Civilinė byla Nr. e2A-1315-889/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00093-2018-9

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20                                                                                                            

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. B. ir M. B. patikslintą ieškinį atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Neringa-2“, A. P., U. V., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Poškų karjeras“, Č. G., F. K., D. G., Vyteniui J. P., A. J. M., R. R., E. K., akcinei bendrovei „Klovainių skalda“, E. V., E. M., A. L., G. S., J. S., uždarajai akcinei bendrovei „Granitinė skalda“, uždarajai akcinei bendrovei „Nuvis“, J. S. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti defektus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašė: 1) priteisti ieškovams po 1 306,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai iš atsakovų A. P., U. V., A. P.-R., UAB „Poškų karjeras“, Č. G., F. K., D. G., Vytenio J. P., A. J. M., R. R., E. K., AB „Klovainių skalda“, E. V., E. M., A. L., G. S., J. S., UAB „Granitinė skalda“, UAB „Nuvis“, J. S.; 2) įpareigoti atsakovus DNSB Neringa-2, A. P., U. V., A. P.-R., UAB „Poškų karjeras“, Č. G., F. K., D. G., Vytenį J. P., A. J. M., R. R., E. K., AB „Klovainių skalda“, E. V., E. M., A. L., G. S., J. S., UAB „Granitinė skalda“, UAB „Nuvis“, J. S. teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų – pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas), taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovai nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio per išorines daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienas į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), skverbiasi drėgmė ir daro žalą vidinėms buto sienoms. Visuotiniuose bendrijos narių surinkimuose buvo nuspręsta suremontuoti ir apšiltinti daugiabučio namo išorines sienas, tačiau darbai iki šiol nepradėti. Bendraturčiai, veikdami per bendriją, tiek savo veiksmais (balsuojant prieš sprendimus dėl defektų šalinimo), tiek ir neveikimu (pasyvumu, nemokant kaupiamųjų įmokų, nesiimant veiksmų defektams pašalinti) sukėlė žalos ieškovams atsiradimą. Dėl pastato defektų ginčų nekyla, kadangi šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti duomenys. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, jog žala atsirado dėl bendrųjų pastato konstrukcijų defektų, todėl ieškovai mano, jog įrodytas tiek žalos faktas, tiek ir žalos priežastinis ryšys su bendrųjų konstrukcijų defektais. Ieškovų butas buvo suremontuotas 2012 metais, po remonto buvo naudotas beveik 5 metus, todėl buto nusidėvėjimas, ieškovų skaičiavimais, siekia tik 4 proc. Atsižvelgdami į tai, kad remiantis nusidėvėjimo koeficientu perskaičiuotas žalos dydis sumažėja nedaug, ieškovai teigia, kad neracionalu didinti bylinėjimosi išlaidas ir rinkti papildomus įrodymus tiksliam žalos dydžiui apskaičiuoti.

1.2.       Ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia jos neveikimu arba netinkamu veikimu, kadangi žala ieškovų turtui padaryta dėl pastato bendrųjų konstrukcijų defektų. Šios konstrukcijos neatitinka joms keliamų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reika­lavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, o pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai – laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, o nustačius defektus nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (11 punktas, 96 punktas). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pastato defektai nebuvo likviduoti ir dėl to buvo padaryta žala. Subjektas, kuriam teisės aktai numatė pareigą atlikti statinio techninę priežiūrą, t. y. DNSB Neringa-2, tokią savo pareigą vykdė netinkamai. Ieškovai turi teisę reikalauti nutraukti netoleruotiną situaciją, dėl kurios jie negali saugiai naudotis savo butu. Kadangi ieškovų naudojimąsi butu riboja būtent tai, kad bendrosios statinio konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų, daro žalą viduje esančiam turtui, pirmiausia atsakovė DNSB Neringa-2, kuriai teisės aktai numato pareigą užtikrinti statinio bendrųjų konstrukcijų atitiktį esminiams reikalavimams, turi nutraukti šiuos veiksmus. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovė DNSB Neringa-2 veikia išreikšdama bendraturčių valią, ieškovai prašė įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų – pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patikslintą ieškovų ieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ginčo atveju egzistuoja visos civilinės bendraturčių atsakomybės sąlygos, nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. bendraturčiai balsų dauguma nusprendė šiltinti ir pertinkuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pietinę ir šiaurinę sienas ir tam rinkti kaupiamąsias įmokas proporcingai bendraturčių daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vėliau vykusiuose susirinkimuose preliminariai numatytas remonto darbų pradžios ir pabaigos (2016 m. lapkričio 1 d.) terminas bendraturčių balsų dauguma buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių. 2017 m. balandžio 2 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nutarta iki remonto darbų pradžios išieškoti skolas iš įsiskolinusių gyventojų, o remonto darbų vykdymą atidėti. 2019 m. rugpjūčio 3 d. bendraturčiai balsų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) ir su tuo susijusio investicijų projekto rengimui bei priemonių įgyvendinimui pagal valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygas ir tvarką. Po minėto nutarimo priėmimo neaktualūs tapo ankstesni bendraturčių nutarimai dėl mažesnės apimties darbų atlikimo. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog ieškovų teiginiai, kad bendrija neveikia ir neįgyvendina bendraturčių valios bei priimtų sprendimų, neturi pagrindo.

2.2.       Teismas nurodė, jog ieškovų argumentai, susiję su statinio statytojo, projektuotojo pareigomis pagal Statybos įstatymą ir (ar) statinio neatitiktimi esminiams reikalavimams dėl poveikio ir apkrovų, mechaninio atsparumo, pastovumo ir kt., šioje byloje nereikšmingi, kadangi nė vienas iš atsakovų nevykdė daugiabučio namo rekonstrukcijos statybos darbų ir negali būti laikomas atsakingu už Statybos įstatymo pažeidimus daugiabučio namo statybos darbų vykdymo procese. Teismas kaip nepagrįstus įvertino ir ieškovų argumentus dėl neorganizuojamos statinio techninės priežiūros, kadangi priešingas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Pagal rašytinius bylos duomenis spręstina, jog bendraturčiai nėra pasyvūs, jie balsų dauguma nuosekliai sprendžia klausimus dėl darbų atlikimo poreikio, apimties, kainos, terminų. Bendraturčiai turi įstatyme įtvirtintą prievolę užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą tiek, kiek būtina jų funkcinei paskirčiai užtikrinti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas byloje nenustatė aplinkybių, susijusių su avarine ar kritine statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos būkle, rizika žmonių sveikatai ar gyvybei. Pastatas yra tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo išvadai apie konkrečiu terminu apibrėžtą atsakovų pareigą šalinti daugiabučio namo sienų defektus.

2.3.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog tiek bendraturčiai, tiek bendrija tinkamai vykdo įstatymų numatytas pareigas, daugiabučio namo remonto darbų vykdymo eigą bei poreikį organizuoja įstatymų nustatyta tvarka, derindami su visais namo savininkais.

2.4.       Vertindamas, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos, teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tiesioginę žalos atsiradimo priežastį, t. y. netinkamą daugiabučio namo statybos darbų atlikimą. Tai paneigia ieškovų argumentus, kad jų bute kilusi žala yra atsakovų veiksmų (neveikimo) rezultatas, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

2.5.       Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, priešingai, – jie patvirtino, jog skaičiuodami žalą turtui netaikė nusidėvėjimo koeficiento, todėl ieškovų reikalavimą teismas įvertino kaip pažeidžiantį visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principą.

2.6.       Ieškovams neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

2.7.       Vertindamas ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus solidariai pašalinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas) pagrįstumą, teismas nurodė, kad bendraturčiai nėra priėmę sprendimų dėl pastato pamatų ir stogo remonto bei lėšų šiam tikslui skyrimo. Nė viename iš ekspertinių aktų, išvadų nenustatyta, jog namo būklė būtų avarinė. Bendraturčiams apie pastato techninę būklę yra žinoma, klausimai dėl jos pagerinimo periodiškai sprendžiami bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose. Dėl bet kokių bendrojo naudojimo objektų remonto darbų bendraturčiai patiria išlaidų, taigi tik jie turi teisę spręsti dėl tokių darbų poreikio ir apimties. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pažeidžia savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, todėl jo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.       Bendrija ir bendraturčiai nuo pat 2007 metų puikiai žino, kad namo bendrosios konstrukcijos yra su defektais, kad dėl šių defektų yra daroma žala viduje esančioms patalpoms, kad defektų priežastis yra netinkamai atlikti statybos darbai, kad namo būklė yra nepatenkinama ir kad būtina atlikti namo bendrų konstrukcijų remonto darbus. Tačiau atsakovai neatliko jokių realių veiksmų, siekdami pašalinti namo defektus. Tai paneigia teismo išvadą, kad bendrija ir bendraturčiai yra aktyvūs spręsdami šį klau­simą. Nors sprendimai buvo priimti, tačiau į statytoją taip ir nebuvo kreiptasi, nepateikti jokie tokį neveikimą pateisinantys įrodymai. Daugybę kartų buvo nutarta pradėti remonto darbus, skelbti konkursus, ieškoti rangovų, rengti sąmatas, projektinę dokumentaciją, netgi nutarta nedelsiant pradėti remonto darbus. Tačiau nepateikta jokių įrodymų ne tik dėl to, kad kuris nors iš minėtų sprendimų būtų įvykdytas, tačiau ir dėl to, kad buvo pradėti kokie nors realūs veiksmai, taip pat nepagrįsta, dėl kokių priežasčių darbai nebuvo pradėti ir užbaigti.

3.2.       Atsakovai deklaratyviai nurodė priežastis, kurios jiems trukdė atlikti namo remonto darbus, o teismas šiuos jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius laikė įrodytais ir pateisino atsakovų neveikimą.

3.3.       Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenurodė teisės aktų, kuriuose numatytas elgesio taisykles pažeidė atsakovai. Atsakovai pažeidė Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį bei 6.263 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai valdydami, prižiūrėdami ir tvarkydami turtą daro žalą ieškovams. Taip pat ieškovai patikslintame ieškinyje išsamiai pasisakė dėl to, kad atsakovų neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė netinkamu statinio techninės priežiūros vykdymu. Tačiau teismas padarė išvadą, kad statinio techninė priežiūra buvo vykdoma tinkamai. Ieškovų nuomone, teismas tinkamą statinio techninę prižiūrą sutapatino su apžiūrų atlikimu ir apžiūros aktų bei žurnalo pildymu, tačiau visiškai neanalizavo to, kas laikytina tinkama statinio technine priežiūra ir ar ji apsiriboja minėtų veiksmų atlikimu. Į bylą pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 11 d. aktas yra ofi­cialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, o jame aiškiai nurodyta, kad bendrija statinio techninę priežiūrą vykdo netinkamai. Taigi bendrija netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą, neatliko kritinių veiksmų, kuriais yra įgyvendinama statinio techninė priežiū­ra, – nustatytų defektų ne tik nešalino, tačiau jų nenumatė ir ilgalaikiuose ar metiniuose planuo­se, nenustatė jų šalinimo terminų. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė bendrija.

3.4.       Ieškovai mano, jog skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia neteisėtus atsakovų veiksmus. Byloje aptariami statinio defektai atsirado ne staiga, o buvo nustatyti jau seniai. Bendraturčiai turėjo pareigą užtikrinti, kad jų turtas nedarytų žalos, šią pareigą privalėjo įgyvendinti per ben­drijos atliekamą statinio techninę priežiūrą, tačiau šių pareigų neatliko, kol statinio defektai ir deforma­cijos pradėjo daryti žalą ieškovų butui.

3.5.       Ieškovai nurodo, jog tiesiogiai žalą ieškovų turtui sukėlė namo defektai ir deformacijos, atsiradę dėl netinkamų statybos darbų, tačiau tai nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su žala. Atsakovai pažeidė Civilinio kodekso nuostatas ir statinio techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovai turėjo nesudaryti sąlygų namo defektams ir deformacijoms daryti žalą, o, jeigu žala daroma, imtis veiksmų, kad ją pašalintų. Taigi tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja teisiškai reikšmingas netiesioginis priežastinis ryšys: jie tiesiogiai nelemia žalos pada­rymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti.

3.6.       Kadangi žalos faktas yra įrodytas, ieškovai laikėsi pozicijos, kad jų patirta žala yra būtent tokio dydžio, koks nurodytas lokalinėje sąmatoje. Tačiau teismas, pripažinęs žalos faktą, nurodė, kad ieškovai neįrodė žalos dydžio. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Jeigu konstatuojamas žalos faktas,  teismas žalos dydį privalo nustatyti savo nuožiūra.

3.7.       Ieškovai nurodo, jog teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovus pašalinti namo defektus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos turi defektų, taigi teismo motyvas, kad neaišku, kokius defektus ieškovai reikalauja šalinti, nesuprantamas. Tikslūs statybos darbai ir jų apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Į bylą pateiktų kompetentingų specialistų dokumentuose nurodomi teisės aktuose numatyti būdai ir priemonės, kuriais bendrija turės pašalinti namo defektus. Ieškovai pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovus pašalinti namo defektus teisės aktų nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo.

3.8.       Taip pat ieškovai ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui E. V. iš ieškovų priteista 108,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kelionės (kuro) iš­laidas. Ieškovų nuomone, atsakovas nepateikė visiškai jokios informacijos, kiek kuro sąnaudų jis iš tikrųjų patyrė. Vien tai, kad atsakovas du kartus nusipirko pilną baką kuro, dar nepatvirtina, kad tiek kuro ir buvo panaudota kelionėms, susijusioms su šia byla. Atsakovas nepateikė visiškai jokių kuro sąnaudas pagrindžiančių skaičiavimų ir įrodymų.

3.9.       Ieškovų nuomone, teismas turėjo tenkinti ieškinį bent jau dėl vieno atsakovo – J. S., nes jis ieškinį visiškai pripažino.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija Neringa-2 prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Atsakovė kritiškai vertina ieškovų poziciją, jog jie neprivalėjo nurodyti, kokias konkrečiai įstatymų nustatytas elgesio taisykles pažeidė atsakovai, nes ginčo teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo teisė spręsti dėl konkrečioje situacijoje taikytinų materialinės teisės normų neatleidžia ieškovų nuo pareigos tinkamai suformuluoti ir įrodyti faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą ir pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Ieškovams neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl žalos iš atsakovų priteisimo.

4.2.       Nors ieškovai skunde nurodė, jog už jų bute kilusią žalą kartu su statytoju atsakingi ir atsakovai, kurie savo veiksmais prisidėjo prie žalos padidėjimo, tačiau šių savo argumentų jokiais duomenimis nepagrindė ir netiesioginio priežastinio ryšio, tariamo žalos padidėjimo bei jos apimties (dydžio) neįrodė.

4.3.       Kadangi ieškovai neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų, teismas neturėjo pareigos nustatinėti ieškovų patirtos žalos dydį, nes ši aplinkybė, neįrodžius kitų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinės reikšmės sprendimui neturi.

4.4.       Ieškovai apeliaciniame skunde neįrodė ir nepagrindė, kaip, teismui atmetant reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti defektus, buvo pažeistos materialinės ir proceso teisės normos. Ieškovams nesukonkretinus reikalavimo, sprendime pagrįstai konstatuota, jog šis ieškinio reikalavimas pažeidžia savininkų teises ir pareigas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, yra nekonkretus ir neteisėtas.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.       Atsakovas teigia, jog ekspertai ir savivaldybės administracija nurodė savininkams, jog būtina atlikti statinio ekspertizę bei sustiprinti namo bendrąsias konstrukcijas. Tik defektų surašymas nepanaikina atsakovų atsakomybės ir pareigos laiku pašalinti defektus ir nevilkinti darbų atlikimo daugiau nei dešimtmetį.

5.2.       Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ekspertai ir savivaldybės specialistai nurodė, jog pastatas galbūt jau yra avarinės būklės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pastatas nėra avarinės būklės – savivaldybė 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė bendraturčiams reikalavimus dėl specializuotos išsamios ekspertizės, kad būtų nustatyta reali pastato būklė. Bendraturčiai šio reikalavimo nevykdo, o teisme šis klausimas neišnagrinėtas.

5.3.       Atsakovas mano, jog bendrija netinkamai vykdė savo pareigas, sudarė prielaidas žalai kilti, dėl to nukentėjo ne tik ieškovai, bet ir kiti namo bendraturčiai. Namo savininkai taip pat nebuvo pakankamai aktyvūs: elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, kad kas nors būtų padaryta. Įvertinus ekspertizės ir specialistų išvadas bei atsižvelgiant į atsakovų pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, akivaizdu, jog atsakovai ilgą laiką nesirūpino namu, jo neremontavo, dėl to ieškovams padaryta žalos ir ji turi būti atlyginta.

5.4.       Atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti namo defektus yra visiškai aiškus: tokį reikalavimą vykdantis asmuo turės atlikti visus būtinus veiksmas tam, kad defektų nebeliktų.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Šioje byloje ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų, kaip bendraturčių, žalos, padarytos ieškovų turtui, atlyginimą, taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti daugiabučio namo bendrųj

8.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai N. B. ir M. B. bei atsakovai A. P., U. V., A. P., UAB „Poškų karjeras“, Č. G., F. K., D. G., Vytenis J. P., A. J. M., R. R., E. K., AB „Klovainių skalda“, E. V., E. M., A. L., G. S., J. S., UAB „Granitinė skalda“, UAB „Nuvis“, J. S. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kaip teigia ieškovai, 2015 m. rugpjūčio mėnesį per išorines daugiabučio namo sienas į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo skverbtis drėgmė, padaryta žala vidinėms buto sienoms. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskirtos ekspertizės akte Nr. 18-21E konstatuota, jog ieškovės N. B. bute nustatyti defektai yra bendrųjų pastato konstrukcijų defektai. Ieškovai prašo taikyti atsakovams civilinę deliktinę atsakomybę. Ieškovų nuomone, atsakovų, kaip bendraturčių, neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškia tuo, jog atsakovai, daug metų žinodami apie namo defektus, nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad šie defektai būtų pašalinti, t. y. neužtikrina tinkamo daugiabučio namo valdymo ir naudojimo. Ieškovų turtui padaryta žala sudaro 2 730,97 Eur. Šį dydį ieškovai grindžia jų užsakymu 2017 m. lapkričio 13 d. parengta lokaline sąmata.

9.       Atsižvelgiant į ieškinyje reiškiamo reikalavimo pobūdį ir turto, kuriam padaryta žala, teisinio statuso specifiką (butas, kuriame kilo žala, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams ir atsakovams priklausančiame daugiabučiame name), įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudaro bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

10.       Civilinio kodekso 4.83 straipsnyje, reglamentuojančiame butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę: 1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. 

11.       Tik butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Nagrinėjamu atveju bendraturčiai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją Neringa-2. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

12.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (21 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę: be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais; reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus; be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje; apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka; taip pat kitas teises.

13.       Šioje byloje ieškovai, įrodinėdami neteisėtus atsakovų veiksmus, laikosi pozicijos, jog bendraturčių neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad daug metų žinodami apie namo defektus jie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad defektai būtų pašalinti. Ieškovai teigia, jog visuotiniuose bendrijos narių surinkimuose buvo priimti sprendimai suremontuoti ir apšiltinti daugiabučio namo išorines sienas, tačiau darbai iki šiol nepradėti, taip bendraturčiai, veikdami per bendriją, taip pat ir patys savo neveikimu bendrai nulėmė žalos atsiradimą.

14.       Kolegija pažymi, jog šioje situacijoje būtina nustatyti neteisėtų veiksmų (neveikimo) vertinimo laikotarpį. Ieškovai nurodo, jog jų bute 2012 m. gruodžio 1 d. užbaigti statybos darbai: atliktas paprastasis buto remontas. Šį faktą patvirtina teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Žala, kaip teigia ieškovai, jų bute pradėjo ryškėti 2015 m. rugpjūčio mėnesį. 2016 m. gegužės 5 d. ieškovės N. B., vieno iš atsakovų J. S. ir administratoriaus B. R. pasirašytame Defektų akte nurodyta, jog apžiūrėjus ieškovei priklausantį butą nustatyti tokie defektai: pietinėje buto sienoje dėl iš išorės besiskverbiančios drėgmės nuo angokraščių nusilupę dažai, įtrūkę sienos, išbyrėjęs tinkas, sienose atsiradusios pūslės, atšokusios grindjuostės, svetainės kampe ir miegamajame sienose yra vertikalių plyšių. Žalos dydį ieškovai grindžia 2017 m. lapkričio 13 d. sudaryta lokaline sąmata. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog žalos dydžiui taikytinas nusidėvėjimo koeficientas, kuris apskaičiuotinas už laikotarpį nuo buto remonto iki lokalinės sąmatos sudarymo (už penkerius metus), t. y. ieškovai kaip pradinį atskaitos tašką nurodo tokią buto būklę, kokios jis buvo po 2012 metais atlikto remonto. Kolegija, atsižvelgdama į šiuos ieškovų argumentus dėl žalos atsiradimo momento ir žalos dydžio, daro išvadą, jog neteisėti atsakovų veiksmai, kurie neva sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą, turėtų būti įvertinti būtent šiuo ieškovų nurodomu žalos kilimo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Siekiant nustatyti, ar pagrįstas ieškovų teiginys dėl atsakovų neveikimo, svarbu įvertinti nurodyto laikotarpio įvykius, kiek jie susiję su namo fasado remonto darbais, chronologine tvarka.

15.       Ieškovų užsakymu 2017 m. rugsėjo 5 d. surašytoje ataskaitoje, kurią parengė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, padaryta išvada, jog įrengiant esamą laikančiąją konstrukciją (sieną) galbūt buvo nesilaikoma statybos darbų taisyklių reikalavimų atliekant mūro darbus; būtinas esamos sienos sutvirtinimas; pagal trūkių požymius galimas ir namo pamatų konstrukcijos sėdimas ar pamatų paplovimas. Pirmą kartą sienos defektai bendrijos užfiksuoti 2012 m. gegužės 29 d.: bendrija Statinio techninės priežiūros žurnale pažymėjo, kad pietų fasado pusėje dėl žiemos oro pokyčių apardytas lauko sienos tinkas, pietinėje namo dalyje po tinku patekęs vanduo sudrėkino vidaus sienas, kambariuose lupasi dažai, tinkas, rekomenduojama renovuoti lauko sieną, ją apšildant ir pertinkuojant. 2012 m. gegužės 29 d. pavasarinės (sezoninės) apžiūros akte Nr. 5 nurodyta, jog „pietų fasade žiemos užšalimai, atšilimai ardo lauko dienos tinką; pietinėje namo dalyje po atkeltu tinku patekęs vanduo sudrėkino sienas, lupasi kambar. dažai, tinkas“. Taigi bendrija namo išorinių sienų defektus pradėjo fiksuoti 2012 metais.

16.       2014 m. birželio 4 d. bendrijos valdyba nutarė išnagrinėti fasado sutvarkymo variantus ir preliminarias išlaidas.

17.       2014 m. rugsėjo 13 d. bendrijos visuotiniame susirinkime savininkai balsų dauguma pritaria namo remonto darbams. Pirmininkas pareiškia, kad namo būklė nepatenkinama, siūlo atlikti namo remonto darbus, defektų sąrašą pateikia administratorius. Nutarta pakviesti specia­listą, kuris suteiktų informaciją dėl namo remonto / tvarkymo būdo, ir parengti projektą namo stogo remontui. Namo administratorius B. R. įpareigotas parengti reikiamų remonto darbų sąrašą ir orien­tacines darbų kainas iki 2014 m. gruodžio 1 d. Taip pat susirinkime nutarta apšiltinti pietinės pusės fasadą ir parengti namo šiltinimo bei renovavimo darbų sąmatą, pasiūlymus surinkti iki 2015 m. kovo 1 d.

18.       2015 m. rugpjūčio 22 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo įvertinta faktinė namo sienų būklė ir nuspręsta pastato galines (pietinę ir šiaurinę) sienas apšiltinti ir tinkuoti, remonto darbams reikalingas lėšas kaupti iš savininkų įmokų proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nutarta dar­bus pradėti 2016 m. balandžio mėnesį. Iki to laiko paruošti namo remonto dokumentus, surengti konkursus, pasi­rūpinti reikiamais leidimais ir kt.

19.       2016 m. balandžio 21 d. bendrijos valdybos posėdyje nutarta įpareigoti administratorių B. R. įdėti skelbimą spaudoje dėl stogo ir fasado remonto darbų atlikimo konkurso, apibendrinti gautus pasiūlymus, pateikti juos valdybai ir bendrijos narių susirinkimui.

20.       2016 m. birželio 18 d. visuotiniame narių susirinkime nutarta dėl namo galinių sienų remonto atlikti rangovų apklausą, įpareigoti valdybą apibendrinti gautus komercinius pasiūlymus ir parinkti rangovą, nustatyti terminai darbams atlikti: iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. atlikti rangovų apklausą, iki 2016 rugpjūčio 31 d. valdyba ir administratorius su komisija apibendrina gautus komercinius pasiūlymus ir parenka darbų rangovą, rangovas darbus atlieka iki 2016 m. spalio 31 d.

21.       2017 m. balandžio 2 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime vėl svarstyta dėl namo remonto darbų. Nurodyta, jog ankstesnio susirinkimo metu numatytiems darbams atlikti gauta rangovų sąmata, bet darbai nevyksta, nes ne visi bendrijos nariai sumokėjo pinigines lėšas į kaupiamąją sąskaitą. Balsų dauguma pritarta pateiktai remonto darbų sąmatai. Taip pat nutarta, jog bendrijos nariai skolas privalo sumokėti iki balandžio 20 d., po to nedelsiant pradėti remonto darbus.

22.       2017 m. spalio 22 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime nuspręsta įpareigoti bendrijos pirmininką atlikti stogo būklės ekspertizę ir įvertinti stogo remonto darbų tikslingumą.

23.       2017 m. lapkričio 11 bendrijos valdybos posėdyje nutarta įpareigoti pirmininką iki 2018 m. birželio 1 d. atlikti įvairius namo remonto darbus, inter alia, apšiltinti pastato pietinę ir šiaurinę namo sienas, atkasant pamatus.

24.       Įvertinusi aptartą įvykių eigą, kolegija daro išvadą, jog tuo laikotarpiu, kuris reikšmingas sprendžiant dėl žalos, bendraturčiai buvo pakankamai aktyvūs: susirinkimai buvo periodiškai šaukiami, juose bendraturčiai aktyviai dalyvavo, balsavo, priiminėjo sprendimus dėl namo fasado remonto. Pažymėtina, jog nei nurodytu laikotarpiu, nei dabar nėra nustatyta, jog namas būtų avarinės būklės, o tai suponuotų pareigą nedelsiant imtis priemonių šiai būklei likviduoti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punkte numatyta bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareiga nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus tais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Bylai aktualiu laikotarpiu nustatyti pastato defektai nebuvo tokio pobūdžio, jog suponuotų bendraturčiams pareigą nedelsiant juos pašalinti. Teisės aktuose nenurodytas konkretus terminas, per kurį bendraturčiai turi imtis priemonių likviduoti namo bendrųjų konstrukcijų defektus, kai tie defektai nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, taigi būtų neteisinga teigti, jog bendraturčių atlikti veiksmai (jų dalyvavimas susirinkimuose, priimti sprendimai dėl remonto, lėšų kaupimas) neatitiko rūpestingo ir atsakingo elgesio standartų.

25.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog susirinkimuose preliminariai numatytas remonto darbų pradžios ir pabaigos (2016 m. lapkričio 1 d.) terminas bendraturčių balsų dauguma buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl dalies gyventojų vėlavimo sumokėti kaupiamąsias įmokas už daugiabučio namo remontą, dėl kliūčių bendrojo naudojimo kieme, trukdančių rangovams pradėti vykdyti numatytus darbus, ir kt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2017 m. balandžio 2 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nutarta iki remonto darbų pradžios išieškoti skolas iš gyventojų, nesumokėjusių kaupiamųjų įmokų, o remonto darbus atidėti; 2017 m. lapkričio 7 d. bendrijos valdyba priėmė nutarimą iki remonto darbų pradžios pašalinti iš žemės sklypo pašalinius įrenginius ir sutvarkyti želdinius, kad netrukdytų atlikti namo remonto darbus. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrindė įrodymais teiginių apie objektyvių kliūčių remonto darbams atlikti egzistavimą. Pasak ieškovų, nėra jokių duomenų, kad buvo bandoma atlikti kokius nors projektavimo ar staty­bos darbus ir kad to nebuvo galima padaryti dėl aplinkybių, susijusių su žemės naudojimu, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi deklaratyviais atsakovų teiginiais apie kliūčių buvimą. Kolegija atmeta šį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl kliūčių remonto darbams atlikti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimais ir valdybos nutarimais. Nurodyti sprendimai priimti savininkų ir valdybos narių balsų dauguma. Ieškovai sprendimo atidėti fasado remonto darbus jo priėmimo metu nekvestionavo (ieškovė N. B., nedalyvavusi 2017 m. balandžio 2 d. susirinkime, 2017 m. balandžio 20 d. pateikė pastabas tik dėl to, kad nesutinka su nutarimu, jog tinkuotų fasadų sienų šiltinimo plokštėmis išlaidas apmoka bendrijos nariai, kuriems priklausančių butų išorinės sienos sutampa su tais fasadais). Be to, kolegijos nuomone, tas faktas, jog remonto darbų terminas savininkų balsų dauguma atidėtas, nerodo bendraturčių neveikimo (neteisėtų veiksmų). Sprendimai dėl remonto darbų buvo priimami atsižvelgiant į faktinę situaciją. Kaip jau minėta, bendraturčiai nebuvo saistomi termino remonto darbus atlikti nedelsiant. Ieškovai taip pat nurodo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad kokia nors institucija būtų nustačiusi neteisėto naudojimosi žemės sklypu faktą, priešingai, – patikrinimą atlikusi Nacionalinė žemės tarnyba tokių aplinkybių nenustatė, o į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jokių kliūčių patekti į ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį nebuvo: varteliai buvo nerakinami; šiuo metu jų iš viso nėra. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bendrija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši nustatytų, ar ieškovų pastatyta tvora bei terasa netrukdo kitiems žemės sklypo naudotojams ir ar statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. balandžio 13 d. rašte nurodė, jog Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nepriskirta nei funkcija, nei pareiga atlikti tyrimus dėl statybos teisėtumo, ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą, jei dėl tvoros nugriovimo nesutariama gera valia. Ieškovai nurodo, jog tvoros šiuo metu jau nėra. Kolegija pažymi, jog, tai, ar tvora, vertinant ją tik kaip objektyvią kliūtį pradėti remonto darbus, buvo pastatyta teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovų argumentai, susiję su žemės naudojimu teisėtumu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

26.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas sprendime rėmėsi atsakovų teiginiais, kurių atsakovai net nebandė pagrįsti kokiais nors įrodymais. Kaip teigia ieškovai, atsakovai iš esmės pateikė tik bendrijos narių ar valdybos sprendimus, tačiau šie sprendimai taip ir liko neįgyvendinti. Atsakovai turėjo įrodinėti šių sprendimų įvykdymo faktą arba neįvykdymo priežastis ir pagrįsti tai įrodymais. Tačiau, ieškovų nuomone, teismas, nepaisydamas to, kad atsakovai nevykdė įrodinėjimo pareigos, rėmėsi atsakovų teiginiais, kaip objektyviai egzistuojančiais faktais. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Kaip jau minėta, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų nustatymas. Pareiga įrodyti atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) faktą šioje byloje tenka ieškovams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovų veiksmais bylai aktualiu laikotarpiu, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. bendraturčiai balsų dauguma nusprendė šiltinti ir pertinkuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pietinę ir šiaurinę sienas ir tam rinkti kaupiamąsias įmokas proporcingai bendraturčių daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vėliau vykusiuose susirinkimuose preliminariai numatytas remonto darbų pradžios ir pabaigos (2016 m. lapkričio 1 d.) terminas bendraturčių balsų dauguma buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dalis gyventojų vėlavo sumokėti kaupiamąsias įmokas už daugiabučio namo remontą, paaiškėjo kliūtys bendrojo naudojimo kieme, trukdančios rangovams pradėti vykdyti numatytus darbus, ir kt. Taigi sprendime išsamiai aptarti tiek savininkų priimti sprendimai, susiję su remonto darbais, tiek jų neįvykdymo nustatytais terminais priežastys. Kolegija konstatuoja, jog įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje paskirstyta teisingai, pateikti įrodymai pakankami ir išsamiai pirmosios instancijos teismo įvertinti. Ieškovų teiginys, jog teismas rėmėsi atsakovų teiginiais kaip egzistuojančiais faktais, neatitinka bylos nagrinėjimo aplinkybių. Tai, kad atsakovai bylos įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ar įrodymo vertinimo taisykles.

27.       Kolegija sutinka su argumentais tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje analizuojamas ieškovų teiginių, kad, atsižvelgiant į statinio tariamą neatitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, bendraturčių įsiskolinimas už kaupiamąsias įmokas neatleido bendrijos nuo pareigos imtis neatidėliotinų veiksmų, pradedant namo remonto darbus, pagrįstumas. Byloje nėra nustatyta, jog daugiabutis namas bylai reikšmingu žalos atsiradimo laikotarpiu buvo tokios būklės, kuri neatitiktų tokios paskirties pastatams keliamų reikalavimų ir dėl to iš esmės ribotų statinio naudojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kad bendraturčių valia pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo visiškai nesvarbi, o bendrija privalėjo darbus atlikti be gyventojų sutikimo.

28.       Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrija tinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą. Ieškovai savo poziciją dėl to, jog bendrija netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą, grindžia 2019 m. vasario 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistų surašytu statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu. Jame konstatuota, kad statinio tech­ninės priežiūros žurnalas pildomas nuo 2018 m. vasario 3 d., kasmetinės apžiūros atliekamos tik vieną kartą me­tuose ir ne laiku, nevykdomi defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimo darbai, perio­dinės apžiūros atliekamos kartą per 2 mėnesius, atliekami ne visi remonto darbai defektams pašalinti, būtina atlikti pastato remonto darbus defektams, nurodytiems apžiūrų ak­tuose, pašalinti. Kolegija pažymi, jog teismui pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, kuris pradėtas pildyti 2009 m. birželio 11 d., taip pat kasmetinės sezoninės apžiūros aktai (anksčiausias iš jų surašytas 2011 m. gegužės 27 d.). Proceso metu atliktos ekspertizės akte nurodyta, jog bendrija gerai vykdė statinio būklės stebėjimus, kasmetines apžiūras ir pildė Statinio techninės priežiūros žurnalą. Savivaldybės akte konstatuota, jog žurnalas pildomas nuo 2018 n. vasario 3 d. Apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1277-253/2019 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavęs, jog 2019 m. vasario 11 d. atlikto statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. SS19-2 vertinami atsakovės veiksmai nuo 2018 m. vasario 3 d. iki akto surašymo dienos, todėl akivaizdu, jog administracinėje byloje nustatinėjami faktai neturės tiesioginės įtakos priimamam sprendimui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog bendrijos pateikti įrodymai šioje byloje leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrija tinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą ir Palangos miesto savivaldybės specialistų surašytas techninės priežiūros aktas, atsižvelgiant į jame vertinamą laikotarpį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

29.       Ankstesnių nutarties punktų pagrindu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad bendraturčiai nebuvo pasyvūs bei balsų dauguma nuosekliai sprendė klausimus dėl darbų atlikimo poreikio, apimties, kainos, terminų. Jų, kaip savininkų, veiksmai, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektu priežiūra, yra pakankami. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendraturčiai turi įstatyme įtvirtintą prievolę užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą tiek, kiek būtina jų funkcinei paskirčiai užtikrinti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su avarine ar kritine statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos būkle, rizika žmonių sveikatai, gyvybei, dideliu pavojumi aplinkai ar kitais faktais, suponuojančiais bendrijos ar bendraturčių pareigą imtis neatidėliotinų priemonių ir nedelsiant šalinti statinio defektus savo lėšomis, pastatas yra tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai turėjo pareigą per tam tikrą terminą pašalinti daugiabučio namo sienų defektus, taip pat nėra pagrindo konstatuoti šios pareigos pažeidimą. Taigi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai.

30.       Papildomai kolegija pažymi, jog ieškovai taip pat yra daugiabučio namo bendraturčiai, taigi disponuoja tokiomis pačiomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir kiti namo bendraturčiai. Ieškovai teigia, jog bendraturčiai, daug metų žinodami apie namo defektus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad defektai būtų pašalinti. Tačiau ieškovai, kaip bendraturčiai, taip pat dalyvavo sprendimų dėl namo remonto priėmimo procese, priimtų sprendimų, jeigu šie jų netenkino, neskundė, nors disponuoja tokia įstatymo jiems suteikta teise (šios nutarties 12 punktas), taip pat nereikalavo sprendimų įgyvendinimo ir nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, jeigu, jų nuomone, tai buvo būtina.

Dėl priežastinio ryšio

31.       Viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nustatymas. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

32.       Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.

33.       Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, nustatant teisinį priežastinį ryšį vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika. Kasacinėje jurisprudencijoje dėl teisinio priežastinio ryšio taip pat nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (ne pernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia, galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis.

34.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tiesioginę žalos atsiradimo priežastį, t. y. netinkamą daugiabučio namo statybos darbų atlikimą. Ši išvada paneigia ieškovų argumentus, kad jų bute kilusi žala yra laikytina atsakovų veiksmų (neveikimo) rezultatu. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje paskirtos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo defektai atsirado dėl nevienodo daugiabučio namo pamatų ir pagrindų sėdimo, koncentruotų stogo konstrukcijos apkrovų į siaurą sienos ruožą pastato kampuose ir lietaus bei sniego tirpsmo vandens nuleidimo sistemų pažeidimų. Teismo ekspertas konstatavo, kad plyšiai ir įtrūkimai daugiabučio namo išorinėse sienose pradėjo formuotis 2003–2004 metais. Kitų byloje pateiktų specialistų rašytinės išvados patvirtina šias hipotezes. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros akte Nr. PDS 17/09/05 konstatavo, kad įrengiant esamą laikančiąją konstrukciją (sieną) galbūt buvo nesilaikoma statybos darbų taisyklių reikalavimų, atliekant mūro darbus (ryšių montavimas). 2007 m. vasario 23 d. defektų akte, kurį sudarė namo administratorius V. J. ir bendrijos įgaliotas atstovas J. S., nustatyta, kad statytoja UAB „Plienas“, neatsižvelgdama į grunto geologiją, įrengė namo pamatus ant storo (6–8 m) durpių „lęšio“, dėl to atsivėrė plyšiai 2-os laiptinės laikančiosiose sienose, sutrūko tinkas ir įsiveisė gausus pelėsis langų blokų staktų sandūrose su lauko sienomis ašyse 7-7, 1-ojo buto zonoje. Šių rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog išorinių namo sienų defektai, kurie lėmė ieškovams priklausančio buto defektų atsiradimą, kilo dėl netinkamo namo pamatų įrengimo, taigi tarp kilusios žalos ir atsakovų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. atsakovų veiksmai (neveikimas) nėra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga.

35.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovai pažeidė Civilinio kodekso nuostatas ir statinio techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovai turėjo nesudaryti sąlygų namo defektams ir deformacijoms sukelti žalą, o, jeigu žala daroma, imtis veiksmų, kad pašalintų tokią žalą. Taigi tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja teisiškai reikšmingas netiesioginis priežastinis ryšys: jie tiesiogiai nelemia žalos pada­rymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-345/2007). Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

37.       Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovų elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Nustačius, jog žalą lėmė netinkamas pamatų įrengimas, teigtina, jog žalos atsiradimo laikotarpiu analizuojami atsakovų veiksmai nesudarė sąlygų nei jai kilti, nei padidėti. Kaip jau minėta, atsakovai savo, kaip bendraturčių, pareigas aktyviai įgyvendino, sprendė klausimus dėl namo remonto darbų, taigi veikė atsakingai ir rūpestingai. Net jei bendraturčių sprendimai sprendimai apšiltinti ir remontuoti namo sienas būtų įgyvendinti jų priėmimo metu, tai nebūtų užkirtę kelio žalai atsirasti, nes, kaip aptarta nutarties 34 punkte, namo defektai atsirado dėl nevienodo daugiabučio namo pamatų ir pagrindų sėdimo, koncentruotų stogo konstrukcijos apkrovų į siaurą sienos ruožą pastato kampuose ir lietaus bei sniego tirpsmo vandens nuleidimo sistemų pažeidimų. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog bendraturčių veiksmai pakankamu laipsniu lėmė žalos atsiradimą, taigi nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant netiesioginį priežastinį ryšį.

38.       Nenustačius nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio kaip būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio nustatymo faktas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Tačiau kolegija pažymi, jog sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvada, kad ieškovai neįrodė prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, todėl ieškovų reikalavimas laikytinas pažeidžiančiu visiško (adekvataus) žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principą, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms. Tačiau ieškovams neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su žalos dydžiu, argumentai nekeičia teismo sprendimo esmės.

39.       Kolegija taip pat sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pats ieškovų suformuluotas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, kai Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje, 4.82 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje numatyta bendroji dalinė bendraturčių atsakomybė, yra ydingas. Kolegija šalina šį argumentą iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, jog, nors pagal bendrą Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę skolininko daugeto atveju prievolė yra dalinė, Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalies ir Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

40.       Patikslintame ieškinyje ieškovai taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus solidariai pašalinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šio reikalavimo nepagrįstumo tokie: byloje nėra nustatyta, jog namas būtų avarinės būklės, bendraturčiams apie pastato techninę būklę yra žinoma, dėl jos periodiškai priimami sprendimai bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose, tik bendraturčiai turi įstatyme nustatytą teisę svarstyti tokių darbų atlikimo poreikį ir apimtį, darbai gali būti atlikti tik bendraturčių balsų dauguma priėmus dėl jų sprendimus, taigi ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pažeidžia savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu; reikalavimas įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti namo bendrojo naudojimo objektų defektus suformuluotas ydingai: neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka, kokios apimties ir pobūdžio remonto darbus būtina atlikti, siekiant pašalinti daugiabučio namo defektus.

41.       Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuosta­tas, tinkamai atliekant statinio techninę priežiūrą, valdytojas: 1) arba nedelsdamas organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai; 2) arba nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Ieškovų nuomone, byloje nėra ginčo dėl to, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos turi defektų, todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad neaišku, kokius defektus šalinti ieškovai reikalauja. Bet esminis aspektas yra tas, kad tikslūs statybos darbai ir jų apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: vykdydami tokį ieškovų reikalavimą atsako­vai privalės atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus ir priimti privalomus priimti sprendimus dėl namo defektų ir deformacijų.

42.       Kolegija atmeta 41 nutarties punkte nurodytus argumentus kaip nepagrįstus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog ieškovų reiškiamas reikalavimas yra pernelyg abstraktus, kad jį būtų galima įgyvendinti. Ieškovų nuomone, reikalavimas yra visiškai aiškus: namo valdytojas turi veikti pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas. Šio reglamento 96 punkte numatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Taigi pareiga veikti nedelsiant valdytojui kyla, kai pastatas yra avarinės būklės. Šioje byloje nė viename iš ekspertinių aktų išvadų tokia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklė nebuvo nustatyta. Reglamento 97, 98 punktuose nustatyta, jog nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane; ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (reglamento 99 punktas).

43.       Įvertinus ieškovų reiškiamo reikalavimo –  įpareigoti atsakovus pašalinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas) – pobūdį ir juo siekiamą tikslą bei tą faktą, kad namas nėra avarinės būklės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinus šį reikalavimą būtų pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl šių darbų turėtų būti priimti bendraturčių sprendimai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi ieškovų reikalavimas apima pernelyg daug su jo įgyvendinimu susijusių veiksmų ir sprendimų, kurie priklauso nuo bendraturčių valios ir priskirtini bendraturčių, kaip bendrojo naudojimo objektų savininkų, susirinkimo kompetencijai, neaiškus jo įgyvendinimo būdas, terminas. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus solidariai pašalinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (pastato bendrųjų konstrukcijų pamatų, sienų, stogo) defektus (deformacijas ir pažaidas).

Dėl ieškinio pripažinimo

44.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad vienas atsakovas – J. S. – atsiliepime iš esmės pripažino ieškinį. Ieškovų nuomone, teismas turėjo pasisakyti dėl šio atsakovo ir tenkinti dalį ieškinio. Kolegija atmeta šį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Įstatyme yra numatytos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės – kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus solidariai visiems ieškinyje nurodytiems atsakovams. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, ar egzistuoja visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ir nustatęs, jog nėra visų sąlygų būtinųjų sąlygų, taip pat jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ieškinį dėl visų atsakovų atmetė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai pagrįstas: ieškinio pripažinimas jo nesaisto procesinio bylos rezultato prasme.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

46.       Ieškovai ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui E. V. iš ieškovų priteista 108,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kelionės (kuro) iš­laidas. Ieškovų nuomone, atsakovas nepateikė visiškai jokios informacijos, kiek kuro sąnaudų jis iš tikrųjų patyrė. Vien tai, kad atsakovas du kartus nusipirko pilną baką kuro, dar nepatvirtina, kad tiek kuro ir buvo panaudota kelionėms, susijusioms su šia byla. Atsakovas nepateikė visiškai jokių kuro sąnaudas pagrindžiančių skaičiavimų ir įrodymų.

47.       Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog atsakovas E. V. pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas – kelionės (kuro) išlaidas, kurias patyrė atstovaudamas DNSB Neringa-2 ekspertizės atlikimo metu, t. y. 108,10 Eur, pagrindžiančius dokumentus. Šias išlaidas teismas įvertino kaip pagrįstas, todėl priteisė iš ieškovų N. B. ir M. B..

48.       Iš bylos medžiagos matyti, jog E. V. pateikė į bylą šiuos dokumentus, pagrindžiančius jo patirtas kelionės išlaidas: vairuotojo pažymėjimą, du transporto priemonės registracijos liudijimus, 2018 m. rugpjūčio 9 d. įgaliojimą atstovauti bendrijai, kiek tai susiję su teismo proceso metu paskirtos ekspertizės atlikimu, du kvitus, iš kurių matyti, jog 2018 m. spalio 7 d. jis pirko kuro už 50,56 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. – už 57,54 Eur. Taip pat pateikti du prašymai atlyginti patirtas kelionės išlaidas: vienas jų – už dalyvavimą atliekant ekspertizę 2018 m. rugpjūčio 14 d., kitas – už dalyvavimą 2018 m. lapkričio 22 d. posėdyje.

49.       Ieškovai teigia, jog E. V. patirtos kelionės išlaidos nebuvo pagrįstos jokiais skaičiavimais, neaiškus jo kelionės maršrutas. Prašymuose nurodyta, jog E. V. gyvena Panevėžyje. Atstumas tarp Panevėžio ir Palangos automobilių keliais sudaro 230 km, vadinasi, E. V. vienos kelionės metu nuvažiuodavo 460 km. Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėse rekomendacijose, patvirtintose 2015 m. gruodžio 18 d. Teisėjų tarybos nutarimu, numatyta, jog lengviesiems automobiliams su benzininiais varikliais bazinės degalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos pagal šią formulę, kur Nk – bazinė degalų sunaudojimo norma; Vh – automobilio variklio darbinis tūris kubiniais litrais, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime. Visureigiams ir kitiems automobiliams su visų keturių varančiųjų ratų pavara bazinė degalų sunaudojimo norma gali būti padidinama iki 15 procentų. Iš E. V. pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog atstovaudamas bendrijai atliekant ekspertizę jis naudojosi automobiliu AUDI Q2, kurio darbinis tūris kubiniais litrais yra 1,984, automobilis varomas benzinu. Iš pateikto kuro įsigijimo kvito matyti, jog benzino kaina buvo 1,190 ct/l. Pagal nurodytą formulę apskaičiavus degalų sunaudojimo normą, įvertinus tai, kad AUDI Q2 yra visureigio tipo automobilis, ir degalų kainą, išeitų, jog E. V. turėjo sunaudoti apie 8,8 l/100 km degalų, taigi patirti apie 48,17 Eur kelionės išlaidų. Kvite nurodyta, jog kuro piltasi už 57,54 Eur.

50.       E. V. taip pat vyko į 2018 m. lapkričio 22 d. vykusį parengiamąjį posėdį. Kelionės į šį posėdį išlaidas jis grindžia kito automobilio registracijos liudijimu, kuriame nurodyta, jog automobilio AUDI A3 darbinis tūris kubiniais litrais yra 1,968, automobilis varomas dyzelinu. Dyzelino įsigijimo kaina, pagal kvito duomenis, buvo 1,209 ct/l. Pagal rekomendacijų 7 punktą lengviesiems automobiliams su dyzeliniais varikliais bazinės degalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos pagal šią formulę . Žiemos metu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d., apskaičiuota bazinė degalų sunaudojimo norma gali būti didinama iki 10 procentų. Pagal nurodytą formulę apskaičiavus degalų sunaudojimo normą ir įvertinus tai, kad į teismo posėdį E. V. vyko lapkričio mėnesį, ir degalų kainą, išeitų, jog E. V. turėjo sunaudoti apie 5,85 l/100 km degalų, taigi patirti apie 32,53 Eur kelionės išlaidų. Kvite nurodyta, jog kuro piltasi už 50,56 Eur.

51.       Taigi, rekomendacijų pagrindu skaičiuojant tikėtinas kuro išlaidas, E. V. patirtų kelionės išlaidų suma sudarytų 80,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė 108,10 Eur kelionės išlaidų. Kadangi E. V. nepateikė savo skaičiavimų bei nenurodė važiuoto maršruto, o ieškovai skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kolegija daro išvadą, jog būtų protinga ir sąžininga mažinti E. V. priteistinas kelionės išlaidas iki sumos, apskaičiuotos pagal 49 nutarties punkte nurodytas rekomendacijas. Pažymėtina, jog kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovų argumentą dėl kvito datos (ieškovai teigia, jog 2018 m. spalio 7 d. kvitas nepagrindžia E. V. kelionės išlaidų, patirtų vykstant į 2018 m. lapkričio 22 d. posėdį). Akivaizdu, jog E. V. posėdyje dalyvavo ir jį atvyko, taigi patyrė kelionės išlaidų, kurias kolegija apskaičiavo pagal transporto priemonės registracijos liudijime nurodytus transporto priemonės techninius duomenis.

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesnėse nutarties dalyse, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai, susiję su sprendimo neteisėtumu dėl materialinių byloje pareikštų reikalavimų, nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tik dalį bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant E. V. priteistą kelionės išlaidų sumą iki 80,70 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

53.       Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

54.       Atsakovė DNSB Neringa-2 prašo priteisti iš ieškovų 1 815 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidas. Prašymą grindžia PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymo kopija.

55.       Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio, t. y. 2020 metų II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 398,50 Eur. Taigi pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti advokato maksimalaus užmokesčio dydis sudarytų 1 818,05 euro (1 398,50 Eur x 1,3). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija nustatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio, todėl, atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 907,50 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

56.       Kolegija pažymi, jog, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad tenkinama dalis apeliacinio skundo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovų argumentus dėl to, jog jų materialiniai reikalavimai netenkinti nepagrįstai, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kiek jis susijęs su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais, paliko nepakeistą. Taigi tik patikslinus teismo sprendimo dalį dėl vieno procesinio klausimo, ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i  a :

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovų N. B. ir M. B. atsakovui E. V. priteista po 54,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovui E. V. iš ieškovų N. B. ir M. B. priteisti po 40,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.

Priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai Neringa-2 iš

Teisėjai                                        Aušra Maškevičienė

                                                Milda Skersienė

                                                Alvydas Žerlauskas