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą,
patikrino teritorijos (duomenys neskelbtini) (SP UAB „Neringos
komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detalųjį
planą, parengtą 2000 m. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų projektai“ Neringos
savivaldybės užsakymu, ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima
tvirtinti nustatytąja tvarka (t. 1, b.l. 28).).
Rašytine bylos medžiaga
nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas
indeksu B (B1, B2), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo
Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliuoju planu suformuotas
sklypas B2, kurio plotas 22 449 kv. m., yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo
teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliajame plane
sutartiniais ženklais pažymėtame sklype B2 yra automobilių parkavimo aikštelė
(t. 1, b.l. 94-101). Rašytine bylos medžiaga bei atsakovo atstovų ir trečiojo
suinteresuoto asmens SP UAB „Neringos komunalininkas“ atstovo paaiškinimais
nustatyta, kad faktiniu žemės sklypo naudotoju yra savivaldybės kontroliuojama
bendrovė UAB „Neringos komunalininkas“, eksploatuojanti automobilių stovėjimo
aikštelę, tačiau juridiškai žemės naudojimo teisė nėra įforminta. 2002 m.
spalio 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr.176 įrodo, kad
automobilių parkavimo aikštelė iš SP UAB „Neringos komunalininkas“ perduota
Neringos savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b.l. 13-14).
Visuomeninius santykius,
susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų
teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip
pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu
detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio
parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo
reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo
teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir
statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje.
Saugomų teritorijų įstatymo (1993
m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo
priėmimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos
tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo
schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus).
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl
Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio
nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį
1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu
Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms
vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą,
buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje
gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą
(pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19
tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“
(1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m.
lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2
punkto 1 papunktis).
Kuršių nerijos nacionalinio
parko nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (redakcija, galiojusi ginčijamo
sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.), 4 punktas numato, kad
nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo
schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m.
gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko
planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei
nustatytąja tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais,
miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių
tvarkymo, inžinierinių komunikacijų ir kitus projektus. Nuostatų 6.6 punktas
numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo
schemą, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog gyvenviečių detaliųjų planų
sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino
Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą)(toliau –
KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko
planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau –
Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto
teisės akto dalis.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja
redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d.
nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos
(generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo
schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį
nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m.
Konstitucinis Teismas
2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių
nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal
paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP
planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo
dokumentų registre – registro Nr.: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 65).
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą
parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas
du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė
tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko
šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d.
perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių.
Aplinkybę, jog atsakovui planavimo schema buvo žinoma, patvirtina ir Vyriausybės
Kanclerio 2006 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. 22-8074 „Dėl informacijos
pateikimo“ bei siuntinėjimo rodyklė (t. 2, b.l. 9, 10-11), iš kurių matyti, kad
KNNP planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. buvo
išsiųstas Neringos miesto savivaldybei. Akivaizdu, kad atsakovui ir plano
rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai,
pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant
ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad
jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su
gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami
neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali
prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog
tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip
unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną
teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, yra
visuotinai žinomas faktas.
1972 m. lapkričio 16 d.
Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie
kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie
Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir
gamtos paveldą, gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius
objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad
kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio
kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas
ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5
straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti
veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią
kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių,
administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui,
globai, išsaugojimui.
2000 m. lapkričio 29 d.
UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija
buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos
vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų
gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją,
kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas. Taigi šiai vietovei
galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo
gairėse numatytos apsaugos priemonės.
KNNP planavimo schemos
(generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos
nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir
nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte
įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas
tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato,
kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo
projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais
Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei
apylinkių principiniais planais.
Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano)
pagrindinių teiginių 6 punktą, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir
kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines
zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai,
urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4)
gyvenamąją; 5) ūkinę. Nacionalinio parko ūkinė zona – esamos komunalinės zonos
ir joms plėsti numatytos teritorijos Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir
Alksnynės gyvenvietėse (Pagrindinių teiginių 15 punktas).
KNNP
planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės
planinės dalies 4 skyriuje – Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXXV
punkte nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios
zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos
ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos
(t. 1, b.l. 75).
Didžioji dalis detaliuoju
planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų
naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip
esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos Tačiau
detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai
pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos,
atiduodamos miškų ūkiui (t. 1, b.l. 66).
Darytina išvada, jog Neringos
savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto
detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių
statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio
plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano
Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos
apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis
sklypas patenka į teritoriją KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą
komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui,
ir kurioje naujos statybos nenumatytos.
Konstitucinis Teismas 2007 m.
birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko
administravimu (tame tarpe su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję
sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į
KNNP planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams.
Nustatytų faktinių ir teisinių
aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo akto dalis
savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl prašymas dėl
jo panaikinimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89
straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovo atstovų prašymas
kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo
schemos (generalinio plano) atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 25, 26 ir
28 straipsnių nuostatoms netenkintinas, nes nepagrįstas teisiniais argumentais.
Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110
straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja
Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas
tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl
administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio
teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2
dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris
turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja konstitucijai, teismas sustabdo
bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją,
kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas
atitinka Konstituciją. Aiškinant šią procesinę teisės normą pažymėtina, kad
teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta bylą nagrinėjančiam teismui ir ši
teismo teisė nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais.
Dėl
kreipimosi į teismą termino
Atsakovo
bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – Neringos savivaldybės administracijos ir SP
UAB „Neringos komunalininkas“ atstovai teigia, jog praleistas Administracinių
bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą
terminas ir neprašoma jo atnaujinti.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas)
teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba
individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai
šaliai dienos. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti
administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir
kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų
įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas,
kurio 19 straipsnio 2 dalies 1
punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami
viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų
reikalavimai.
Konstitucinis
teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismai turi vadovautis
tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, šių teisės nuostatų
taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas
nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau
sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios
pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir
Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės
valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių
principų nepaisymą. Pažymima, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią
turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose
bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės
yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas
precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė,
kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo
atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą,
termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai
pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų
kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005,
paskelbtoje Administracinių teismų praktikos Nr. 8, p. 206-230. Pagal ABTĮ 13 straipsnio
1 punktą, vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o šio straipsnio 2 dalis numato,
kad į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse
esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos
institucijos, taip pat subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Taigi vieno
mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis
į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to
momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad
šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19
straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, jei yra
pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų
dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir
pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir
kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra
pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį
laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas
(nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant
atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė
atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant
viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet
terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie
duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.
Bylos
medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. lapkričio 10
d. iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006
m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 gauti duomenys apie teisės aktų
pažeidimus, susijusius su Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d.
sprendimu Nr. 108 patvirtintu detaliuoju planu, ir nurodoma, jog atsižvelgiant
į KNNP teritorijos vertę, būtina imtis priemonių dėl šio detaliojo plano
panaikinimo (t. 1, b.l. 11-12). Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras,
gindamas viešąjį interesą, 2006 m. gruodžio 11 d kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti
Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108 dalyje,
liečiančioje detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2
sprendinius (t. 1, b.l. 6-10). 2006 m. gruodžio 10 d. buvo nedarbo diena
(sekmadienis). Pagal ABTĮ 66 straipsnio 4 dalies nuostatas, tais atvejais, kai
paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po
jos einanti darbo diena, todėl įstatyme nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į
administracinį teismą terminas nepažeistas.
Nustatytos
teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas
nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių
faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma
anksčiau, nei jam šiuos duomenis pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
prie Aplinkos ministerijos.
Dėl viešojo intereso gynimo
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį
interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1
dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad
prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių
ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų
pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį
interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19
straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti
teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į
teismą.
ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra
apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti
administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo
intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta
plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis
interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą
administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali
visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro
nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės
teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro
reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie
viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis
administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas
kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą,
atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų
pobūdį ir reikšmę.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad
viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio
intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo
ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu
Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai
reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip
pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga,
reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį
interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta
prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą
ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar
jos daliai.
Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir
augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri,
kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai
rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota
visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja
viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų
nustatymo ir pašalinimo. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal
Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos
objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios
nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo
ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės
konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių,
nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Visuomenė suinteresuota, kad gamtos
objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai
naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis
nustatytų procedūrų. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti
prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės
institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Būtent tokį viešąjį interesą
šioje byloje gina pareiškėjas. Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio
Teismo jurisprudencija, vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurio
gynimu suinteresuota visa visuomenė. Taigi šioje byloje yra pakankamas
pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį
interesą, todėl argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, pripažįstami
nepagrįsti. Toks teisminės praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje
byloje Nr. A17-742/2007 m.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85
straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u s p
r e n d ė:
pareiškėjo Klaipėdos
apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.
Panaikinti Neringos
savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 „Dėl teritorijos,
adresu (duomenys neskelbtini) (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB
„Nidos Stiegė“), detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl detaliajame plane
sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių patvirtinimo.
Sprendimas per 14 dienų
nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį
teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė
Irma Čuchraj
Aušrelė Mažrimienė