Administracinė byla Nr. N575-2814/2011

Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00659-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas UAB „Balžuva ir KO“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. lapkričio 3 d. leido dirbti V. K. sraigių apdorotojos darbą, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. S. pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, nutraukė, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad nėra įrodyta A. S. kaltė dėl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 33-34). Apelianto manymu, byloje neginčytinai nustatyta, kad V. K. 2010 m. lapkričio 3 d. Bendrovėje dirbo be darbo sutarties bei kad apie jos įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo suformuota teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose. Apelianto teigimu, A. S., būdamas Bendrovės vadovu, turėjo imtis priemonių įforminti darbo santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. DK 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Byloje nustatyta, kad V. K. rasta darbo vietoje dirbanti Bendrovės naudai (b. l. 2-3, 5). Ginčo byloje dėl realaus darbo fakto ir DK 93 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties požymių egzistavimo nėra. Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog darbo sutartis su V. K. atlikto patikrinimo metu jau buvo paruošta, tik nepasirašyta dėl aplaidumo ir darbo krūvio (b. l. 25). A. S. taip pat nurodė, jog su padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi (b. l. 2, 25). Vertinant ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Todėl administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltė dėl administracinis teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius, būtent – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Bendrovės direktorius netinkamai vykdė jam DK 99 straipsnyje nustatytas pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad Bendrovės naudai dirbantis darbuotojas pradėtų dirbti tik sudaręs rašytinę darbo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Ričardas Piličiauskas