Civilinė byla Nr. e2-1232-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euroksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euroksa“ papildomas finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“.

2.       Kreditorė UAB „Euroksa“ kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama ją įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lensona“ kreditorių sąrašą su 79 428,24 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. UAB „Today's tendencies“ ir BUAB „Lensona“ sudarė paskolos sutartį, paskolos suma – 23 000 Eur, palūkanos 10 proc., delspinigiai 0,1 proc. per dieną. 2021 m. kovo 5 d. tarp tų pačių šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 prie paskolos sutarties, padidinant paskolos sumą iki 50 000 Eur, palūkanas iki 20 proc., delspinigius iki 0,3 proc. per dieną. 2022 m. sausio 24 d. UAB „Today's tendencies“ ir UAB „Euroksa“ sudarė teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Today's tendencies“ perleido UAB „Euroksa“ reikalavimo teises, kylančias iš 2020 m. spalio 21 d. paskolos sutarties.

3.       BUAB „Lensona“ nėra grąžinusi 41 500 Eur paskolos dalies pagal 2020 m. spalio 21 d. paskolos sutartį. Nemokumo administratorė pateikė prašymą teismui dėl UAB „Euroksa“ 41 500 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino ir BUAB „Lensona“ bankroto byloje patvirtinto UAB „Euroksa“ 41 500 Eur finansinį reikalavimą.

4.       Nemokumo administratorė nesutiko su kreditorės UAB „Euroksa“ finansiniu reikalavimu dalyje  dėl 34 366,34 Eur sumos, t. y. dėl 5 000 Eur paskolos, 4 535,34 Eur palūkanų ir 24 831 Eur delspinigių. Tačiau į bylą papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė sutiko, kad būtų patvirtintas BUAB „Euroksa“ 4 174,93 Eur antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas (2 500,93 Eur palūkanos + 1 674 Eur delspinigiai); likusioje dalyje prašė finansinį reikalavimą laikyti nepagrįstu. Nurodė, kad UAB „Today's tendencies“ kasos išlaidų orderiai – 2021 m. kovo 15 d. Nr. 21KIO001 dėl 2 200 Eur ir 2021 m. kovo 16 d. Nr. 21KIO002 dėl 2 800 Eur, kuriais grindžiama 5 000 Eur paskolos suma, neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto reikalavimų. Juose nėra nurodyta būtinų rekvizitų, t. y. neįrašytas fizinio asmens, gavusio pinigus, vardas, pavardė, paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Taip pat nėra informacijos, patvirtinančios, kad orderiuose nurodytos pinigų sumos būtų priimtos ir apskaitytos BUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje ir pateko į BUAB „Lensona“ kasą.

5.       Paskolos sutartyje nustatytas palūkanų ir delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas, nenaudingas BUAB „Lensona“. Paskolos sudarymo metu BUAB „Lensona“ vadove buvo K. U.. 2021 m. spalio 24 d. tarp UAB „Today's tendencies“, vadovaujamos D. J., ir UAB „Euroksa“, vadovaujamos K. U., buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią K. U. atstovaujama įmonė UAB „Euroksa“ perėmė galimai nesąžiningu būdu padidintą reikalavimo teisę į BUAB „Lensona“.

6.       Nemokumo administratorė sutiko, kad delspinigiai būtų mažinami nuo 0,3 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną (109 proc. per metus) iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Jos tvirtinimu, sutartimi nustatytas delspinigių dydis nepagrįstai didelis. Taip pat nemokumo administratorė sutiko, kad šalių sutartos mokėjimo (pelno) palūkanos būtų skaičiuojamos iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino (2021 m. liepos 30 d.), o ne iki paskolos grąžinimo termino (kuo remiasi pareiškėja), kas sudarytų 2 500,93 Eur palūkanų sumą

7.       UAB „Euroksa“, nesutikdama su nemokumo administratorės prieštaravimais, nurodė, kad dalis paskolos (ginčijama 5 000 Eur suma) BUAB „Lensona“ buvo perduota grynais pinigais. Šią aplinkybę patvirtina pinigines lėšas BUAB „Lensona“ naudai priėmusi K. U., kuri pasirašė kasos pajamų orderius ir grynaisiais pinigais gavo orderiuose nurodytas lėšas. Toks K. U. pareiškimas laikytinas pakankamu kasos pajamų orderių trūkumų ištaisymu.

8.       Didesnį nei vidutinį delspinigių ir palūkanų dydį pagrindžia tai, kad BUAB „Lensona“ niekuo neužtikrino paskolos grąžinimo. Be to, paskolos sutartis buvo sudaryta neilgam laikotarpiui, kai egzistavo visuotinai žinomas faktas – kainų didėjimas, pandemijos įtakos ekonomikai pasekmių neprognozuojamumas, kredito įstaigų skolinimo mažinimas ir sąlygų griežtinimas, akivaizdus pinigų nuvertėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė patvirtinti UAB „Euroksa“ 4 174,93 Eur antros eilės antro etapo finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 500,93 Eur palūkanos ir 1  674 Eur delspinigiai; likusioje dalyje UAB „Euroksa“ prašymą atmetė.

10.       Teismo vertinimu, 5 000 Eur paskolos suma iš esmės dirbtinai buvo išskaidyta ir išmokėta per du mokėjimus (2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. kovo 16 d.), siekiant išvengti notarinės formos, dėl ko teismas tokį sandorį pripažino neatitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. kovo 15 d. Nr. 21KIO001 ir 2021 m. kovo 16 d. Nr. 21KIO002 orderiuose nurodyta, kad pinigai išmokami pagal paskolos sutartį, tačiau nenurodyta pagal kokią paskolos sutartį, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar pinigai išmokėti pagal paskolos sutartį, atitinkančią CK 6.871 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

12.       Teismas pažymėjo ir tai, kad kasos išlaidų orderiuose nėra Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkte nustatytų būtinų rekvizitų, t. y. nėra įrašytas fizinio asmens, gavusio pinigus, vardas, pavardė, paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Be to, nemokumo administratorės tvirtinimu, BUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos sumos nėra apskaitytos. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad UAB „Euroksa“ pateiktas buvusios BUAB „Lensona“ vadovės K. U. rašytinis patvirtinimas apie lėšų iš UAB „Today's tendencies“ gavimą grynaisiais pinigai BUAB „Lensona“ naudai nepašalina minėtų Kasos išlaidų orderių trūkumų.

13.       Teismas konstatavo, kad UAB „Euroksa“ nepagrindė reikalavimo teisės į BUAB „Lensona“ dėl 5 000 Eur.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė turi teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju šalys susitarė, kad kredito grąžinimo terminas yra iki 2021 m. liepos 30 d. Per šį terminą sutartis nebuvo nutraukta, tačiau suėjus šiam terminui BUAB „Lensona” kredito negrąžino, t. y. praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, tokiu būdu pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas, atsižvelgęs, kad kreditas turėjo būti grąžintas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o kredito sutartyje nustatytas grąžinimo terminas yra naikinamasis (CK 6.33 straipsnio 3 dalis), laikė, jog šalis siejusi prievolė pasibaigė, suėjus kredito grąžinimo terminui (CK 6.124  straipsnis), todėl kreditorė nuo šios datos nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal sutartį įvykdymo natūra, o skolininkės atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (paskolos negrąžinimą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka). Taigi, pasibaigus kredito grąžinimo terminui pagal sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – ieškovė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų).

15.       Teismas sprendė, kad nors šalys paskolos sutartyje ir susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus mokamas iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo, tačiau, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, tokia sutarties sąlyga nustoja galioti. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta kreditorės teisė gauti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki šalių sutarto kredito grąžinimo termino, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.

16.       Teismas pritarė nemokumo administratorės pozicijai, kad mokėjimo palūkanos skaičiuotinos iki 2021 m. liepos 30 d. ir pagal nemokumo administratorės pateiktus skaičiavimus sudaro 2 500,93 Eur, todėl patvirtino UAB „Euroksa“ 2 500,93 Eur finansinį reikalavimą, o likusią prašomo patvirtinti reikalavimo dalį (2 034,41 Eur) laikė nepagrįsta.

17.       Teismas pastebėjo, kad sutartiniai 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai sudarytų 109,5 proc. per metus arba 54 proc. paskolos sumos. Teismas, įvertinęs, kad UAB „Euroksa“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, taip pat šalių interesų pusiausvyrą, teismų praktiką, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,02 proc. Tai sudarytų 7,3 proc. per metus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o priskaičiuotų delspinigių suma būtų 1 674 Eur (46 500 x 0,02 proc. x 180 = 1 674).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18.       Apeliantė (kreditorė) UAB „Euroksa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas pripažino niekiniais ir negaliojančiais UAB „Today's tendencies“ 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderius, nors nemokumo administratorė nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo. Be to, toks teismo procesinis sprendimas pažeidžia į bylą neįtraukto suinteresuoto asmens UAB „Today's tendencies“, tuo pačiu ir apeliantės, teises ir pareigas. UAB „Today's tendencies“ kasos išlaidų orderius dėl 5 000 Eur pripažinus niekiniais, liko neišspręstas restitucijos klausimas. UAB „Today's tendencies“ reikalavimo teisė šių orderių pagrindu laikytina pripažinta negaliojančia, neįtraukus UAB „Today's tendencies“ į bylą.

18.2.                      Apeliantė pateikė K. U. rašytinį patvirtinimą, kuriame K. U. nurodė gavusi, kaip BUAB „Lensona“ vadovė, iš UAB „Today's tendencies“ grynais pinigais orderiuose nurodytas sumas. Tai, kad rašytinio patvirtinimo pateikimo metu K. U. nėra BUAB „Lensona“ įgaliotas asmuo, pinigų gavimo fakto patvirtinimui yra nesvarbu.

18.3.                      Teismas nenurodė teisės akto ar teismų praktikos, kuri nustatytų, kad Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų neatitinkantis kasos dokumentas tariamai yra niekinis ir negaliojantis. Teismo nurodyti orderių trūkumai buvo ištaisyti lėšų gavėjos rašytiniu patvirtinimu apie lėšų gavimą. Tokių trūkumų šalinimo draudimas nėra nustatytas įstatymu.

18.4.                      Tarp lėšas išmokėjusio ir gavusio subjektų buvo sudaryta vienintelė paskolos sutartis, todėl šiuo atveju nėra kliūčių konstatuoti, kad paskolos lėšų 5 000 Eur dalis grynaisiais pinigais buvo suteikta būtent pagal 2020 m. spalio 21 d. paskolos sutartį.

18.5.                      Kadangi paskolos sutartis nebuvo nutraukta, mokėjimo palūkanos skaičiuotinos iki 2022 m. birželio 3 d., t. y. iki BUAB „Lensona“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais dėl palūkanų skaičiavimo sutarties nutraukimo atveju, ko nėra nagrinėjamos bylos atveju.

18.6.                      Teismo nustatytos 7,3 proc. per metus netesybos yra akivaizdžiai neteisingos ir nesąžiningos apeliantės interesų atžvilgiu, bei neprotingai mažos, mažesnės net už šalių sutartas palūkanas. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, kurios vertintinos kaip pagrindžiančios didesnių nei vidutinių palūkanų ir netesybų taikymą, t. y.: (1) abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; (2) paskolos grąžinimas nebuvo užtikrinamas įkeitimu ar kitomis priemonėmis; (3) sutartis buvo sudaryta santykinai trumpam laikotarpiui; (4) dėl paskolos sąlygų tartasi ir lėšos suteiktos laikotarpiu, kai egzistavo itin spartus visuotinas kainų didėjimas, pandemijos įtakos ekonomikai pasekmių neprognozuojamumas, kredito įstaigų skolinimo mažinimas ir sąlygų griežtinimas, akivaizdus pinigų nuvertėjimas

19.       Atsakovė BUAB „Lensona“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Kasos išlaidų orderiuose nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkte nustatytų privalomų rekvizitų, o pateiktas K. U. patvirtinimas apie piniginių lėšų iš UAB „Today's tendencies“ gavimą grynais pinigais UAB „Lensona“ naudai,  tokių trūkumų nepašalina, nes K. U. nėra BUAB „Lensona“ direktorė ir negali teikti jokių dokumentų ir (ar) patvirtinimų BUAB „Lensona“ vardu.

19.2.                      Panašioje situacijoje, vertinant aplinkybes, ar BUAB „Lensona“ gavo grynus pinigus už parduotą turtą, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-768-798/2022 nurodė, kad į bylą pateikti mokėjimo dokumentai nepatvirtina pinigų išmokėjimo ir gavimo fakto, nes nėra galimybės patvirtinti jų gavimo, o kitos aplinkybės patvirtina, kad pinigai nebuvo gauti. Faktą, kad BUAB „Lensona“ iš UAB „Today's tendencies“ pinigų negavo, patvirtina ir tai, jog antstolis A. N. negalėjo išieškoti skolos iš BUAB „Lensona“, nes BUAB „Lensona“ nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje jau nebeturėjo. Be to, įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė įmonės turto ir dokumentų, todėl nemokumo administratorė negali iki šiol patikrinti, ar iš tiesų BUAB „Lensona“ grynuosius pinigus gavo ir ar jie buvo tinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.

19.3.                      Teismas išsamiai išnagrinėjo netesybų dydžio klausimą ir visiškai teisingai nustatė ir patvirtino jas BUAB „Lensona“ bankroto byloje. Pareiškėja nei su pradiniu finansiniu reikalavimu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie patirtus didesnius nuostolius, kurių nepadengtų priteistų netesybų suma. Be to, infliacija negali būti vertinama kaip paskolos davėjo ar šiaip pinigų turėtojo nuostoliai.

19.4.                      UAB „Today's tendencies“, sudarydama paskolos sutartį ir skolindama pinigus, paskolos sutarties tinkamo vykdymo atveju galėjo pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias turėjo sumokėti BUAB „Lensona“ iki nustatyto paskolos grąžinimo termino. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, nes užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Taigi, BUAB „Lensona“ tinkamai vykdant sutartį, kreditorė nebebūtų galėjusi pagrįstai tikėtis ateityje gauti paskolos sutartyje nurodyto pelno už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. (paskolos grąžinimo terminas) iki 2022 m. birželio 3 d. (nutarties dėl bankroto bylos BUAB Lensona iškėlimo įsiteisėjimo diena). Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, nes, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali susidaryti prielaidos paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita.

19.5.                      Sprendžiant dėl palūkanų mažinimo, svarbu, kad UAB „Today's tendencies“, BUAB „Lensona“ ir UAB „Euroksa“ yra susijusios įmonės per juose dirbusius darbuotojus (vadovus, akcininkus) – D. J. yra UAB „Today's tendencies“ vienintelis akcininkas ir direktorius, taip pat jis dirbo BUAB „Lensona“ teisininku. K. U. buvo BUAB „Lensona“ direktorė ir UAB „Euroksa“ direktorė. UAB „Euroksa“ įsigijo reikalavimo teisę iš UAB „Today‘s tendencies“ į BUAB „Lensona“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

21.       Nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. UAB „Today's tendencies“ ir BUAB „Lensona“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2020-10-20, kurios pagrindu UAB „Today's tendencies“ paskolos gavėjai suteikė 23  000  Eur paskolą su 10 proc. metinėmis palūkanomis iki visos paskolos grąžinimo. Šalys taip pat susitarė dėl 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo visos paskolos sumos, nepaisant to, kad dalis paskolos bus grąžinta.

22.       2021 m. kovo 5 d. tos pačios šalys sudarė susitarimą Nr. 1 prie paskolos sutarties  Nr. 2020-10-20, kuriuo susitarė padidinti paskolos sumą iki 50 000 Eur, palūkanas – iki 20 proc. metinių palūkanų iki visos paskolos grąžinimo, delspinigius – iki 0,3 proc. už kiekvieną dieną nuo visos paskolos sumos, nepaisant to, kad dalis paskolos bus grąžinta.

23.       2022 m. sausio 24 d. UAB „Today's tendencies“ ir UAB „Euroksa“ pasirašė teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Today's tendencies“ perleido UAB „Euroksa“ reikalavimo teises, kylančias iš 2020 m. spalio 21 d. paskolos sutarties  Nr. 2020-10-20.

24.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) reikalavimas dėl 41 500 Eur paskolos dalies pripažinimo UAB „Euroksa“ finansiniu reikalavimu BUAB „Lensona“ bankroto byloje yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kuria UAB „Euroksa“ įtraukta į BUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą su antros eilės pirmo etapo 41 500 Eur finansiniu reikalavimu. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 21 d.

25.       Taigi, bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės UAB „Euroksa“ prašymas patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą (jį sudaro priskaičiuotos, bet pirmosios instancijos teismo sumažintos palūkanos ir delspinigiai) BUAB „Lensona“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl paskolos sumos (ne)perdavimo

26.       Anot apeliantės, 5 000 Eur paskolos sumos BUAB „Lensona“ suteikimą įrodo UAB „Today's tendencies“ 2021 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. 21KIO001 dėl 2 200 Eur ir 2021 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 21KIO002 dėl 2 800 Eur, o buvusi BUAB „Lensona“ vadovė K. U. patvirtino gavusi iš UAB „Today's tendencies“ grynais pinigais orderiuose nurodytas sumas.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje 5 000 Eur dalies paskolos sumos išmokėjimą BUAB „Lensona“ naudai laikė neįrodytu, nes sprendė, kad pateikti kasos išlaidų orderiai turi trūkumų – nenurodyta, kokiu pagrindu išmokami pinigai bei gavusio pinigus fizinio asmens vardas, pavardė, paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Teismas taip pat pažymėjo, kad BUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos sumos nėra apskaitytos, o buvusios BUAB „Lensona“ vadovės K. U. rašytinis patvirtinimas apie lėšų iš UAB „Today's tendencies“ gavimą grynaisiais pinigai BUAB „Lensona“ naudai nepašalina minėtų kasos išlaidų orderių trūkumų.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012).

30.       Kaip jau minėta, apeliantė 5 000 Eur paskolos dalies BUAB „Lensona“ suteikimą įrodinėja UAB „Today's tendencies“ kasos išlaidų orderiais. Byloje nėra ginčo, kad aptariami kasos išlaidų orderiai turi trūkumų, tačiau, anot apeliantės, K. U., kaip buvusios BUAB „Lensona“ vadovės, rašytinis patvirtinimas, kad ji gavo iš UAB „Today's tendencies“ grynais pinigais orderiuose nurodytas sumas, kasos išlaidų orderių trūkumus pašalina ir atitinkamai patvirtina 5 000 Eur paskolos dalies suteikimo faktą.

31.       Teisėjų kolegija pateiktus kasos išlaidų orderius ir K. U. patvirtinimą apie pinigų gavimą vertina kritiškai. Nagrinėjamu atveju itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad paskolos dalies sumos perdavimas niekaip neatsispindi BUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje. Byloje nėra įrodymų, kad paskolos suma faktiškai buvo įnešta į BUAB „Lensona“ kasą ir buvo naudojama bendrovės reikmėms ir pan. Tuo tarpu rašytinis K. U. patvirtinimas, kad ginčo paskolos dalis buvo perduota BUAB „Lensona“ naudai, byloje pateiktas tik vykstant ginčui teisme dėl šios sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 5 000 Eur paskolos suma BUAB „Lensona“ naudai perduota nebuvo.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė 5 000 Eur paskolos dalies suteikimo BUAB „Lensona“ fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 5 000 Eur finansinio reikalavimo netvirtino.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nusprendė, kad 5 000 Eur paskolos suma iš esmės dirbtinai buvo išskaidyta ir išmokėta per du mokėjimus (2021 m. kovo 15 d. ir 2021  m. kovo 16 d.), siekiant išvengti notarinės formos, dėl ko teismas tokius sandorius pripažino neatitinkančiais CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nors rezoliucinėje nutarties dalyje sandorių negaliojimo pasekmių nekonstatavo. 

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) motyvuose pasisakęs dėl 5 000 Eur paskolos išmokėjimo pagal 2021 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO001 ir 2021 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO002 pripažinimo negaliojančiu, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai leidžia teisėjų kolegijai šalinti aptariamus pirmosios instancijos teismo motyvus kaip perteklinius iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, nes byloje nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas, ginčijant paskolos sandorį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo dalies motyvų pašalinimas dėl sandorio negaliojimo neturi įtakos procesinio rezultato dėl 5 000 Eur paskolos suteikimo fakto neįrodymo, dėl ko pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis dalyje dėl 5 000 Eur paskolos nesuteikimo BUAB „Lensona“ naudai paliktina nepakeista.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo termino

35.       CK

36.       Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus, pavyzdžiui, dėl laidavimo (CK 6.76–6.89 straipsniai) arba rankpinigių (CK 6.98–6.100 straipsniai), pasinaudoti daikto sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis) ir kt. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis dar dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

37.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 21 d. paskolos sutartyje Nr. 2020-10-20 nustatytos 10 proc. metinės palūkanos, o 2021 m. kovo 5 d. susitarimu Nr. 1 prie paskolos sutarties Nr. 2020-10-20 nustatytos 20 proc. metinės palūkanos iki visos paskolos grąžinimo.

38.       Apeliantė UAB „Euroksa“ pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, pagal kuriuos apskaičiuota prašomų patvirtinti BUAB „Lensona“ bankroto byloje 4 535,34 Eur palūkanų suma iki 2022 m. birželio 3 d., t. y. iki BUAB „Lensona“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas prašomą patvirtinti palūkanų sumą sumažino iki 2 500,93 Eur, konstatavęs, kad palūkanos skaičiuotinos iki 2021 m. liepos 30 d., t. y. iki kredito grąžinimo termino.

39.       CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

40.       Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

41.       Teisėjų kolegija su aukščiau nurodytu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka ir pažymi, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir šalys bendru susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai ir nedviprasmiškai bendru sutarimu susitarė dėl atitinkamai 10 proc. ir 20 proc. metinių palūkanų mokėjimo nuo paskolos sumos (ar jos dalies) perdavimo iki visiško paskolos grąžinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BUAB „Lensona“ buvo privatus verslo subjektas, turinti patirties verslo ir derybų srityje bei turinti (galinti) įvertinti tiek savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tiek ir paskolos sutarties pažeidimo atveju – galimas tokios sutarties nevykdymo finansines ir teisines pasekmes. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.228 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neįrodė, kad paskolos sutartyje ar susitarime šalių sulygtas palūkanų dydis yra nepagrįstas, per didelis, neproporcingas ir buvo pažeistas šalių lygybės principas, UAB „Euroksa“ primetus savo sąlygas BUAB „Lensonai“.

42.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais tiek 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, tiek ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020, nes nagrinėjamos bylos ir minėtų kasacinių bylų ratio decidendi (pagrindinės bylos aplinkybės, sprendimo pagrindas) nesutampa, kadangi minėtose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose, priešingai nei nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos paskolos sutartys buvo nutrauktos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kreditorės finansinio reikalavimo dydį dalyje dėl pelno palūkanų, nepagrįstai skaičiavo pelno (mokėjimo) palūkanas iki paskolos grąžinimo termino, o ne iki BUAB „Lensona“ bankroto bylos iškėlimo, taip paneigdamas galiojantį ir nenuginčytą šalių susitarimą dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina, patvirtinant UAB „Euroksa“ finansinį reikalavimą dėl 4 535,34 Eur palūkanų.

Dėl sutartinių netesybų (delspinigių) dydžio

43.       2020 m. spalio 21 d. paskolos sutartimi Nr. 2020-10-20 šalys susitarė dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną dieną nuo visos paskolos sumos, nepaisant to, kad dalis paskolos bus grąžinta. 2021 m. kovo 5 d. susitarimu Nr. 1 prie paskolos sutarties  Nr. 2020-10-20 šalys delspinigių dydį pakeitė, jį padidindamos iki 0,3 proc. už kiekvieną dieną nuo visos paskolos sumos, nepaisant to, kad dalis paskolos bus grąžinta.

44.       Apeliantė UAB „Euroksa“ pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, pagal kuriuos apskaičiuota prašomų patvirtinti BUAB „Lensona“ bankroto byloje 24 831 Eur delspinigių suma, tačiau pirmosios instancijos teismas delspinigių sumą sumažino iki 0,02 proc., t. y. iki 1 674 Eur sumos, konstatavęs, kad sutartiniai 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai sudarytų 109,5  proc. per metus arba 54 proc. paskolos sumos, kas pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

45.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

46.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

47.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.   3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

48.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas).

49.       Nagrinėjamu atveju atsakovė skolinosi pinigus iš apeliantės verslo tikslais, su apeliante sudarė du susitarimus dėl lėšų skolinimo. Akivaizdu, kad atsakovė, būdama verslo subjektu, turėjo sugebėti įvertinti prisiimtą prievolių pagal paskolos sutartį ir susitarimą neįvykdymo riziką, palūkanų ir delspinigių dydį. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad paskolos sutartyje ir susitarime sulygtas netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neproporcingas. Šalys delspinigių dydį nustatė bendru sutarimu, atsakovė niekada iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio. BUAB „Lensona“ pinigines lėšas skolinosi itin nepalankiu laikotarpiu, kai sparčiai didėjo kainos, vyravo pandemijos įtaka ekonomikai, kredito įstaigos mažino skolinimą ir griežtino sąlygas. BUAB „Lensona“ paskolintų lėšų iš esmės negrąžino, ilgą laiką nemokėjo palūkanų už naudojimąsi pinigais. Be to, paskolos grąžinimas nebuvo užtikrinamas įkeitimu ar kitomis priemonėmis, o pati sutartis buvo sudaryta santykinai trumpam laikotarpiui. Akivaizdu, kad paskolos sutartyje ir susitarime ne tik pelno palūkanos, bet ir delspinigiai už vėlavimą įvykdyti prievolę neprivalėjo atitikti dydžių, nustatomų mažiau rizikingais veiklos vykdymo atvejais. Įvertinus paskolos negrąžinimą, palūkanų nemokėjimą, skolininkės bankrotą, paskolos sutartyje ir susitarime sulygtas netesybų dydis laikytinas adekvačiu ir proporcingu bei atitinkantis apeliantės praradimus.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sutartinių delspinigių normą iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks mažinimas prieštarauja šalių valiai, išreikštai paskolos sutartyje ir susitarime, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotas faktas, jog delspinigių suma sudaro 109,5 proc. per metus arba 54 proc. paskolos sumos, pats savaime nesudaro teisinio pagrindo šią sumą laikyti neprotinga ir nepagrįsta dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina, patvirtinant UAB „Euroksa“ finansinį reikalavimą dėl 24 831 Eur delspinigių.

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias susitarimus dėl palūkanų ir delspinigių. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis keistina, padidinant tvirtinamą UAB „Euroksa“ antros eilės antro etapo finansinį reikalavimą iki 29 366,34 Eur, kurį sudaro 4 535,34 Eur palūkanos ir 24 831 Eur delspinigiai, išdėstant atitinkamai nutarties rezoliucinę dalį. Kitoje dalyje dėl 5 000 Eur paskolos nesuteikimo BUAB „Lensona“ naudai pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, pašalinant iš skundžiamos nutarties motyvus dėl 5 000 Eur paskolos išmokėjimo pagal 2021 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO001 ir 2021 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO002 pripažinimo negaliojančiu. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti, pašalinti nutarties motyvus dėl 5 000 Eur paskolos išmokėjimo pagal 2021 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO001 ir 2021 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21KIO002 pripažinimo negaliojančiu ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ (juridinio asmens kodas 305251988) bankroto byloje kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euroksa“ (juridinio asmens kodas 305454159) 29 366,34 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 34 centų) antros eilės antro etapo finansinį reikalavimą, kurį sudaro 4 535,34 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai trisdešimt penki eurai 34 centai) palūkanos ir 24 831 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt vienas euras) delspinigiai.

Kitoje dalyje uždarosios akcinės bendrovės „Euroksa“ prašymą atmesti.“

Teisėjai                                                                                         Antanas Rudzinskas

                                                                                             Neringa Švedienė

                                                                                             Agnė Tikniūtė