Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-08][nuasmenintas sprendimas byloje][I3-1346-1066-2020].docx
Bylos nr.: I3-1346-1066/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 304766622 atsakovas
"AR10" 145904587 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Aplinkos apsauga
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
Kiti mokesčių, įmokų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimai
Teismo procesiniai dokumentai

?

       Administracinė byla Nr. I3-1346-1066/2020

                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03829-2019-7

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.15; 55.1.1

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. K.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „AR10“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

        1. Pareiškėja UAB „AR10“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. AS-71 (toliau – ir Sprendimas) ir šiuo Sprendimu pareiškėjai patvirtintą mokestį sumažinti iki 972,80 Eur.

        2. Skunde išdėstytą poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:

        2.1. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo patvirtinta 4 864,00 Eur dydžio mokesčio suma už 2017 m. III ketvirtyje nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį, konstatavus, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja teigia, kad šiuo atveju yra visos sąlygos sumažinti ginčijamu Sprendimu patvirtintą koeficientą nuo 10 iki 2, t. y. iki 100 proc. nesumokėto mokesčio dydžio. Pareiškėja pripažįsta, kad nedeklaravo visų iškastų naudingųjų iškasenų ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 486,40 Eur mokesčių, tačiau nesutinka su tuo, kad buhalterinės apskaitos klaidos buvo padarytos tyčia, turint siekį nuslėpti gautą naudą. Anot pareiškėjos, netikslumai deklaracijose buvo padaryti per aplaidumą (dėl neapsižiūrėjimo), t. y. nepiktybiškai. Pareiškėja deklaracijose nurodė, kad išgavo 12 000,00 m3 naudingųjų iškasenų, tačiau tokį skaičių nurodė kaip preliminarų, o po to pamiršo patikslinti deklaracijų už 2017 m. II ir III ketvirčius, kas pareiškėjai paaiškėjo tik atlikus patikrinimą.

        2.2. Nurodo, kad netikslumai buvo padaryti tik dėl nedidelio žvyro kiekio ir buvo nustatyti tik viename iš kelių pareiškėjos eksploatuojamų karjerų, be to, klaidos padarytos pildant tik 2 deklaracijas ir tai, pareiškėjos teigimu, įrodo nesant sistemiškumo, darant pažeidimą. Nedeklaruotas naudingųjų iškasenų kiekis šiuo atveju buvo nedidelis, tuo tarpu bauda sudaro 10 kartų didesnė sumą. Taigi pareiškėjai nebuvo protinga taip rizikuoti.

        2.3. Mano, kad nenustačius sistemingo mokesčių vengimo ir konstatavus tik neženklius deklaracijose užfiksuotus neatitikimus bei nepadarius didelės žalos valstybės biudžetui, būtų protinga pareiškėjos atžvilgiu sumažinti pritaikytą mokestį iki 972,80 Eur.

        3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:

        3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalimi, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo tvarka taip pat nustatoma pagal mokestį administruojančios institucijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatos netaikomos (MAĮ 16 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 6 straipsnį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne. Atsakovo teigimu, Įstatymas nenustato galimybės Departamentui atleisti mokesčio mokėtoją paskaičiuoto mokesčio ar jį sumažinti, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos instrumentas, nustatytas MAĮ.

        3.2. Pabrėžė, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius (žvyrą) yra nustatyta mokesčio mokėtojui. Įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Atsakovo pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

        3.3. Tvirtina, kad aplaidumas ir neapsižiūrėjimas, kaip skunde teigia pareiškėja, negali būti lengvinanti aplinkybė ir tuo pačiu pagrindas nemokėti mokesčių. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja už 2017 m. II–III ketvirčius deklaravo mažesnį negu išgavo gamtos išteklių (žvyro) iš Kalniškių III žvyro telkinio kiekį ir šių deklaracijų nepatikslino nei 2017 m., nei 2018 m., nei 2019 m. kartu su kitomis ketvirčių deklaracijomis, nors tokią galimybę turėjo. Tai, atsakovo manymu, įrodo, jog, jeigu nebūtų atliktas mokestinis patikrinimas, tikėtina, kad pareiškėja nebūtų deklaravusi minimo žvyro kiekio ir mokesčio už jį nebūtų sumokėjus iki šiol. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra.

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

        4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

        4.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo nustatė, kad pagal pateiktus apskaitos dokumentus, t. y. duomenis apie žvyro išgavimą iš Kalniškių III žvyro telkinio, pareiškėja už 2017 m. II–III ketvirčius Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nedeklaravo 1 062 m3 išgauto žvyro. Pagal Kalniškių III žvyro telkinio markšeiderinį planą patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama žvyro gavybą per 2017 m. II–III ketvirčių (2017 m. balandžio 10 d.–2017 m. rugsėjo 28 d.) laikotarpį išgavo 13 062 m3 žvyro, tačiau pareiškėja deklaravo, kad 2017 m. II ketvirtį išgavo 5 000 m3 ir 2017 m. III ketvirtį – 7 000 m3 žvyro, t. y. viso per 2017 m. II–III ketvirčių laikotarpį – 12 000 m3 žvyro.

        4.2. Pareiškėjai buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA79-12, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas mokesčio dydis už 2017 m. II–III ketvirčius nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį, yra 4 864,00 Eur (b. l. 29–32).

        4.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius 2019 m. spalio 17 d. skundžiamu Sprendimu (b. l. 42–43) patvirtino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnų 2019 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA79-12 (toliau – Patikrinimo aktas) ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 4 864,00 Eur mokestį.

        4.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, nagrinėjamoje byloje kelia ginčą šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, prašydama pakeisti Sprendimą ir patvirtintą mokestį sumažinti iki 972,80 Eur.

5. Byloje kilo ginčas dėl Bendrovei Skundžiamu sprendimu priskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu proporcingumo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

7. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčio objektas yra naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede. Minėto įstatymo 1 priede, be kita ko, nurodytas smėlis ir žvyras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Šioje byloje nekilo ginčo, kad Bendrovė turėjo deklaruoti ir mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius MVGIĮ nustatyta tvarka.

8. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas (MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). 

9. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

10. Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjos elgesys, kai deklaracijos už 2017 m. II ir III ketvirčius nebuvo patikslintos iki pat patikrinimo 2019 metais, nors tokią galimybę pareiškėja turėjo. Tai rodo aiškų pareiškėjo aplaidumą ir jeigu nebūtų atliktas patikrinimas mokesčio deklaracijos galėjo būti ir nepatikslintos. Tuo atveju, jeigu nedeklaruojama ar deklaruojamas mažesnis negu išgautas gamtos išteklių kiekis, atsiranda teisinis pagrindas taikyti anksčiau paminėtą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir už išgautą, bet nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį ar deklaruotą mažesnį gamtos išteklių kiekį skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10. Atsakovas teisingai nustatė pareiškėjai 4 864,00 eurų mokėtiną mokesčių sumą, paskaičiavus mokėtiną mokesčio sumą už per 2017 m. II ir II ketvirčius, kai buvo deklaruotas mažesnis gamtos išteklių kiekis nei išgautas, ir padauginus iš koeficiento 10.

11. Lietuvos teismų praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Iš Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo seka, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl paskirtos pareiškėjai sankcijos proporcingumo, turi įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymo mastą sieja su sąmoningo slėpimo aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)  2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016). Tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Dėl panašių teisinių santykių (mokesčio už aplinkos teršimą) kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 LVAT išaiškino, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau, tuo pačiu išaiškinta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme nustatytas pareigas ir pan. Taip pat LVAT ir 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje eA-2166-575/2016 padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymo mastą sieja su sąmoningo slėpimo aplinkybe. Kadangi šioje byloje kilo ginčas dėl analogiškų Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą įstatymo taikymo, laikytina, kad šie LVAT išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje.

13. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 konstatuotos pareiškėjo pastangos pateikti mokesčių deklaracijas teisingai ir laiku, be to, turėjo būti mokamas fiksuotas mokestis, nepriklausantis nuo išteklių naudojimo fakto.  

14. Teismo vertinimu, šioje byloje pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėja nurodo, kad deklaracijų nepatikslino per aplaidumą. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautą žvyro kiekį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad pareiškėja pripažįsta pažeidimą, kituose jos eksploatuojamuose karjeruose pažeidimų nenustatyta, patikrinimo metu bendradarbiavo, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai, t. y. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas. Nepaisant to, sutiktina, kad pažeidimas buvo padarytas ir pareiškėja tinkamai ir rūpestingai neatliko pareigos deklaruoti ir sumokėti mokestį pagal įstatymą. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kodėl deklaracijose pateikė būtent tokius, duomenis (pvz., rėmėsi apskaitos dokumentais), t. y. neįrodė pastangų, kad jos elgesys buvo orientuotas į klaidų išvengimą. Tokia veika buvo sukelta rizika, kad nepatikrinus mokesčio administratoriui, mokestis ir liks nesumokėtas, vėlesnio išieškojimo galimybės pasunkės. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje pritaikytas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas už 2017 m. III ketvirtį. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, vietoje 10 kartų padidinto tarifo, taikytinas 300 proc. (3 kartus) padidintas tarifas, atitinkamai iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina nuo 4 864,00 Eur iki 1 459,20 Eur. Taigi laikytina, kad tokia sankcija būtų pakankama, kad pareiškėja patirtų neigiamas pasekmes ir tuo būtų pasiekti atsakomybė taikymo tikslai. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos UAB „AR10“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. AS-71 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 1 459,20 Eur  (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 20 ct).

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjas                                                  Gediminas Užubalis

 


Paminėta tekste:
  • A-768-438/2015