Administracinė byla Nr. I-3592-331/2011
Proceso Nr. 3-61-3-01762-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant atsakovės atstovėms Daivai Juškėnienei ir Ievai Galinauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Tarnyba), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritoriniam skyriui (toliau ? Tauragės teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Tauragės teritorinis skyrius 2011-01-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-258 pareiškėjai nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-01-17 dienos iki 2012-01-16 dienos. Pareiškėja kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašydama peržiūrėti Tauragės teritorinio sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio.
Tarnyba 2011-02-25 dienos sprendimu Nr. SS-779 paliko nepakeistą 2011-01-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-258 įformintą sprendimą dalyje, kuria buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir pakeitė sprendimą dalyje dėl darbingumo lygio termino ir nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2011-01-17 dienos iki 2017-07-29 dienos. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija).
Ginčų komisija 2011-05-03 dienos sprendimu Nr. S-308 įpareigojo Tarnybą atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
Tarnyba, vykdydama aukščiau nurodytą Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą ir 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906 pareiškėjai nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-05-18 iki 2017-07-29 (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) (b. l. 11?13).
Nesutikdama su Tarnybos 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906, pareiškėja pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ministerijos. Ginčų komisija 2011-07-28 sprendimu Nr. S-448 pareiškėjos skundą atmetė ir atsakovės 2011-05-18 sprendimą Nr. SS-1906 paliko nepakeistą (b. l. 4?10).
Nesutikdama su aukščiau nurodytais sprendimais pareiškėja R. B. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?3, 25?27) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:
1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-07-28 sprendimą Nr. S-448;
2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-18 sprendimą Nr. SS-1906;
3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos R. B. darbingumo lygį.
Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu atsakovė parinko nepagrįstai didelę bazinio darbingumo vertę pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodą G40.2 ir gretutinėje diagnozėje pagal TLK kodą F06.3, o taip pat nustatant bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodą G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų aprašo I dalies 3.1 punktą, ir šie pažeidimai lėmė neteisėtą skundžiamų sprendimų priėmimą:
Kriterijų aprašo I dalies 10.2 punktas numato, kad esant diagnozuotai epilepsijai (TLK kodas 40.2) su vidutinio dažnumo generalizuotais ir/ar židininiais paprastais ar sudėtingais priepuoliais, pasikartojančiais keletą kartų per mėnesį, esant asmenybės pasikeitimui dėl epilepsijos bazinis darbingumas nustatomas nuo 60 iki 30 procentų. Skundžiamu sprendimu pagal šią diagnozę atsakovė nustatė 50 procentų, t.y. didesnę nei vidutinė bazinio darbingumo procento vertę. Liko neįvertinta tai, kad stebima neigiama šios ligos dinamika. Neįvertinta ir tai, kad VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų išraše (duomenys neskelbtini) (2009m.) nurodyta, jog pareiškėjos darbingumo lygis yra 40 proc., o taip pat galimi ligos paūmėjimai.
Kriterijų aprašo II dalies 19 punktas numato, kad esant diagnozuotiems organiniams nuotaikos sutrikimams (pagal TLK diagnozės kodas F06.3) yra vertinami epizodų dažniai, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymą užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn., ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita ir esant šiems sutrikimams bazinis darbingumas nustatomas nuo 90 iki 30 procentų. Atsakovė pagal šią diagnozę nepagrįstai nustatė 50 procentų bazinio darbingumo lygį. Nepagrįstai spręsta, jog yra pasiekta dalinė remisija, nes medicininiai dokumentai šią išvadą paneigia: epikrizėje iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „liga toliau progresuoja“.
Atsakovė, nustatydama pareiškėjos bazinį darbingumą pagal diagnozes pagal TLK kodus G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų aprašo I dalies 3.1 punktą ir remiantis juo nustatė 70 procentų bazinį darbingumą pagal šią diagnozę. Tačiau diagnozės pagal TLK-10 kodus G.93.0, I69.0 turėjo būti vertintos ne pagal Kriterijų aprašo I dalies 3.1, o pagal 3.2 punktą, kadangi medicininiuose dokumentuose pareiškėjai yra nustatyta parezė: VšĮ Jurbarko ligoninės ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „tirpsta tai viena, tai kita koja“, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m.) nurodyta, jog „vargina kojų tirpimas“.
Pažymėjo, kad nuo 2009-12-08 iki 2011-05-18 teigiama linkme nepakito nė vienas baziniam darbingumui nustatyti reikšmingas kriterijus, pareiškėjos sveikata ne gerėja, o priešingai ? blogėja, teigiamos dinamikos nėra, jai yra papildomai diagnozuota epilepsija. Atsakovė skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl pagal atskiras diagnozes nustatė didesnį bazinio darbingumo lygį nei buvo nustatytas anksčiau nustatinėjant pareiškėjos bazinio darbingumo lygį, t. y. pareiškėjai diagnozuotos ligos ankstesnių komisijų buvo vertintos kaip sukeliančios didesnį darbingumo praradimą nei buvo nustatytas skundžiamuose sprendimuose. Toks vertinimo pasikeitimas nėra motyvuotas.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė nedalyvavo, gautas pareiškėjos atstovės advokatės Kristinos Pugačienės prašymas nagrinėti bylą pareiškėjai bei jos atstovei nedalyvaujant.
Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 37?41) paaiškino, kad pareiškėjai dėl sunkiausių organizmo funkcijos sutrikimų (Organinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų) 50 bazinio darbingumo proc. buvo padauginti iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumas(BDL = 50 x 0,9 ).
Asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ? funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau minėto aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui ? koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės ? 2, vidutinio palankumo ? 5, palankios ? 0).
Darbo aplinkybės vertintos taip: 1) bazinis darbingumas įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, kadangi asmens bazinis darbingumas yra 45 proc. ir tai patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55; 2) atsižvelgiant į tai, kad asmens bazinis darbingumas ? 45 proc., asmuo gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę ir tai yra vidutinio palankumo aplinkybė; 3) asmens išsilavinimas yra vidurinis, tai patvirtina 1975 m. diplomas, todėl šis kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 4) asmuo neturi profesinės kvalifikacijos, todėl šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 5) asmuo neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, savo 2011-01-12 prašyme dėl darbingumo lygio, nurodo, kad darbingumo lygio vertinimo metu nedirba 15 metų, o tai vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė; 6) asmens amžius, kreipimosi į NDNT 2011-01-17 metu, buvo 53 metai, tai patenka į intervalą nuo 45 metų iki 55 metų ir yra vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 7) atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, šis kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.
Vadovaujantis kriterijų aprašo 18 punktu, numatančiu, kad, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju 45 bazinio darbingumo proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 45 x 1). Asmuo pripažintas iš dalies darbingu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus R. B. darbingumo lygio pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžiančius motyvus, į tai, kad darbingumo lygis pareiškėjai nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių nuostatų, naikinti pareiškėjos skundžiamą NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1906 ir įpareigoti iš naujo vertinti pareiškėjos darbingumo lygį nėra pagrindo.
Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Tauragės teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl R. B. nustatyto 45 procentų darbingumo lygio. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiškėjos darbingumo lygį visi kriterijai (tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarka).
Nustatyta, kad Tarnyba, vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą ir 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906 pareiškėjai nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-05-18 iki 2017-07-29 (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) (b. l. 11?13). Nesutikdama su Tarnybos 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906, pareiškėja pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ministerijos, kuri 2011-07-28 sprendimu Nr. S-448 pareiškėjos skundą atmetė ir atsakovės 2011-05-18 sprendimą Nr. SS-1906 paliko nepakeistą (b. l. 4?10).
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teisingai vertino pareiškėjos darbingumo lygį (tiek funkcinius, tiek profesinius, tiek kitus kriterijus).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomu darbingais.
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.
Pareiškėja skunde bei pateiktuose paaiškinimuose teigia, kad atsakovė skundžiamu sprendimu parinko nepagrįstai didelę bazinio darbingumo vertę pagal TLK kodą F06.3, o taip pat nustatant bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodą G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų aprašo I dalies 3.1 punktą, nevertino diagnozių pagal TLK kodus M67.8, M69.1, ir šie pažeidimai lėmė neteisėtą skundžiamų sprendimų priėmimą.
Teismas su tokias jos teiginiais sutikti negali, nes jos darbingumo lygio vertinimas Tarnyboje buvo atliktas remiantis 2011-01-12 siuntime (Tarnybos byla, b. l. 59) nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau vadinama ? TLK-10) kodus: G93.0 Smegenų cistos(kairės gumburo srities kavernoma); I69.0 Subarachnoidinės kraujosrūvos liekamieji padariniai (liekamieji reiškiniai po persirgto hemoraginio insulto 2002m.); G40.2 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais bei pateiktais medicininiais dokumentais.
Tarnyba vertindama bazinį pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G93.0, I69.0, pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo I dalies 3.1. punktu, kurio dispozicija taikoma esant galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimams su lengvu funkcijos sutrikimu. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad pareiškėja 2002 metais persirgo hemoraginio insulto, buvo aptirpusi dešinė kūno pusė, rasta kavernoma thalamus srityje, operacija negalima. Tačiau iš bylos dokumentų objektyviai matyti, kad sausgyslių refleksai be žymesnės asimetrijos, t. y. normoje, kompiuterinės tomografijos tyrimas patvirtina, kad vidurio linijos struktūros nėra dislokuotos (Tarnybos byla, b. l. 56). Įvertinusi šias aplinkybes, Tarnyba pareiškėjos bazinį darbingumą pagal šį punktą pagrįstai įvertino 70 proc., kai galimos vertės, numatytos nuo 70 iki 100 proc. Teismas negali sutikti su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo I dalies 3.2 punktas, nes pareiškėjai nėra nustatytų vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimui būdingų reiškinių ? išreikštos hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusios dubens organų funkcijos (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis). Teismas pažymi, kad 2006 metais pareiškėjos bazinis darbingumas buvo vertinamas pagal Kriterijų aprašo I dalies 3.2 punktą, nes 2006-11-30 siuntime (Tarnybos byla, b. l. 143) pažymėta liga – hemiparezė, kuri patvirtinta 2006-09-04 išrašu iš medicininių dokumentų (Tarnybos byla, b. l. 142). Tačiau atliekant, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą 2011 metais, pateiktuose vertinimui paskutiniuose dokumentuose apie jos sveikatos būklę, duomenų apie išreikštą hemiparezę nėra (Tarnybos byla, b. l. 58). Siuntime (Tarnybos byla, b. l. 59) nurodyti koordinaciniai sutrikimai neišreikšti (Rombergo pozoje svyruoja, CBN n.y.). Vadinasi, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos bazinį darbingumą pagal Kriterijų aprašo I dalies 3.2 punkto nuostatas.
Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą G40.2, vadovautasi Kriterijų aprašo I dalies 10.2 punktu, kurio dispozicija naudojama dėl epilepsijos, kai yra vidutinio dažnumo generalizuoti židininiai, paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos. Pagal šį kodą darbingumo lygis numatomas nuo 30 iki 60 proc. Vertinant bazinį darbingumo lygį pagal šį punktą atsižvelgiama į priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu. Tarnyba pareiškėjai pagrįstai nustatė 50 proc. bazinio darbingumo vertę, nes 2009 m. EEG duomenimis, kuri buvo atlikta gydantis VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Psichiatrijos skyriuje, dinamika neigiama, lyginant su 2007 m. atlikta EEG. Tarnyba taip pat atsižvelgė į rizikos veiksnius, atsižvelgė į tai, kad dabartiniu metu epilepsijos priepuoliai kartojasi kelis kartus į mėnesį (Tarnybos byla, b. l. 51?54). Vadovaudamasi Kriterijų aprašo 6.1 punktu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal šią diagnozę prilygintas koeficientui 0,9.
Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą F06.3, Tarnyba vadovavosi Kriterijų aprašo II dalies 19 punktu, kurio dispozicija tiesiogiai numato darbingumo lygio vertinimą dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą F06.3. Pagal šį kodą darbingumo lygis įsakymu numatomas nuo 30 iki 90 proc. Vertinant bazinį darbingumą pagal šį kriterijų atsižvelgiama į epizodų dažnį, epizodo trukmę, kai taikant adekvatų gydymą, užsitęsusį ilgiau nei 6 mėn., nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, atkreipiamas dėmesys ar yra rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita. Pareiškėjai tokia bazinio darbingumo lygio vertė (50 proc.) nustatyta atsižvelgiant į taikytą ambulatorinį gydymą bei gydymą stacionare (2009-12-10 ?2010-01-11, 2010-02-09 ? 2010-03-23, 2010-11-02 ? 2010-12-03) ir pasiektą dalinę remisiją po paskutinio gydymo 2010-11-02 ? 2010-12-03 Jurbarko ligoninės psichosomatiniame skyriuje, kurią patvirtina Epikrizė iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ? gydymo eigoje pacientės būklė pagerėjo, sumažėjo nerimas, įtampa, pagerėjo nuotaika, miegas. Pagerėjusios būklės išrašoma tolimesniam ambulatoriniam gydymui (Tarnybos byla, b. l. 53?54). Taigi bazinis darbingumas pagal šį punktą pagrįstai nustatytas 50 procentų.
Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus: G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas; G54.4 Juosmens-kryžmens nervų šaknelių ligos. Pagal šiuos kodus darbingumo lygis įsakymu numatomas nuo 50 iki 70 proc. Vertinant bazinį darbingumą pagal šiuos kriterijus atsižvelgiama asmens judesius per liemenį. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų (Tarnybos byla, b. l. 53?54) matyti, kad pareiškėjos funkciniai sutrikimai atitinka lengvus stuburo, liemens funkcijos sutrikimus. Vadinasi, bazinis darbingumas pagal šį ligos kodą pagrįstai nustatytas 70 procentų. Ligos diagnozės pagal TLK-10 kodą E04.1 Tarnyba pagrįstai nevertino, nes ji neatitinka kriterijų aprašo 1-aje priede įtvirtintų vertinimo kriterijų reikalavimų
Pareiškėjos diagnozė pagal TLK-10 kodą I11.9 Hipertenzinė (širdies liga), širdies (kraujotakos) nepakankamumo, Tarnybos pagrįstai įvertina 80 procentų darbingumo lygio, nes NDNT siuntime Nr. 6 nurodyti nežymūs pakitimai nuo 2000 metų (Tarnybos byla, b. l. 59?60). Kitų įrodymų byloje nėra, jų taip pat nepateikė pareiškėja. Įsakymu yra numatytas nuo 70 iki 80 darbingumo lygis. Vadinasi, Tarnyba pagrįstai įvertino pareiškėjos darbingumo lygį pagal šią diagnozę.
Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas teisingai ir pagrįstai, laikantis aukščiau minėto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, jo 1-u bei 2-u priedų, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo nuostatų. Pareiškėjai dėl sunkiausių organizmo funkcijos sutrikimų (Organinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų) 50 bazinio darbingumo proc. buvo padauginti iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumas(BDL = 50 x 0,9 ). Tarnyba pareiškėjos darbingumo lygį nustatė įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ? funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui ? koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės ? 2, vidutinio palankumo ? 5, palankios ? 0).
Šiuo atveju pareiškėjos darbo aplinkybės vertintos: pagal bazinį darbingumą, kuris įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, nes jos bazinis darbingumas yra 45 proc., patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55; pagal bazinį darbingumą (45 proc.), pareiškėja gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, t. y. vidutinio palankumo aplinkybė; pagal pareiškėjos išsilavinimą (vidurinis, patvirtina 1975 m. diplomas), todėl šis kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; pagal profesinę kvalifikaciją, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; pagal darbo patirtį ir darbinius įgūdžius (pareiškėja nedirba 15 metų), tai vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė; pagal amžių (pareiškėjai kreipimosi į NDNT 2011-01-17 metu, buvo 53 metai), tai patenka į intervalą nuo 45 metų iki 55 metų ir yra vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė; pagal pareiškėjos funkcijos sutrikimus, jai būtina darbinė aplinka pritaikymas, šis kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Kriterijų aprašo 18 punktas, numato, kad, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju 45 bazinio darbingumo proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 45 x 1). Taigi pareiškėja Tarnybos pagrįstai pripažinta iš dalies darbinga.
Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygis nustatomas iš naujo, vadovaujantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Tokiu būdu pats teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.
Įvertinęs nustatytas aplinkybės ir vadovaudamasis teisės aktų normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jai teisėtai ir pagrįstai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, todėl Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismui pripažinus, kad Komisijos 2011-07-28 sprendimas Nr. S-448 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SS-1906 ir įpareigoti atlikti pakartotinį darbingumo lygio nustatymą, skunde išdėstytais argumentais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
atmesti pareiškėjos R. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Irena Paulauskienė
Veslava Ruskan