Civilinė byla Nr. e2-30557-592/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24831-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskaui,
atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-117103-16 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) pagal LR BK 182 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d., BK 204 str. 2 d., BK 223 str. 1 d. įtariamajam E. R.. Atliekant Ikiteisminį tyrimą 2016-10-18 buvo atlikta krata ieškovo gyvenamojoje vietoje. Be kitų daiktų kratos metu buvo paimtas ieškovui priklausantis nešiojamasis kompiuteris Apple A1369 (toliau - kompiuteris). Kratos atlikimo metu kompiuteris buvo veikiantis, neturėjo jokių išorinių pažeidimų. 2020-08-10 KP ENTV vyresnysis tyrėjas G. G. grąžino kai kuriuos kratos metu paimtus daiktus, tarp kurių buvo ir kompiuteris. Daiktų atsiėmimo metu pastebėta, jog kompiuteris yra pažeistas – kompiuteris neužsidaro, pažeistas jo korpusas. Šias aplinkybes ieškovas pažymėjo ir atsiėmimo metu pasirašytame pakvitavime. Po atsiėmimo, kompiuterį nunešus į Apple kompiuterių remontą teikiantį servisą „iDeal“, buvo gauta išvada, jog atlikus diagnostiką, nustatytas baterijos išsipūtimas. Suremontuoti kompiuterį nėra galimybės, įrenginys nebepalaikomas gamintojo ir atsarginės dalys nebegaminamos.
Kadangi iki kratos atlikimo kompiuteris buvo normaliai funkcionuojantis, o atlikus Ikiteisminiame tyrime būtinus atlikti veiksmus nešiojamasis kompiuteris buvo nepataisomai sugadintas ir naudotis juo yra nebeįmanoma, ieškovas patyrė 250 Eur žalą, kuri buvo apskaičiuota įvertinus analogiško modelio kompiuterių kainas rinkoje. Ieškovas prašo atlyginti patirtą žalą.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis neginčija fakto, jog iki kratos atlikimo kompiuteris buvo funkcionuojantis, o atlikus Ikiteisminiame tyrime būtinus veiksmus kompiuteriu naudotis yra nebeįmanoma. Tai lėmė ilgas tyrimo laikotarpis. Atsakovas sutinka su pareiga atlyginti žalą dėl kompiuterio apgadinimo, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes ieškovas nedėjo minimalių pastangų, kad atsakovas atlygintų jo patirtą žalą, nepatiriant papildomų išlaidų.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovo atstovas nurodė, kad tyrėjui buvo pranešta apie padarytą žalą, tačiau pastarasis nenurodė, kaip konkrečiai šį klausimą spręsti. Atsakovo atstovė nurodė, kad iki teismo posėdžio dar neatlyginta žala.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Spręsdamas dėl valstybės pareigūnų atsakomybės už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo, teisminio proceso metu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šių pareigūnų atsakomybė reglamentuojama CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo konkretūs veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisinę sistemą sudaro ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti tam tikrų teisių ir interesų apsaugą, o juos pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip pažeidimą. Tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017; kt.).
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmo protokolo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
Konvencija tapo valstybės teisės aktų sistemos dalimi; Lietuva prisiėmė įsipareigojimą garantuoti Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui; valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konstitucijos normas, taip pat įgyvendinti Konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008). Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendime byloje Blumberga prieš Latviją (peticijos Nr. 70930/01) nurodė, kad veiksmingas pagal Konvencijos Pirmo protokolo 1 straipsnį saugomų teisių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės pareigos jų neapriboti, bet gali reikalauti ir pozityvių apsaugos priemonių, ypač kai egzistuoja tiesioginis ryšys tarp priemonių, kurių pareiškėjas gali pagrįstai tikėtis iš valstybės institucijų, ir jo veiksmingo naudojimosi savo turtu. Kai teisę netrukdomai naudotis turtu apriboja privatus asmuo, atsiranda pozityvi valstybės pareiga savo vidaus teisinėje sistemoje užtikrinti, kad nuosavybės teisės būtų pakankamai ginamos pagal įstatymą ir nustatytos tinkamos gynybos priemonės, kuriomis pasinaudodama apribojimo auka gali siekti apginti savo teises, atitinkamais atvejais – reikalauti bet kokių patirtų nuostolių atlyginimo. Be to, kai toks apribojimas yra nusikalstamo pobūdžio, ši pareiga papildomai reikalauja, kad valstybės institucijos atliktų veiksmingą baudžiamąjį tyrimą ir reikiamais atvejais vykdytų baudžiamąjį persekiojimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pirmiau nurodytame sprendime taip pat pabrėžė, kad valstybės institucijų pareiga tirti nusikalstamas veikas ir už jas persekioti negali būti absoliuti, nes akivaizdu, kad dalis nusikalstamų veikų lieka neatskleistos arba jas padarę asmenys nenubausti nepaisant pagrįstų valstybės institucijų pastangų. Valstybei priklausanti pareiga yra labiau užtikrinti, kad būtų atliktas tinkamas ir pakankamas baudžiamasis tyrimas ir kad jame dalyvaujančios valstybės institucijos bei pareigūnai veiktų kompetentingai ir veiksmingai. Be to, teismas pažymėjo, kad supranta praktinius sunkumus, su kuriais institucijos gali susidurti tirdamos nusikaltimus, ir poreikį daryti operatyvinius pasirinkimus bei suteikti prioritetą sunkiausių nusikaltimų tyrimui. Taigi pareiga tirti yra mažiau griežta dėl mažiau sunkių nusikaltimų, tokių kaip susiję su nuosavybe, negu dėl sunkesnių nusikaltimų, tokių kaip smurtiniai ir ypač patenkantys į Konvencijos 2 bei 3 straipsnių taikymo sritį. Bylose dėl mažiau sunkių nusikaltimų valstybė neįvykdytų savo pozityvių pareigų šiuo aspektu tik jei būtų nustatyti akivaizdūs ir dideli baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo trūkumai.
Taigi siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam.
Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-117103-16 įtariamajam E. R.. Atliekant Ikiteisminį tyrimą 2016-10-18 buvo atlikta krata ieškovo gyvenamojoje vietoje. Kratos metu buvo paimtas ieškovui priklausantis nešiojamasis kompiuteris Apple A1369, kuris buvo veikiantis, neturėjo išorinių pažeidimų. 2020-08-10 kompiuteris grąžintas ieškovui. Jo atsiėmimo metu ieškovas pastebėjo, jog kompiuteris yra pažeistas – jis neužsidaro, pažeistas korpusas. Šias aplinkybes ieškovas pažymėjo teismui pateiktame 2020-08-10 pakvitavime. 2020-08-12 Apple kompiuterių remontą teikiantis servisas „iDeal“ padarė išvadą, kad nustatytas baterijos išsipūtimas, suremontuoti kompiuterį nėra galimybės, įrenginys nebepalaikomas gamintojo ir atsarginės dalys nebegaminamos.
Ieškovas 250 Eur žalą grindžia teismui pateiktomis ginčo kompiuterio nuotraukomis, iš kurių matosi išoriniai apgadinimai, analogiškų kompiuterių pardavimų skelbimais, kuriuose matyti kainos: 240 Eur, 265 Eur, 305 Eur.
Byloje nekilo ginčas dėl minėtų aplinkybių, kurias patvirtina ir rašytiniai įrodymai, esantys nagrinėjamoje byloje.
Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ieškovo teisės gali būti ginamos per žalos atlyginimo institutą, iš esmės egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
Kaip minėta, atsakovas iš esmės pripažino žalos padarymo faktą, sutinka atlyginti 250 Eur dydžio žalą (CPK 178, 182, 185 straipsniai), todėl teismas išsamiau ir nepasisako. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi tiesiogiai į teismą, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą. Be to, atsakovas ir teisminio nagrinėjimo metu pripažindamas žalos padarymo faktą neatlygino padarytos žalos.
Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti 250 Eur dydžio žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba – tai teisingo ir protingo dydžio suma (CPK 93, 98, straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Aplinkybė, kad atsakovas savalaikiai, t. y. iki kreipimosi į teismą – 2020-08-31 – ir vėliau neatlygino žalos, pagrindžia tai, jog ieškovas buvo priverstas naudotis paprastai atlygintine teisine pagalba tiek dėl ieškinio surašymo, tiek dėl ieškovo atstovavimo teismo posėdyje, todėl pagrįstai prašo priteisti išlaidas, susijusias su teisine pagalba.
Ieškovui grąžintinas 15 Eur žyminis mokestis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobūdžio byloje).
Pažymėtina, kad dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje, šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191688326) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų bylinėjimosi išlaidų).
Grąžinti ieškovui E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-08-26 mokėjimo nurodymu Nr. 378, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas