Administracinė byla Nr. eI3-120-422/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 18.4.2; 18.12; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., E. S. J., A. J., D. J. dėl sprendimo, raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius, NŽT skyrius) 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“ (toliau – ir Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti nuosavybės teisių atkūrimą A. J. (miręs), perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas, kaip pretendento A. J. teisių perėmėjas, nuo 2016 metų laukė, kada bus atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (iki 0,1200 ha žemės). Turėjo teisėtą lūkestį, kad bus suteiktas naujas žemės sklypas, nes po Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015, kuriuo buvo nustatytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio Pažaislio valsčiuje, Ž. Amalių kaime, valdymo faktas, pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į K. J. įpėdinių (K. J. ir A. J.) valdytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, dalis. Tvirtino, jog NŽT skyrius 2015 m. birželio 19 d. atsakymu Nr. 8SD-3577-(14.8.94.) nurodė, jog A. J. (miręs) nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) ir už likusią negrąžintą žemės dalį – 0,2967 ha – atlyginta pinigais. Nepaisant to, 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjas gavo iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.), kuriuo buvo informuotas, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J. atlyginant pinigais už 0,1200 ha (2 669,16 Eur). Paaiškėjo, kad, pareiškėjui neatvykus į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai paskirstymo komisijos posėdį (toliau – ir Komisijos posėdis), NŽT skyrius nusprendė, jog jis neišreiškė valios dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, ir dėl to priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

Nurodė, jog Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir skundžiami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tvirtino, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatas, NŽT skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: 1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių; 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Tokių sąlygų konkrečiu atveju nebuvo. Pažymėjo, kad nei kvietimo atvykti į susirinkimą, nei NŽT skyriaus rašto apie ketinimą rengti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais projekto pareiškėjas nebuvo gavęs. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais yra priimtas pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pareiškėjas neatvyko rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai dėl to, jog į Komisijos posėdį nebuvo pakviestas ir NŽT skyriui apie tai buvo žinoma (kvietimas pareiškėjui neįteiktas, tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis vokas su jo grąžinimo šaknele).

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir skundžiami raštai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams dėl konstitucinės asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų suformuotai praktikai, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo viršenybės principo, nes pareiškėjas nuo 2016 m. turėjo teisėtų lūkesčių pasitikėti NŽT ir laukti informacijos apie priimtą sprendimą, kuriuo bus suteiktas naujas žemės sklypas.

Tvirtino, jog per tokį nepagrįstai ilgą laiko tarpą apdairiai ir rūpestingai sekti informaciją, skelbiamą Kauno miesto skyriuje, NŽT interneto puslapyje bei kitose platformose, neįmanoma, todėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 1SS-500-(7.5.) nurodyti argumentai dėl pareiškėjo, kaip įpėdinio, pareigos apdairiai rūpintis ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, jog Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas neinformavus pareiškėjo, prieš jo valią pakeitus nuosavybės teisių atkūrimo būdą, todėl turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, jog pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos yra diskriminuojamas, nes Tarnybos vedėja dėl kito pretendento analogišku atveju panaikino Išvadą dėl atkūrimo pinigais. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko.

Nurodė, jog NŽT skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4521-(14.8.94.) kvietė V. J., taip pat A. J. ir L. J., kaip A. J. įpėdinius, atvykti į 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Minėtas raštas, kaip tai numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte, buvo išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytą jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto skyriui grąžintoje pašto žymoje nurodyta, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pareiškėjas į Komisijos posėdį neatvyko, nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi buvo priimtas ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 8S-255-(14.8.3) atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Pažymėjo, jog informacija apie NŽT Kauno miesto skyriuje vykstančius Komisijos posėdžius, šių posėdžių vietą ir laiką skelbiama Tarnybos interneto tinklalapyje, taigi A. J. įpėdiniai, būdami atidūs, apdairūs bei rūpestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. J. vardu. Atkreipė dėmesį, jog į ankstesnius Komisijos posėdžius pareiškėjas taip pat neatvyko, kito gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. rašto Nr. 8SD-148-(14.8.94.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 8SD-148-(14.8.94.) pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Minėtame rašte nurodyta, jog pareiškėjas kartu su kitais A. J. įpėdiniais kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu, neatvykus iki minėtame rašte nurodytos datos, bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pinigais pareiškėjui nedalyvaujant. Bylos duomenimis, pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT skyriaus veiksmais siekiant atkurti nuosavybės teises pinigais, juos apskundė NŽT direktoriui, pateikdamas 2020 m. sausio 20 d. skundą, jame nurodydamas, jog į Komisijos posėdį neatvyko rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai dėl svarbių priežasčių, nes į jį nebuvo pakviestas.

Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. kovo 6 d. atsakymu Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ jo skundo netenkino ir 2020 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 8S-255-(14.8.3.) nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais.

Bylos duomenimis, A. J. 1991 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)169 (dabar – R. Kalantos g.), Kaune. 1993 m. rugsėjo 27 d. A. J. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė vaikai A. L., E. S. J. ir pareiškėjo tėvas V. J., kuris 2005 m. kovo 21 d. mirė. Po pastarojo mirties palikimą, be kitų asmenų, priėmė ir pareiškėjas V. J.. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje jis yra pretendento A. J. teisių perėmėjas.

Byloje nėra ginčo, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015 pagrindu mirusio A. J. vardu priklauso atkurti nuosavybės teises į K. J. įpėdinių (K. J. ir A. J.) valdyto 2,50 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, 1/6 dalį, t. y. 0,50 ha.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo dėl atkūrimo būdo ir valios išraiškos. Tokio pobūdžio ginčas buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-2462-554/2016, kurioje 2016 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu, atmetus pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 8SD-3577(14.8.94) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-88-(9.5) panaikinimo, konstatuota, jog nuosavybės teises atkurianti institucija pagrįstai nustatė, jog nuosavybės teisės turi būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha ploto), už likusią priklausančios atkurti žemės dalį atlyginant pinigais.

Bylos duomenimis, A. J. buvo įtrauktas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) (eilės Nr. 66).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka).

Šioje byloje skundžiamas Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais buvo priimtas, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610 priimta ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje įtvirtinta: jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte numatyta, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

Pareiškėjas tvirtino, jog jis į Komisijos posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad negavo kvietimo atvykti į posėdį, todėl negalėjo būti priimtas Sprendimas nuosavybės teises atkurti pinigais.

Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4521-(14.8.94.) V. J. kartu su kitais A. J. įpėdiniais kvietė atvykti į 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys (l. 459) patvirtina, jog minėtas laiškas buvo sugrąžintas NŽT Kauno miesto skyriui kaip neįteiktas pareiškėjui neatsiėmus pašte siuntos per jos saugojimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, jog registruotas laiškas su kvietimu pareiškėjui buvo išsiųstas pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs, tokių duomenų pareiškėjas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nepateikė. Skunde neišdėstė registruoto laiško neatsiėmimo priežasčių. Pranešimas buvo išsiųstas laikantis Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytų terminų, t. y. ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Taigi atlikus į bylą pateiktų įrodymų vertinimą formaliuoju požiūriu darytina išvada, jog formaliai vertinant būtų pagrindas teigti, jog NŽT Kauno miesto skyriuje prieš priimant skundžiamą sprendimą buvo laikomasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte numatytų reikalavimų. Tačiau toks vertinimas prieštarautų teisėtumo ir teisingumo principams, Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte išdėstytoms kitoms nuostatoms.

Teismas pažymi, jog konkrečiu atveju byloje nepaneigta pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė kitais byloje surinktais duomenimis, jog į Komisijos 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą posėdį jis neatvyko todėl, kad apie jį nežinojo. Akivaizdu, jog kvietimo išsiuntimas registruotu laišku tikslo pranešti apie posėdį nepasiekė, kadangi pareiškėjui jis nebuvo įteiktas. Šias aplinkybes, kaip minėta, byloje patvirtina registruoto laiško grąžinimas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai bei pareiškėjo 2020 m. sausio 20 d. skundo NŽT direktoriui turinys. Teismo nuomone, vien tik kvietimo išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesulaukus duomenų, ar asmeniui yra įteiktas kvietimas, negali būti laikoma tinkamu asmens pakvietimu į posėdį. Juolab kad Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad <...> jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, teritorinis skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje <...>. Taigi, Įgyvendinimo tvarkoje yra numatyti ir kiti korespondencijos įteikimo būdai, kai apie posėdį nepavyksta pranešti kviečiamam asmeniui. Tačiau konkrečiu atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjui apie Komisijos 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą posėdį buvo pranešta Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytu alternatyviu būdu, t. y. visuomenės informavimo priemonėmis vietiniame laikraštyje.

Iš bylos duomenų matyti, jog nepaisant to, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie būsimą susirinkimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau, siekiant pretendento teisių perėmėjui atkurti nuosavybės teises pinigais, prieš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje išreikštą ir nuosavybės teises atkuriančios institucijos veiksmais patvirtintą pretendento valią. Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų administravimo principų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatas, pareiškėjo teises ir jo teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija nagrinėja aplinkybes ir procedūras, susijusias su šioje byloje skundžiamo konkretaus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimu, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad pareiškėjas neatvyko į Komisijos organizuojamus posėdžius 2017–2019 metų laikotarpiu, neturi esminės reikšmės ginčui. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų į bylą duomenų matyti, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu sprendimo pareiškėjui dėl jo neatvykimo ar sklypų nepasirinkimo nepriėmė, todėl tokia situacija jam suponavo atitinkamus lūkesčius dėl palankaus sprendimo priėmimo.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad, institucijai pažeidus gero administravimo principą, pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie pretendentų susirinkimą, dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas skundžiamas Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pareiškėjui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl, įpareigojant instituciją nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę tęsti nuosavybės teisių atkūrimą A. J. vardu perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės).

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Minėto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, ginčo dalyku teisme, pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Iš prašomo panaikinti Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. rašto Nr. 8SD-148-(14.8.94.) turinio matyti, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kvietimas atvykti pas specialistę 2020 m. sausio 21 d. susipažinti su projektu. Teismo vertinimu, šis raštas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nes jame pareiškėjui nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, todėl šis raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, be to, ir pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, jis negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Remiantis išdėstytais argumentais, byla dėl skundo reikalavimo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.) ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu nutrauktina.

Teismui padarius išvadą, jog NŽT 2020 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 8S-255-(14.8.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais yra neteisėtas, NŽT 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, priimto pareiškėjo skundą išnagrinėjus ikiteismine tvarka dėl tų pačių teisinių santykių (dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, o ne suteikiant naują žemės sklypą), grįstų tų pačių teisės normų aiškinimu, taip pat negalima pripažinti teisėtu, tai sudaro pagrindą minėtą raštą kaip nepagrįstą panaikinti.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Išrašas iš 2020 m. kovo 24 d. sutarties patvirtina, kad pareiškėjui atstovavo advokatė Diana Višinskienė. Advokatė 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo ir 2020 m. rugsėjo 16 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1029171, kuris patvirtina, kad už pareiškimo (skundo) parengimą Regionų apygardos administraciniam teismui pareiškėjas patyrė 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.).

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėjas skunde kėlė keturis reikalavimus, t. y. prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą A. J. (miręs), perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjo antrasis ir trečiasis reikalavimai patenkinami visiškai, dėl skundo reikalavimo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.) byla nutraukta, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti 62,5 proc. (2,5/4 x 100).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatė Diana Višinskienė rengė 2020 m. kovo 24 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 317,6 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3 294 Eur (1317,6 x 2,5).

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį bei į tai, kad suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui priteistina 625 Eur (1 000 x 62,5 proc.) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pareiškėjui nagrinėti iš naujo.

Bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.) nutraukti.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                Audrius Grauželis

                                                                                Algis Markevičius

                                                                                Janina Vitunskienė