Administracinė byla Nr. I-224-406/2010
Procesinio sprendimo kategorija 16.5;74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. , A. K. , G. S. , I. A. , E. N. , A. S. prašymą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 721,48 Lt.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 1995,56 Lt.
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 8047,69 Lt.
Pareiškėja I. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 515,85 Lt.
Pareiškėjas E. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 1275,14 Lt.
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 1776,53 Lt.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., dėl ko už atliktas pareigas jiems buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos). Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo neišmokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. ir 26 str. 3 d. yra atitinkamai (atskirai) nustatytos maksimalios priedų bei priemokų dalys, todėl minėto įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas yra laikytinas dvigubu – pertekliniu reglamentavimu, kuris pablogina darbuotojų (tarnautojų) padėtį, kadangi apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę. Pareiškėjai prašo jų prašymą tenkinti ir priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis.
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų prašymu nesutinka (b.l. 18-19). Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjams veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Prašymai tenkintini.
Pareiškėjai R. J. , A. K. , G. S. , I. A. , E. N. , A. S. teismo prašo priteisti negautą darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso šalių nėra. Atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjams R. J. buvo neišmokėta 721,48 Lt, A. K. – 1995,56 Lt, G. S. – 8047,69 Lt, I. A. – 515,85 Lt, E. N. – 1275,14 Lt, A. S. – 1776,53 Lt priskaičiuotų priedų ir priemokų prie darbo užmokesčio (b.l. 9-14). Iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų pažymų apie pareiškėjams priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjams susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,
administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjai į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdami terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjams realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jiems nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjų prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams yra išnykęs.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjų prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjams R. J. - 721,48 Lt, A. K. – 1995,56 Lt, G. S. – 8047,69 Lt, I. A. – 515,85 Lt, E. N. – 1275,14 Lt, A. S. – 1776,53 Lt iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas