Civilinė byla Nr. 2YT-23920-819/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18381-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja D. P., V. P. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis B. P. priėmė savo sutuoktinės G. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė G. J. P. (senelio B. P. sutuoktinė). Palikėja mirė būdama santuokoje, turėdama du vaikus – suinteresuotus asmenis D. P. ir V. P.. Palikėja G. J. P. mirties dieną kartu su sutuoktiniu B. P. buvo sudariusi bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko sutuoktiniui. Bendruoju sutuoktinių testamentu G. J. P. ir B. P. visą bendrą turtą paliko vaikaitei A. K.. Paveldėjimo byla notaro biure po palikėjos G. J. P. mirties užvesta nebuvo, palikimo priėmimo faktų nėra. Senelis B. P., būdamas palikėjos sutuoktinis, turėjo teisę po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, atsiradusį palikimą jis po sutuoktinės mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Senelis B. P. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės G. J. P. mirties, pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento: (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei B. P. liko gyventi ir iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir rūpinosi visu palikėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, rūpinosi bute esančiu turtu, mokėjo už butui teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį, administravimą ir kt.), rūpinosi žemės sklypu, jame esančiais pastatais, mokėjo mokesčius. Visu po palikėjos G. J. P. mirties likusiu turtu B. P. naudojosi kaip savu. Valdydamas palikėjos G. J. P. paliktą nekilnojamąjį turtą kaip jam priklausantį, B. P. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinės mirties. Palikėjai G. J. P. taip pat priklausė bute ir gyvenamojo namo dalyje likę asmeninio naudojimo, apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties B. P. ir toliau naudojosi šiais palikėjos paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis, pareiškėjos įsitikinimu, taip pat patvirtina, kad B. P. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti.
Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, pareiškėjos nurodomų aplinkybių neginčijo.
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. J. P. buvo santuokoje su B. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du vaikus – suinteresuotus asmenis D. P. ir V. P.. Santuoka su B. P. sudaryta (duomenys neskelbtini). G. J. P. mirus notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų jos palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo, 2015 m. vasario 18 d. testamento nustatyta, kad palikėja G. J. P. kartu su savo sutuoktiniu B. P. 2015 m. vasario 18 d. sudarytu bendruoju sutuoktinių testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, visą jai priklausantį turtą paliko sutuoktiniui B. P.. Be to, bendruoju sutuoktinių testamentu G. J. P. ir B. P. visą bendrą turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties paliko pareiškėjai vaikaitei A. K.. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad G. J. P. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 49177/210650 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat palikėjai kartu su sutuoktiniu B. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. J. P. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas pagal palikėjos kartu su sutuoktiniu B. P. 2015 m. vasario 18 d. sudarytą testamentą taip pat nėra registruotas, registruotas tik B. P. palikimo priėmimo faktas - B. P. palikimą po jo mirties priėmė pareiškėja (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, kad B. P. į notarą dėl G. J. P. palikimo priėmimo po jos mirties nesikreipė, jis savo sutuoktinės palikimą priėmė, jos turtą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama testamentinė B. P. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad B. P. priėmė savo sutuoktinės G. J. P. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad G. J. P. mirties dieną palikėjai kartu su sutuoktiniu B. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registre G. J. P. vardu nuosavybės teisės taip pat buvo įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 49177/210650 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), B. P. gyveno iki palikėjos mirties, nuo 2013 m. spalio 28 d. šiame bute jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Po G. J. P. mirties B. P. ir toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius už butą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po G. J. P. mirties B. P. mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas (ginčo dėl to byloje nėra). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, B. P. pastovų gyvenimą minėtame bute nuo 2013 m. spalio 28 d iki G. J. P. mirties ir po to, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims nereiškus prieštaravimų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad B. P. atliko aktyvius veiksmus jo sutuoktinės G. J. P. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat G. J. P. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį B. P., išduoti pareiškėjai A. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir