Civilinė byla Nr. 2-984-479/2015

                                                                                                      Proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

45.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž. Bertašius, sekretoriaujant R. Jenkutei, dalyvaujant ieškovams J. V., N. M.-V., ieškovų atstovams advokatui T. Š., K. P., atsakovams A. E., J. E., atsakovų atstovėms advokatei J. K., advokato padėjėjai A. M., S. R., tretiesiems asmenims E. K., J. E. Š., S. V., ekspertui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir N. M.-V. ieškinį atsakovams A. E., J. E., tretiesiems asmenims E. K., S. V., J. E. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovai J. V., N. M.-V. 2011-06-09 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad 2007-08-10 ieškovai su atsakovais sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai nupirko iš atsakovų žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ieškovai apžiūrėjo parduodamą namą, namas jiems patiko ir jie nutarė šį turtą įsigyti iš atsakovų. Ieškovai įsigiję namą jame apsigyveno ir netrukus pastebėjo namo defektus, tai yra namo grindys pradėjo slinkti žemyn, sienose atsivėrė plyšiai, į gyvenamąsias patalpas pradėjo skverbtis drėgmė, kuri apgadino pirmo aukšto sienų apdailą. Dėl drėgmės katilinės patalpoje buvo sugadintos betono grindys, tinkamai nebeužsidarė centrinio įėjimo lauko durys. Kadangi balkone po plytelėmis nebuvo tinkamai įrengta hidroizoliacija, vanduo per siūles tarp balkono plytelių pradėjo tekėti į pirmo aukšto patalpas. Dėl nekokybiškai sumontuoto stogo vanduo pateko į miegamojo vidų ir apgadino sienų apdailą. Ieškovai nustatė, kad prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų šulinys, nors techniniame projekte nurodyta apie būtinumą įrengti šulinį, statybos metu neatkurtas sklype buvęs drenažas. Dėl nekokybiškai sumontuotos vandens surinkimo sistemos vanduo apgadino namo fasado sieną. Atliekant stogo darbus nebuvo sumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai, ir iš kanalizacijos vamzdžių į patalpas patekdavo metano dujos.

Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo išmokos gavimo ieškovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimą ir pertvarų įtrūkimą nulėmė nekokybiškai atlikti statybos darbai, todėl draudimo bendrovė išmoką sumokėti atsisakė. Dėl namo defektų ieškovai kreipėsi į atsakovą, kuris dalį stogo defektų pašalino. Kadangi namo defektų vis daugėjo, atsakovas pradėjo vengti bendradarbiavimo su ieškovais, todėl ieškovai įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Įmonės UAB „Parama“, UAB „Iki rakto“ sutiko trūkumus pašalinti už 80 278 Lt, kuriuos ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų.

Teismo ekspertui nustačius didesnes defektų pašalinimo išlaidas, ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovų priteisti 271 854 Lt.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą be svarbios priežasties ir dėl to ieškinys turi būti atmestas. Atsakovai nurodė ir tai, jog ieškovai įsigijo namą, kurio baigtumas sudarė 61 procentą. Taigi darbus, kurie nulėmė defektų atsiradimą, atliko ieškovai. Atsakovai tvirtina, kad namo defektai atsirado dėl statinio techninio projekto netinkamo įvykdymo, taip pat dėl netinkamo pastato eksploatavimo bei naudojimo. Atsakovai nebuvo ieškovams įsipareigoję užbaigti namo statybos darbus ir pasiekti, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, todėl dėl namo defektų nėra atsakovų kaltės. Teismo ekspertizės išvados yra neobjektyvios, nekonkrečios, todėl jos neįrodo atsakovų kaltės bei nepagrindžia nuostolių dydžio.

2014-12-30 nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai J. V., N. M.-V. ieškinį palaikė. Ieškovai nurodė, kad jie iš atsakovų įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Už įsigyjamą turtą ieškovai sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytą turto kainą. Mažesnė turto kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta atsakovų iniciatyva. Ieškovai įsigijo namą, kurio baigtumo procentas sudarė daugiau nei 70 procentų, ir tai patvirtina UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaitos duomenys. Namo defektai ieškovams paaiškėjo apsigyvenus ginčo name. Kadangi atsakovai atsisako pašalinti namo defektus, ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų nuostolius pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, tai yra 271 854 Lt.

Analogiškai nurodė ir ieškovų atstovai advokatas T. Š. bei K. P..

Atsakovai  A. E., J. E. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad ieškovai įsigijo ginčo namą už 250 000 Lt. Namo baigtumas turto pardavimo metu sudarė 61 procentą. Atsakovai nėra atsakingi už paaiškėjusius gyvenamojo namo defektus, nes statybos darbus, dėl kurių atsirado defektai, atliko ieškovai.

Analogiškai nurodė ir atsakovų atstovės advokatė J. K. bei advokatės padėjėja                         A. M., S. R..

Trečiasis asmuo E. K. nurodė, kad ginčo namas buvo pastatytas nepažeidžiant namo projektui bei statybai keliamų norminių reikalavimų. Nors namo pamatų techniniai sprendiniai buvo pakeisti, bet padaryti pakeitimai nenulėmė paaiškėjusių namo statybos defektų.

Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad jis bei atsakovas A. E. vykdė verslo projektą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovams priklausančio namo statybos aplinkybės jam nėra žinomos.

Trečiasis asmuo J. E. Š. nurodė, kad jis atliko ginčo namo statybos darbų priežiūrą iki to momento, kai namas buvo perduotas ieškovams. Namo statybos procese statybos darbai buvo atliekami tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl namo baigtumo laipsnio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu

Ieškovai byloje įrodinėja tai, kad jie iš atsakovų įsigijo gyvenamąjį namą, kuriame buvo atlikta apie 79 procentai statybos darbų. Atsakovai byloje įrodinėja ir tai, kad ieškovai įsigijo namą, kurio baigtumas sudarė 61 procentą. Taigi byloje iškilo ginčas dėl to, koks buvo namo statybos darbų užbaigimo laipsnis namo pardavimo ieškovams metu.

Teismas, spręsdamas šį ginčą, atsižvelgia į tai, kad namo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2007-08-10. Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal šios sutarties nuostatas ieškovų perkamo namo baigtumas sandorio sudarymo metu buvo lygus 61 procentui (b. l. 8, t. 1). Tačiau teismas įvertina ir tai, jog namo baigtumo procentas sutartyje yra nurodytas pagal 2006-08-17 VĮ Registrų centro išduoto pažymėjimo duomenis. Byloje yra pateikta šio pažymėjimo kopija (b. l. 15, t. 1). Pažymėjime patvirtinama, kad 2006-08-17 ginčo namo baigtumas sudarė 61 procentą. Galima padaryti išvadą, jog namo baigtumo procentas, tai yra 61 procentas, buvo nustatytas ne pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu, bet prieš vienerius metus iki namo pardavimo ieškovams. Statinio nuotraukos, padarytos 2006-07-24, patvirtina, jog namas 2006-07-24 buvo be langų, durų, namo stogas neužbaigtas. Atsakovo atstovė S. R. teismui patvirtino, jog namo statytojas, iki 2006-07-24 atlikęs 61 procentą namo statybos darbų, privalėjo tais pačiais metais tęsti namo statybos darbus, tuo apsaugoti namą nuo neigiamo aplinkos poveikio. Šios aplinkybės teismui patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos dėl namo baigtumo neįrodo, kad būtent tokio baigtumo namas buvo perduotas ieškovams.

Teismas įvertina ir tai, kad UAB „OBER-HAUS“ turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte, surašytame 2007-04-16, yra nurodyta apie ginčo namo statybos darbų baigtumo laipsnį, tai yra apie 79 procentai darbų buvo atlikta akto surašymo metu (b. l. 164, t. 1). UAB „OBER-HAUS“ turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto duomenų teisingumą teismui patvirtino UAB „OBER-HAUS“ darbuotojas A. S.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šio akto duomenis ieškovams buvo suteiktas kreditas ginčo namui įsigyti.

Byloje taip pat yra pateikta 2007-03-08 tarp ieškovės N. V. ir atsakovo A. E. sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje yra nurodyta, kad iki namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. E. įsipareigoja užbaigti ne tik pagrindinius namo statybos darbus, bet atlikti ir dalį namo vidaus apdailos, aplinkos darbų (b. l. 113, 114, t. 2). Atsakovas A. E. nepateikė teismui duomenų, kad ši preliminarioji sutartis yra suklastota ir neatitinka tikrosios šalių valios. Ta aplinkybė, kad ieškovė neišsaugojo šios sutarties originalo, šios sutarties nuostatų nepašalina, nes šalys sudarė pagrindinę sutartį.

Teismas nesutinka su atsakovų nuostata, jog 2006 metais namas, kurio baigtumas sudarė 61 procentą, buvo perduotas ieškovams ir iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovai vykdė statybos darbus. Akivaizdu tai, kad atsakovai šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Atsakovai atsikirtimuose pripažįsta, jog ieškovų pateikti dokumentai apie ieškovų atliktus statybos darbus patvirtina statybos darbų atlikimą ieškovų lėšomis tik 2007 metais. Be to, neatitiktų protingo žmogaus elgesio standartų ieškovų veiksmai nesudarius jokio sandorio 2006 metais perimti iš atsakovų 61 procento baigtumo namą, toliau vykdyti brangiai kainuojančius statybos darbus savo lėšomis ir savo rizika, preliminariąją sutartį sudaryti tik 2007 metais bei iš atsakovų įsigyti iš dalies pačių ieškovų lėšomis sukurtą daiktą (LR CK 6. 193 str. 1 d.). Taigi atsakovų atsikirtimai dėl mažesnio baigtumo namo pardavimo yra neįrodyti ir atmestini (LR CPK 178 str.).

Teismas sutinka su ieškovų nuostata, jog namo mažesnio baigtumo procento nurodymas namo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nulemtas atsakovų veiksmų, nes atsakovai namo kadastrinius matavimus buvo atlikę 2006 metais ir nesiekė pakartotinai juos atlikti prieš namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Kadangi, pagal bylos medžiagą, atsakovas vykdė verslą statydamas namus (duomenys neskelbtini), tai jam teko pareiga parduoti daiktą taip, kad dėl daikto kokybės, atliktų statybos darbų kiekio būtų aišku ir sutarties šalims, ir tretiesiems asmenims (LR CK 6. 38 str.). Kadangi atsakovas vengė tinkamai užfiksuoti namo padėtį turto pardavimo metu, sutartis aiškintina ieškovų naudai (LR CK 6.193 str. 3 d.).

Teismas nesutinka su atsakovų nuostata, jog 61 procento baigtumo namo pardavimą patvirtina ieškovų apsigyvenimas ginčo name iki pagrindinės sutarties sudarymo. Akivaizdu tai, kad ieškovai 2007-05-10 pardavė jiems priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 150, 151,   t. 3). Taigi iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovai kitos nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ir teisėtai apsigyveno name, kurį ketino įsigyti. Be to, tarp ieškovų ir atsakovų 2007-03-08 sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos suteikė teisę ieškovams rūpintis įsigyjamu namu. Taigi ieškovai turėjo teisę iki pagrindinės sutarties sudarymo apsigyventi ginčo name ir ieškovų apsigyvenimas ginčo name atsakovų atsikirtimų nepatvirtina.

Atsakovai atsikirtimuose tvirtina, jog jų atsikirtimų pagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog ieškovai atsisako pateikti teismui statybos darbų žurnalą. Su šia atsakovų nuostata ieškovai pagrįstai nesutinka. Akivaizdu, kad namo statybą pradėjo ir ją iš esmės užbaigė atsakovas. Atsakovui, kaip namo statytojui, buvo žinoma apie tai, kad statinio užbaigimo ir jo įteisinimo procesai yra griežtai reglamentuoti, statybos teisėtumui patvirtinti yra būtini norminiuose aktuose numatyti dokumentai. Taigi atsakovas, elgdamasis atsakingai ir sąžiningai, privalėjo nebaigto statyti namo pirkimo–pardavimo sutartyje ar namo perdavimo akte tiksliai nurodyti duomenis, kokie statybos dokumentai yra perduodami ieškovams. Akivaizdu, kad ginčo namo pirkimo–pardavimo sutartyje tokie duomenys nenurodyti. Daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn akte yra nurodyta bendra nuostata, kad ieškovams perduota namo techninės apskaitos knyga bei kiti dokumentai, susiję su sklypo bei namo eksploatacija (b. l. 13, t. 1). Ši aplinkybė patvirtina ieškovų nuoseklią poziciją, jog atsakovai sąmoningai neperdavė namo statybos darbų žurnalo, nes šio žurnalo įrašai patvirtintų didesnio baigtumo namo pardavimą bei neteisingos turto kainos nurodymą pirkimo–pardavimo sutartyje, o kartu ir atsakovo vengimą sumokėti mokesčius, apskaičiuotus pagal realią turto kainą. Teismas sutinka su ieškovų nuostatomis, jog jie nebuvo namo statytojai, jiems namo įgijimo metu nebuvo žinoma apie užbaigto namo įteisinimo procedūras, tarp šalių tuo metu vyko normalus bendradarbiavimas, ieškovai namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jau gyveno ginčo name, todėl ieškovai pagrįstai nesureikšmino namo statybos dokumentų perdavimo procedūros bei pasirašė namo ir dokumentacijos perdavimo aktą. Taigi ta aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas statybos darbų žurnalas, atsakovų atsikirtimų nepatvirtina.

Dėl to teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali padaryti išvadą, jog ieškovai įsigijo iš atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamąjį namą, kurio baigtumo laipsnis sudarė apie 79 procentus. 

Dėl namo kainos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu

Ieškovai byloje įrodinėja tai, kad jie už ginčo namą sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą, tai yra 680 000 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2007-03-08 šalys sudarė preliminariąją sutartį, kurioje yra nurodyta ieškovams parduodamo turto kaina – 680 000 Lt (b. l. 113, t. 2). Preliminarioji sutartis yra šalių pasirašyta, atsakovas nepateikė duomenų apie šios sutarties suklastojimą, todėl šia sutartimi galima vadovautis nustatant namo kainą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

Teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog namų statybos verslą (duomenys neskelbtini) vykdė atsakovas A. E. bei trečiasis asmuo S. V.. Akivaizdu, kad 2007-03-01 ieškovė bei trečiasis asmuo S. V. sudarė preliminariąją sutartį, kurioje nurodyta numatyto parduoti ieškovams kito namo kaina 680 000 Lt. Trečiasis asmuo S. V. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2007-03-01 sutartis buvo sudaryta, bet ji nebuvo įvykdyta. Šių preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybės patvirtina, jog ieškovai iki pagrindinės sutarties sudarymo turėjo tikslą įsigyti (duomenys neskelbtini) iš esmės užbaigtą gyvenamąjį namą su daline vidaus apdaila už 680 000 Lt.

Teismas įvertina ir tai, kad tarp šalių 2007-03-08 sudarytoje preliminariojoje sutartyje yra nurodyta atsiskaitymo už parduodamą turtą tvarka, tai yra 250 000 Lt daikto kainos sumokama per banko įstaigą. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos patvirtina preliminariosios sutarties įvykdymą, tai yra 250 000 Lt namo kainos ieškovai sumokėjo atsakovams per banko įstaigą.

Teismas įvertina ir tai, kad 2007-05-10 ieškovai pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 425 000 Lt. Taigi jeigu ieškovai už perkamą namą atsakovams būtų sumokėję 250 000 Lt, tai ieškovams nebuvo būtinumo 2007-07-24 sudaryti kredito sutartį ir gauti 650 000 Lt dydžio kreditą (b. l. 147–149, t. 2).

Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai už ginčo namą sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytą turto kainą, tai yra 680 000 Lt. Teismas sutinka su ieškovų nuostata, kad namo kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė atsakovų iniciatyva ir šiai aplinkybei ieškovai neteikė didesnės reikšmės, nes šalys jau buvo įvykdžiusios preliminariąją sutartį.

Atsakovų nuostata, kad ieškovai už perkamą turtą sumokėjo 250 000 Lt, yra atmestina, nes ieškovai įsigijo iš atsakovų iš esmės užbaigtą pastatą ir turto kaina privalėjo atitikti realią padėtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė 2007-03-08 preliminariosios sutarties nuostatų.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog ieškovai už ginčo namą sumokėjo                     680 000 Lt.

Dėl atsakomybės už namo statybos darbų defektus

Ieškovai byloje įrodinėja tai, kad namo statybos defektai paaiškėjo ieškovams apsigyvenus ginčo name. Ieškovai byloje tvirtina, kad nekokybiškus statybos darbus, dėl kurių atsirado defektai, atliko atsakovai. Dėl to teismas byloje turi nustatyti, kokius statybos darbus ginčo name atliko ieškovai. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovų atliktus namo vidaus apdailos, aplinkos sutvarkymo darbus (b. l. 157–199, t. 3, b. l. 11–30, t. 4). Tai patvirtina, kad ieškovai ginčo name svarbių statybos darbų neatliko, ieškovų lėšomis buvo užbaigti tik namo vidaus apdailos darbai siekiant patalpas įrengti pagal ieškovų individualius poreikius.

Teismas įvertina ir tai, kad 2006-07-24 kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuota, jog    2006-07-24 ginčo namas jau buvo pastatytas, name buvo įrengtos monolitinės grindys, tik neatlikta namo išorės apdaila, neuždėta stogo danga (b. l. 139, t. 1). 2007-04-16 UAB „OBER-HAUS“ turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte (b. l. 154, t. 1) patvirtinama apie tai, kad ginčo namas pastatytas tinkamai, namo statybos darbai iš esmės užbaigti: pastatyto namo viduje yra įrengtos pertvaros, uždėta stogo danga, įstatyti langai, išorinės durys, įrengtos betono grindys, ištinkuotos vidaus sienos, name įvesta elektra.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigijo namą, kurio baigtumas sudarė 79 procentus. Tai reiškia, kad ieškovai įsigijo statinį, kurio statybos darbai buvo iš esmės užbaigti, ir ieškovams buvo likę pabaigti patalpų vidaus apdailos darbus, sutvarkyti namo aplinką.

Teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės akte nurodyta, kad esminiai namo defektai yra tai, kad išorinės sienos netinkamai izoliuotos, grunto drėgmė patenka į pastato vidų, pirmajame aukšte nusėdusios grindys, įtrūkęs pertvarų mūras, sąrama virš įėjimo durų, pamatų konstrukcijose neatlikti sandarinimo darbai, netinamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės.

2011-02-28 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti ir kiti patalpų trūkumai: patamsėjusi ir pažeista antrojo namo aukšto patalpos siena, lubos, matomos pūslės, nelygi balkono danga (b. l. 32–70, t. 1).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieškovų  name yra paaiškėję namo statybos defektai. Atsakovai neginčijo nei defektų kiekio, nei jų apimties. Dėl to teismas padaro išvadą, jog ieškovų nurodyti namo statybos darbų defektai yra įrodyti.

Teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės akte nurodyta, kad esminį defektą – namo grindų nusėdimą – galimai nulėmė kelios priežastys, tai yra netinkamas grindų įrengimas, neatlikti namo išvadų, įvadų sandarinimo darbai, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės. Teismo ekspertas patvirtino ir tai, kad namo defektus nulėmė namo statybos vykdymas pažeidžiant statybos reikalavimus ir nekokybiški statybos darbai buvo atlikti iki namo perdavimo ieškovams.

Teismas nesutinka su atsakovų nuostatomis, jog teismo eksperto išvados nėra aiškios, kad ekspertas nenustatė pagrindinės defektų atsiradimo priežasties. Atsižvelgtina į tai, kad ekspertas, nurodydamas kelias defektų atsiradimo priežastis, teismo ekspertizei keliamų reikalavimų nepažeidė. Akivaizdu, kad teismo ekspertui nebuvo keliamas klausimas nustatyti pagrindinę defektų atsiradimo priežastį. Taigi ekspertas galėjo nurodyti ir keletą priežasčių, nulėmusių defektų atsiradimą. Teismas įvertina aplinkybę, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš delikto, bet iš sutarties (LR CK 6. 305 str.). Taigi byloje būtina nustatyti, ar ieškovams buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas ir kokios daikto trūkumų pašalinimo išlaidos (LR CK 6. 334 str. 1 d. 3 p.). Dėl to namo statytojo padarytų klaidų kiekis nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Defektų atsiradimo priežastys yra reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl defektų pašalinimo išlaidų dydžio. Dėl to teismas konstatuoja, kad teismo ekspertizės išvados yra aiškios, jos patvirtina aplinkybę dėl namo su paslėptais statybos defektais perdavimo ieškovams ir teismo eksperto išvadomis galima vadovautis nagrinėjant šią bylą (LR CPK 216 str.).

Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškinyje nurodyti statybos darbų defektai yra atsiradę dėl atsakovų netinkamai atliktų namo statybos darbų ir atsakovams tenka pareiga atlyginti defektų pašalinimo išlaidas (LR CK 6.333 str.).  

Dėl defektų pašalinimo išlaidų

Ieškovai byloje įrodinėja tai, kad defektų pašalinimo išlaidos sudaro 271 854 Lt. Ieškovai defektų pašalinimo išlaidų dydį įrodinėja teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Teismas, spręsdamas dėl defektų pašalinimo išlaidų dydžio, atsižvelgia į įstatymo nuostatas, jog parduodamas daiktas turi atitikti įprastai tokiems daiktams keliamus kokybės reikalavimus. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovų nurodyti namo statybos defektai trukdo ieškovams naudotis įsigytu namu ir defektai turi būti pašalinti.

Akivaizdu tai, kad byloje buvo paskirta statybos darbų ekspertizė, ją atliko specialių žinių turintis asmuo, ekspertas įpareigotas pateikti objektyvias ir pagrįstas išvadas byloje (LR CPK 212 str.).

Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad trys iš keturių statybos defektų atsiradimo priežasčių yra susijusios su perteklinio vandens patekimu į namo konstrukcijas bei į patalpų vidų. Ekspertas teismo posėdyje patvirtino, jog ir ketvirta defektų atsiradimo priežastis, t. y. netinkamas namo grunto sutankinimas prieš grindų įrengimą, yra susijusi su perteklinio vandens poveikiu. Tai yra nesant žalingo perteklinio vandens poveikio, netinkamai sutankintas gruntas nebūtų nulėmęs tokio grindų nusėdimo laipsnio.

Teismo ekspertas, spręsdamas dėl namo defektų pašalinimo išlaidų, išvadose konstatavo, jog turi būti apie namą iškasamas gruntas, atliekama visų namo pamatų hidroizoliacija, turi būti įrengti spraustiniai poliai ir šių darbų atlikimo išlaidos sudaro 106 499 Lt (b. l. 117, t. 6). Ekspertas teismui paaiškino, jog spraustinių polių įrengimas, namo pamatų hidroizoliacija padėtų sumažinti perteklinio vandens patekimą į namo vidų. Eksperto įsitikinimu, atsakovas sąmoningai pablogino namo pamatų būklę, nes vietoje techniniame projekte numatytų gręžtinių pamatų ginčo name įrengti pigesni ir mažiau patikimi juostiniai pamatai.

Teismas, spręsdamas dėl būtinumo įrengti spraustinius polius, dėl pamatų hidroizoliacijos darbų atlikimo, atsižvelgia į tai, kad eksperto išvados dėl šių darbų atlikimo nėra pakankamai pagrįstos. Ekspertas teismo posėdyje pripažino, kad eksperto išvadas dėl pamatų remonto darbų masto ir būdo nulėmė eksperto turima praktinė patirtis. Ekspertas patvirtino, kad pamatų remonto būdas gali būti ir pigesnis, tikslesnei ekspertizės išvadai pateikti būtina atlikti geologinius tyrimus, kurie iki šiol nėra atlikti. Akivaizdu, kad byloje nepateikta įrodymų dėl to, jog ginčo name įrengti pamatai neatitinka norminių aktų reikalavimų. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad namo išorinės sienos trūkinėtų ir būtų reikalinga spraustiniais poliais papildomai užtikrinti namo pamatų stabilumą.

Teismas atsižvelgia į ieškovo J. V. paaiškinimus teismui apie tai, jog ieškovas įvertino būtinumą kuo greičiau nutraukti perteklinio vandens patekimą į namo vidų ir dėl to buvo sudaryta rangos darbų sutartis su UAB „Gebos ekostatyba“. Atliktų darbų akte (b. l. 120–124, t. 2) nurodyta, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atliko namo drenažo sistemos montavimo darbus, kanalizacijos įrengimo darbus, įrengė lietaus vandens nuvedimo sistemą, tvarkė namo pamatus, atliko jų hidroizoliaciją, atliko dalį cokolio šiltinimo darbų, išardė ir vėl įrengė terasą. Ieškovas pripažino, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atlikti darbai padėjo surinkti perteklinį vandenį, jį pašalinti iš žemės sklypo, o tuo buvo nutrauktas ir žalingas perteklinio vandens poveikis pastato grindims. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodytas būtinumas atlikti namo pamatų remonto darbus, kurių atlikimo kaina ekspertizės akte nurodyta 106 499 Lt (b. l. 117, t. 6). Teismas pripažįsta, jog UAB „Gebos ekostatyba“ ieškovų sumokėtos lėšos, tai yra 33 640 Lt, buvo būtinos namo išorėje nustatytiems defektams pašalinti ir jos priteistinos ieškovams.

Teismas įvertina ir tai, kad teismo ekspertas atskirai įvertino ardymo darbus ir nurodė jų bendrą vertę. Akivaizdu, kad į ardymo darbų sąmatą įtraukti ardymo darbai, susiję su pamatų remontu, jų hidroizoliacija. Teismas konstatuoja, kad šiuos darbus pagal bylos medžiagą jau yra atlikusi UAB „Gebos ekostatyba“. Todėl iš ardymo darbų sąmatos atimamos išlaidos, nurodytos ardymo darbų 10, 13–16 pozicijose (b. l. 116, t. 6). Šių darbų vertė sudaro 1 515,95 Lt. Kadangi kiti ardymo darbai, nurodyti teismo eksperto išvadoje, yra būtini, ieškovams priteisiama 27 525,97 Lt ardymo darbams atlyginti (29 041,92 Lt – 1 515,95 Lt = 27 525,97 Lt).

Teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atliko ir aplinkos darbus, kurie buvo būtini sklypui, terasai sutvarkyti po to, kai sklype buvo atlikti drenažo, lietaus nuvedimo sistemų, pamatų remonto darbai. Taigi aplinkos sutvarkymo išlaidos, nurodytos ekspertizės akte, kurių vertė 9 544,47 Lt, nėra būtinos ir ieškovams nepriteisiamos.

Teismas sutinka su teismo ekspertizės išvadomis, jog iki šiol nėra pašalinti defektai, susiję su nekokybiškai atliktais darbais namo viduje, tai yra defektai dėl grindų nusėdimo, šių defektų pašalinimo išlaidos 53 831,37 Lt, vidaus sienų defektai, pašalinimo išlaidos 16 790, 97 Lt, lubų sugadinimai, pašalinimo išlaidos 7 248,94, kiti darbai, pašalinimo išlaidos 1 716,19 Lt, bendra trūkumų pašalinimo vertė 79 587,47 Lt.

Taigi ieškovams namo defektams pašalinti priteisiama 140 753,44 Lt (33 640 Lt +              27 525,97 Lt + 53 831,37 Lt + 16 790, 97 Lt + 7 248,94 + 1 716,19 Lt,  LR CK 6. 334 str. 3 p.).

Atsakovai atsikirtimuose nurodė, kad teismo ekspertizės išvadose nurodytos defektų pašalinimo išlaidos yra per didelės, atsakovų pateiti dokumentai patvirtina mažesnes defektų šalinimo išlaidas, tai yra 157 959 Lt. Teismas su šia atsakovų nuostata nesutinka. Byloje yra pateikta lokalinė darbų sąmata, kurią sudarė R. G. (b. l. 188–192, t. 2). Akivaizdu, kad teismui nebuvo pateikti R. G. kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovų pateiktoje sąmatoje nėra nurodytos darbo užmokesčio sąnaudos. Būtina įvertinti ir tai, kad R. G. nėra įspėtas dėl melagingos išvados davimo, R. G. išvada yra pateikta atsakovų iniciatyva, todėl negalima padaryti išvados, kad atsakovų pateikti įrodymai apie mažesnes defektų šalinimo išlaidas paneigia teismo ekspertizės išvadas.

Atsakovai atsikirtimuose nurodė ir tai, kad teismo ekspertizės išvados yra pateiktos 2012 metais, šiuo metu statybos darbų kainos yra pasikeitusios ir ekspertizės išvadomis vadovautis negalima. Teismas su šia atsakovų nuostata nesutinka. Akivaizdu tai, kad nuo teismo ekspertizės atlikimo yra praėjęs ilgesnis laikotarpis, bet ši aplinkybė nepaneigia ekspertizės išvadų pagrįstumo. Ieškovai pateikė teismui duomenis apie tai, kad defektų pašalinimo išlaidas apskaičiavus pagal šiuo metu galiojančias kainas, darbų atlikimo išlaidos būtų didesnės ir sudarytų 294 224 Lt (b. l. 110, t. 6).  Taigi teismo ekspertizės išvadomis galima vadovautis priimant sprendimą šioje byloje.

Atsakovai atsikirtimuose nurodo ir tai, kad teismas, nusprendęs tenkinti ieškinį, turėtų nutraukti namo pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti namą atsakovams, o ieškovams priteisti sutartyje nurodytą 250 000 Lt sumą. Atsakovų įsitikinimu, toks ginčo išsprendimo būdas labiau atitiktų protingumo ir sąžiningumo principus. Su šia atsakovų nuostata teismas nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai už perkamą turtą sumokėjo ne 250 000 Lt, bet 680 000 Lt. Akivaizdu, kad atsakovai ieškovams 680 000 Lt sumokėti nesutinka. Teismas įvertina ir tai, kad namo defektai yra esminiai, jiems pašalinti reikalingos didesnės lėšos, todėl teismo priteisiama ieškovų nuostolių suma, tai yra 140 753,44 Lt, nėra per didelė lyginant ją su įsigyto turto kaina – 680 000 Lt. Taigi ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra teisėtas.

Dėl lėšų priteisimo eurais

Kadangi nuo 2015-01-01 Lietuvoje įvestas naujas piniginis vienetas – euras, tikslinga lėšas ieškovams priteisti eurais ir tai sudaro 40 765,01 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovai byloje įrodinėjo tai, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir dėl to ieškinys turi būti atmestas. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-12-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, jog ieškovai ieškinio senaties nepraleido. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovams įsigyjant ginčo namą galiojo LR statybos įstatymo 36 str. ir jis numatė, jog paslėptiems statinio elementams nustatomas 10 metų garantinis terminas. Ieškovai paskutinę pretenziją atsakovams pareiškė 2011-01-25 (b. l. 118, t. 1), ieškinys teisme gautas 2011-06-09. Tai patvirtina, jog ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų nebuvo praleistas (LR CK 1.125 str.). Teismas nesutinka su tuo, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pirmos pretenzijos pareiškimo. Akivaizdu, kad ieškovai po trūkumų paaiškėjimo siekė ginčą išspręsti taikiai, kreipėsi į atsakovus, į draudimo bendrovę. Ieškovai nuostolių dydį nustatė tik 2010-10-26 (b. l. 24, t. 1). Tai patvirtina, jog per ieškovų nustatytą terminą, tai yra iki 2011-02-07, negavę atsakymo į pretenziją, ieškovai sužinojo apie jų teisių pažeidimą ir pagrįstai kreipėsi į teismą. Taigi ieškinio senatis nėra praleista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai byloje nurodė, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 10 337 Eur. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumokėjo 10 232,05 Eur. Teismas konstatuoja, kad ieškovai nesumokėjo antstoliui 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 134, t. 2), nes antstolio surašytos PVM sąskaitos faktūros duomenys ir antstolio kvito duomenys dėl lėšų sumokėjimo antstoliui nesutampa. Dėl to ieškovų pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 10 232,05 Eur.

Ieškovai nurodo, kad jie atstovavimo išlaidoms atlyginti sumokėjo 3 790 Eur. Kadangi teismas tenkina iš esmės 1/2 dalį ieškinio, ieškovams priteisiama 1/2 dalis šių lėšų, tai yra 1 895 Eur (LR CPK 93, 98 str.). Ieškovų nurodytos atstovavimo išlaidos rekomenduojamų dydžių neviršija ir yra pagrįstos. Atsakovų pagrįstos atstovavimo išlaidos sudaro 1 752 Eur. 1/2 dalis šių lėšų sudaro 876 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovams priteisiama 1 019 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Ieškovų išlaidos žyminiams mokesčiams sumokėti, antstolio paslaugoms atlyginti, ekspertizės, eksperto atvykimo išlaidoms atlyginti sudaro 6 442,05 Eur ir yra pagrįstos bylos medžiaga. Taigi 1/2 dalį šių lėšų, tai yra 3 221 Eur, ieškovams privalo atlyginti atsakovai (LR CPK 93 str.).

Byloje buvo išleista 39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Šios lėšos valstybei priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis, tai yra po 19,50 Eur (LR CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams J. V. ir N. M.- V. iš atsakovų A. E., J. E. 40 765,01 Eur (140 753,44 Lt) nuostoliams atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams J. V. ir N. M.-V. iš atsakovų A. E., J. E. lygiomis dalimis 1 019 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti,  3 221 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovų J. V. ir N. M.-V. lygiomis dalimis 19,50 Eur dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. E., J. E. lygiomis dalimis 19,50 Eur dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjas                                                                            Žydrūnas Bertašius