Civilinė byla Nr. e2S-846-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03086-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7768-1087/2023 pagal ieškovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui J. B., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. B. 2023 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iki ieškinio byloje pateikimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo J. B. atžvilgiu: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. ir I. B. laikinąją gyvenamąją vietą su motina I. B.; 2) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos priteisti iš J. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos; 3) areštuoti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl J. B. ir I. B. santuokos nutraukimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo procesas šiuo metu yra sprendžiamas mediacijoje, todėl ieškovė, neturėdama pažymos apie mediacijos pabaigą, neturi teisės reikšti ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui. Tačiau, atsižvelgdama į itin konfliktiškus šalių santykius, siekdama užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos vaikų interesams padarymui, prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės įsitikinimu, nepritaikius šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, nes prašomo areštuoti turto, kuris yra ginčo objektas bei santuokoje dalintinas turtas, vertė yra labai didelė (žemės sklypo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 22 500 Eur, gyvenamojo namo vertė bus nustatyta ateityje atlikus turto vertinimą, tačiau namas yra užbaigtas statyti ir jo vertė galimai sudarys apie 200 000 Eur sumą), o kito turto, išskyrus prašomą areštuoti turtą, J. B. neturi, todėl kyla grėsmė, jog J. B. gali bandyti nuslėpti turtą nuo sutuoktinės jį perleisdamas tretiesiems asmenims. Turto perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o taip pat išieškoti iš J. B. galimai priteistas sumas – materialinį išlaikymą vaikams.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D. B. ir I. B., gyvenamąją vietą su ieškove I. B.; 2) priteisė iš atsakovo J. B., nepilnamečių vaikų D. B. ir I. B. naudai laikiną išlaikymą kiekvienam po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) ieškovę I. B. paskyrė vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) viešame registre įregistravo draudimą atsakovui J. B. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas, gavęs atsakovo J. B. atskirąjį skundą, sutikdamas su jo dalimi, 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, laikinojo išlaikymo priteisimo ir vaikų lėšų tvarkytojo paskyrimo; likusią atskirojo skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl toliau tekste nurodomi tik argumentai, susiję su įrašu viešajame registre.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašyme nurodė, jog teiks reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, įvertinęs ieškovės pateiktus Nekilnojamojo turto registro bazės išrašus bei turto vertinimo išvadą, sprendė, kad yra reikalinga užtikrinti, jog turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ar pan. Kita vertus, teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymo pateikimo metu egzistavusią šalių ginčo procesinę stadiją (ginčas buvo sprendžiamas mediacijoje), nutarė pritaikyti ieškovės nurodytam nekilnojamam turtui alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

(kiek jie susiję su apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti civilinės bylos dalimi)

5.       Atskiruoju skundu atsakovas J. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors šis neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – ieškovė nesumokėjo pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jį tenkino, nors ieškovė teismui nurodė tik vieną aplinkybę iš trijų aplinkybių viseto, kuomet gali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, t. y. paaiškino kodėl su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė ir ieškinio, tačiau nenurodė nei egzistuojančios tikimybės, kad grėsmė galimam teismo sprendimo vykdymui kils, nei tai, ar jau yra kilusi grėsmė vaikų ar ieškovės interesams;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę nekilnojamajam turtui, nors ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, įtvirtintų CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir išplėtotų teismų praktikoje.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. B. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovo J. B. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria viešame registre įregistruotas draudimas atsakovui J. B. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys yra tikėtinai pagrįstas – ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo pagrįstas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro išrašu (patvirtinančiu turto nuosavybės teises bei jų įgijimo momentą), vaiko D. B. gimimo liudijimu (patvirtinančiu, jog šalys bendrą ūkį pradėjo vesti jau keletą metų iki santuokos sudarymo), santuokos liudijimu (patvirtinančiu santuokos sudarymo momentą bei trumpą laikotarpį nuo turto įsigijimo momento iki santuokos sudarymo), vertimo ataskaita (patvirtinančia turto vertę ir gyvenamojo namo baigtumą), video įrašu (patvirtinančiu, jog namas statomas santuokos metu), namo nuotrauka (patvirtinančia namo statybos baigtumą) ir kitais byloje pateiktais rašytiniais dokumentais;

2.2.                        Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Turto, kuris yra ginčo objektas bei santuokoje dalintinas turtas, vertė yra labai didelė – 168 000 Eur. Šalių santykiai yra konfliktiški, kito turto, išskyrus ginčo objektą, J. B. neturi, todėl kyla grėsmė, jog J. B. gali bandyti nuslėpti turtą nuo sutuoktinės, jį perleisdamas tretiesiems asmenims. Turto perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o taip pat išieškoti iš J. B. galimai priteistas sumas – materialinį išlaikymą vaikams;

2.3.                        Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neriboja atsakovo teisių naudotis turtu bei yra proporcinga teisėtiems tikslams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas taikė minėtą laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir stadiją, t. y., kad šalys siekia nutraukti santuoką ir išspręsti su tuo susijusius klausimus, tame tarpe ir dėl turto padalijimo, todėl pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis iš esmės užfiksavo esamą padėtį (status qua) – iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo viešajame registre įregistravo įrašą, draudžiantį atsakovui J. B. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuris galimai bus dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę nekilnojamajam turtui, ieškovei neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, bet ir apskritai negalėjo priimti ir nagrinėti ieškovės prašymo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį neteisėta ir / ar nepagrįsta.

10.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. 

11.       Apeliantas tvirtina, kad ieškovė, paduodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nesumokėjo pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti prašymo trūkumus, o, ieškovei trūkumų neištaisius, grąžinti jai prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė procesinę klaidą, priimdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kai su prašymu buvo pateikti įrodymai tik apie 54 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarties dalį.

12.       Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, kad už prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių žyminis mokestis nemokamas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (3 punktas), areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (5 punktas). Taigi, ieškovei pareiškus prašymą iki ieškinio pareiškimo teismui nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir areštuoti turtą, už šį prašymą žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Kita vertus, reiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo turėjo būti mokamas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas užstatas – šiuo atveju 923 Eur (1 845 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis / 2), o tai ženkliai viršija ieškovės sumokėtą 54 Eur dydžio sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimo klausimas šiuo metu yra išspręstas (žr. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį), užstato mokėjimo klausimas šiuo metu nebėra aktualus ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį vien tuo pagrindu, kad šios nutarties priėmimo metu nebuvo sumokėtas žyminio mokesčio užstatas. Priešingas susidariusios situacijos vertinimas būtų pernelyg formalus ir neatitiktų esminių teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų.

13.       Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti skundžiamą nutartį, kadangi ieškovė teismui nurodė tik vieną aplinkybę iš trijų aplinkybių viseto, kuomet gali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo. Išties, teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių, nagrinėjamu atveju ieškovės, turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikėtinas ieškinio pagrįstumas bei tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 

14.       Kaip matyti iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, jog ji negalėjo tuo metu pateikti ieškinio teismui, nes vyko privalomoji mediacija, tačiau, siekdama užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos vaikų interesams padarymui, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad, nesant pajamų ar kito turto ir tėvui geruoju neteikiant vaikams materialinio išlaikymo, išieškojimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Ieškovė prašyme taip pat nurodė faktines aplinkybes apie santuokos sudarymą, nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes ir kt., kuriomis grindė ieškinio, kurį teismui pateikė 2023 m. balandžio 7 d., tikėtiną pagrįstumą.

15.       Iš byloje pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamas  namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtą įregistruota iki šalių santuokos sudarymo. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nurodė, kad ketina reikšti (o vėliau ir pareiškė) reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto dalies priteisimo ieškovei.

16.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020). Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma tada, kai ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

17.       Pagal CK 3.84 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turto perleidimui yra reikalingas teismo leidimas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas Nekilnojamo turto registre nėra registruotas kaip šeimos turtas.

18.       Šiuo konkrečiu atveju, nesant išviešintam faktui apie ginčo turtą kaip šeimos turtą, atsakovo galimybės perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims nėra apribotos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, kad nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl pagrįstai nagrinėjamu atveju buvo taikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Tuo tarpu, jeigu atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs kokius nors finansinius nuostolius, galės pasinaudoti CPK 146 straipsnio 2 dalyje ar kitose normose įtvirtintais nuostolių atlyginimo institutais.

19.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta viešame registre įregistruoti draudimą atsakovui J. B. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                  Evaldas Burzdikas