Civilinės bylos Nr. e2-201-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01617-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties priimtos pagal ieškovo PPHU „Opal“ SP. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1179-232/2020 pagal ieškovo PPHU „Opal“ SP. J. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos cukrus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas PPHU „Opal“ SP. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Lietuvos cukrus“ 2017 m. gegužės 31 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 07-038644-LA2 nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei AB „Swedbank“ visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties, įskaitant draudimą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; uždrausti atsakovei 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties pagrindu vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš RUAB „Lietuvos cukrus“ turto (turtinių teisių); uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties.
3. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir sudaro 3 151 254,50 Eur su palūkanomis. Teismui pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, tačiau pastarajai esant įvykdytai, būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Atsakovės AB „Swedbank“ naudai yra įkeistas visas RUAB „Lietuvos cukrus“ turtas, todėl atsakovė yra suinteresuota įmonės restruktūrizavimo proceso nutraukimu, kad galėtų pirmiau kitų kreditorių patenkinti savo finansinį reikalavimą iš įkeisto turto, o likusiems kreditoriams nebeliktų turto, į kurį jie galėtų nukreipti savo išieškojimus. Atsakovės suinteresuotumą nutraukti restruktūrizavimo bylą patvirtina ir tai, kad ji 2019 m. spalio 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime visais turimais 8 989 711,66 balsais nepritarė siūlymui grąžinti įmonės restruktūrizavimo plano projektą tobulinimui, kai tuo tarpu šiam siūlymui iš esmės pritarė visi kiti įmonės kreditoriai. AB „Swedbank“ turi reikšmingą balsų daugumą kreditorių susirinkime ir gali daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo proceso eigai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir uždraudė atsakovei AB „Swedbank“ visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties, įskaitant draudimą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; uždraudė atsakovei AB „Swedbank“ 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties pagrindu vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš RUAB „Lietuvos cukrus“ turto (turtinių teisių); uždraudė atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties.
5. Teismo vertinimu, ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.
6. Teismas nustatė, kad ginčijama laidavimo sutartimi RUAB „Lietuvos cukrus“ laidavo savo turtu už BUAB „Arvi Fertis“ prievolę AB „Swedbank“. Laidavimo pagrindu AB „Swedbank“ pareiškė 3 151 254,50 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Lietuvos cukrus“, kurį patvirtinus, Bankas įgijo teisę balsuoti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimuose. Bendras AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje sudaro 8 989 711,66 Eur ir yra užtikrintas hipoteka. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog AB „Swedbank“ siekia nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir AB „Swedbank“ patenkinus savo finansinį reikalavimą priverstine tvarka, tikėtinai nebeliktų turto į kurį likę kreditoriai galėtų nukreipti savo išieškojimą. Kadangi AB „Swedbank“ turi reikšmingą balsų daugumą ir gali daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo proceso eigai, teismo vertinimu, kyla grėsmė, kad AB „Swedbank“ neuždraudus 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti kreditorių susirinkimuose, gali būti priimami kitų kreditorių interesus pažeidžiantys sprendimai, ar net nutraukiama įmonės restruktūrizavimo byla ir tokiu būdu užkertamas kelias šiems kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus, kas suponuotų naujus teisminius ginčus. Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones AB „Swedbank“ turėtų 5 988 664,68 Eur dydžio reikalavimą, kurio suteikiamais balsais ir toliau galės įgyvendinti savo kaip kreditorės teises RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procese, todėl sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas neteisingai nurodo, kad laidavimas buvo sudarytas tik 2017 m. gegužės 31 d., nes atsakovė RUAB „Lietuvos cukrus“ laiduoja už UAB „Arvi fertis“ nuo 2013 m. sausio 21 d. ir vėliau vyko tik laidavimo sutarties pratęsimai.
8.2. Ginčijamas sandoris nepažeidė atsakovės RUAB „Lietuvos cukrus“, ieškovo ar trečiųjų asmenų interesų. Laidavimo sutarties sudarymas atitiko įprastą verslo praktiką, nes Arvi grupės įmonės laiduodavo už kitų susijusių įmonių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, todėl visi sandorio dalyviai elgėsi pagal įprastus verslo standartus bei praktiką ir buvo sąžiningi.
8.3. Ieškovas vykdė sandorius su RUAB „Lietuvos cukrus“ laikotarpiu 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. gruodžio 29 d.; laidavimo sutartis buvo sudaryta seniau nei prieš 4 metus, todėl niekaip negalėjo įtakoti atsakovės nemokumo ar kaip nors pažeisti ieškovo teisių ir teisėtų interesų, informacija apie atsakovės įsipareigojimus, įskaitant ir laidavimus, visuomet buvo vieša, todėl ieškovui turėjo būti žinoma.
8.4. Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu, nes neegzistuoja pagrindinė netiesioginio ieškinio reiškimo sąlyga, t. y. skolininkė (RUAB „Lietuvos cukrus“) neturi galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės AB „Swedbank“ atžvilgiu – AB „Swedbank“ nėra ir niekada nebuvo atsakovės skolininke. Priešingai, Bankas yra atsakovės kreditorė. Kadangi apeliantė neturi jokių prievolių skolininkei atsakovei, todėl pastaroji neturi įgyvendintinos teisės AB „Swedbank“ atžvilgiu.
8.5. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė nenukentėjo dėl laidavimo sutarties sudarymo, ieškovo sandoriai su atsakovė buvo sudaryti praėjus daugiau kaip 4 metams po ginčijamo sandorio sudarymo, apie juos ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, todėl ir pats ieškovas nėra CK 6.227 straipsnio prasme tinkamas ieškovas ginčyti atsakovių sudarytus sandorius ir / ar jų pakeitimus.
8.6. Nėra būtinų sąlygų reikšti actio Pauliana ieškinį ir ieškovas jų nepagrindė.
8.7. Ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir jo vienintelis tikslas yra gauti laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje, kurios yra skirtos ne užtikrinti galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, o nesąžiningai nulemti kitos bylos – kurioje nagrinėjama atsakovės restruktūrizavimo byla, eigą.
8.8. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas reiškia, kad įstatymo pagrindu yra sustabdytas išieškojimas iš atsakovės.
8.9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsniu, tik teismas, o ne kreditoriai, gali priimti sprendimą nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą.
8.10. Teismas neteisingai konstatavo, kad AB „Swedbank“ turi daugumą, nes daugumą balsų turi faktiškai atsakovę kontroliuojanti pagrindinė jos kreditorė UAB „Žvalguva“, turinti didesnį nei 18 000 000 Eur sumos finansinį reikalavimą, kuri yra suinteresuota kaip įmanoma ilgiau naudotis atsakovės resursais, nemokėdama kreditoriams, kadangi tokiu būdu visa galima nauda atitenka jai – UAB „Žvalguva“ tiekia atsakovei žaliavą, nuperka jos produkciją ir tokiu būdu gali spręsti, kur ir kokią pelno maržą palikti. Atsakovės restruktūrizavimo byloje jau ne kartą buvo bandoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užvilkinti ir / ar blokuoti bet kokį sprendimų priėmimą, taip vilkinant restruktūrizavimo plano projekto pateikimą teismui ir piktnaudžiaujant atsakovės restruktūrizavimo procesu.
8.11. Draudimas atsakovės restruktūrizavimo bylos dalyviams naudotis įstatymo nustatytomis teisėmis negali būti laikinųjų apsaugos priemonių dalyku, nes laikinųjų apsaugos priemonių apimtis neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Šiuo atveju teismas pritaikė nesuvokiamos apimties laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas atlikti bet kokius veiksmus.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas PPHU „Opal“ SP. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Atsakovė RUAB „Lietuvos cukrus” restruktūrizavimo byloje turi reikšmingą balsų daugumą, kurią sudaro 8 989 711,66 balsai ir kurios iš esmės pakanka nepritarti patikslintam restruktūrizavimo planui, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės nepritarimas lems restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes likusiems kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti turto įkeitimu.
9.2. Ieškinio reikalavimas pagal ginčijamą laidavimo sutartį yra didelis ir sudaro 3 151 254,50 Eur su palūkanomis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus ginčijamą laidavimo sutartį negaliojančia, tačiau pastarajai jau esant įvykdytai, būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas priimto sprendimo įvykdymas.
9.3. Ieškovas ieškinyje prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsamiai pagrindė ieškinio pagrįstumą, t. y. nurodė esmines ieškinio faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
9.4. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, bei kitų duomenų, įrodančių atsakovei laikinosiomis apsaugos priemonėmis daromą žalą ir / ar nuostolius. Atsakovė taip pat nepaneigė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
9.5. 2013 m. sausio 21 d. Laidavimo sutarties galiojimas yra pasibaigęs, kadangi kaip nurodyta pačioje laidavimo sutartyje, 2014 m. kovo 31 d. yra pasibaigusi pagrindinė prievolė. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančią tik atsakovių sudarytą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį, t. y. tą, pagal kurią atsakovė yra pareiškusi 3 151 254,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje, ir tokiu būdu sumažinusi kitų kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, galimybes atitinkama apimtimi patenkinti savo reikalavimus.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė RUAB „Lietuvos cukrus“, atstovaujama administratoriaus A. G., prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sistemiškai įvertinus atsakovės AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais, laikytina, kad 3 001 046,98 Eur reikalavimas kildinamas ne iš 2013 m., o iš 2017 metų gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2.
10.2. AB „Swedbank“ žinojo apie nuostolingą RUAB „Lietuvos cukrus“ veiklą 2015–2017 m., todėl turėjo suprasti šių finansinių rodiklių esmę ir, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tame tarpe – turi didelių įsipareigojimų kreditoriams. Todėl laikytina, kad 2017 m. gegužes 31 d. laidavimo sutartis galimai pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus.
10.3. Įvertinus tai, kad didžioji dalis AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo (t. y. 5 838 457,16 Eur) yra patvirtinta ir nesuvaržyta jokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, laikytina, kad teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio kreditorei dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, balsuoti kreditorių susirinkime bei atlikti kitus su tuo susijusius ir įstatyme numatytus veiksmus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Atsakovė AB „Swedbank“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. sausio 21 d. laidavimo sutarties, 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Arvi cukrus“ akcininko sprendimo, 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Arvi“ ir ko valdybos posėdžio protokolo, UAB „Arvi“ ir ko, UAB „Arvi cukrus“ finansinės atskaitomybės dokumentų, UAB „Arvi cukrus“ įstatų, ieškovo prašymo dėl finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir jo patvirtinimo, 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2004-436/2018, Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „Lietuvos cukrus“ finansinės atskaitomybės dokumentus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1156-781/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1975-413/2019, 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-804-264/2019, 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-804-264/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-943-450/2019 kopijas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė AB „Swedbank“ prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą ir 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-804-264/2019 kopijas.
13. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.
14. Didžioji dalis tiek atsakovės AB „Swedbank“, tiek ir ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų yra nagrinėjamos civilinės arba UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylų sudėtinės dalys, todėl, esant poreikiui, apeliacinės instancijos teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad teismas gali naudotis duomenimis ir iš kitų registrų (pvz., Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro ir pan., CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms šalių pateiktų įrodymų prijungimo klausimas nespręstinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
16. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
17. Pirmosios instancijos teismas taikė atsakovės AB „Swedbank“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, nes AB „Swedbank“ neuždraudus 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti kreditorių susirinkimuose, gali būti priimami kitų kreditorių interesus pažeidžiantys sprendimai, ar net nutraukiama įmonės restruktūrizavimo byla ir tokiu būdu užkertamas kelias šiems kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašo ją panaikinti, atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užvilkinti ir / ar blokuoti bet kokį sprendimų priėmimą atsakovės restruktūrizavimo byloje. Taip pat nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra per didelės apimties.
18. Kadangi apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, susijusią su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas pasisako dėl šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (preliminariai, tikėtinai) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
20. Atliekant ieškinio preliminaraus, tikėtino pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsąjumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
21. Todėl preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
22. Ieškovas pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindamas savo galbūt pažeistą teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taip pat prie ieškinio yra pridėjęs įrodymus, kuriais grindžia atsakovėms pareikštus ieškinio reikalavimus ir ieškinyje dėstomus argumentus (faktines aplinkybes). Kaip minėta, ieškinio preliminarus nepagrįstumas turėtų būti akivaizdus, tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti nesant šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Konkrečių aplinkybių, susijusių su ieškovo teise reikšti netiesioginį ieškinį ir actio Pauliana sąlygų egzistavimu, kurios sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką, vertinimą atliks pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta teisingai.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
23. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir visiškai apribojo apeliantės AB „Swedbank“ tiek turtines, tiek neturtines teises, kylančias iš ginčijamos laidavimo sutarties, tame tarpe laidavimo sutarties balsais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose bet kokiais klausimais, taip pat uždraudė vykdyti išieškojimo veiksmus bei bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš laidavimo sutarties. Atsakovė AB „Swedbank“ atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimu.
25. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
26. Reikšdama ieškinį, ieškovė siekia 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką, pažymi kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, uždraudžiančias atsakovei AB „Swedbank“ naudotis, valdyti ir disponuoti turtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 13 d. laidavimo sutarties, tame tarpe ir vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš RUAB „Lietuvos cukrus“ turto (turtinių teisių), nes naudojimasis, valdymas ar disponavimas turtinėmis teisėmis ar išieškojimo įvykdymas gali iš esmės paneigti ieškovui galbūt palankaus sprendimo priėmimo tikslingumą ir veiksmingumą.
27. Nors apeliantė teigia, kad išieškojimo veiksmų sustabdymas yra perteklinis, nes atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas reiškia, kad įstatymo pagrindu yra sustabdytas išieškojimas iš atsakovės, tačiau Lietuvos teismų sistemos LIEKO sistemos duomenimis, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-310-264/2020 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesą. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantės argumentų, susijusių su vykdymo veiksmų stabdymo pertekliumi, nepagrįstumą.
28. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės AB „Swedbank“ argumentais, susijusiais dėl uždraudimo balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose restruktūrizavimo procese, kaip pernelyg ribojančia jos teises. Lietuvos apeliacinis teismas savo formuojamoje praktikoje laikosi pozicijos, kad tol, kol teismo patvirtintas ir galiojantis kreditoriaus reikalavimas nėra nuginčytas, uždrausti pagrindiniam kreditoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė ir nepagrįstai ribotų kreditoriaus teises skolininko bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016). Tokia laikinąja apsaugos priemone pažeidžiama kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais, todėl ši priemonė yra neadekvati ir neproporcinga; be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies – draudimo kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkime – nenumato nei CPK, nei ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495-407/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad situacija, jei ieškinys nebūtų patenkintas arba būtų patenkintas tik iš dalies, o visą bylos nagrinėjimo laiką kreditoriui būtų uždrausta balsuoti, t. y. įgyvendinti teises, kylančias iš teismo nutartimi patvirtinto atsakovo finansinio reikalavimo, yra ne mažiau ydinga nei ieškovo nurodoma situacija, kai ieškinys būtų patenkintas ir paaiškėtų, kad atsakovas nebeturi reikalavimo teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014). Nors Lietuvos apeliacinis teismas minėtose nutartyse pasisakė dėl kreditorių teisių ribojimo pagrįstumo bankroto procese, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių teisių apimtis yra panaši tiek bankroto, tiek ir restruktūrizavimo procesuose, mano, kad šie išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi tenkindamas pilna apimtimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių atsakovės neturtines teises, nuo šios teismų praktikos nukrypo.
29. Nutarties 28 punkte nurodytos išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turi 5 988 664,68 Eur dydžio reikalavimą, kurio suteikiamais balsais ir toliau galės įgyvendinti savo kaip kreditorės teises RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procese. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus balsų skaičius siejamas su jo patvirtinto finansinio reikalavimo dydžiu, uždraudus apeliantei balsuoti 3 151 254,50 Eur finansinio reikalavimo dalimi, šiai kreditorei faktiškai yra užkirstas kelias savo turimais balsais daryti esmingesnę įtaką sprendžiant klausimus, susijusius, be kita ko, su restruktūrizavimo proceso nutraukimu. Todėl pripažintina, kad atsakovės AB „Swedbank“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios visa apimtimi naudotis, valdyti ir disponuoti neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš ginčijamos laidavimo sutarties, įskaitant draudimą balsuoti bet kokiais klausimais RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
31. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
32. Šiuo atveju ieškovas pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės AB „Swedbank“ atliekamus veiksmus, apie daromą neigiamą įtaką RUAB „Lietuvos cukrus“ veiklai ar jos restruktūrizavimo procesui nepateikia. Nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė ir pirmosios instancijos teismas sutiko su jo argumentais, kad neuždraudus apeliantei balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, gali būti priimami kreditorių interesus pažeidžiantys sprendimai ar nutraukiama restruktūrizavimo byla, taip užkertant kelią kitiems kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių leistinų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog iš tiesų egzistuoja tokių veiksmų atlikimo grėsmė, nepateikė, o tik balsavimo teisės turėjimas ir galėjimas ja disponuoti pats savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir nelemia poreikio taikyti ieškovės prašomas neturtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-310-264/2020, kuria nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesą, įvertinęs administratoriaus argumentus dėl AB „Swedbank“ piktnaudžiavimo restruktūrizavimo procesu, juos atmetė ir konstatavo, kad AB „Swedbank“, būdama viena iš didžiausių atsakovės kreditorių, turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas apeliantei naudotis, valdyti bei disponuoti neturtinėmis teisėmis, įskaitant draudimą balsuoti kreditorių susirinkimuose, be kita ko, yra pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu nuo ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimo ir prašomų taikyti neturtinių teisių apribojimų. Juo labiau kad turtinės teisės, kylančios iš ginčijamos laidavimo sutarties, yra areštuotos, atsakovei uždrausta jomis naudotis, valdyti ir disponuoti bei vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš RUAB „Lietuvos cukrus“ turto (turtinių teisių), todėl rizika, kad iki ginčo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendimo teisme, atsakovei įgyvendinant savo kaip kreditorės teises restruktūrizavimo procese, turtinė teisė ar jos dalis būtų prarasta ar apsunkinta taip, jog jos atgavimas ieškovei nebetektų prasmės, yra eliminuota. Savo ruožtu pats restruktūrizavimo procesas yra paremtas įmonės kreditorių pagalba, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, kaip, pavyzdžiui, prievolių vykdymo terminų atidėjimas (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o teisėto, iš esmės nepažeidžiančio vieno iš proceso dalyvių interesų restruktūrizavimo plano patvirtinimą užtikrina tiek ĮRĮ nuostatos, tiek ir teismas, savo nutartimi tvirtinantis restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalis). Juo labiau, kaip jau nustatyta nutarties 31 punkte, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-310-264/2020, kuria nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesą, kuri nors ir nėra įsiteisėjusi, tačiau leidžia daryti išvadą, jog ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas balsuoti bet kokiais klausimas RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, galimai neteko savo aktualumo.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš ginčijamos laidavimo sutarties, yra akivaizdžiai perteklinė. Ieškovas nekonkretizuoja ir nedetalizuoja, kokie būtent atsakovių atliekami veiksmai, kuriais jos įgyvendina savo teisės ir pareigas, kylančias iš laidavimo sutarties, kelia grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė reikalavimą nustatyti konkrečius ginčo laidavimo sutarties suteikiamų teisių ir pareigų įgyvendinimo draudimus. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismui uždraudus atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, buvo pritaikytos pernelyg didelės apimties laikinosios apsaugos priemonės bei pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principai.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Įvertinęs pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant tas nutarties dalis, kuriomis atsakovei AB „Swedbank“ uždrausta visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-038644-LA2 suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; bei atsakovėms AB „Swedbank“ ir RUAB „Lietuvos cukrus“ uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, ir ieškovo prašymą šioje dalyje atmesti, o likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, ieškovei įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinas sąlygas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalis, kuriomis atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ uždrausta visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-038644-LA2 suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; bei atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“ ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos cukrus“ uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, ir šias ieškovės PPHU „Opal“ SP. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis atmesti.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Valstybės įmonės Registrų centrui.
Teisėja Asta Radzevičienė